- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- TS-26-1057/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- D. R.
- Advokatai
- Donatas Petrauskas, Paulius Žukauskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R. (D. R.) atstovų advokato Donato Petrausko bei advokato padėjėjo Pauliaus Žukausko skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 23 nutarimo Nr.59-45, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis D. R. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems (1) metams. Paskirtos bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienuolikos (11) metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat D. R. (D. R.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. 1X-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) (neteisėtas įgijimas labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo gabenimas ir laikymas (duomenys neskelbtini), neteisėtas kokaino gabenimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bei neteisėtas kokaino platinimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimt metų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos iš dalies sudedant ir paskiriant subendrintą dešimt (10) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, iš dalies sudėtos ir D. R. paskirta galutinė subendrinta dvylikos (12) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 20 d. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laiką nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d.
Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu buvo pakeistas 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis- D. R. (D. R.) nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuojant į BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskiriant jam bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams; D. R. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojant į BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir paskiriant jam bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Taip pat D. R. nusikalstamą veiką iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojant į BK 7 straipsnio 11 punktą (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant jam bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. D. R. pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (dalies 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, kontrabanda) paskirtą bausmę sumažinta iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. R. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintinos ir D. R. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. R. į paskirtos bausmės laiką papildomai įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime ((duomenys neskelbtini)) išbūtas laikas nuo 2013-11-30 iki 2014-03-03.
Bausmės pradžia 2013 m. lapkričio 30 d., o pabaiga 2022 m. vasario 28 d. Neatliktos bausmės dalis 11 mėnesių 9 dienos (2021 m. kovo 23 d. duomenimis). ½ bausmės atlikęs 2018 m. sausio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2021 m. kovo 23 nutarimu Nr. 59-45 buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam D. R. (D. R.). Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis į Pusiaukelės namus perkeltas tik (duomenys neskelbtini), todėl praėjo per mažai laiko, kad būtų galima visapusiškai įvertinti nuteistojo elgesį, be to egzistuoja vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (49 taškai); lygtinio paleidimo atveju jis nesutinka su intensyvia priežiūra. Atsižvelgta ir į jo buvusius teistumus, kriminalinę praeitį.
Šalies argumentai
Nesutikdami su šiuo nutarimu D. R. (D. R.) atstovai pateikė skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 23 nutarimo Nr. 59-45, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo. Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas D. R. griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikėjo vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, o ir bausmės vykdymo principais, kadangi lygtinio paleidimo institutas netenka prasmės, o tuo pačiu nuteistasis D. R. (D. R.) nėra skatinamas pasitaisyti. Mano, kad Komisija netinkamai įvertino tą faktą, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo net 15 taškų, t. y. 2020 m. balandžio 27 atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 64 taškai, 2020 m. rugpjūčio 6 d. – buvo 56 taškai, o nuo paskutinio vertinimo pakartotinio teistumo rizika sumažėjo dar 7 taškais (49 balai). Taigi, šiuo atveju yra aišku, kad nuteistojo elgesys buvo pozityvus ir sparčiai kito į teigiamą pusę. Akcentavo, kad nuteistojo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ itin teigiamai vertinimas. Skunde pažymima ir tai, kad laisvėje neabejotinai nuteistasis turėtų galimybę gauti didesnį nei (duomenys neskelbtini) eurų atlyginimą. Nurodoma ir tai, kad skundžiamojoje nutartyje net formaliai nebandoma vertinti D. R. (D. R.) socialinių šeimyninių ryšių, nors jis turi glaudžius ryšius ir su motina, bei sūnumi. Analizuojant teismų praktiką pažymima ir tai, kad lygtinis paleidimas buvo taikytas ir asmenims su didesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatais.
Prokuroro atsiliepimas į skundą per įstatyme numatytą terminą negautas.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo. Skundžiamas nutarimas yra aiškus, motyvuotas, išanalizuota nuteistojo gyvenimo ir nusikalstamų veikų darymo istorija. Aplinkybė, kad Komisijos nutarimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą Komisijos nutarimą.
Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė tam tikras jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Nuteistojo asmens bylos ir nutarime bei socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus iš jų 2 kartus (duomenys neskelbtini), 2 kartus Lietuvoje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta, tačiau nusikaltimai sunkėja. Nuo (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Per bausmės atlikimo laikotarpį 4 kartus baustas, 1 kartą skatintas. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Pristatomas Komisijai 2 kartą, paskutinį kartą Komisijai pristatytas 2020 m. rugpjūčio 14 d. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, t. y įvykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nustatė 6 mėnesių terminą rekomendacijoms įgyvendinti. Visas Komisijos rekomendacijas jis įvykdė. Turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, (duomenys neskelbtini) specialybę. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Teismas palankiai vertina pateiktą darbdavio D. R. charakteristiką. Atsižvelgtina ir tai, kad nuteistasis noriai moka skolas pagal vykdomąsias bylas (tą patvirtina duomenys iš antstolių esantys asmens byloje), žalą nuteistasis moka iš gaunamo darbo užmokesčio. Sutiktina ir su skundo argumentu, kad palankiai vertintinas ir faktas, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika išties mažėja (nors vis dar išlieka vidutinė -49 balai).
Visi tiek nuteistojo asmens byloje, tiek nutarime užfiksuoti teigiami pokyčiai D. R. elgesyje neabejotinai vertintini kaip pozityvūs ir leidžiantys daryti prielaidą, jog jie nenutrūks ir ateityje, tačiau jie nėra pakankami šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.
Vertinant nuteistojo D. R. socialinio tyrimo išvadą matyti, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš tiesų mažėja, tačiau ji išlieka vidutinė, nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes mažėjimas susijęs ne su aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu, o su formaliomis aplinkybėmis, t. y. „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ , „Lėšų tvarkymas ir pajamos“. Vėlgi, akcentuotina ir tai, kad nuteistasis nesutiko su intensyvia priežiūra.
Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai nurodyti nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė dirbti, teigiami santykiai su artimaisiais (mama, sūnumi), išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Tačiau svarbu, kad kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nurodyti teismo priteisti civiliniai ieškiniai, nusikalstamas gyvenimo stilius ir kriminalines nuostatas turintys draugai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, savo elgesio pasekmių nenumatymas. Šie veiksniai priskiriami prie dinaminių, tačiau dar yra ir statiniai – teistumai, dabartinių teisės pažeidimų priskyrimas nuteistajam būdingo nusikalstamų veikų modelio daliai. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad prieš tai buvusio vertinimo metu tarp dinaminių veiksnių kaip rizikingi buvo nurodyti gyvenimo stiliaus ypatumai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais draugais, problemų identifikavimo sunkumai, pasekmių nenumatymas, teismo priteisti ieškiniai, mąstymo klaidų įtaka nusikalstamo elgesio pasireiškimui praeityje, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir visuomenę. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis D. R. deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos akivaizdžiai nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo nuostatą ši pažanga turi būti aiškiai žymesnė. Juolab, kad D. R. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Teismas kaip reikšmingas aplinkybes vertina, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, ne visada laikėsi taisyklių pataisos įstaigoje (4 kartus baustas), o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami D. R. asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės moralės normų ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.
Nesutiktina su nuteistojo gynėjų skunde nurodytu argumentu, jog Komisija neturėjo kreipti tiek dėmesio į D. R. praeitį, nes jo netinkamas elgesys jau buvo įvertintas nuosprendžiu. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo ( Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis skundo byloje Nr. 1S-109-891/2021). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nuteistasis nuteistas už kelis nusikaltimus – sunkius ir apysunkį, kas apibūdino nuteistąjį kaip pavojingą visuomenei, todėl jam skirta atitinkamo dydžio bausmė. Pažymėtina, kad spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismas atsižvelgia ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad būtent buvimas struktūrizuotoje pataisos namų aplinkoje paskatino nuteistąjį pradėti kreipti savo elgesį tinkama linkme ir spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Tačiau pagal OASys metodiką nustatytas faktas, jog nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, kas iš esmės neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, tai yra, nesant šiuo atveju net būtinos formaliosios BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, nėra ir pagrįsto manymo, kad D. R. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Įvertinus aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visi aptarti teigiami pokyčiai D. R. elgesyje vertintini kaip pozityvūs, tačiau dar nėra pakankami šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo metu jų visuma dar nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir konstatuoja, jog Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2021 m. kovo 23 nutarimas Nr.59-45 yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, todėl nuteistojo D. R. (D. R.) atstovų advokato Donato Petrausko bei advokato padėjėjo Pauliaus Žukausko skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. R. (D. R.) atstovų advokato Donato Petrausko bei advokato padėjėjo Pauliaus Žukausko skundą dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2021 m. kovo 23 nutarimo Nr.59-45 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.