- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 1S-109-891/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- M. I.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. I. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 59-2 netaikyti nuteistajam M. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. I. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – galutine subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos neatlikęs 2 metų 1 mėnesio 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 3 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms.
2. Taip pat, M. I. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 144 straipsnį – galutine subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metams. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu veika iš BK 281 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
3. Nuteistajam M. I. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. vasario 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 7 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/3 paskirtos bausmės, suėjo 2020 m. gruodžio 7 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. gruodžio 30 d. buvo 1 metai 7 mėnesiai ir 8 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisija 2021 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 59-2 nutarė netaikyti nuteistajam M. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir iki pakartotinio svarstymo rekomendavo jam tęsti mokslus, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir privačiose psichologų konsultacijose, siekiant sumažinti nuteistajam aktualius kriminogeninius veiksnius (smurtinio elgesio pasireiškimas, nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai) ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 5).
5. Dėl šio Komisijos nutarimo nuteistasis M. I. pateikė skundą apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė konstatuodamas, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame įvertintos visos lygtinio paleidimo svarstymui reikšmingos aplinkybės, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, M. I. lygtinis paleidimas šiuo metu nėra įmanomas, M. I. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo manymu, nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad M. I. yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti.
6. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį M. I. apskundė apygardos teismui, prašydamas ją panaikinti ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
7. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, visapusiškai neatsižvelgta į Komisijos nutarime ir jo skunde išdėstytas aplinkybes, nutartyje nurodyti prieštaraujantys motyvai. Anot nuteistojo, apylinkės teismas atsižvelgė į jo teigiamas charakteristikas, bet kažkodėl priėmė priešingą, nemotyvuotą nutartį, nuspręsdamas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Priimdamas sprendimą atmesti skundą teismas jį motyvavo subjektyviais, neteisiniais motyvais, iš esmės pagrindinis argumentas, pasak nuteistojo, – jo praeitis, o į dabartinius pokyčius jo elgesyje neatsižvelgė. Iš skundžiamos nutarties, anot nuteistojo, visiškai neaišku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas.
8. Nuteistasis M. I. skunde teigia, kad apylinkės teismas taip pat rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas 2 kartus, tačiau bausmes už šiuos nusikaltimus jis yra pilnai atlikęs. Anot nuteistojo, lygtinio paleidimo institutas yra sukurtas, kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Tai kartu formuoja socialinės atsakomybės jausmą ir taupo valstybės lėšas. Taip keičiasi bausmės atlikimo sąlygos, o pati bausmė niekur nedingsta, kadangi asmuo yra intensyvioje priežiūroje. Nuteistasis pažymi, kad teismų praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skunde nuteistasis akcentuoja teismų praktiką, kuomet buvo patenkinti skundai dėl lygtinio paleidimo ir nurodo, kad šie precedentai yra galiojantys ir privalomi. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendaciją valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, kurios nuostatomis, kaip teigia nuteistasis, teismas nesirėmė. Pagal minėtas rekomendacijas, lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, o teismas, pasak nuteistojo, laikėsi priešingos pozicijos.
9. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, bei nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Teismas neatsižvelgė, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos. Skunde M. I. teigia, kad, nustatinėdamas lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui paskutiniu metu, resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje, kad jis turi aiškiai suformuotus tikslus ir siekius, o vertino nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, kas jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę. Pažymi, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei (55 balai) ir įvairių programų, kurias taiko probacijos tarnyba, poveikis būtų žymiai efektyvesnis jas taikant laisvėje. Anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje jis charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš teigiamų faktinių aplinkybių teismas padaro jam neigiamą išvadą. Pasak nuteistojo, išvados negali būti grindžiamos teismo „manymu“ ar samprotavimu, o turi būti remiamasi konkrečiais faktais. Teismas neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, kodėl jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą. Nuteistojo nuomone, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo teismas, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Jis yra nubaustas ir įstatymo numatytą dalį bausmės, sudarančią faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra atlikęs. Nurodo, kad pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį, todėl jis padarė kategoriškas išvadas, kad ateityje niekada nenusikals. Jo dabartinis teigiamas elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, kad nusikalstamas elgesys jam jau yra nepriimtinas, savo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. I. skundas atmetamas.
11. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti šešiais mėnesiais anksčiau, nei tai numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalyje.
12. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, M. I. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo argumentų neįvertino taip, kaip tikėjosi M. I., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.
14. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad M. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o vertinama, kaip vidutinė. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – M. I. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montuotojo specialybės, laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, vykdo vidaus tvarkos taisyklių, režimo ir dienotvarkės reikalavimus, vertinimo metu nuteistasis bendravo noriai, nevengė analizuoti jį neigiamai charakterizuojančių faktų, nedemonstravo priešiškumo. Taip pat nuteistasis palaiko socialinius ryšius su žmona, tėvais, sūnumi, yra pakankamai orientuotas į santykius su šeimos nariais, jų puoselėjimą, lygtinio paleidimo atveju turėtų, kur gyventi, taip pat yra pateikęs pažymą apie jo įdarbinimą paleidus iš pataisos įstaigos. Kaip matyti iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvados, M. I. sau išsikelia socialiai priimtinus ateities tikslus, kurie yra nukreipti į savęs darbinėje veikloje realizavimą, santykių su artimaisiais puoselėjimą bei rūpinimąsi savo vaiku. Be to, įvertinimo metu pastebėtina, jog nuteistasis nėra išskirtinai orientuotas į kriminalinį elgesį ar savęs bei savo poreikių realizavimą neteisėtais būdais. Dabartinė nuteistojo pozicija savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu yra priešiška, jis kritiškai vertina savo veiksmus, atsižvelgdamas į itin neigiamas savo tokių veiksmų pasekmes. Taip pat pažymėtina, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo atvejų pataisos įstaigoje neužfiksuota, M. I. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Vis dėlto, šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį M. I. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo M. I. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 55 balais. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šiuo metu nėra galimybės spręsti apie M. I. pakartotinio nusikalstamumo rizikos pokyčius, kadangi duomenų apie anksčiau atliktą tyrimą pagal OASys metodiką asmens byloje nėra (jam buvo atliktas tik pirminis įvertinimas), tačiau pastebėtina, kad pagal atliktą tyrimą didesnę dalį pakartotinio nusikalstamumo rizikos taškų (net 35) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys M. I. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti: nuoseklios darbinės patirties stygius, motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje stoka, smurtinio elgesio patirtis, esant apsvaigus nuo alkoholio, impulsyvumas, elgesio kryptingumo bei savikontrolės stoka frustruojančiose situacijose, kontroliuojančio elgesio apraiškos, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, negatyvi ankstesnė patirtis probacijos priežiūroje. Išvadoje taip pat pažymima, kad nors M. I. kasdieninėse situacijose nepasižymi polinkiu rizikuoti ar impulsyviu reagavimu į aplinkos dirgiklius, tačiau, analizuojant jo kriminalinę patirtį, pastebima, kad nusikalstami veiksmai buvo spontaniški, neapgalvoti bei veikiant frustruojančioms aplinkybėms, stokojo savikontrolės, elgesio kryptingumo ir tolesnių savo elgesio pasekmių numatymo. M. I. geba identifikuoti tam tikras problemines sritis ar savo elgesio trūkumus, visgi, vertinant jo problemų sprendimo įgūdžius, galima manyti, kad jie yra nepakankamai adaptyvūs, tai pagrindžia ir ankstesnė nuteistojo patirtis. Šios negatyvios nuteistojo patirtys kartu atskleidžia jo menkus prognostinius įgūdžius bei negebėjimą įvertinti tolesnių savo elgesio pasekmių ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Nuteistojo nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, impulsyvumas, savikontrolės, elgesio kryptingumo stoka frustruojančiose situacijose yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai.
16. Jau aptartos Socialinio tyrimo išvados kontekste tiek Komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam M. I. lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš Socialinio tyrimo išvados apygardos teismas negali konstatuoti, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Pirmiausia tokia išvada darytina dėl to, kad, kaip jau minėta, pakartotinė M. I. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, ir spręsti apie jos pokyčius nėra galimybės. Įvertinus tai, kad didesnę ir žymią dalį M. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro būtent dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo vietoje turi galimybę koreguoti savo pastangomis, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai būtų rizikuojama, jog būdamas laisvėje asmuo vėl veiks neteisėtai. Tuo labiau, kad jam jau vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygas jis pažeidė. Pabrėžtina ir tai, kad M. I. darbinė patirtis stokoja nuoseklumo bei stabilumo, taip pat nuteistajam trūksta motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje (pataisos įstaigoje nedirba, kadangi jokio kito ne pagal specialybę darbo atlikti nenorėtų), jo ankstesnė nestabili darbinė patirtis ir nerodoma motyvacija įsidarbinti pataisos namuose verčia abejoti jo motyvacija dirbti ateityje laisvėje. Be to, nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, psichologo parinktos elgesio pataisos priemonės dalyvavimo metu buvo rodomas nežymus motyvacijos kritimas (savarankiškas užduotis M. I. atlikdavo ganėtinai paviršutiniškai ar padarydavo tik dalį jų ir pan.). Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.
17. Skunde M. I. teigia, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, iš esmės rėmėsi jo praeitimi, nepagrįstai vertino nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, kas jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiais, kad nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamos skiriant kaltininkui bausmę, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu. Kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.
18. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė 18 metų amžiaus, kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę (dėl šio proceso baudžiamoji byla buvo nutraukta atleidus M. I. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju), o 21 metų amžiaus pirmą kartą buvo nuteistas už nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį. Paskutiniu 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu M. I. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 144 straipsnį už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji ir turėdamas pareigą ja rūpintis, kai grėsė pavojus jos gyvybei, apie įvykį niekam nepranešęs iš įvykio vietos pasišalino (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu veika iš BK 281 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę). Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvacija skiriasi, visgi abiejų nusikalstamų veikų pasekmės išliko smurtinio pobūdžio ir nuteistojo padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertinami, kaip pavojingi. Tokio pobūdžio nusikaltimai, taip pat M. I. amžius, kuomet jis pirmą kartą susidūrė su teisėsaugos pareigūnais, ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina tai, kad paskutinę nusikalstamą veiką M. I. įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, be to, po apeliacinės instancijos – Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio paskelbimo slapstydamasis vengė atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, net ir taikius jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, M. I. jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, toliau elgėsi nusikalstamai, vengė atsakomybės nepasilikdamas eismo įvykio vietoje, vėliau slapstydamasis ir vengdamas atlikti paskirtą bausmę. Atitinkamai, tiek anksčiau M. I. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiek nuosprendis, priimtas jam taikius lygtinį paleidimą, ir su jais susijusios aplinkybės pagrįstai yra vertinamos visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Be to, ankstesni teistumai, anksčiau taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų pažeidimas (lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą), yra veiksniai, didinantys M. I. pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl jie nors ir nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau yra neatsiejamai susijęs.
19. Apygardos teismo vertinimu, asmeniui, kuriam netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas susiformavo jauname amžiuje, kuris anksčiau jau buvo teistas ir jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę bei kuris net ir po jo atžvilgiu pritaikyto lygtinio paleidimo ir toliau veikė neteisėtai – turi būti keliami išties aukšti reikalavimai, kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Minėtų argumentų kontekste teismas pabrėžia, jog jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos, kurias skunde nurodo ir nuteistasis, neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jei jis dėl ankstesnių teistumų ir net po jam parodyto pasitikėjimo (paleidžiant lygtinai), būdamas laisvėje vėl darė nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo M. I. buvo vieninga.
20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad M. I. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. I. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. I. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.