- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- eAN2-335-1049/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00042-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- O. D.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – O. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. O. D. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 1 dalyje bei 127 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį 45,00 eurų bauda, pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį 500,00 eurų bauda ir daikto konfiskavimu: konfiskuoti trys jaunikliai šunys, gimę 2024 m. kovo 17 d. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu O. D. skirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 500,00 (penkių šimtų) eurų bauda ir trijų jauniklių šunų, gimusių 2024 m. kovo 17 d., konfiskavimas.
2. O. D. nubausta už tai, kad ji 2024 m. gegužės 23 d. 11.00 val., (duomenys neskelbtini), vertėsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturėdama licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), bei pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus. Administraciniai nusižengimai padaryti sekančiomis aplinkybėmis. Pastebėjus internetinėje erdvėje skelbimą apie parduodamus šuniukus, buvo atliktas slaptas pirkimas, už parduodamą augintinį sumokėti 400,00 eurų. Savininkė nepanoro pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties, vakcinacijos knygelėje matosi pirminis augintinio skiepas. Po slapto augintinio užpirkimo, paprašius pateikti veiklos teisėtumą pagrindžiančius dokumentus, asmuo tokių dokumentų pateikti negalėjo. Prekeivė nurodė, kad mikročipas yra naujų savininkų atsakomybė, ji pasirūpina tik skiepais. Patikrinimo metu nustatytas faktas, kad vadoje yra šeši šuniukai – trys kalytės ir trys patinėliai, tačiau trys jau buvo parduoti / perleisti kitiems žmonėms. O. D. jokių duomenų apie tuos asmenis negalėjo pateikti, jie atvykdavo pagal susitarimą bendraujant internetu. Pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos. Patikrinimo metu buvo rasti juodas šuniukas – patelė vardu Maiša apie 11 metų amžiaus, veisimui naudota kalytė vardu Taira apie 2 metų amžiaus, be kilmės dokumentų, trys jaunikliai: dvi kalytės ir vienas patinėlis, kurie buvo neženklinti, neregistruoti, gimę 2024 m. kovo 17 d. Taip pat namuose laikoma katė Puma, kuri yra sterilizuota, neženklinta, nevakcinuota, gimusi 2023 m. rugsėjo mėn. Tokias veiksmais O. D. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508, 4 punkto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 patvirtinto Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo 8, 9, 29-35 punktų, 2015 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-9959 patvirtintų Gyvulių ženklinimo ir registravimo taisyklių VI skyriaus 34 punkto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 patvirtinto Pasiutligės kontrolės tvarkos aprašo II skyriaus 3, 4 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdama su šiuo Institucijos nutarimu paskirta bauda ir administracinio poveikio priemone, O. D. pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartimi O. D. skundas tenkintas iš dalies, Institucijos 2024 rugpjūčio 13 d. nutarimas pakeistas dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir O. D. pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį skirta bauda ir galutinė paskirta bauda sumažinta iki 390,00 eurų, nutarimas dalyje dėl šunų konfiskavimo paliktas nepakeistu. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgus į tai, jog O. D. pripažįsta kaltę ir gailisi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad gyvūnai buvo laikomi geromis sąlygomis, tinkamai šeriami, per paskutinius penkerius metus O. D. administracine tvarka baudžiama pirmą kartą, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant minimalią ANK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą su trijų šunų konfiskavimu. Kadangi šunų jaunikliai buvo eksponuoti pardavimui, teismas padarė išvadą, kad jų konfiskavimas yra adekvati administracinio poveikio priemonė, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį.
4. Apeliaciniame skunde O. D. pateikė alternatyvius prašymus – panaikinti arba pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį dalyje dėl šunų konfiskavimo ir šios administracinio poveikio priemonės netaikyti, arba jei nebūtų pabloginta jos teisinė padėtis, grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo argumentai dėl šunų konfiskavimo yra lakoniški, nutartis šioje dalyje iš esmės nemotyvuota, nors buvo sprendžiamas emociškai jaurus klausimas, kadangi šunys ne daiktai, o jautrūs, turintys emocijas, charakterį padarėliai. Šios aplinkybės rodo, kad jos skundas apylinkės teisme neišnagrinėtas visa apimtimi.
4.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Institucija nustatė O. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau, apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju galima nustatyti ir daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pavyzdžiui, kad nebuvo padaryta žala, kad gyvūnais atsakingai rūpinamasi, kad anksčiau O. D. nebuvo bausta ir padarys teigiamas išvadas.
Šalies argumentai
4.3. Apeliantė nurodo, kad šunys, kuriuos nutarta konfiskuoti, yra šešių mėnesių amžiaus belgų aviganiai. Jie sveiki, judrūs, labai prisirišę prie savo šeimininkų. O. D. tikina, kad ir ji pati bei visi šeimos nariai taip pat labai myli šiuos šunis. Konfiskavus augintinius, jie bus atiduoti į gyvūnų prieglaudą, kur bus bandoma juos padovanoti ar parduoti. Iš patirties žinoma, kad žmonės labai nenoriai iš prieglaudos įsigyja šunis, kurie užauga dideli, arba jau paaugusius šunis. Tad šiuo atveju labai didelė tikimybė, kad minėtų trijų šunų niekas nenorės įsigyti, dėl ko jie po kurio laiko bus užmigdyti, o tai yra visiškai nehumaniška. Apeliantė pabrėžia, kad šunys yra puikiai prižiūrimi, jiems skiriama daug dėmesio, duodamas geras maistas, yra daug erdvės kur žaisti ir lankstyti, jie yra profesionaliai ir atsakingai dresuojami, auklėjami. Jie visi skiepyti, čipuoti, vedami pasivaikščioti. Prieglaudoje viso to nebus, ten sąlygos daug prastesnės, o be to, jie, neradus naujų šeimininkų, bus užmigdyti. Konfiskavus šunis ir juos iškėlus į laikinos globos vietas, o po to realizavus (perdavus neatlygintinai, pardavus), jiems būtų sukeltas didelis stresas, kuris gali turėti įtakos jų sveikatai. Apeliantė tvirtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kuomet visgi priimamas sprendimas nekonfiskuoti šunų ar kitų gyvūnų (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-744/2021). Todėl ši situacija turi būti vertinama ne šabloniškai, o per emocinę, etikos, moralės, humaniškumo, empatijos prizmę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į O. D. apeliacinį skundą Institucijos direktorė Audronė Mikalauskienė prašo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. D. apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime pabrėžiama, kad O. D. vykdė sąmoningą kergimą, jog išgautų šuniukų vadą, siekiant finansinės naudos. Iš bylos duomenų žinoma, kad vadoje buvo šeši jaunikliai, iš kurių trys šuniukai parduoti gaunant neteisėtas pajamas, vykdant ūkinę komercinę veiklą neturint teisės aktų nustatyta tvarka suteikto leidimo tokiai veiklai. O. D. pirkimo-pardavimo sutarčių pateikti negalėjo, nes jų nesirašė, duomenų žmonių, kam perleido gyvūnus augintinius, pateikti negalėjo. Ji socialiniame tinkle „Facebook“ aktyviai ieškojo šuniukų pirkėjų, su jais tarėsi ir susitarė dėl kainos, kas rodo jos aiškų ketinimą pasipelnyti, gauti materialinės naudos. Konfiskuoti šunys yra neteisėtos veiklos įrankiai, kurie privalo būti konfiskuoti, o konfiskacijos netaikymas prieštarautų ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems administracinių nuobaudų paskirties tikslams. O. D. apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.
5.2. Atsiliepime nurodoma, kad gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys. Perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė, leisdama savo augintinei turėti palikuonių, laikėsi minėtų reikalavimų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji neatsakingai, neįvertinant galimų pasekmių gyvūnų sveikatai ir gyvybei, abejingai, iš anksto suderintu laiku perdavė neregistruotus ir neženklintus gyvūnus (bešeimininkį turtą) nepažįstamiems asmenims, įvardijamiems kaip nauji savininkai, nurodant pasirūpinti mikročipais, o ji pasirūpina tik skiepais. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad gyvūnų likimas jai buvo nesvarbus, o pagrindinis siekis – finansinė nauda ir pelno siekimas. Dėl to šunų jauniklių konfiskavimas yra adekvati administracinio poveikio priemonė, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – O. D. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukta O. D. neginčija savo kaltės dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, tačiau nesutinka su jai paskirta administracinio poveikio priemone – 3 (trijų) jauniklių šunų, gimusių 2024 m. kovo 17 d., konfiskavimu ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, jos netaikyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
7. O. D. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu už jos padarytus administracinius nusižengimus, subendrinus skirtas nuobaudas, buvo nubausta 500,00 eurų bauda ir daikto – 3 (trijų) jauniklių šunų, gimusių 2024 m. kovo 17 d., konfiskavimu. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartimi O. D. skundas buvo tenkintas iš dalies ir už ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta bauda sumažinta iki minimalios sankcijoje numatytos baudos – 390,00 eurų. Tuo pačiu iki 390,00 eurų buvo sumažinta ir galutinė O. D. paskirta bauda, tačiau Institucijos nutarimu jai skirta administracinio poveikio priemonė palikta galioti.
8. ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Tai reiškia, kad už administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 127 straipsnio 1 dalyje, yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas pažeidėjui skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, šiuo konkrečiu atveju – jauniklių šunų konfiskavimą. Netaikant jauniklių šunų konfiskavimo, turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
10. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, teismo sprendimas netaikyti O. D. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų yra lakoniškas, iš esmės nemotyvuotas, atsižvelgta tik į tai, kad už ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti konfiskavimą, ir padaryta išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog šunų jaunikliai buvo eksponuoti pardavimui, jų konfiskavimas yra adekvati administracinio poveikio priemonė. Dėl skunde išdėstytų argumentų, kuriais remiantis prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nekonfiskuoti trijų šunų, gimusių 2024 m. kovo 17 d., išvis nieko nepasisakyta. Todėl šalinant skundžiamos nutarties trūkumus, dėl jų pasisakoma šioje aukštesnės instancijos teismo nutartyje.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, O. D. nuo pat pradžių savo kaltę dėl įvykdytų administracinių nusižengimų pripažino, tikino, kad nusižengimus padarė dėl nežinojimo. Jos rašytame paaiškinime nurodyta, kad norėdama, jog jos laikoma kalė sumoteriškėtų, suleido ją su surastu patinu ir dėl to gimė šeši šuniukai. Tai buvo pirmoji šios kalės vada. Socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino šuniukų nuotraukas ir atsirado juos norinčių įsigyti žmonių. Duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn patrauktos O. D. teiginius, kad tai buvo pirmoji jos laikomos kalės šuniukų vada ir pirmasis bandymas realizuoti šuniukus, nėra. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji pardavė / perleido tris šuniukus, ketvirtasis buvo parduotas Institucijos atstovei atliekant slaptą pirkimą, tad realiai kitiems asmenims neperleistas. Anksčiau apeliantė niekad nebuvo bausta nei už vertimąsi neteisėta komercine, ūkine veikla, nei už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, nebuvo fiksuotas jos žiaurus elgesys su gyvūnais, kas rodo, kad šie jos padaryti administraciniai nusižengimai yra atsitiktiniai, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. O. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija nenustatė.
13. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus 2024 m. gegužės 23 d. Gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų kontrolės patikrinimo akte Nr. 37GGP-243 užfiksuotų duomenų matyti, kad O. D. visus augintinius (apie 11 metų amžiaus patelę Maišą, veisimui naudotą apie 2 metų amžiaus kalytę Tairą, tris jauniklius ir katę) laiko tinkamomis sąlygomis, aplinka nekelia pavojaus jų sveikatai ir gerovei. Šuniukai šiuo metu laikomi lauke aptvertoje teritorijoje, turi erdvią būdą. Jie juda po visą namų teritoriją. Būdoje užtenka vietos įlįsti, apsisukti, atsigulti be konkurencijos. Kalė laikoma gyvenamosiose patalpose, į lauką išvedama tik dienos metu. Name ji juda laisvai pagal savo norus. Augintiniai sugyvena tarpusavyje, yra socializuoti, baimės, streso požymių nepastebėta, atitinka rūšiai būdingą elgseną. Turi atskiras maitinimo vietas ir dubenėlius, atskirus guolius. Laisvai pagal poreikį prieina prie švaraus vandens, šeriami visaverčiu ėdalu. Šuniukai nevakcinuoti nuo pasiutligės, tačiau vakcinacija pagal amžių dar negalima, Taira nerevakcinuota dėl šuningumo. Kad gyvūnų laikymo sąlygos yra tinkamos, atsispindi ir prie šio patikrinimo akto pridėtuose nuotraukose. Šios aplinkybės apie tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas ir atsakingą rūpinimąsi jais rodo mažesnį O. D. padaryto nusižengimo pavojingumą.
14. Patikrinimo akte O. D. pateiktas nurodymas iki 2024 m. birželio 20 d. pašalinti nustatytus neatitikimus ir apie tai per septynias dienas informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyrių. O. D. nurodyta, kad norint prekiauti augintiniais, registruoti veisimo veiklą Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje teikiant prašymą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paslaugų skyriui; tinkamai ir pakartotinai skiepyti šunis nuo pasiutligės, pirmiau atlikus gyvūnų augintinių ženklinimą; įregistruoti šuniukų vadą Gyvūnų augintinių registre. O. D. uždrausta prekiauti, disponuoti ir veisti, kitais būdais perduoti patikrinimo akte nurodytais gyvūnais augintiniais iki atskiro Institucijos nurodymo. Kadangi Institucija duomenų apie tai, jog O. D. iki nustatytos datos nebūtų įvykdžiusi jai skirtų nurodymų ar pažeidusi jai nustatytus draudimus, nepateikė, laikytina, kad ji įregistravo šuniukų vadą Gyvūnų augintinių registre, juos paženklino ir paskiepijo. Tiek iš O. D. apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, tiek iš patikrinimo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad naminiai gyvūnai yra auginami puikiomis sąlygomis, yra sveiki, prižiūrimi, mylimi. Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad šuniukus konfiskavus ir atidavus į laikinas globos vietas, jie gyventų daug blogesnėmis sąlygomis, o įvertinus tai, kad dėl užsitęsusio administracinės teisenos proceso jie yra nebe jaunikliai ir pagal savo veislę pakankamai dideli šunys, lieka nemaža tikimybė, kad jie greitu metu gali ir nerasti naujų šeimininkų. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu šuniukai jau yra devynių mėnesių amžiaus, neabejotina, kad O. D. ir jos šeimos nariai spėjo prisirišti prie augintinių, kaip ir pastarieji prie savo šeimininkų. Todėl konfiskavus minėtus augintinius ir juos iškėlus į laikinos globos vietas, o po to realizavus dar į kitas nuolatines laikymo vietas, augintiniams būtų sukeltas didelis stresas, kuris gali turėti įtakos jų sveikatai, o apeliantei ir jos šeimos nariams neigiami emociniai išgyvenimai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais konstatuotina, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant O. D. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nekonfiskuojant iš jos minėtų šunų.
15. Nors skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo, tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju vien formalus ANK 127 straipsnio 4 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. su nuostata, jog skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.
16. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad administracinio poveikio priemonės –trijų šunų konfiskavimas – prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, O. D. paskirta nuobauda (390,00 eurų bauda) už padarytą, labiau atsitiktinio pobūdžio, administracinį nusižengimą, neskiriant šunų konfiskavimo, leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir bus proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei jos asmenybei. Remiantis visomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, O. D. už ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą administracinio poveikio priemonė – turto (trijų šunų) konfiskavimas, neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – O. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutarties ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. VMVT-ANR_N-50-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:24242798304 dalis dėl O. D. skirtos administracinio poveikio priemonės – 3 (trijų) jauniklių šunų, gimusių 2024 m. kovo 17 d., konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, O. D. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, neskirti administracinio poveikio priemonės – 3 (trijų) jauniklių šunų, gimusių 2024 m. kovo 17 d., konfiskavimo.
Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.