- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- 2-734-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00247-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. M., Meilutės M
- Atsakovas
- D. M., Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų Meilutės M. M. ir A. M. ieškinį atsakovams D. M. ir Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. M. M. ir A. M. kreipėsi į tesimą su ieškiniu (b. l. 3–8), kuriame prašo: pripažinti namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), landyne; priteisti iš atsakovų D. M. ir Kauno miesto savivaldybės 72 240 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Nurodo, kad yra atsakovės D. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), kaimynai, dalinasi su ja bendru kiemu. Atsakovė D. M. apsigyveno J. S. nuosavybės teise valdomame bute, kuriame nuolat girtaujama, kviečiami neaiškios reputacijos asmenys, netinkamai elgiamasi bendrojo naudojimo žemės sklype, pats namas paverstas landyne. Dėl atsakovės netinkamo ir neapdairaus elgesio su ugnimi jai ne kartą buvo kviesta tiek policija, tiek ir gaisrinė. Atsakovė D. M. 2019 m. balandžio 23 d. pasikvietė svečių ir sukėlė gaisrą, dėl ko sudegė ieškovams nuosavybės teise priklausantis turtas – ūkinis pastatas su jame buvusiais daiktais, išdužo jų buto langai, aprūko lauko sienos. Ieškovų teigimu, jie ne kartą kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybę dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje laikomų transporto priemonių, kurios trukdo privažiuoti gelbėjimo tarnyboms prie jiems nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau ši problema nebuvo išspręsta. Mano, kad gatvėje laikomi automobiliai gaisro metu apsunkino gaisrinės tarnybos automobilių patekimą. Jeigu būtų buvęs geras privažiavimas prie jų turto, gaisras būtų buvęs užgesintas greičiau ir būtų pavykę turtą išsaugoti.
3. Ieškinyje nurodyta, kad dėl kilusio gaisro ieškovai patyrė 72 240 Eur turtinę žalą, kuri susijusi su per gaisrą sunaikinto turo verte, patirtais gaisro padarinių šalinimo kaštais, o 40 000 Eur neturtinė žala siejama su dėl gaisro patirtu stresu, nemiga, emociniu nusivylimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 46–48) nustatė ieškovams M. M. M. ir A. M. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos, pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti.
5. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti namą landyne negali būti nagrinėjamas teisme, nes įstatymas nenumato tokios teisės pripažinimo. Ieškovai nenurodė, kokio teisinio intereso siekia šiuo pareikštu reikalavimu, kam ir kokias teises ar pareigas jis sukels, todėl jiems nustatytas terminas ieškinio dalykui suformuluoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinys turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai ne tik bylą nagrinėjančiam teismui, bet ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, o šiuo atveju faktinės aplinkybės ieškinyje dėstomos neaiškiai, padrikai, nesuprantamai. Tokią situaciją teismas vertino kaip ieškinio faktinio pagrindo nesuformulavimą, atsakovių neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nenurodymą, nepateikus aiškių argumentų kaip konkrečiai pasireiškė atsakovių neteisėti veiksmai, iš kurių ieškovai kildina žalos atsiradimą. Teismas ieškovams išaiškino, kad prašydami priteisti žalą jie turi įvardyti tiek atsakovių neteisėtus veiksmus, tiek nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias, kad ieškovų patirta žala yra nulemta būtent atsakovių neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys), taip pat detalizuoti patirtą žalą ir pateikti įrodymus žalos dydžiui pagrįsti.
7. Dar vienas teismo nustatytas ieškinio trūkumas, kurį ieškovai turėtų pašalinti, yra atsakovės D. M. asmens duomenų, t. y. jos gimimo metų ir (ar) asmens kodo bei gyvenamosios vietos adreso nenurodymas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
8. Be to, už ieškinį, kuriuo prašoma priteisti 112 240 Eur žalos atlyginimą, mokėtinas 2 422 Eur žyminis mokestis, taip pat 125 Eur žyminis mokestis mokėtinas už neturtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 82 straipsnis).
9. Galiausiai teismas įpareigojo ieškovus pateikti savo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Išaiškino, kad jeigu pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumai bus pašalinti, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiems asmenims (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Be kita ko, teismas atkreipė ieškovų dėmesį į tokią aplinkybę, kad jie gali kreiptis į advokatą arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, siekiant parengti CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas A. M. atskirajame skunde (b. l. 60–61) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas, konstatuodamas, kad ieškinio reikalavimas pripažinti namą landyne yra nenagrinėtinas teisme, ieškinio priėmimo stadijoje išsprendė ginčą iš esmės.
10.2. Teismas nenurodė, kokio dydžio žyminį mokestį turi sumokėti kiekvienas iš ieškovų už pareikštus turtinius ir neturtinius reikalavimus.
10.3. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu už ieškinį, kuriuo reiškiamas reikalavimas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, žyminis mokestis neturi būti mokamas. Ieškinyje nurodyta, kad yra iškelta baudžiamoji byla Nr. 03-2-00258-19 dėl nusikalstamos veikos.
10.4. Nuspręsdamas, kad už neturtinį reikalavimą mokėtinas 125 Eur žyminis mokestis, teismas, net neišnagrinėjęs bylos iš esmės, nustatė, kokio dydžio neturtinė žala ieškovams buvo padaryta.
10.5. Nutartyje nenurodydamas teismo posėdžio sekretorės teismas pažeidė CPK 91 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Vis dėlto, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
12. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.
13. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų M. M. M. ir A. M. ieškinys, pareikštas atsakovėms D. M. ir Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir faktų pripažinimo, neatitinka tokiam procesiniam dokumentui CPK numatytų privalomų formos ir turinio reikalavimų, t. y. nėra aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, nepateikti ieškinyje nurodytos žalos dydį pagrindžiantys įrodymai, nenurodyti atsakovės D. M. duomenys (jos gimimo metai ar asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas), nesumokėtas žyminis mokestis, nenurodyta ieškovų pozicija dėl taikaus ginčo išsprendimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto A. M. atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, kadangi sklandus civilinis procesas pagal tokį, koks yra pateiktas, ieškinį iš tiesų nėra įmanomas.
15. Teismų praktika dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo yra nuosekli ir išplėtota. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (taisyklių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
16. Kaip matyti iš ieškovų ieškinio turinio ir ką teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinys surašytas nesilaikant pareigos aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą. Nors ieškinyje ir aprašomi faktiniai įvykiai, susiję su gaisru ir atsakovės D. M. elgesiu iki jo, pateikiamas subjektyvus šių įvykių bei juose dalyvavusių subjektų vertinimas, tačiau dėl ieškinio argumentų dėstymo būdo nėra aišku, kuriomis būtent aplinkybėmis yra grindžiamos esminės kiekvienos iš atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos (kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko kiekviena iš atsakovių ir kaip jie susiję su įrodinėjama žala bei jos dydžiu), iš ko kildinamas abiejų atsakovių atsakomybės bendrumas ir kokiomis dalimis (ar kita forma) prašoma atsakovams ją taikyti, o tokių aplinkybių nustatymas yra būtina sąlyga sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo. Atitinkamai, nėra aišku ir tai, kokias tiksliai aplinkybes teismui reikia ištirti ir teisiškai įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis).
17. Atkreiptinas dėmesys ir į procesinio dokumento (ieškinio), kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbą tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovus. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai). Todėl teismui priėmus netinkamai parengtą ieškinį, kurio pagrindas nėra visiškai tiksliai ir aiškiai identifikuojamas, o būtent toks ir yra apelianto ir ieškovės M. M. M. pareikštas ieškinys, neabejotinai būtų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, šiems neturint galimybės tinkamai išdėstyti savo pozicijos dėl konkrečių ieškovo reikalavimų ar nurodyti savo argumentų ir atsikirtimų dėl tų veiksmų, kuriuos ieškovai laiko neteisėtais, žalą jiems sukėlusiais veiksmais (CPK 12, 17 straipsniai).
18. Kaip minėta, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje ne tik gali, bet ir privalo patikrinti, ar ieškinys nagrinėtinas teisme. Todėl, priešingai nei tvirtina atskirajame skunde apeliantas, teismo pozicija, kad ieškovų reikalavimas namą pripažinti landyne negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, nes įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis) nenumatytas tokios teises, kuri nesukelia jokių materialinių teisnių padarinių, pripažinimas, nereiškia šio reikalavimo išnagrinėjimo iš esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks reikalavimas negalėtų būti civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, pasiūlęs ieškovams patikslinti ieškinio dalyką, ir su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.
19. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos teismo išvados, susijusios su ieškinį pareiškusių ieškovų pareiga už jį sumokėti CPK numatyto dydžio žyminį mokestį. Aptariamo ieškinio trūkumo kontekste visų pirma pažymėtina, kad tik aiškiai suformulavus ieškinio pagrindą bei dalyką bus galima nustatyti, kokio konkrečiai dydžio žyminis mokestis mokėtinas ir (ar) egzistuoja atleidimo nuo šio mokesčio mokėjimo prielaidos. Nors apeliantas tvirtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nei iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių, nei iš prie jo pridėtų įrodymų nėra aišku, ar atsakovais nurodyti asmenys D. M. ir Kauno miesto savivaldybė (jos darbuotojai) apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl gaisro, kurio metu, kaip teigiama ieškinyje, buvo apgadintas arba sunaikintas ieškovams priklausęs turtas. Todėl nėra ir pagrindo nurodytai žyminio mokesčio lengvatai taikyti.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už suformuluoto ieškinyje turtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. už reikalavimą priteisti iš viso 112 240 Eur žalos atlyginimą mokėtinas 2 422 Eur žyminis mokestis (2 300 Eur + 1 proc. x [112 240 Eur – 100 000 Eur]), o už neturtinio pobūdžio (t. y. neįkainojamą) reikalavimą pripažinti namą landyne mokėtinas 125 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 125 / 100 proc.) vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 82 straipsnio 1 dalimi.
21. Apeliantas aiškiai klaidingai interpretuoja teismo argumentus dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio kaip teismo iš anksto, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, nustatytą neturtinės žalos dydį. Vartojamos sąvokos „neturtinis reikalavimas“ ir „reikalavimas priteisti neturtinę žalą“ yra du skirtingi teisiniai terminai. Teismo kaip neturtinis kvalifikuotas reikalavimas pripažinti namą landyne nėra niekaip susijęs su turtiniu reikalavimu priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas, siekdamas, kad jo teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai ginami, gali kreiptis teisinės pagalbos į advokatą (apeliantui turtinei padėčiai esant blogai – kreiptis dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo), į šią galimybę pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartis neatitinka jos turiniui keliamų reikalavimų, kadangi joje nenurodytas teismo posėdžio sekretorius. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimo ir trūkumų ištaisymo tvarka įtvirtinta CPK 115 straipsnyje. Pagal CPK 115 straipsnio 7 dalį šiame straipsnyje išvardintos nutartys, į kurių sąrašą įeina ir nutartys dėl ieškinio trūkumų šalinimo, priimamos rašytinio proceso tvarka. Be to, pagal CPK 290 straipsnio 4 dalį, ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjamo teisme metu teismas priima rašytines nutartis. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą teismas pagrįstai išsprendė rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio sekretorius, nagrinėjant šį klausimą, nedalyvavo ir negalėjo būti nurodytas skundžiamojoje nutartyje.
23. Ieškinio turinio aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį dar ir į tokią aplinkybę, kad jame ieškovai neteisingai nurodo net savo pačių asmeninius duomenis (pavardes, apelianto asmens kodą (be paskutinio skaitmens), nenurodo privalomų atsakovų duomenų (atsakovės D. M. asmens kodo ir paskutinės žinomos jos gyvenamosios vietos, atsakovės Kauno miesto savivaldybės juridinio asmens kodo), nors tokia informacija, turėdami daugiametės bylinėjimosi patirties bei dalyvavę keliasdešimtyje bylų, taip pat ir tose, kuriose dalyvavo D. M. ir kuriose buvo nurodyti tiek jos gimimo data, tiek asmens kodas, jie disponavo (turėjo arba galėjo turėti). Bylinėjimosi istorija leidžia įsitikinti, kad apeliantui žinomi ar turėjo būti žinomi ieškinio turinio būtinieji reikalavimai.
24. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai nustatęs terminą ieškovų ieškinio trūkumams ištaisyti. Kadangi pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams Meilutei M. M. ir A. M. terminą iki 2022 m. rugsėjo 15 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Kauno apygardos 2022 m. gegužės 6 d. nutartyje, pašalinti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.