Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R. (D. R.) atstovo advokato Donato Petrausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. R. atstovų advokato Donato Petrausko ir advokato padėjėjo Pauliaus Žukausko skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1.4. Paskirtą bausmę nuspręsta atlikti pataisos namuose.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-616/2020, be kita ko:

2.6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 3 mėnesiams.

2.7. Vadovaujantis BK 66 straipsniu D. R. į paskirtos bausmės laiką papildomai įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime (Ukrainos Respublikoje) išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. kovo 3 d.

2.9. Pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir nukentėjusiajai J. S. priteisti 2 168,30 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai P. S. priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosioms V. P. ir V. K. priteisti po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti priteista solidariai iš S. V. ir D. R..

3. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. lapkričio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. vasario 28 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 bausmės suėjo 2018 m. sausio 15 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. kovo 19 d. yra 11 mėnesių 9 dienos.

5.6. Nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvimas struktūrizuotoje pataisos namų aplinkoje paskatino nuteistąjį pradėti kreipti savo elgesį tinkama linkme ir spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Tačiau pagal OASys metodiką nustatytas faktas, jog nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, kas iš esmės neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, tai yra, nesant šiuo atveju net būtinos formaliosios BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, nėra ir pagrįsto manymo, kad D. R. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

5.7. Įvertinęs aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, žemesnysis teismas darė išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėjo ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visi aptarti teigiami pokyčiai D. R. elgesyje vertintini kaip pozityvūs, tačiau dar nėra pakankami šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6.3. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šį konkretų nuteistojo D. R. atstovų skundą dėl lygtinio paleidimo klausimo baudžiamojoje byloje turėjo siekti priimti objektyvų, visapusišką ir teisingą sprendimą, tačiau to pažeisdamas savo funkciją aiškiai nepadarė.

6.5. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad moksliniai tyrimai ir pasaulinė praktika rodo, kad nusikalstamą elgesį padariusio asmens izoliacija pati savaime neužtikrina jo elgesio korekcijos, o kartais net dar labiau komplikuoja bausmę atlikusio asmens reintegraciją į visuomenę. Atitinkamai atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas baudžiamosios politikos srityje bei siekiant sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių dar 2002 m buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kuriame buvo įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai.

6.7. Skunde teigia, kad D. R. nuolat vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, duonos kepėjo – konditerio profesinę kvalifikaciją, staliaus specialybę, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuo 2021 m. vasario 14 d. iki šiol dirba UAB „E.“ stogdengiu (aut. pastaba: darbdavio nuteistasis charakterizuojamas itin teigiamai), jau yra įvykdęs didžiąją dalį savo kaip skolininko įsipareigojimų, nevartoja alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, savo nusikaltimus pripažino ir vertina juos kritiškai, tačiau, nepaisant to, dėl nesuprantamų priežasčių Komisija, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas, nepastebi ženklios nuteistojo D. R. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką.

6.9. Atstovas argumentavo, kad, pirma, laisvės atėmimo bausmę D. R. atlieka pirmą kartą, todėl akivaizdu, kad gausios istorijos šiuo klausimu nėra. Antra, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, D. R. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, o kaltės išpirkimui šiai dienai jau atliko daugiau nei 7 metų, t. y. net 7/8 dalį atliktos bausmės, 5 iš paskirtosios bausmės pačiame baisiausiame tiek savo sąlygomis, tiek kitais faktoriais Europoje, Lukiškių kalėjime griežto režimo sąlygomis. Trečia, gyvenimo kokybę Kybartų sektoriuje ar šiuo metu Vilniaus pataisos namuose yra tokia, kokią užtikrina valstybė. 2021 m. kovo 8 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūnai konstatavo, kad gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), absoliučiai tinkama ir priimtinos kokybės, tad ir šis veiksnys turėjo sąlygoti pozityvią išvadą. Ketvirta, išsimokslinimas ir galimybė įsidarbinti jau buvo aptarti. Penkta, lėšų tvarkymas, kaip minėta, jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose nuteistasis dirba ir gauna 650,00 Eur, tuo tarpu paleidus D. R. lygtinai, tikėtina, kad jo atlyginimas tik didėtų, nes darbdavio jis vertinamas itin palankiai. Atsižvelgiant į tai įgūdžiai ir šia prasme pakankami. Vertinant santykius D. R. turi itin artimus socialinius santykius su sūnumi, mama, teta ir pussesere. Jeigu per gana ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimą nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų nevartojo ir tai nefiksuota, tai irgi atitinkamai pozityviai vertintina. Dėl mąstymo ir elgesio jokių problemų D. R. neturi. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis D. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

6.12. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad D. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žemesnė nei 95 balai, todėl skundžiamas Komisijos nutarimas, o vėliau ir pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti D. R. lygtinio paleidimo yra akivaizdus diskriminavimas, todėl neabejotinai yra neteisėti.

6.16. Atstovas pabrėžia, kad D. R. yra atlikęs jau daugiau nei 7/8 dalį paskirtos bausmės, kas yra ženkliai daugiau nei BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus paskirtosios bausmės atlikimo minimumas (aut. pastaba: nuteistajam liko atlikti tik 11 mėnesių iš 8 metų ir 3 mėnesių paskirtos bausmės). Taigi be formaliojo pagrindo, kaip seka iš aptartų motyvų, yra objektyvios galimybės nustatyti ir materialųjį pagrindą, t. y. teismui padaryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. O kadangi teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

6.17. Pareiškėjo vertinimu, įgyvendinant BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę, tame tarpe ir nuteistojo teisę į teisingą su juo susijusio baudžiamojo klausimo išnagrinėjimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių konvencijos prasme), o taip pat ir garantuojant asmens teisių apsaugą nuteistojo atžvilgiu, būtina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad teismai, kurie vieninteliai Lietuvoje vykdo teisingumą, būtų nešališki ir nepriklausomi, siektų nustatyti tik objektyvią tiesą ir sprendimą priimtų tik teisėtu pagrindu. Tai įmanoma padaryti tik jei procesas vyksta bausmių vykdymo įstatymų nustatytuose rėmuose ir nei trupučio nenukrypsta į žmogiškąjį subjektyvumą, ypač tų proceso dalyvių, kuriems įstatymų leidėjas patikėjo išimtinę teisingumo vykdymo pareigą.

7. Atsiliepimų į nuteistojo atstovo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. R. atstovo advokato Donato Petrausko skundas atmetamas

8. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas D. R. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo atstovų skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad D. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir ji nuosekliai mažėja. Skunde nurodomi teigiami šio rodiklio pokyčiai – 2020 m. balandžio 27 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 64 taškai, 2020 m. rugpjūčio 6 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 56 taškai, o nuo paskutinio vertinimo pakartotinio teistumo rizika sumažėjo dar 7 taškais (iki 49 taškų). Vis dėlto šios pažangos negalima pervertinti, kadangi, kaip pagrįstai pastebėjo apylinkės teismas, rizika mažėja iš esmės dėl veiksnių „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Lėšų tvarkymas ir pajamos“, tai yra labiausiai dėl to, kad nuteistasis įsidarbino, tačiau kiti dinaminiai veiksniai, susiję su jo kaip asmenybės pavojingumo mažinimu (gyvenimo būdas, draugai), nors ir buvo padaryta pažanga srityje „Nuostatos“, tačiau vis dar išlieka. Apygardos teismo nuomone, pagrįstas yra Komisijos pastebėjimas, kad nuteistasis atlieka bausmę pusiaukelės namuose neseniai, nuo 2021 m. sausio 22 d., todėl būtina stebėti, ar ir tokioje pakitusioje aplinkoje dar kurį laiką išliks nuteistojo padaryta pažanga.

11. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose, yra vieną kartą skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, nuo 2021 m. sausio 22 d. bausmę atlieka pusiau struktūruotoje aplinkoje (Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose), pagal galimybes moka įsiskolinimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (13 metų sūnumi, mama, teta, pussesere), lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu įgijo duonos kepėjo – konditerio profesinę kvalifikaciją, staliaus specialybę, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, nuo 2021 m. vasario 15 d. dirba UAB “E.“ projekto vadovu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį D. R. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. D. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už, be kita ko, kelių labai sunkių, tyčinių, visuomenei pavojingų nusikaltimų padarymą (BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį; BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą). D. R. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, yra vertinamos kaip itin pavojingos. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog D. R. atžvilgiu dar prieš aptartų nusikaltimų padarymą buvo ne kartą priimti apkaltinamieji nuosprendžiai (taip pat ir užsienio valstybėje), tačiau jais paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės (jų vykdymą atidedant), jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėjo, kad jo D. R. daromi nusikaltimai sunkėjo. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka. Šios išvados nepaneigia tai, kad šiuo metu jis pripažįsta savo kaltę padarius nusikaltimus, už kurių padarymą jis nuteistas, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis kažkiek linkęs nusikaltimus perkelti ir aplinkai.

13. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš 2021 m. kovo 15 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad pats nuteistasis nurodė tam tikras savybes, kurias jis norėtų keisti – neatsakingumas, „lengvų“ pinigų norėjimas (pastaroji savybė socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir kaip paskatinusi įvykdyti nužudymą). Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti apsauginiai veiksniai, kurie sumažintų riziką ir kurių nuteistasis turėtų laikytis, pavyzdžiui, savo elgesio priežasčių, pasekmių įžvalga. Taip pat pažymima, kad nors nuteistajam D. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika – 49 balai, o statiniai kriminogeniniai svertiniai veiksniai sudaro 20 balų, tačiau kiti 29 balai yra dinaminiai kintamieji, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti, be kita ko, ir vykdant ginčijamu Komisijos nutarimu jam skirtą rekomendaciją dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo atstovo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme D. R. pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi matyti, kad nuteistasis turi stengtis keisti savo elgesį teigiama linkme ir įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad yra vertas pasitikėjimo, tai yra sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad teismų praktikoje esama pavyzdžių, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinė nusikalstamos veikos padarymo rizika yra vidutinė, tačiau apygardos teismas, susipažinęs su minėtų nutarčių (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-337/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1-873/2019, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-11-337/2019) turiniu, pažymi, kad visais šiais atvejais teismai nustatė nuteistųjų pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o nagrinėjamu atveju teismas tokios D. R. pažangos nenustatė. Be to, skiriasi nagrinėjamos situacijos ir šiose nutartyse pateiktų situacijų faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės minėtos pažangos vertinimui. Pavyzdžiui, skirtingai nei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje, kur nurodyta, kad riziką nusikalsti didinančių veiksnių E. Č. atžvilgiu nenustatyta, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokie veiksniai (kintantys kriminogeniniai veiksniai) nustatyti – gyvenimo būdas, draugai, finansinis nestabilumas. Analogiškai yra ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutarties atveju. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutarties atveju, T. V. bausmės atlikimo metu buvo skatintas 3 kartus, o D. R. tik 1 kartą.

15. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis D. R. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas D. R. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. R. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.