Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Č. L. ir D. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovų Č. L. ir D. L. ieškinį atsakovams R. R. ir G. R. dėl atlyginimo už servitutą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų kiekvienam ieškovui po 1 500 Eur vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis 2/13 žemės sklypo dalimis nustatyto servituto pagrindu. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti.

2. Ieškovų atstovė advokatė S. R. teismo posėdyje atsisakė ieškinio, patvirtino, kad ieškovai žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos esmė

8.1. Teismas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, įpareigojančius teismą vadovauti procesui bei teismo pareigą išaiškinti, nepriėmė patikslinto ieškinio, konstatavęs, kad patikslintame ieškinyje pakeistas ieškinio dalykas ir pagrindas.

8.3. Teismas, priimdamas ieškinį, iš esmės pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vadovavimo procesui principą ir civilinio proceso tikslus. Teismas negali apsiriboti pasyviu šalių ginčo stebėjimu – posėdžio pirmininkas privalo vadovauti procesui, siekdamas apginti asmenų teises ir teisingai pritaikyti įstatymus. Teismas turi pareigą kontroliuoti šalių procesinių dokumentų turinį. Nustatęs, kad procesinis dokumentas neatitinka keliamų reikalavimų, teismas privalo nurodyti šį trūkumą ir paskirti terminą trūkumui ištaisyti. Tai – teismo pareiga, bet ne teisė, nes, nepašalinus esminių procesinio dokumento trūkumų, tinkamas procesas tampa neįmanomas.

8.4. Ieškinys yra procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodytas šio dokumento dalykas (reikalavimas) ir šį dalyką (reikalavimą) patvirtinančios aplinkybės (CPK 111 straipsnio 2 dalis 3 ir 4 punktai ir 142 straipsnio 2 dalis). Teismo atsisakymas priimti patikslintą ieškinį, būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei teismas pats įvykdytų savo pareigą – nurodytų trūkumus, priimdamas pirminį ieškinį. Teismas, priėmęs ieškinį su trūkumais, iš esmės pažeidė teisės normas, bet, nepagrįstai nepriėmęs patikslinto ieškinio, nepašalino šio pažeidimo. Teismas eliminavo galimybę toliau nagrinėti civilinę bylą, nes, nepriėmus patikslinto ieškinio, bylinėjimasis tapo beprasmis.

8.5. Teismas nevykdė CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, neišaiškino ieškinio atsisakymo padarinių. Ieškovai buvo priversti atsisakyti ieškinio. 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu ieškinio atsisakyta nesant tikrosios ieškovų valios.

9.4. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas – tai išimtinė ieškovo teisė. Teismas, nors šios kategorijos bylose ir yra aktyvus (CPK 414 straipsnis), negali nurodytos teisės įgyvendinti už ieškovą. Šią teisę ieškovas turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, taip pat ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

9.8. Antrą kartą tikslindami ieškinį ieškovai pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodė priešingas faktines aplinkybes – kad servitutas nenustatytas (nors pirminiame ieškinyje ir pirmame patikslintame ieškinyje teigė, kad servitutas nustatytas).

9.10. Teismas neturi pareigos ir negali konsultuoti Ieškovų ar jų atstovės bei savo iniciatyva taisyti jų padarytas klaidas. Teismas taptų vienos šalies atstovu ir būtų pažeistas teismo nešališkumas.

9.11. Ieškovams skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nesąžiningai pateikiant aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą) ir už sąmoningą nesąžiningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje užtikrinta kiekvienas suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymų leidėjas CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtino civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę.

13. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatyme nustatytos tvarkos. CPK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais.

14. Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pareikšto ieškinio, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo, turi būti pažymėta, kad pareiškėjui žinomos atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 111 straipsnio 3 dalis).

15. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.

16. Teismo posėdžio pirmininkas CPK nustatyta tvarka išaiškina šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą, atvykusiems į teismo posėdį, jų procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda per atstovą, turintį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

17. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų kiekvienam ieškovui po 1 500 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis 2/13 žemės sklypo dalimis nustatyto servituto pagrindu. Ieškovai 2019 m. birželio 11 d. pateikė antrą patikslintą ieškinį, kurį teismas atsisakė priimti, nes ieškovai pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovai 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdyje atsisakė nuo ieškinio. Ieškinio atsisakymas užfiksuotas teismo posėdžio garso įraše. Teismas ginčo nutartimi priėmė ieškovų prašymą atsisakyti nuo ieškinio ir nutraukė bylą. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą.

18. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji jo dalis (CPK 168 straipsnio 1 dalis). 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, kad, atsisakius priimti patikslintą ieškinį, teismas padarė 10 min. pertrauką. Dėl to ieškovai turėjo galimybę pasitarti dėl bylos proceso eigos (garso įrašo laikas 35:25–35:44 min.). Po pertraukos ieškovų atstovė prašė palikti ieškinį nenagrinėtą. Atsakovai nesutiko, kad ieškovai atsiimtų ieškinį (garso įrašo laikas nuo 35:45 min). Ieškovų atstovei pareiškus, kad ieškovai atsisako ieškinio, teismas iš karto paklausė, ar ieškovai žino ir supranta ieškinio atsisakymo padarinius. Ieškovo atstovė nurodė, kad tai žino, t. y. jog tuo pačiu dalyku ir tuo pačiu pagrindu byla negalės būti iškelta. Teismui pakartotinai paklausus, ar suprantami atsisakymo nuo ieškinio padariniai, ieškovų atstovė ir teismo posėdyje dalyvavęs ieškovas tai patvirtino (garso įrašas nuo 40:50 min. iki 41:37 min.).

19. Pažymėtina, kad galimybė atsisakyti nuo ieškinio gali būti įgyvendinta ne tik raštu, bet taip pat ir žodžiu. Pirmiau nurodytas teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad ieškovų atstovė atsisakė ieškinio teismo posėdyje. Šiuo atveju ieškovus atstovavo advokatė ir išiaškino atsisakymo nuo ieškinio padarinius. Ieškovų atstovė ir byloje dalyvavęs ieškovas patvirtino, kad suprato ieškinio atsisakymo padarinius (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nedavęs ieškovams užpildyti atsisakymo nuo ieškinio formos, padarė proceso teisės normų pažeidimą (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Nurodytas proceso teisės normų pažeidimas nagrinėjamos bylos atveju yra neesminis, nes teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, kad ieškovas suvokė atsisakymo nuo ieškinio padarinius. Pažymėtina, kad, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, ieškovų atstovė atstovavo abu ieškovus ir jų vardu atsisakė pareikšto ieškinio. Advokatas turėjo informuoti apie tai atstovaujamą asmenį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-915-381/2018). Taigi ieškovų ar jų atstovo pareiškimas žodžiu, kad ieškinio atsisakymo padariniai jiems žinomi ir suprantami, laikytinas tinkamu ieškinio atsisakymu.

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 111, 135 straipsniai), bet negali už ieškovą nurodyti ieškinio dalyko ir pagrindo. Teismo atsisakymas priimti antrą patikslintą ieškinį, neužkirto ieškovams kelio kreiptis į teismą ir ginti savo teises.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl išvardytų priežasčių atskirieji skundai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

24. Atsakovai prašo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

25. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. (…) Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad ieškovai naudojosi įstatyme jiems numatytomis teisėmis, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovų veiksmais būtų pakenkta teisinei sistemai, sutrikdyta normalaus proceso eiga. Teismas nenustatė ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Dėl to šis atsakovų prašymas netenkinamas.

27. Atsakovai prašo priteisti 200 Eur, patirtų už advokato teisinę pagalba surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Įvertinęs atsiliepimo turinį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2, 8.15 punktai), teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas, todėl atsakovams iš ieškovų priteistina lygiomis dalimis 200 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovų Č. L. ir D. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį.

Priteisti atsakovams R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų Č. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.