- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-827-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 22-69-3-13382-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Automika“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alfa Baltic“, Nyderlandų draudimo bendrovei „Nationale-Nederlanen“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Automika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1576-1085/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Automika“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Alfa Baltic“ ir Nyderlandų draudimo bendrovei „Nationale-Nederlanen“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Automika“ (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovėms UAB „Alfa Baltic“ ir Nyderlandų draudimo bendrovei ,,Nationale-Nederlanen“ (toliau kartu – atsakovės), kuriuo ieškovė teismo prašo pripažinti ieškovės nuosavybės teises į transporto priemonę „Toyota C-HR“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2023 m. sausio 31 d. pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodyta, kad 2023 m. sausio 21 d. M. K. pageidavo registruoti transporto priemonę „Toyota C-HR“, VIN. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau registravimo metu buvo nustatyta, kad automobilis paieškomas Europos Sąjungos valstybėje narėje dėl vagystės iš A. C. P.. Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad išmokėjus 43 801 Eur draudimo išmoką dėl vagystės, nuosavybės teisė į ginčo daiktą perėjo Nyderlandų draudimo bendrovei „Nationale – Nederlanden“. Nurodė, kad šiai dienai ikiteisminis tyrimas nėra pasibaigęs, transporto priemonė 2023 m. birželio 29 d. nutarimu nutarta patikėti saugoti atsakovei UAB „Alfa Baltic“, todėl transporto priemonė, kuri yra ginčo dalykas, yra Lietuvoje. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimas Lietuvoje būtų racionalesnis ir ekonomiškesnis, kadangi Lietuvoje atsakovė Nyderlandų draudimo bendrovė ,,Nationale-Nederlanen“ turi įgaliotą asmenį, kuris gina jos interesus, ir pati transporto priemonė yra Lietuvoje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Alfa Baltic“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog pareikštas ieškinys turi tarptautinį elementą, nes yra susijęs su kilnojamojo registruotino daikto, pavogto Nyderlanduose, kurio savininkė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, reziduojanti įmonė, priklausomybe. Be to, pažymėjo, kad ginčo daiktas yra perduotas užsienio įmonei ir šiuo metu nėra saugomas Vilniaus AVPK, kaip klaidingai teigiama ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju turi būti taikytinas Europos Sąjungos teisinis reguliavimas, o atsižvelgiant į jį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Pažymėjo, kad atsakovei UAB „Alfa Baltic“ buvo pavesta atlikti visus teisinius ir neteisinius veiksmus, susijusius su transporto priemonės vagystės išaiškinimu, t. y. suradimu, paėmimu, saugojimu, grąžinimu, pardavimu ir (ar) sunaikinimu, tačiau, visa tai atliekama ne UAB ,,Alfa Baltic” vardu, o atstovaujamojo, t. y. Nyderlandų draudimo bendrovės „Nationale-Nederlanden“ vardu. Pareikštas ieškinys turi tarptautinį elementą, nes yra susijęs su kilnojamojo registruotino daikto, pavogto Nyderlanduose, kurio savininkė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, reziduojanti įmonė, priklausomybe. Ginčo daiktas yra perduotas užsienio įmonei ir šiuo metu nėra saugomas Vilniaus AVPK, kaip klaidingai teigiama ieškinyje. Todėl ieškinys turėjo būti pareikštas tinkamam atsakovui ir pagal tinkamo atsakovo buveinės vietą (t. y. ne Lietuvoje). Ieškovei atsakove nurodžius netinkamą asmenį (UAB „Alfa baltic“), taip pat pasikreipus į neteismingą ginčą nagrinėti teismą, toks ieškinys laikytinas turintis esminių trūkumų ir negali būti nei nagrinėjamas, nei tenkinamas.
3. Atsakovė Nyderlandų draudimo bendrovė ,,Nationale-Nederlanen“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės UAB „Automika“ ieškinį atsakovėms UAB „Alfa Baltic“ ir Nyderlandų draudimo bendrovei ,,Nationale-Nederlanen“ paliko nenagrinėtą.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje nekelia klausimo dėl atsakovės Nyderlandų draudimo bendrovės „Nationale – Nederlanden“, kaip automobilio savininkės, teisių. Ieškinyje keliamas reikalavimas – pripažinti ieškovės nuosavybės teises į transporto priemonę „Toyota C-HR“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Todėl teismas vertino, kad ieškinio tenkinimas materialines teisines pasekmes sukurtų tik vienam atsakovui, t. y. automobilio savininkei atsakovei Nyderlandų draudimo bendrovei „Nationale – Nederlanden“. Ieškovė teismingumą Lietuvos teismams grindė aplinkybe, kad ginčo transporto priemonė saugoma Vilniaus AVPK, todėl bylos nagrinėjimas Lietuvoje būtų racionalesnis ir ekonomiškesnis, kadangi Lietuvoje Nyderlandų draudimo bendrovė ,,Nationale-Nederlanen“ turi įgaliotą asmenį, t. y. UAB „Alfa Baltic“, kuri gina jo interesus, ir pati transporto priemonė yra Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad UAB „Alfa Baltic“ buvo pavesta atlikti visus teisinius ir neteisinius veiksmus, susijusius su automobilio vagystės išaiškinimu, t. y. suradimu, paėmimu, saugojimu, grąžinimu, pardavimu ir (ar) sunaikinimu. Visa tai atliekama ne UAB ,,Alfa Baltic” vardu, o atstovaujamojo, t. y. Nyderlandų draudimo bendrovės „Nationale – Nederlanden“, vardu. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovės pozicija dėl bylos teismingumo šioje byloje nėra tinkamai pagrįsta ir sprendė, kad ieškinys pagal ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką iš esmės reiškiamas atsakovei Nyderlandų draudimo bendrovei ,,Nationale-Nederlanen“, o UAB ,, Alfa Baltic” vertinama kaip minėtos įmonės atstovė.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčui spręsti taikytinas Europos Sąjungos teisinis reguliavimas. Teismingumo taisykles nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Ginčas kilo dėl daiktinių teisių į kilnojamąjį turtą – automobilį, kilusiam ginčui taikytinos nuosavybės teisę reguliuojančios teisės normos. Bendroji jurisdikcija įtvirtinta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant Reglamento II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas specialaus, išimtinio ar sutartinio teismingumo taisykles, pakeičiančias ar papildančias bendrąjį teismingumą (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis). Kai ieškinys pagal specialios jurisdikcijos normas reiškiamas ne atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismuose, ieškovas turi pareigą įrodyti, jog yra pagrindas nukrypti nuo Reglamento bendrojo teismingumo taisyklių (Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-291-601/2022).
7. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Reglamento bendrojo teismingumo taisyklių, ieškinys turi būti reiškiamas pagal Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją jurisdikcijos taisyklę – atsakovės Nyderlandų draudimo bendrovės „Nationale-Nederlanden“ nuolatinės buveinės valstybėje narėje – Nyderlanduose, todėl konstatavo, kad ieškovės ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Teismas nepagrįstai teismingumo klausimą sprendė jau priėmęs ieškinį. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei UAB „Alfa Baltic“ pateikus atsiliepimą, buvo priimta teisėjos 2024 m. sausio 25 d. rezoliucija – „Atsiliepimą priimti. Suteikti prieigą prie bylos atstovui. Bylos teismingumo klausimą spręsti sulaukus antrojo atsakovo atsiliepimo arba pasibaigus terminui atsiliepimą pateikti”. Teismas rezoliucija apibrėžė̇ teismingumo klausimo nagrinėjimo ribas, t. y. gavus kito atsakovo atsiliepimą. Todėl nesulaukus atsiliepimo, teismas bylą turėjo nagrinėti iš esmės.
8.2. Teismui nustačius ieškinio trūkumus, ieškovas įvykdė teismo reikalavimus dėl visų dokumentų išvertimo į Nyderlandų draudimo bendrovei suprantamą kalbą, dėl to patyrė išlaidas. Todėl teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, priimta nutartis akivaizdžiai pažeidžia teisinio tikrumo principą.
8.3. Apeliantė pažymi, kad ieškovė reiškė reikalavimą dviem atsakovams. Atsakovė UAB „Alfa Baltic” atsiliepime į ieškinį neprašė̇ teismo svarstyti klausimo dėl atsakovės pašalinimo ar keitimo, o formuojant reikalavimus, prašė̇ atmesti ieškinį, kas leidžia suprasti, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės buvo galima spręsti dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų dėl daiktinių teisių įgijėjo. Ieškovė pareiškė̇ ieškinį dviem atsakovams, iš kurių vieno buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Todėl ieškovė turėjo teisę rinktis, kurio iš atsakovų buveinės vietos teismui teikti ieškinį. Ieškovei turint pasirinkimo teisę tarp kelių atsakovų, atitinkamai Reglamento Nr.1215/2012 nuostatos taikytos ir atsakovei UAB „Alfa Baltic”, ieškovei pasirenkant teismingumą.
8.4. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, iš esmės pasirėmė̇ viena byla, kuri išnagrinėta Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-291-601/2022, tačiau bylų ratio decidendi nesutampa, kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju pasirinko reikšti ieškinį keliems atsakovams, nenustačius nuosavybės teisės įgijėjo, tuo tarpu nurodytoje byloje ieškovas pasirinko atsakovu traukti tik užsienio juridinį asmenį.
8.5. Ieškovei nutartimi buvo apribota galimybė ginti pažeistas teises savo šalyje, nors būtent Lietuvoje daiktas buvo perduotas ir egzistavo. Ieškovė niekada neturėjo jokių sąsajų̨ su Nyderlandų̨ draudimo bendrove dėl ginčo automobilio įsigijimo, ginčo automobilis yra Lietuvos Respublikoje, todėl atsisakymas priimti ieškinį vien formaliais pagrindais neatitinka nagrinėjamos situacijos.
8.6. Iškovė pažymi, kad atsakovė UAB „Alfa Baltic” yra turto saugotojas (ikiteisminiame tyrimo nutarimu) ir patikėtinis, todėl transporto priemonė, kuri yra ginčo dalykas yra Lietuvoje. Šiuo atveju nuosavybės teisės nebuvo nustatytos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atitinkamai priimti sprendimo dėl ginčo esmės ir nustatyti Nyderlandų̨ draudimo bendrovės savininko teises. Ieškovė pasirinko du atsakovus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atsakovei UAB „Alfa Baltic“ turtas buvo perduotas kaip saugotojui, kas atitinkamai lemia jo suinteresuotumą bylos baigtimi ir pareigą saugoti turtą ieškovės atžvilgiu. Todėl teismo sprendimo atžvilgiu UAB „Alfa Baltic“ yra materialiai suinteresuota.
8.7. Nei ikiteisminiame tyrime, nei kituose dokumente nėra jokių Nyderlandų̨ draudimo bendrovės nuosavybės teisės patvirtinimo ar įgijimo dokumentų. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Alfa Baltic“ nurodo, kad nuosavybės teisės buvo įgytos išmokant draudimo išmoką, tačiau nei kokia ji buvo, nei kuo ji susijusi su daiktinėmis teisėmis į transporto priemonę įrodymų pateikta nebuvo. Todėl daryti išvadą, kad Nyderlandų̨ draudimo bendrovė yra labiau suinteresuota nei atsakovė UAB „Alfa Baltic“ nėra pagrindo. Šiuo atveju viso proceso metu dalyvavo tik UAB „Alfa Baltic“, jai ir buvo perduotas turtas. Priešingai skundžiamos nutarties motyvams, šiuo atveju turėtų̨ būti taikomos Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnyje nurodytos išimtys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovėms UAB „Alfa Baltic“ ir Nyderlandų draudimo bendrovei ,,Nationale-Nederlanen“, dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, išaiškindamas ieškovei, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į atitinkamą Nyderlandų teismą. Pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad ieškinyje keliamas reikalavimas – pripažinti ieškovės nuosavybės teises į transporto priemonę „Toyota C-HR“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Todėl teismas vertino, kad ieškinio tenkinimas materialines teisines pasekmes sukurtų tik vienai atsakovei , t. y. automobilio savininkei atsakovei Nyderlandų draudimo bendrovei „Nationale – Nederlanden“. Teismas pažymėjo, kad nors UAB „Alfa Baltic“ buvo pavesta atlikti visus teisinius ir neteisinius veiksmus, susijusius su automobilio vagystės išaiškinimu, t. y. suradimu, paėmimu, saugojimu, grąžinimu, pardavimu ir (ar) sunaikinimu, visa tai atliekama ne UAB ,, Alfa Baltic ” vardu, o atstovaujamojo, t. y. Nyderlandų draudimo bendrovės „Nationale – Nederlanden“, vardu. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys pagal ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką iš esmės reiškiamas atsakovei Nyderlandų draudimo bendrovei ,,Nationale-Nederlanen“, o UAB ,,Alfa Baltic” vertinama kaip minėtos įmonės atstovė. Todėl vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmenims, kurių nuolatinė buveinės vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose.
13. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad viena iš atsakovių yra Lietuvos Respublikos įmonė, todėl ieškovė turi teisę pasirinki, kurios iš atsakovių̨ buveinės vietos teismui teikti ieškinį.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
15. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo, tačiau jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
16. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės, Lietuvos Respublikos įmonės, pareikštas ieškinys turi tarptautinį elementą, nes yra reiškiamas kartu ir juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra Nyderlanduose – Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje narėje. Taigi, ginčas sieja dvi ES valstybes nares, t. y. Lietuvos Respubliką ir Nyderlandus. Todėl kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalių tarpusavio ginčams spręsti taikytinas ES teisinis reguliavimas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai remiasi teismingumo taisyklėmis, nustatytomis nacionalinėje teisėje, t. y. CPK 33 straipsniu, nes nagrinėjamu atveju teismingumo taisyklės yra nustatytos teisės akte, turinčiame aukštesnę teisinę galią, t. y. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 punktas, CPK 780 straipsnis). Todėl vien tai, kad viena iš atsakovių yra Lietuvos Respublikos įmonė, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad ieškovė turėjo teisę pagal nacionalinės teisės normas pasitrinki kurios iš atsakovių buveinės vietos teismui reikšti ieškinį.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamai įvertinti ginčo teismingumą vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis galima tik nustačius ieškinio pagrindą ir dalyką. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti jos nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį „Toyota C-HR“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kadangi yra sąžininga šio automobilio įgijėja. Šį reikalavimą ieškovė grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad automobilio registravimo metu buvo nustatyta, jog automobilis paieškomas Europos Sąjungos valstybėje narėje dėl vagystės iš A. C. P.. Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad išmokėjus 43 801 Eur draudimo išmoką dėl vagystės, nuosavybės teisė į ginčo daiktą perėjo Nyderlandų draudimo bendrovei „Nationale-Nederlanden“. Šiai dienai ikiteisminis tyrimas nėra pasibaigęs, transporto priemonė 2023 m. birželio 29 d. nutarimu nutarta patikėti saugoti atsakovei UAB „Alfa Baltic“. Todėl transporto priemonė, kuri yra ginčo dalykas, yra Lietuvoje.
20. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, jog atsakovei UAB „Alfa Baltic“, Nyderlandų draudimo bendrovės „Nationale-Nederlanen“ atstovei, buvo pavesta atlikti visus teisinius ir neteisinius veiksmus, susijusius su automobilio vagystės išaiškinimu, t. y. suradimu, paėmimu, saugojimu, grąžinimu, pardavimu ir (ar) sunaikinimu. Visi veiksmai buvo atliekama ne UAB ,, Alfa Baltic ” vardu, o atstovaujamosios, t. y. Nyderlandų draudimo bendrovės „Nationale-Nederlanden“ vardu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pozicija dėl bylos teismingumo pagal atsakovės UAB ,, Alfa Baltic ” buveinės vietą šioje byloje nėra tinkamai pagrįsta ir sprendė, kad ieškinys pagal ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką iš esmės reiškiamas atsakovei Nyderlandų draudimo bendrovei ,,Nationale-Nederlanen“, o UAB ,,Alfa Baltic” vertinama tik kaip minėtos įmonės atstovė Lietuvoje. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad pareikštas ieškinys atsakovei UAB „Alfa Baltic“ tiesiogiai nesukels jokių teisinių pasekmių.
21. Nustačius paminėtas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl daiktinių teisių į kilnojamąjį turtą – automobilį ir kilusiam ginčui taikytinos nuosavybės teisę reglamentuojančios teisės normos.
22. Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnyje apibrėžta šio Reglamento taikymo sritis ir nustatyta, kad jis netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii) (Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reglamentas taip pat netaikomas a) fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, atsirandančioms iš santuokos ryšių arba ryšių, kurie pagal tokiems ryšiams taikytiną teisę laikomi lygiaverčiais santuokai; b) bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms; c) socialiniam draudimui; d) arbitražui; e) iš šeimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančioms išlaikymo prievolėms; f) testamentams ir paveldėjimui, įskaitant dėl mirties kylančias išlaikymo prievoles.
23. Reglamente Nr. 1215/2012 nesant išimčių dėl jo taikymo ginčams, kylantiems iš nuosavybės į kilnojamuosius daiktus teisinių santykių, šioje byloje kilusio ginčo teismingumui nustatyti taikytinos minėto reglamento nuostatos. Remiantis šia išvada nėra pagrindo konstatuoti, kad turi būti vadovaujamasi kitokiomis nei Reglamente Nr. 1215/2012 nustatytomis teismingumo taisyklėmis ir šio Reglamento taikymą nagrinėjamu atveju pagrindžia tiek jo viršenybė nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, tiek pačio Reglamento sistema ir tikslas (Reglamento Nr. 1215/2012 preambulės 6 punktas, 5 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, bei nustačius, kad pareikštas ieškinys atsakovei UAB „Alfa Baltic“ tiesiogiai nesukels jokių teisinių pasekmių, laikytini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai dėl teismingumo taisyklių, nustatytų nacionalinėje teisėje, taikymo nagrinėjamu atveju.
24. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ginčo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams gali būti grindžiamas Reglamento Nr. 1215/2012 2 skirsnio 7 įtvirtintomis alternatyviomis teismingumo taisyklėmis. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a) papunktyje nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, konstatuoja, kad ieškinys nėra grindžiamas ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, vykdymo ar nutraukimo aplinkybėmis, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a) papunktyje nurodyta alternatyvi teismingumo taisyklė netaikytina.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškinyje nėra reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą dėl to, kad ieškovė negali savo vardu įregistruoti automobilio Lietuvos Respublikoje, aplinkybės dėl patirtos žalos nenurodomos ir patikslintame ieškinyje. Tuo tarpu Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Todėl ieškovei patikslintame ieškinyje nenurodant ir nepagrindžiant patirtos žalos padarymo ir pasireiškimo aplinkybių ir nereiškiant reikalavimo atlyginti žalą, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikoma Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte nustatyta alternatyvi teismingumo taisyklė.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitos alternatyvios jurisdikcijos taisyklės, nustatytos Reglamento Nr. 1215/2012 7–9 straipsniuose bei 4–7 skirsniuose, reguliuojančiuose teismingumą bylose, kylančiose iš draudimo, vartojimo ar darbo teisinių santykių bei išimtinį teismingumą, nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikomos, nes nurodytų taisyklių taikymas neatitinka byloje nustatyto kilusio ginčo pobūdžio.
27. Taigi, nustačius paminėtas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės pareikštas ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir turi būti reiškiamas vadovaujantis bendrąja teismingumo taisykle, įtvirtinta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnyje, t. y. pagal atsakovės, kuriai bylos baigtis sukels teisines pasekmes, buveinės vietą.
28. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad teismas nepagrįstai teismingumo klausimą sprendė jau priėmęs ieškinį. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei UAB „Alfa Baltic“ pateikus atsiliepimą, buvo priimta teisėjos 2024 m. sausio 25 d. rezoliucija – „Atsiliepimą priimti. Suteikti prieigą prie bylos atstovui. Bylos teismingumo klausimą spręsti sulaukus antrojo atsakovo atsiliepimo arba pasibaigus terminui atsiliepimą pateikti”. Apeliantės nuomone, teismas rezoliucija apibrėžė̇ teismingumo klausimo nagrinėjimo ribas, t. y. gavus kito atsakovo atsiliepimą. Todėl nesulaukus atsiliepimo, teismas bylą turėjo nagrinėti iš esmės.
29. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjos rezoliucija bylos teismingumo klausimas buvo numatytas spręsti ne tik gavus atsakovės Nyderlandų draudimo bendrovės „Nationale-Nederlanen“ atsiliepimą į patikslintą ieškinį, bet ir pasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui. Antra, vien tai, kad patikslintas ieškinys jau buvo priimtas, neriboja teismo spręsti bylos teismingumo klausimo. CPK 782 straipsnyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo klausimą dėl bylos teismingumo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
31. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė tarptautinio teismingumo taisykles spręsdamas ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio teismingumo klausimą ir pagristai ieškinį paliko nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.