Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. G.-S. (buvusi L. G.) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei L. G. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo S. B. ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymo priėmimo

16. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Toks klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, skatinant šalis rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas į bylą gali būti grindžiamas dviem aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti: Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį; L. B. sąskaitos išrašo kopiją; pažymos apie apeliantės darbo užmokestį 2021 m. kovo–2021 m. gegužės mėn. kopiją. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes iki šiol ieškovas neteikia priteisto dydžio išlaikymo. Apeliantės teigimu, šie įrodymai patvirtina aplinkybes, jog ieškovas moka daug mažesnio dydžio išlaikymą, nei yra priteista. Iš pažymos apie apeliantės darbo užmokestį matyti, kad jos darbo užmokestis yra 453,00 Eur per mėnesį, todėl, priteisus iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas, kai jis pats neteikia vaikui priteisto dydžio išlaikymo, yra pažeisti teisingumo ir protingumo principai ir vaiko interesai.

18. Kadangi šių rašytiniai įrodymai priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, ieškovas galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

„4.1. tėvas S. B. su sūnumi bendrauja tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val., o pasibaigus trijų mėnesių terminui, tėvas kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val. Tokia bendravimo tvarka taikoma ne šventinėmis, prieššventinėmis dienomis.

4.2. Nuo 2016-05-01 S. B. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val., apie vaiko pasiėmimą informuojant L. G. ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

4.5. tėvas neporiniais metais šv. Kalėdų dieną, t.y. gruodžio 25 d. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir įsipareigoja jį grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.

4.7. tėvas poriniais metais antrąją šv. Velykų dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir įsipareigoja jį grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

4.8. tėvas neporiniais metais pirmąją šv. Velykų dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir įsipareigoja jį grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

4.9. tėvas per savo gimimo dieną, t. y. birželio 21 d., pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 16 val. ir įsipareigoja jį grąžinti atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.

4.10. tėvas per tėvo dieną, t. y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir įsipareigoja jį grąžinti atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

4.13. šalys susitarė, kad jeigu S. B. pagal aukščiau nurodytą bendravimo laiką vėluos pasiimti sūnų ilgiau nei vieną valandą, tuomet L. G. pasilieka sau teisę laiką su vaiku leisti savo nuožiūra.

4.15. Šalys susitarė, kad sūnaus susirgimo atveju, kai šis tuo metu bus su tėvu, S. B. įsipareigoja nedelsiant informuoti L. G. apie tai ir bendrai nuspręsti, kas vaikui tuo metu būtų geriausia – vykti į gydymo įstaigą, pas mamą ar likti pas tėvą iki nustatyto bendravimo su sūnumi laiko pabaigos.“

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nutarė išduoti pareiškėjui S. B. vykdomąjį raštą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso (duomenys neskelbtini)) patvirtintos šalių taikos sutarties 4.1–4.15 punktų vykdymo tvarkos.

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Tauragės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi (civilinėje byla Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtino S. B. ir M. G.-S. 2020 m. balandžio 2 d. sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo sūnui L. B. padidinimo. Minėta taikos sutartimi šalys susitarė, kad pakeičiama Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje nurodyta, jog S. B. įsipareigoja teikti išlaikymą sūnui L. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės, ir nustatoma, kad S. B. įsipareigoja teikti išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės.

25. Atsakovė taip pat turėjo galimybę siūlyti teismui ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos variantą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, priešieškinio byloje nereiškė. Teismo posėdžio, įvykusio 2021 gegužės 11 d., metu atsakovės atstovė nurodė, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje (patvirtintoje Šilutės rajono apylinkės teisme 2016 m. kovo 22 d. nutartimi) nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko ir šalių interesus, todėl keisti ją nėra teisinio pagrindo.

26. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Skyrius) pateikti byloje išvadą. Skyrius, susipažinęs su ieškiniu, išklausęs šalių paaiškinimus, pabendravęs ir išklausęs nepilnamečio šalių sūnaus nuomonę, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tėvo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta nepilnamečio šalių sūnaus teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir sudarytos sąlygos tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Skyriaus nuomone, 2016 metais nustatytos tėvo su sūnumi bendravimo tvarkos nepavyko įgyvendinti dėl negebėjimo tėvams tarpusavyje priimti sprendimų, geriausiai atitinkančių vaiko, o ne jų interesus, ir tai sąlygojo, kad nepilnametis iki šiol su tėvu bendravo minimaliai, vaikas nepasilikdavo pas tėvą ilgesniam laikui, susitikimai dažniausiai būdavo šalia vaiko namų. Visą šį laikotarpį nepilnametis nė karto nepasiliko pas tėvą su nakvyne, todėl, institucijos manymu, ieškovo prašomos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitime turi būti įvertinta ši aplinkybė ir nustatytas keleto mėnesių pereinamasis laikotarpis tėvui su sūnumi bendraujant, tačiau iš pradžių sūnui nepasiliekant pas tėvą su nakvyne, palaipsniui pasiliekant vienai, o po to dviem naktims. Sėkmingai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiek sūnui, tiek tėvui atkūrus ir išlaikius ilgesnio bendravimo santykius, galima siūlomą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką įgyvendinti visa apimtimi. Institucija, teikianti išvadą, pastebėjo, kad tėvas su sūnumi iki pat šiol neturi telefoninio ar kitokio nuotolinio ryšio bendrauti. Pažymėjo, kad šios priemonės užtikrinimas vaikui ir motinos netrukdymas vaikui bendrauti su tėvu sudarytų sąlygas tėvui pačiam susisiekti su sūnumi, o tai esamoje situacijoje atitiktų vaiko interesus. Teismui nustatant / pakeičiant tėvo su sūnumi bendravimo tvarką turi būti vertinama ir vaiko motinos, kuri atsakinga už kasdieninių vaiko poreikių užtikrinimą ir priežiūrą, nuomonė ir keičiant nepilnamečio bendravimo su tėvu tvarką turi būti atsižvelgiama į vaiko įprastą gyvenimo ritmą, mokymąsi ir papildomų užsiėmimų grafikus.

27. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu (ieškovu) tvarką.

28. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, nesutikimą grįsdama tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, t. y. teismas pažeidė CK 3.175 straipsnio 2 dalies reikalavimą; CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, CPK 185 straipsnio nuostatas.

29. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

31. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

32. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

33. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

34. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

35. Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo tvarkos nustatymo principais, yra gausi ir išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išskyrė šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti.

36. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovas mažiau kartų bendravo su sūnumi, nei buvo nustatyta bendravimo tvarkoje. Teismo nuomone, tokia situacija iš dalies susiklostė dėl ieškovės ir atsakovo konfliktiškų santykių, negebėjimo ir nenorėjimo konstruktyviai ir lanksčiai spręsti iškilusių problemų ar ieškoti taikaus sprendimo tam tikrose situacijose. Byloje nėra duomenų, dėl ko būtų teisėtas pagrindas minimaliai riboti ieškovo bendravimo trukmę su sūnumi.

37. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo nauji reikalavimai pakeisti 2016 m. kovo 22 d. nutartį yra išdėstyti ieškinio 1–6 punktuose, jai nesuprantama, kodėl ieškovas prašė nustatyti bendravimo tvarką ir 7–13 punktais, kai tokia tvarka yra nustatyta minėta nutartimi. Apeliantės manymu, teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5–11 punktai yra nepagrįsti, nes teismas nepagrįstai patvirtino tą pačių ieškovo bendravimo tvarką, kuri jau yra galiojanti, nes ji buvo nustatyta 2016 m. kovo 22 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Taip pat akcentuoja, kad teismas priėmė tokį sprendimą, lyg būtų nustatoma, o ne keičiama bendravimo tvarka, t. y. lyg 2016 m. kovo 22 d. nutartis nebūtų egzistavusi, t. y. teismas neįsigilino į tai, ką ieškovas nori panaikinti iš šios nutarties ir ką palikti galioti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės vertinimu.

38. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi ieškovas, esant priežasčių, dėl kurių nevykdoma teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu negali vykdyti savo kaip tėvo pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką, nei šiuo metu nustatyta. Minėta, jog tarp šalių kilę nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos buvo išspręsti 2016 m. kovo 22 d. teismo procesiniu sprendimu, patvirtinus ieškovo ir atsakovės 2016 m. kovo 21 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių patvirtinta taikos sutartis nėra sklandžiai vykdoma, akivaizdu, jog tarp šalių kyla nesutarimų dėl jos vykdymo. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar prašoma pakeisti taikos sutarties dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo į ieškovo siūlomą bendravimo tvarką atitinka geriausius vaiko interesus, t. y., atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, į jo teisę bendrauti ir būti auklėjamam abiejų tėvų. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti teisingu ir teisėtu apeliaciniame skunde pateikto taikos sutarties aiškinimo.

39. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio 1 punkto reikalavimo, tačiau nepagrįstai keitė 2016 m. kovo 22 d. nutartimi (4.1 punkte) nustatytą tvarką, nes pereinamasis laikotarpis yra nereikalingas, o pats ieškovas turi dėti daugiau pastangų, kad nepilnametis vaikas su juo norėtų išvykti su nakvyne, t. y. su juo ilgiau pabendrauti vaikui priimtinoje aplinkoje. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta iš esmės nepagrįstais.

40. Teisėjų kolegija, vertindama pereinamojo laikotarpio nustatymo pagrįstumą, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reiškia, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas tam tikrais atvejais yra galimas.

41. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad pereinamojo laikotarpio nustatymą lėmė bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nepilnametis šalių sūnus nė karto nebuvo pasilikęs pas tėvą su nakvyne, nusprendė, jog tikslinga nustatyti pereinamąjį šešių mėnesių ieškovo bendravimą su sūnumi lyginių savaičių savaitgaliais su viena nakvyne, ieškovui pasiimant sūnų šeštadieniais nuo 11 val. ir jį grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val. Nusprendė, pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, nustatyti ieškovo bendravimą su sūnumi lyginių savaičių savaitgaliais su dviem nakvynėmis, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais, pasibaigus mokymo bei ugdymo užsiėmimams, ir jį grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas pereinamąjį laikotarpį ir jo trukmę, atsižvelgė į Skyriaus išvadą ir nepilnamečio vaiko įprastą gyvenimo ritmą, mokymąsi ir papildomų užsiėmimų grafikus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Skyrius išvadoje rekomendavo būtent keleto mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, su sūnumi tėvas (ieškovas) bendrauja pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į nebuvimą duomenų, dėl kurių pereinamuoju laikotarpiu ir po jo reikėtų riboti ieškovo bendravimą su sūnumi.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, o kartu ir vadovaudamasis tiek tarptautine, tiek nacionaline teismų praktika dėl minimalaus ir maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku nustatymo, nagrinėjamu atveju išlaikė tinkamą pusiausvyrą tarp būtinumo užtikrinti vaiko interesus, kurie yra prioritetiniai, iš vienos pusės ir skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaiku, kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį iš kitos pusės. Verta pažymėti ir tai, kad tam, kad būtų užtikrintas sklandus bendravimas pereinamojo laikotarpio metu, motina turi netrukdyti tėvo ir sūnaus bendravimui, aiškinti sūnui tokio bendravimo svarbą, skatinti sūnų bendrauti su tėvu, tėvas taip pat turi dėti pastangas, kad sūnus norėtų bendrauti su juo.

43. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas, kuriame nurodytas pereinamasis laikotarpis, t. y. kad šešis mėnesius ieškovas gali vaiką pasiimti tik su viena nakvyne, prieštarauja teismo sprendimo rezoliucinės dalies 10 punktui, kuriame nustatyta, kad ieškovas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimo pereinamuoju laikotarpiu tvarka iš esmės yra aiški, kaip ir pereinamojo laikotarpio įgyvendinimo tvarka, nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ši tvarka nesukuria teisinio neaiškumo ir nekonkretumo situacijos, todėl apeliantės argumentas, kad jei ji nebūtų ginčijusi teismo sprendimo, tai būtų neaišku, kaip vykdyti tokį teismo sprendimą, laikytinas deklaratyviu.

44. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas įsipareigoja ne vėliau nei prieš vieną dieną trumpąja žinute informuoti motiną, jeigu negalės bendrauti su vaiku 1 punkte nurodyta tvarka. Apeliantės teigimu, visiškai neaišku, kodėl teismas jį tenkino, nes toks sprendimas pažeidžia tiek atsakovės, tiek ir vaiko teises, nes iš jo turinio akivaizdu, kad ieškovui nebeliko pareigos informuoti, kai jis negalės atvykti pasiimti vaiko šventinėmis dienomis, per atostogas ir t. t., nes pagal šį teismo sprendimą jis privalo informuoti, tik jei nepasiims vaiko savaitgaliais. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės skundo argumentais nesutinka ir toliau pateikiamų motyvų pagrindu juos atmeta kaip nepagrįstus.

45. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas įsipareigoja ne vėliau nei prieš vieną dieną trumpąja žinute informuoti motiną (atsakovę), jeigu negalės bendrauti su vaiku 1 punkte nurodyta tvarka (sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas). Ginčijamame sprendime taip pat pažymėjo, kad teismas neturi galimybės, nustatydamas bendravimo tvarką, aptarti visas galimas gyvenimiškas situacijas, todėl esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalys abipusiu sutarimu gali pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir susitarti dėl atsakovų bendravimo kitu metu.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

47. Teisėjų kolegijos požiūriu, nors ir teismo nėra įtvirtinta, tačiau akivaizdu, kad jeigu tėvas ar motina nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. Pabrėžtina, jog abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi abu tėvai nagrinėjamoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiam vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.

48. Apeliantė, ginčydama teismo sprendimą, taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl vaiko pasiėmimo, jei apeliantė išvyksta ilgiau nei 7 dienas, ir taip pažeidė geriausius vaiko interesus. Nurodo, kad ieškovas gyvena apie 40 km atstumu nuo vaiko gyvenamosios ir jo ugdymo įstaigos, todėl vaikui kiekvieną rytą reikėtų keltis daug anksčiau nei įprastai, kad laiku nuvyktų į mokyklą, tarp pamokų mokykloje ir muzikos mokykloje yra laiko tarpas, todėl, vaikui gyvenant su tėvu, jis neturėtų kur per tą laiką būti. Apeliantės manymu, šalių sūnus jau ilgą laiką gyvena su ja ir jos sutuoktiniu, su kuriuo jį sieja itin artimas ryšys, todėl, jai išvykus, vaikui geriau būtų likti savo įprastoje gyvenamojoje vietoje.

49. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog vaiko interesai būtų labiau pažeisti, jei jis vienas arba su svetimu žmogumi būtų paliekamas savo bute, nors vaiko interesai bendrauti su tėvu ir būti jo prižiūrimam yra daug svarbesni.

50. Pažymėtina, jog tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

51. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atsakovę įpareigojo informuoti ieškovą apie ilgesnį nei 7 kalendorinių dienų išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų ar kitais tikslais, kai nepilnametis vaikas kartu nevažiuoja. Nustatė, jog tokiu atveju ieškovas bendrauja su sūnumi motinos išvykimo laiku, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos išvykimo dienos išvakarėse 18 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą motinos grįžimo dieną iki 18 val. (sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktas).

52. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi ne atostogų metu ar veiktų priešingai sūnaus interesams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių vertinti priešingai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas, bendraudamas nustatytu laiku su sūnumi, yra taip pat atsakingas kaip ir atsakovė, kad šalių sūnus lankytų ugdymo įstaigą, užsiimtų užklasine veikla, turėtų visas reikalingas mokymosi priemones, ruoštų namų darbus ir pan.

53. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis ir mano, kad apeliantės pateikti argumentai nėra pakankami manyti, jog ieškovas negalėti tinkamai pasirūpinti šalių sūnumi. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pirmiau aptartas ginčijamas teismo nustatytos bendravimo tvarkos punktas (kaip ir nustatytas sūnaus ir tėvo bendravimas per atostogas), t. y. tėvo ir vaiko bendravimas ne tik po kelias dienas, bet ilgesniais laikotarpiais, sudarys vaikui ne tik „proginio“ bendravimo įspūdį, kada bendravimas su tėvu reiškia tik pramogavimą. Toks bendravimas ilgesniais periodais, įtraukiant vaiką į tėvo buitį, reikš įprastinės namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio tėvo ir vaiko bendravimo įgūdžius.

54. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad teismas tenkino ieškinio reikalavimų dėl ieškovo bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis, nors, apeliantės teigimu, ji niekada neprieštaravo tokiam bendravimui, suvokia, kad ieškovas turi teisę tą daryti. Apeliantės manymu, keisti visą bendravimo tvarką dėl šio reikalavimo nebuvo pagrindo. Priešingai, nei nurodo apeliantė, institucija, pateikusi išvadą byloje, pažymėjo, kad tėvas su sūnumi iki pat šiol neturi telefoninio ar kitokio nuotolinio ryšio bendrauti, nurodė, jog šios priemonės užtikrinimas vaikui ir motinos netrukdymas vaikui bendrauti su tėvu sudarytų sąlygas tėvui pačiam susisiekti su sūnumi, o tai esamoje situacijoje atitiktų vaiko interesus. Pažymėtina, kad kadangi ieškovas turi lygias teises bendrauti su sūnumi taip, kaip ir vaiko motina, siekiant nepažeisti ieškovo teisių, užtikrinant maksimalų bendravimą su sūnumi, jam turi būti sudaryta galimybė į kasdieninį bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktas, kuriuo ieškovas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis, laikytinas pagrįstu, o pirmiau aptartas apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

55. Apeliantė būtinybės keisti šalių taikos sutartimi (patvirtinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi) nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nebuvimą grindžia argumentais, kad į bylą pateikta nepilnamečio šalių sūnaus stacionaro epikrizės kopija patvirtina, kad vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, šis faktas įrodo, kad nusistovėjusios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos keitimas gali neatitikti geriausių vaiko interesų. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

56. Iš į bylą pateiktos stacionaro epikrizės kopijos matyti, jog ištyrus šalių nepilnametį sūnų jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog bendravimo su tėvu tvarka turėtų neigiamos įtakos vaiko sveikatai. Priešingai, nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaiko sveikatai ar jo interesams. Be to, bendravimo tvarka nustatoma laikotarpiui iki vaiko pilnametystės (paliekant teisę abiem tėvams šią tvarką keisti, jei iš esmės pasikeičia aplinkybės). Atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinio skundo argumento nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai, apeliacinės instancijos teismas anksčiau aptartą apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

57. Teisėjų kolegijos požiūriu, šalių sudaryta taikos sutartimi (patvirtintos Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi) nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos keitimą lėmė bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl, jos manymu, ginčijamame sprendime neaptartų situacijų, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei ginčijamame sprendime. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė turėjo galimybę siūlyti teismui ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos variantą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

58. Kaip teisingai pažymėta ginčijamame sprendime, teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus ir išklausęs teismo posėdžių garso įrašus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, apeliantės argumentai nėra pakankami, kad nagrinėjamu aspektu būtų galima priimti kitokį teismo sprendimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamu aspektu yra pagrįstas ir teisėtas.

59. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

60. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu

61. Bendra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka numatyta CPK 93–98 straipsniuose, jos esmė yra tokia, kad, ieškinį ar priešieškinį tenkinus iš dalies, šalims atlygintinos jų turėtos išlaidos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su priteista iš atsakovės ieškovui 1 156,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliantės manymu, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi patenkino tris ieškinio reikalavimus, o tai sudaro 23 procentus, o ne 80 procentų. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.

63. Šioje byloje ginčas vyko dėl vieno esminio dalyko – dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba, iš viso 1 595,00 Eur. Atsakovė už advokato teisinę pagalbą patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

64. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį neturi pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad byloje pareikšto ieškinio reikalavimai patenkinti 80 proc.

65. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas moka daug mažesnio dydžio išlaikymą, nei yra priteista (vietoje 280,00 Eur skiria 175,00 Eur), taip pat teigia, kad apeliantės darbo užmokestis yra 453,00 Eur per mėnesį, todėl, priteisus iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas, yra pažeisti teisingumo ir protingumo principai, vaiko interesai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės vertinimu.

66. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, pažymėtina, kad apeliantės teiginiai, kad ieškovas teikia mažesnio dydžio išlaikymą, nei yra priteista, nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje kilusio ginčo dalyku. Be to, nors išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, tačiau savo esme išlaikymas yra skirtas nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui ir laisvalaikiui. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina, tačiau ši aplinkybė nekeičia išlaikymo naudojimo paskirties – jis turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti, bet ne apeliantės bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

67. Pažymėtinai ir tai, jog aplinkybė, kad apeliantė sudarė atstovavimo sutartį su privačiai praktikuojančiu advokatu, o teigdama, kad jos pajamos mažos, nebandė pasinaudoti valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba, vertintina kaip sukelianti pagrįstų abejonių dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisingumo.

68. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeistina.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovo prašymas dėl 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovės yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės M. G.-S. (buvusi L. G.) ieškovui S. B. 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.