Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovei -Lietuvos Respublikai, atstovaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir tretiesiems asmenims -Prienų rajono 2-ajam notarų biurui ir J. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, termino atnaujinimo palikimo perėjimo valstybei liudijimui ginčyti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis- Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sesers D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. 2017 m. spalio 25 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti terminą ginčyti palikimo perėjimą valstybei .

Motyvuojamoji dalis

Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjo Z. M. pareiškimą atmesti kaip nepagrįsta šioje civilinėje byloje ir kreiptis administracine tvarka dėl akto panaikinimo.

Teismas konstatuoja:

Ieškovas Z. M. yra mirusiosios D. M. brolis. Todėl pagal LR CK 5.11 str.2 d. nuostatas, jis gali būti įstatyminis įpėdinis D. M. turtui paveldėti, jeigu palikėjos turto nepaveldėjo pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniai.

LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą - tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-91/2013). Pastebėtina, jog valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad: Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str.), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja - A. O.) v. G. O., J. K., bylos Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais - asmuo laikomas priėmusiu palikimą .(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. Worthington pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų R P. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-403/2011).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą-paties įpėdinio nurodomus faktus ir motyvus, atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo - kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams.

Iš surinktų įrodymų galima konstatuoti, jog ieškovas per 3 mėn. terminą nebuvo padavęs pareiškimo notarui dėl sesers palikimo priėmimo. Tačiau iš surinktų įrodymų byloje galima konstatuoti, kad po sesers mirties ieškovas pradėjo rūpintis likusiomis iki mirties seseriai D. M. priklausančiomis žemės sklypų dalimis ,kurios buvo kartu su ieškovo ir kitų bendrasavininkių dalimis žemės sklypuose ir ieškovas naudojosi visu likusiu sesers turtu kaip savo, t.y. jis per įstatymu nustatytą 3 mėn. terminą faktiniais veiksmais priėmė palikimą ir jį pradėjo valdyti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad D. M. palikimą , apart atsakovo, būtų pradėjęs valdyti koks nors kitas pirmesnės eilės įstatyminis įpėdinis ar kitas asmuo pagal testamentą.

Šiuo atveju yra aktualus ir klausimas dėl ginčo žemės sklypo dalių ,priklaususių D. M. perėjimo valstybės nuosavybėn pagrįstumo ir teisėtumo. Žemės sklypo dalių, priklaususių D. M., perėmimas valstybės nuosavybėn buvo atliktas notarui išdavus 2017-10-25 palikimo perėjimo valstybei liudijimą.CK 5.2 str.3d. nurodo, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.CK 5.62 str. (Palikimo perėjimas valstybei) 1 dalis nurodo, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Iš pateikto notaro išduoto Liudijimo negalima nustatyti kokiu CK 5.62 str.1d.numatytu pagrindu palikimas perėjo valstybei, bet galima laikyti, kad tuo pagrindu, jog nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Kartu galima laikyti , kad žemės sklypų dalių, kaip bešeimininkio turto, perdavimas buvo vykdomas 2004-05-26 LR Vyriausybės nutarimo Nr.634 „Dėl bešeimininkio ,konfiskuoto ,valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto <...> perdavimo taisyklių patvirtinimo“ pagrindu. Jeigu buvo laikoma, kad likusios po D. M. mirties žemės sklypų dalys yra bešeimininkis turtas, tai šiuo atveju turėjo būti taikomas CPK 534 -537 str. normos dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu , kur žemės sklypų dalys bešeimininkiu turėjo būti pripažintos tik teismo sprendimu ir į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukiamai suinteresuoti asmenys, šiuo atveju ir ieškovas bei tretysis asmuo J. P..

Kadangi D. M. palikimą faktiniais veiksmais buvo priėmęs ieškovas, tai atsakovas negalėjo paveldėti D. M. turto, nes esant įstatyminiam įpėdiniui atsakovui negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.).

Pagal 2004-05-26 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 634 „ Dėl Bešeimininkio konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ ieškovas laikydamas turtą bešeimininkiu turėjo kreiptis į teismą, o ne į notaro biurą dėl palikimo. Nes nurodytu nutarimu patvirtintų Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, jog Bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko(ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei.

2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas (toliau - Turto bankas).

Pagal LR CK 1.137 str. atsakovas įgyvendindamas savo teises bei vykdydamas pareigas privalo gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis teisingumo ir protingumo principų. Atsakovas per didesnį nei dvejų metų laiką turėjo visas priemones patikrinti informaciją dėl jo norimo paveldimo turto galimų įpėdinių, išsiųsdamas pranešimus tiek pirmos eilės įpėdinei J. P.(dukrai) bei tolimesnės eilės įpėdiniui Z. M. (broliui), kuris kartu buvo ir bendrasavininkis žemės sklypuose, su paklausimu ar šie įpėdiniai nėra paveldėję palikimo pradėdami palikimą valdyti faktiniu valdymu, nes atsakovui turėjo būti žinoma, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus žemėtvarkos tarnybai turėjo būti pateikti tiek mirusios D. M., tiek ieškovo Z. M. giminystę patvirtinantys dokumentai. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis būtų atlikęs tokius veiksmus ir išsiaiškinęs, jog D. M. likęs palikimas(dalys žemės sklypuose) nėra paveldėtas galimų įpėdinių pradėjus palikimą valdyti faktiniu valdymu ir atsakovui to nepadarius, bei neįsitikinus ar jo veiksmais nebus pažeisti kitų asmenų interesai, buvo kreiptasi dėl palikimo perėmimo valstybės nuosavybėn, tuo pažeidžiant įpėdinio, palikimą priėmusio faktiniu valdymu, interesus.

Pagal LR CK 5.8 str. asmuo gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Ieškovas nurodo, kad apie 2017-07-25 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą jis sužinojo tik 2023-03-30,kai kreipėsi pas notarą dėl žemės sklypų pardavimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas apie išduotą atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą būtų žinojęs anksčiau ir įstatymu nustatytą vienerių metų terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą praleido be svarbių priežasčių.

Akcentuotina, jog CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str.), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą.

Visos šios aplinkybės ir aukščiau aptarti įrodymai nurodo, kad byloje yra įrodyta ,jog ieškovas būdamas ketvirtos eilės įpėdinis ir žinodamas, kad nėra pirmosios, antrosios ar trečiosios eilės įpėdinių, priėmė mirusios sesers D. M. palikimą pradėdamas palikimą faktiškai valdyti, nes jis po sesers mirties per trijų mėnesių terminą perėmė palikėjos žemės sklypų dalių valdymą ir šį palikimą valdė kaip savo.

Todėl nustatytinas ieškovo ieškiniu prašomas juridinę reikšmę turintis faktas dėl paveldėjimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas vertina, kad buvo praleistas senaties terminas. Ieškovo vertinimu jis nors ir buvo praleistas, bet buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Tačiau atsakovas nesutikdamas su ieškovo ieškiniu ir laikydamas, jog buvo praleistas terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodomas aplinkybes dėl termino praleidimo dėl svarbių aplinkybių. Todėl vertinant ieškovo nurodomas aplinkybes, jog jis po sesers mirties (duomenys neskelbtini) iš karto pradėjo tvarkyti ir seseriai priklaususias žemės sklypų dalis ir kad niekas ir po 2017-07-25 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo valstybei netrukdė naudotis šiomis sklypų dalimis, tai ieškovas pagrįstai manė iki 2023-03-30, jog jis yra vienintelis mirusios sesers turto paveldėtojas .Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovas terminą ginčyti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą yra praleidęs dėl svarbių priežasčių ir dėl to šis terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti .

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po sesers D. M. a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymu nustatytą trijų mėnesių laikotarpį priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu.

Atnaujinti ieškovui Z. M. terminą ginčyti palikimo valstybei perėjimo liudijimą ir pripažinti negaliojančiu 2017-10-25 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. V., notarinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant jį negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Sprendimui įsiteisėjus sprendimo kopijas išsiųsti Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.