- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-777-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00839-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Irtoma“, uždarajai akcinei bendrovei „Autoverslas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Z. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Irtoma“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Autoverslas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Z. 2022 m. gegužės 11 d. el. paštu teismui pateiktu ieškiniu (rusų kalba, išverstas teismo vertėjo) atsakovėms UAB „Irtoma“ ir UAB „Autoverslo logistika“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašė: 1) atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl materialinės padėties, (duomenys neskelbtini) prezidento įsakymo „Dėl karinės padėties įvedimo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 64/2022 ir turimos (duomenys neskelbtini) neįgalumo grupės; 2) suteikti ieškovei valstybinį advokatą; 3) iki sprendimo priėmimo areštuoti atsakovių sąskaitas; 4) priteisti iš atsakovių UAB „Irtoma“ ir UAB „Autoverslo logistika“ turtinės žalos atlyginimą (suma nenurodyta); 5) priteisti iš atsakovių UAB „Irtoma“ ir UAB „Autoverslo logistika“ neturtinės žalos atlyginimą (suma nenurodyta); 6) įpareigoti UAB „Irtoma“ ir (arba) UAB „Autoverslo logistika“ išmokėti ieškovei transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 22 400 Eur pagal duomenis iš portalo mobile.de.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti pasirašytą ieškinį ir ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą, suformuoti aiškius ir konkrečius reikalavimus, įkainoti ieškinį ir sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir rašytiniais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą, taip pat išaiškintos trūkumų nepašalinimo pasekmės. Nutartis ieškovei įteikta 2022 m. birželio 2 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Nustatytas terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2022 m. birželio 9 d.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. birželio 9 d. elektroniniu paštu (rusų kalba, išverstas teismo vertėjo) gautas prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki 2022 m. rugsėjo 1 d. (teismas nurodo iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.). Nurodo, kad neturėjo prieigos prie interneto ir pašto, yra (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų zonoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartimi netenkintas prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Teismo vertinimu, nustatyta termino dokumento trūkumams pašalinti trukmė adekvati nustatytų ieškinio trūkumų pobūdžiui. Prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais, kad per nustatytą terminą sąžiningai ir rūpestingai buvo bandoma pašalinti ieškinio trūkumus.
Šalies argumentai
4.2. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra emigravusi kaip karo pabėgėlė į kitą Europos šalį, tačiau, teismui įpareigojus nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą, ieškovė nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų zonoje. Iš visumos aplinkybių teismas nusprendė, kad ieškovės prašymas pratęsti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti nepagrįstas, todėl jo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Teismas konstatavo, kad ieškovė 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatytų trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, dėl to ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės ir pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatyta pakankamai daug ieškinio trūkumų, kurių dauguma ne formalaus pobūdžio, priešingai, didžioji jų dalis – specifinio pobūdžio ir reikalaujantys specialių teisinių žinių. Apeliantei akivaizdu, kad šių trūkumų (duomenys neskelbtini) pilietė, neturinti jokio teisinio išsilavinimo, savo jėgomis negali tinkamai per nustatytą terminą pašalinti.
5.2. Apeliantės nuomone, viena iš esminių aplinkybių, sąlygojančių negalimumą pateikti ieškinį, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, yra visuotinai žinoma – (duomenys neskelbtini) vykstantis karas, o, kaip žinoma, karo mūšiai vyksta ir (duomenys neskelbtini) mieste. Apeliantės teigimu, karo metu sudėtinga komunikuoti bet kokia forma, taip pat ir interneto ryšiu, sudėtinga surinkti įrodymus, kurių dalis yra kitoje šalyje – Lietuvos Respublikoje, be to, jai suteiktas prieglobstis (duomenys neskelbtini), ji ten šiuo metu faktiškai gyvena.
5.3. CPK 115 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas nustato terminą trūkumams pašalinti, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 7 dienos, kodeksas nenumato, kokia maksimali trukmė turi būti nustatyta ieškinio trūkumams pašalinti. Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir atitinkamai padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė piktnaudžiauja teisėmis ar (ir) veikia nesąžiningai, be kita ko, nepagrįsta išvada, jog termino pratęsimu būtų pažeistas ekonomiškumo ar proceso koncentruotumo principas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atsisakė pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškinį laikė nepaduotu, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
6. Atskirajame skunde nurodoma, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatyta pakankamai daug ieškinio trūkumų, kurių dauguma ne formalaus pobūdžio, priešingai, didžioji dalis jų – specifinio pobūdžio ir reikalaujantys specialių teisinių žinių. Apeliantės nuomone, ieškovė (duomenys neskelbtini) pilietė, neturinti jokio teisinio išsilavinimo, savo jėgomis negali tinkamai atlikti nurodytų procesinių veiksmų – pašalinti ieškinio trūkumų be kvalifikuotos teisinės pagalbos, netgi per 7 dienų terminą nėra galimybės dokumentus išversti į lietuvių kalbą iš rusų ar ukrainiečių kalbų, juo labiau surinkti įrodymus ar (ir) atlikti kitus procesinius veiksmus. Apeliantė tikina, jog karo metu sudėtinga komunikuoti bet kokia forma, taip pat ir interneto ryšiu, sudėtinga surinkti įrodymus, kurių dalis yra kitoje šalyje – Lietuvos Respublikoje, be to, jai suteiktas prieglobstis (duomenys neskelbtini), ji šiuo metu ten laikinai gyvena.
7. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad negali pakeisti ir (ar) kvestionuoti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatyto 7 dienų termino ieškinio trūkumams pašalinti, joje pateikti išaiškinimai bei įpareigojimai ieškovei yra privalomi. Kaip žinoma, minėta nutartis apskųsta nebuvo, taigi nėra šios bylos apeliacijos objektas, dėl to teismas nevertina apeliantės argumentų dėl nustatyto 7 dienų termino.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Vis dėlto nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734-464/2022).
9. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (taisyklių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
10. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Tačiau pastebėtina, kad diskrecijos teisė nėra absoliuti, įgyvendindamas ją teismas yra saistomas bendrųjų civilinio proceso principų, be kita ko, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimų, įpareigojančių teismą rūpintis, jog civilinė byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinimas jos išnagrinėjimas (CPK 7 straipsnis, 72 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1525-516/2017).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir galėjo / turėjo teisę nustatyti ilgesnį trūkumų šalinimo terminą, tačiau šiuo atveju ieškovė prašė jį pratęsti labai ilgam terminui – iki 2022 m. rugsėjo 1 d. (teismas nurodo iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.). Nors CPK 115 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas maksimalus terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau jis, vadovaujantis proceso operatyvumo, ekonomiškumo, koncentruotumo principais, negali tęstis labai ilgą ir (ar) neapibrėžtą laiką. Šiuo atveju ieškovė prašė jį pratęsti beveik 3 mėnesiams, nurodė ir tai, kad ir šio termino gali nepakakti.
13. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nors apeliantės nurodomas priežastis dėl karo veiksmų (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo galima pripažinti svarbiomis, tačiau ieškovės paprašytas terminas ieškinio trūkumams pareikšti yra aiškiai per ilgas. Dera pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis proceso teisėmis, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).
14. Pridėtina, jog ieškovės prašomas terminas neatitinka ne tik procesinio termino pratęsimo instituto (kuris skirtas atvejams, kai byloje dalyvaujantis asmuo dėl kažkokių objektyvių pateisinamų priežasčių negali ar nesuspėjo per nustatytą terminą atlikti procesinių veiksmų) tikslų ir esmės, bet ir apskritai prieštarauja proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principams. Reikšminga pažymėti, kad ieškinio laikymas nepaduotu ieškovei neužkerta kelio pašalinus trūkumus dar kartą kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises. Be to, nėra ieškovui nustatytos pareigos ieškinio pateikimo metu jo įrodyti.
15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepratęsė ieškovei termino ieškinio trūkumams ištaisyti jos nurodomu terminu.
16. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nustatytu terminu nepašalinus (nešalinus) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, buvo pagrindas skundžiama nutartimi ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skundžiama nutartimi ieškovei nėra užkertamas kelias pareikšti ieškinį, kuris atitinka įstatymo reikalavimus, ieškovei iš šio proceso ieškinio pateikimo sąlygos turėtų būti aiškios.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti, remiantis atsakovės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.