- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2-666-781/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. e2-926-967/2021 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškove? M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 5 168 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Altos granitas“ akcijų ir ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nustatant, jog kiekvienam priklauso po 1/2 dalį turto; priteisti iš atsakovo 60 000,00 Eur piniginę kompensaciją uz? parduotas UAB „Altos granitas“ akcijas, 11 442,50 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį, 11 700,00 Eur kompensaciją uz? negautas pajamas nuomojant ieškovės turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuotas atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas – 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2 584 vienetai UAB „Altos granitas“ akcijų, taip pat, neviršijant 83 142,50 Eur sumos, kitas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto atsakovui leista atsiskaityti su ieškove, gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant antstolio nustatyto dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020 palikta nepakeista.
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi leista atsakovui iš areštuoto turto teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1719-1094/2020 ir kitą, papildomą išlaikymą, kuris būtų mokamas vaikų mokymosi ir/ar lavinimo įstaigoms tiesiogiai arba lėšas pervedant ieškovei.
4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi: 1) nustatyta 1 320,00 Eur per mėnesi? suma, kuria atsakovas turi teise? disponuoti savo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke; 2) leista atsakovui atsiskaityti iš areštuotų piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, su toliau nurodytais kreditoriais, sumokant: 1) Valstybinei mokesčių? inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 3 805,56 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2) AB SEB bankui – 1 173,92 Eur skolą už būsto kreditą; 3) buvusiam nuomininkui S. Y. – 3 900,00 Eur depozitą; 4) AB ,,Swedbank“ bankui – 1 353,25 Eur įsiskolinimą? už? transporto priemonės BMW X6 xDrive30d, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lizingą?; 5) nuomotojai D. Š. – 1 283,97 Eur įsiskolinimą? už? nuomojama? butą adresu (duomenys neskelbtini).
5. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi leista atlikti ir įregistruoti Hipotekos registre sandorį su įkeistu ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi areštuotu turtu: ½ gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) dalimi bei negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), užtikrinant pagal 2019 m. gegužės 2 d. Kreditavimo sutartį Nr. LOAN_346453 UAB „Medicinos bankas“ suteiktos paskolos UAB „Altos granitas“ įvykdymą, pratęsus prievolės įvykdymo terminą arba suteikus naują kreditą.
Šalies argumentai
6. Atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įpareigoti ieškovę M. S. pateikti 333 000 Eur dydžio atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokant šią pinigų sumą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba šiai sumai pateikiant banko garantiją, o ieškovei nepateikus nuostolių atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas prašyme nurodė, kad dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis patirs nuostolius, nes negaus pajamų iš savo turto – UAB „Altos granitas“ veiklos. Taip pat, atsakovas teigia, kad negalės užtikrinti bendrovės tęstinumo, uždirbti pelno ir išvengti bankroto. Šiuo metu UAB „Altos granitas“ iš Kinijos yra užsakiusi prekių už 40 407,84 USD (34 290 Eur). Prekių logistika kainuoja 26 606 Eur. UAB „Altos granitas“ yra būtinos apyvartinės lėšos. Pavasarį prasideda gerbūvio įrengimo darbai, įmonei būtina turėti apie 80 000 – 100 000 Eur. Taip pat reikia apie 200 00 Eur tam, kad būtų papildytos granito atsargos. Šių pinigų įmonė neturi, todėl juos ketino gauti iš UAB „Medicinos bankas“. Bankui atsisakius suteikti kreditą, UAB „Altos granitas“ negaus apie 100 000 Eur grynojo pelno per metus.
8. Atsakovas pažymi, kad prašo užtikrinti minimalią galimų nuostolių sumą – 333 000 Eur, kuriuos jis yra paskolinęs UAB „Altos granitas“ ir kurie nebus grąžinti, jei bendrovė negalės vykdyti veiklos. Ieškinio atmetimo atveju, ieškovei šią nuostolių sumą atlyginti būtų sudėtinga, nes ji gauna santykinai nedideles pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 9 d.. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pagrindinis atsakovo nuostolių atsiradimo motyvas yra finansavimo iš UAB „Medicinos bankas“ negavimas, tačiau iš kartu su prašymu atsakovo pateiktos 2021 m. kovo 29 d. UAB „Medicinos bankas“ pažymos, kurioje nurodyta, jog bankas priėmė sprendimą nesuteikti UAB „Altos granitas“ prašomo finansavimo, neaišku, nei kokio finansavimo bendrovė prašė, nei koks finansavimas bendrovei nebuvo suteiktas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas apskritai gali patirti kokių nors nuostolių dėl finansavimo UAB „Altos granitas“ nesuteikimo.
11. Teismo pažymėjo, kad atsakovo pateikta 2021 m. kovo 31 d. UAB „Altos granitas“ pažyma, kurioje nurodyta, jog bendrovės akcininkas D. S. suteikė bendrovei 333 000 Eur paskolą, taip pat savaime nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas ateityje patirs 333 000 Eur dydžio nuostolius. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi yra areštuotas atsakovo turtas, tame tarpe ir 2 584 vienetai UAB „Altos granitas“ akcijų, tačiau jokie apribojimai bendrovės veiklai minėta nutartimi nėra taikomi, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Altos granitas“ ūkinė-komercinė veikla yra trikdoma, ar kad laikinosios apsaugos priemonės gali nulemti UAB „Altos granitas“ bankrotą. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovo pateiktos UAB „Creditinfo“ ataskaitos, nesant kitų pagrįstų įrodymų, pačios savaime nepatvirtina, jog UAB „Altos granitas“ finansinė padėtis yra tokia sunki, jog atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintą nemokumo sąvoką.
12. Teismo vertinimu, kiti atsakovo pateikti argumentai bei rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina atsakovo nuostolių atsiradimo galimybės bei priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes atsakovo nurodomas išlaidas bendrovė patiria dėl savo vykdomos veiklos, nepriklausomai nuo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
13. Teismas nurodė, kad vien tai, jog byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovo turtą, nereiškia, jog atsakovas dėl tokių priemonių taikymo savaime patiria nuostolius. Kita vertus, atsakovas turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tuo atveju, jeigu konkrečiam turtui (konkrečioms lėšoms) taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neproporcingai suvaržomos atsakovo teisės ar interesai.
14. Teismas pažymėjo, kad nenustačius visų būtinųjų sąlygų, nuostolių užtikrinimo institutas negali būti taikomas tik kaip priemonė subalansuoti ieškovės ir atsakovo dėl bylos nagrinėjimo kilusius turtinius apribojimus, nes tai neatitiktų šio instituto paskirties ir tikslo. Nuostolių atlyginimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl nuostolių užtikrinimo institutas negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
15. Nors ieškovės turtinė padėtis taip pat yra kriterijus, kuriuo remiantis sprendžiama dėl atsakovo prašymo užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą pagrįstumo, tačiau teismas sprendė, kad konkrečiu atveju, atsakovui neįrodžius aptariamų nuostolių atsiradimo tikimybės realumo, priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ieškovės turtinė padėtis neturi esminės reikšmės, todėl nėra vertinama.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Atsakovas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2021 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo 2021 m. kovo 31 d. prašymą ir įpareigoti ieškovę pateikti 333 000 Eur dydžio atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokant šią pinigų sumą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba šiai sumai pateikiant banko garantiją, o nuostolių atlyginimo užtikrinimo nepateikus, panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. UAB „Altos granitas“ dėl COVID-19 pandemijos susiduria su finansiniais sunkumais. Dėl ieškovės prašymu byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Altos granitas“ nėra pajėgi gauti paskolą iš UAB „Medicinos bankas“, kuri būtina užtikrinti veiklos tęstinumą, uždirbti pelną ir išvengti bankroto. Kadangi areštuotos UAB „Altos granitas“ akcijos, vyksta teisminiai ginčai, bankas nesuteikia bendrovei paskolos. Tuo tarpu pavasarį prasideda gerbūvio įrengimo darbai, todėl įmonei būtina turėti apie 80 000 – 100 000 Eur. Taip pat būtina papildomai nupirkti granito („užpildyti sandėlį“), tam reikia apie 200 000 Eur, kurių bendrovė neturi. Be to, UAB „Altos granitas“ iš Kinijos yra užsisakiusi prekių už 40 407,84 USD (34 290 Eur), kurių logistika kainuoja 26 606 Eur, todėl bendrovė turi sumokėti virš 60 000 Eur, kuriais faktiškai šiuo metu nedisponuoja.
16.2. Net jei UAB „Altos granitas“ nebankrutuos, atsakovas patirs nuostolius, nes dėl sunkios bendrovės finansinės padėties neturės galimybės atgauti paskolintų lėšų – 333 000 Eur. Didžiąją dalį paskolintos sumos atsakovas pats kaip paskolą gavo iš kito akcininko V. W. S., kuriam skolingas ne tik atsakovas, tačiau ir UAB „Altos granitas“. Tai reiškia, kad bendrovei negalint grąžini paskolos, pasekmės atsakovui bus ypatingai sunkios – jis šią sumą turės grąžinti, nors tuo metu net neturės pajamų šaltinio.
16.3. Teismui nusprendus ieškovės ieškinį atmesti, ieškovei būtų sudėtinga atlyginti atsakovo mažiausiai 333 000 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ji nuosavybės teise neturi jokio turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Be to, ieškovė gauna santykinai nedideles pajamas, o byloje dėl išlaikymo vaikams priteisimo ji prašo iš atsakovo priteisti 90 proc. vaikų išlaikymui būtinos sumos.
16.4. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Altos granitas“ finansinė būklė būtų gera, todėl nėra pagrindo abejoti UAB „Creditinfo“ vertinimu.
16.5. Teismui pateiktos UAB „Altos granitas“ sutartys su Kinijos bendrovėmis bei logistikos kainų pasiūlymai yra įrodymai apie mokėtinas lėšas už užsakytą produkciją.
16.6. Atsižvelgdamas į skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, atsakovas papildomai teikia UAB „Altos granitas“ finansinius duomenis. Šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes turėjo pakakti su prašymu pateiktų duomenų.
16.7. Atsakovo procesinė teisė reikalauti žalos atlyginimo bendrąja civilinio proceso tvarka negali būti priežastimi netaikyti būsimų nuostolių užtikrinimo, kadangi tai yra atskiri savarankiški institutai.
16.8. Vien tai, kad atsakovas praeityje yra reiškęs prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nesudaro prielaidų atmesti šio atsakovo prašymo. Taip pat pagrindu atmesti prašymą negali būti ir tai, kad atsakovas šiuo metu turi teisę prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
16.9. Teismas nepagrįstai teigia, kad prašymu atsakovas tik siekia apsiginti nuo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jis prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikė tik po to, kai UAB „Altos granitas“ negavo paskolos iš banko ir paaiškėjo tikėtini nuostoliai.
Atsiliepimas
2. Ieškovė M. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
17.1. UAB „Altos granitas“ yra valdoma neracionaliai, gautos išlaidos naudojamos ne apyvartinėms lėšoms, tačiau vieno iš akcininko asmeninių poreikių tenkinimui, todėl prastėjanti įmonės finansinė situacija yra nulemta netinkamo įmonės valdymo, o ne pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
17.2. Kritiškai vertinama UAB „Medicinos bankas“ nevienareikšmiška pozicija, kad ši kredito įstaiga, įvertinusi įmonės finansinę padėtį, sutiko suteikti kreditą, tačiau vėliau nuomonę pakeitė dėl to, kad vienas iš akcininkų turi teisminius ginčus, kurie gali įtakoti įmonės finansinei rizikai. Atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad įmonė gali patirti nuostolius dėl finansavimo nesuteikimo. Taip pat nėra pateikti duomenys apie tai, kad finansavimo nėra galimybės gauti iš kitų kredito įstaigų. Be to, nors UAB „Altos granitas“ turi du akcininkus, tačiau sprendžiant dėl kredito suteikimo buvo vertinama tik vieno iš jų finansinę padėtis.
17.3. Tai, kad atsakovas yra suteikęs UAB „Altos granitas“ 333 000,00 Eur dydžio paskolą, nepatvirtina fakto, kad atsakovas ateityje patirs tokio dydžio nuostolius.
17.4. Atsakovas neįrodė, kad UAB „Altos granitas“ pelnas sumažėjo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pačiai bendrovei ir jos vykdomai veiklai jokie apribojimai nėra pritaikyti.
17.5. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos išvados, jog tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jo deklaratyviai nurodytų nuostolių nėra tiesioginio priežastinio ryšio.
17.6. Atsakovas nepagrindė aplinkybių, dėl kokių priežasčių prašomi prijungti rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti Vilniaus apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2021 m. balandžio 12 d. UAB „Altos granitas“ pažymą dėl įsiskolinimo, 2021 m. balandžio 12 d. UAB „Altos granitas“ pažymą dėl bendrovės finansinės padėties, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įmokų mokėjimo grafiką, 2021 m. kovo 27 d. paraišką dėl paskolos suteikimo UAB „Medicinos bankas“. Apeliantas nurodo, kad šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teikia juos apeliacinės instancijos teismui atsižvelgdamas į skundžiamoje nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
5. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
7. Konkrečiu atveju, nekyla abejonių, kad su atskiruoju skundu teikiami dokumentai nagrinėjant klausimą pirmosios instancijos teisme pateikti nebuvo, nors objektyviai galėjo būti pateikti. Kita vertus, įrodymų teikimas į bylą nėra savitikslis veiksmas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Tuo tarpu pateikti įrodymai yra pertekliniai, todėl šioje nagrinėjimo stadijoje nei patvirtina, nei paneigia įrodinėjamas aplinkybes. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad papildomi įrodymai nepriimami ir kaip pavėluotai pateikti, ir kaip nepatvirtinantys / nepaneigiantys teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
9. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės – dalies apelianto turto areštą. Laikinosios apsaugos priemonės buvo patikslintos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d., 2020 m. spalio 13 d. ir 2021 m. vasario 22 d. nutartimis.
10. Ginčas byloje kilo iš esmės dėl to, kad apeliantas kreipėsi į teismą dėl nuostolių, galinčių kilti dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, teigdamas, jog patirs mažiausiai 333 000 Eur nuostolius, tačiau pirmosios instancijos teismas jo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašo minėta pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, nes teigia, kad įrodė nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti būtinas sąlygas.
12. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
13. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybes padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
14. Kaip teisingai pastebėjo ir apeliantas, CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: pirma, realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-178/2017).
15. Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą – konkrečiu atveju apeliantas (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017).
16. Apeliantas nuostolių atsiradimo realumą grindžia tuo, kad jam priklausanti bendrovė (UAB „Altos granitas“) dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali gauti banko finansavimo ir esant sunkiai finansiniai padėčiai gali net bankrutuoti.
17. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jo bendrovei nėra suteikiama banko paskola, kuri būtina jos tęstinumui išlaikyti ir veiklai plėtoti. Iš byloje pateikto UAB „Medicinos bankas“ 2021 m. kovo 29 d. rašto dėl banko sprendimo nesuteikti kredito, nustatyta, kad nepalankus bendrovei sprendimas priimtas dėl per didelės finansinės rizikos ir dėl rizikos kylančios iš vykstančių teisminių procesų, kurie gali įtakoti tiek kliento veiklą, tiek siūlomas užtikrinimo priemones. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas bankas atsisakė suteikti bendrovei kreditą ne konkrečiai dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl teisminių ginčų.
18. Šiuo atveju, svarbu ir tai, kad iš minėto UAB „Medicinas banko“ rašto nėra aišku nei kokio finansavimo nei kokiu tikslu buvo prašoma. Tuo tarpu vien neigiamas UAB „Medicinos bankas“ atsakymas nepatvirtina aplinkybės, kad bendrovė neturi galimybės gauti finansavimo kreipdamasi į kitas kredito įstaigas.
19. Apeliantas teigia, kad minimaliai patirs 333 000 Eur nuostolius. Šią sumą apeliantas kildina iš jo paties bendrovei suteiktos paskolos, kuri nebus grąžinta dėl finansinių sunkumų ar galinčio kilti bankroto. Kaip nurodo apeliantas atskirajame skunde, jo verslas jau susiduria su piniginių lėšų stoka dėl COVID-19 pandemijos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuoti tik 2 584 vienetai UAB „Altos granitas“ akcijų, t.y. neribojant bendrovės veiklos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti siejamas su bloga apelianto bendrovės finansine padėtimi ir neturi jokios įtakos jos įsipareigojimų vykdymui.
20. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai pasisako, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
21. Apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas neįrodė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti nuostolių realumo ir ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
22. Kaip minėta, nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui būtina įrodyti dvi sąlygas. Neįrodžius realiai tikėtino nuostolių atsiradimo, vien ieškovės turtinės padėties vertinimas savaime nesuponuotų išvados, jog ieškovė jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nebūtų pajėgi apeliantui atlyginti jo neva patirtus nuostolius. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės turtinės padėties skundžiamoje nutartyje nevertino.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui neįrodžius būtinųjų nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti sąlygų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Šiuo atveju, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Ieškovė prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1611-516/2017, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018). Tokią pačią poziciją dėl tarpinių nutarčių peržiūros metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018).
27. Kadangi civilinė byla Nr. e2-926-967/2021 dar nėra išnagrinėta iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas apeliacinėje instancijoje nėra sprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.