Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adminsta“ dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis). 2019 m. gegužės 23 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta apie 2019 m. gegužės 22 d. atsakovės darbuotojai – administratorei Š. R. tinkamai įteiktas ieškinio su priedais kopijas ir 2019 m. gegužės 17 d. teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo Nr. e2-20757-967/2019 (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, laikantis juridiniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė be pateisinamos priežasties teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d. dėl užsikimšusių lietaus latakų buvo aplietas pagal 2018 m. kovo 13 d. gyventojų turto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas butas adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis I. S.. Aplietojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei I. S. išmokėta 2 769,03 Eur draudimo išmoka. 2018 m. lapkričio 20 d. administruojamoje žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei išsiųsta pretenzija, kuria buvo prašoma per 18 dienų nuo šios pretenzijos gavimo datos pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, išmokėtą 2 769,03 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė reikalavimą sumokėti žalos atlyginimą būtų įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis).

Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų –statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 12 punktą).

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant įrenginių, skirtų vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų, administratorė, yra šių objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir kartu atsakomybės už šių objektų trūkumus subjektas. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ paskyrė atsakovę daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ siekiant užtikrinti administruojamų daugiabučių namų priežiūros organizavimo tęstinumą, atsakovei pratęstas administravimo terminas iki bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. kovo 1 d. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 30-3889/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas atsakovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas pakeistas ir išbrauktas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d., užsikišus lietaus latakams, buvo užlietos I. S. valdomos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį, administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Vadinasi, atsakovė nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d., kada Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, iki 2019 m. sausio 20 d., kada įsiteisėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 30-3889/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas atsakovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir išbrauktas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgijusi savo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės statusą, kaip šis statusas suprantamas pagal CK 4.84 straipsnio, 4.236-4.252 straipsnių ir kitų materialiosios teisės normų nuostatas. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuota, kad atsakovė I. S. turto užliejimo momento buvo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė.

Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina, tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad I. S. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl užsikimšusių lietaus latakų. Byloje nėra nustatyta, kad lietaus latakai užsikišo dėl jų konstrukcijų trūkumų. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atsakovės atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti.

Nagrinėjamu atveju jau buvo nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai yra tie subjektai, kurie privalo užtikrinti tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Ši priežiūros funkcija gali būti įgyvendinama trejopai: 1) įsteigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją; 2) sudarant jungtinės veiklos sutartį; 3) pasirenkant (anksčiau – skiriant) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, šie reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija, galiojusi I. S. turto užliejimo momentu) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 12 punktas nustato, kad pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių visumą sudaro: siekis, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas); pastebėjimas laiku, teisingas įvertinimas ir likvidavimas atsiradusių statybinių konstrukcijų defektų (12.2 punktas); profilaktinėmis priemonėmis tausojimas (saugojimas nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinių ir jų konstrukcijų (12.3 punktas); išvengimas statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengimas papildomų padarinių ir nuostolių (12.4 punktas); siekis, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5 punktas). Pagal Reglamento 13 punktą, mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, jog: būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita) (13.1 punktas); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita) (13.2 punktas); nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 punktas); liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas (13.4 punktas); atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita) (13.5 punktas); laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis (13.6 punktas); žiemos metu neperšaltų konstrukcijos (13.7 punktas). Būtina susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų; reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių (18 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją (Reglamento 84 punktas). Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai: ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 punktas); dažniau kaip kartą per du mėnesius – Reglamento 35 punkte nurodytais atvejais atitinkamai pagal valdytojo, statinio apžiūras (periodines (sezonines) ar specializuotas) vykdančių asmenų (subjektų), savivaldybės administracijos, vykdančios statinio naudojimo priežiūrą, nustatytą dažnumą (Reglamento 87.1.2 punktas); bendroji namo, jo dalies (dalinė) ekspertizė – pagal apžiūrų išvadas (Reglamento 87.5 punktas). Namo apžiūras organizuoja ir atlieka: nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.1 papunktį – techninis prižiūrėtojas (Reglamento 88.1 punktas); nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.2 papunktį organizuoja valdytojas, atlieka techninis prižiūrėtojas (Reglamento 88.2 punktas); statinio tyrimus, namo, jo dalies ekspertizę organizuoja valdytojas, atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę atlikti esamo statinio tyrimus ar statinio ekspertizę (Reglamento 89 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas). Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių (Reglamento 94 punktas). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas). Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais. Organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (Reglamento 98 punktas). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, buvo pavesta paskiriant už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį vykdyti visas funkcijas, susijusias su bendrojo naudojimo objekto – lietaus latakų – technine priežiūra, atliekant pareigas, įtvirtintas Reglamente, o ši, vykdydama savo prievoles, neatmestina tikimybė, jog įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių nesilaikė, galimai tinkamai neatlikdama lietaus latakų techninės priežiūros ir leisdama susikaupti sąnašoms, turėjusioms įtakos žalos atsiradimui užliejant butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurią atlygino ieškovė, priteisia ieškovei iš atsakovės išmokėtą 2 769,03 Eur draudimo išmoką (CK 4.242 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė prievolės nevykdė geruoju, nemokėdama 2 769,03 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 769,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 65,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Pažymėtina, jog pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už 2 769,03 Eur ieškinio sumą ieškovė turėjusi sumokėti ne 65,00 Eur, tačiau 62,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, visiškai tenkindamas ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteisia 62,00 Eur žyminio mokesčio, grąžindamas 3,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoką (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,79 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, iš atsakovės yra nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“, juridinio asmens kodas 125958499, 2 769,03 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir trijų euro centų) draudimo išmoką, 6,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 769,03 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir trijų euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, 2019 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 301796 sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini)) permoką – 3,00 Eur (tris eurus ir nulį euro centų), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.