Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo M. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos verslininkų namai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. Š. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos verslininkų namai“, kuriame taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo areštuoti nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra nemoki, nevykdo veiklos ir savo prievolių, yra skolinga ieškovui 479 Eur, taip pat neatsiskaito su valstybe. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 6 d. gautas prašymas įtraukti antstolę N. Š.-S. bendraieške arba trečiuoju asmeniu.Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 9 d. gautas akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko prašymas įtraukti bendraieške ir iškelti atsakovei bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Baltijos verslininkų namai“, išaiškino ieškovui, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti procesinį dokumentą, ir atsisakė priimti antstolės N. Š.-S. prašymą dėl įtraukimo į bylą bendraieške.Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė teismui duomenis, jog 2018 m. vasario 20 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnį, praėjus ne mažiau kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo, ieškovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, o jeigu pranešimo įteikti nepavyksta, ieškovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą tik praėjus 35 dienoms po pakartotinio pranešimo išsiuntimo. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad įmonei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes ieškovas nepateikė duomenų, jog pirminis laiškas buvo įteiktas atsakovei, taip pat nepateikė įrodymų apie pakartotinį laiško išsiuntimą įmonės buveinės adresu. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis tinkamai nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos.Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atsisakyta priimti, teismas taip pat atsisakė priimti antstolės N. Š.-S. prašymą dėl įtraukimo į bylą bendraieške (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas M. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti ir taikyti pareiškime nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad įstatymų leidėjas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatė alternatyvų įspėjimo įteikimą (registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį), o ne 2 išankstinius pranešimus, nes reikalavimas siųsti 2 tapačius registruotus laiškus tuo pačiu adresu būtų perteklinis. 2018 m. vasario 20 d. registruota siunta atsakovei jos buveinės adresu buvo išsiųstas įspėjimas apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė neatvyko į pašto skyrių atsiimti siuntos, todėl šiuo atveju įteikimo momentui nustatyti taikomas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 dienų terminas nuo išsiuntimo. Bandyti įteikti korespondenciją atsakovei abiem ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytais alternatyviais įteikimo būdais būtų pagrįsta, jei atsakovės veiklos vieta skirtųsi nuo buveinės adreso, tačiau nors ieškovas dėjo visas pastangas, atsakovės faktinės buveinės nustatyti nepavyko. Todėl šiuo atveju ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas buvo įvykdytas tinkamai. Viešai spaudoje yra paskelbta informacija apie atsakovės direktoriaus, kuris slapstosi nuo kreditorių, nesąžiningą elgesį. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti AB SEB banko prašymą įtraukti bendraieške.2018 m. balandžio 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto M. Š. prašymas dėl atskirojo skundo atsisakymo, kuriame prašoma priimti apelianto atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties ir grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą už pareiškimą dėl bankroto bylos ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas nurodė, kad šį prašymą teikia įvertinęs tai, jog atsakovės turtinė padėtis vis blogėja, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei gali būti išspręstas greičiau paduodant pareiškimą iš naujo nei dėl to paties pareiškimo priimtinumo klausimą galima išspręsti nagrinėjant atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirojo skundo atsisakymas priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu toks atskirojo skundo atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, nes teismas nepriima atskirojo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK 308 straipsnio 1 dalimi ir 338 straipsniu, atskirąjį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti atskirojo skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto M. Š. prašymą dėl atskirojo skundo atsisakymo, nenustatė, kad atsirojo skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Prašymas dėl atskirojo skundo atsisakymo pateiktas CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.CPK 111 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pareikšto ieškinio, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo, turi būti pažymėta, jog pareiškėjui žinomos atsisakymo procesinės pasekmės. Teismo posėdžio pirmininkas CPK nustatyta tvarka išaiškina šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą, atvykusiems į teismo posėdį, jų procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda per atstovą, turintį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 243 straipsnis). Nors šiuo atveju apelianto prašyme dėl atskirojo skundo atsisakymo nėra nurodyta, kad jam žinomos atskirojo skundo atsisakymo procesinės pasekmės, tačiau tiek atskirąjį skundą, tiek ir prašymą dėl atskirojo skundo atsisakymo apelianto vardu pateikė jam atstovaujantis advokatas, kurio įgaliojimus patvirtina pateiktas išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo. Teismas neturi advokatui aiškinti atskirojo skundo atsisakymo pasekmių, kurios jam turi būti žinomos pagal pareigas, ir advokatas turėjo informuoti apie tai atstovaujamą asmenį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra kliūčių priimti apelianto M. Š. atskirojo skundo atsisakymą. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis nebuvo apskųsta kitų asmenų, todėl priėmus apelianto M. Š. atskirojo skundo atsisakymą, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Kadangi pirmosios instancijos teismas nepriėmė apelianto pareiškimo, apelianto prašymas dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo tenkintinas ir jam grąžintina 413 Eur, sumokėtų už pareiškimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 308 straipsnio 2 dalimi ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto M. Š. atskirojo skundo atsisakymą priimti.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 413 Eur (keturis šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. kovo 29 d.