Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22766-475/2014 pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės S. V. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013-10-25 patvarkymu „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-10-17 skundo dėl antstolio veiksmų“ Nr. S-11055424 antstolė S. V. neatnaujino Kauno miesto savivaldybės administracijai praleisto termino dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-01 skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/01633, neperdavė Kauno apylinkės teismui vykdomosios bylos Nr. 0114/13/01633, kadangi atsakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Antstolė S. V. patvarkyme nurodė, kad 2013-10-18 gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos skundas dėl antstolės S. V. veiksmų, kuriuo antstolė paliko nenagrinėtą 2013-10-01 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skundą dėl antstolės S. V. veiksmų dėl 2013-09-10 patvarkymo Nr. S-11052163 ir vykdymo išlaidų 2013-09-10 apskaičiavimo Nr. B-11018445 panaikinimo, nuostolių atlyginimo ir vykdymo išlaidų sumažinimo, dėl praleisto pateikti skundą termino. Skundžiami antstolės procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/01633 Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikti 2013-09-10, todėl apskundimo terminas baigėsi 2013-09-30, bet ne 2013-10-01, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius parašė skundą. 2013-09-11 antstolės S. V. surašytas 2013-09-11 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, kurį Kauno miesto savivaldybės administracija gavo 2013-09-12, nebuvo skundžiamas 2013-10-01 skunde ir iki šiol nėra apskųstas. 2013-09-10 Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kuriame nurodytas ir atlygis antstoliui, taip pat patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymas areštuoti lėšas, kuriame atskirai nurodytas skolos dydis, atskirai vykdymo išlaidų dydis bei nurodyta kokios sąskaitos yra areštuojamos, todėl pareiškėjas 2013-09-10 žinojo kokio dydžio vykdymo išlaidos bus nurašytos nuo jo sąskaitų. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys - didelė vykdymo proceso apimtis ir Kauno miesto savivaldybės darbo sutrikimas, nelaikytinos svarbiomis, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriuje, atsakingame už savivaldybės interesų gynimą teisiniuose ginčuose, dirba kvalifikuoti teisininkai ir savivaldybės administracija turėjo visas galimybes pateikti skundą laiku, tačiau to nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas Teisėjų kolegija byloje spręsdama ar komandiruotė gali būti svarbi priežastis terminui atnaujinti suteikė reikšmės aplinkybei, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas viena diena, t. y. minimaliai.

Šios kasacinio teismo praktikos kontekste svarbus pareiškėjo galimai praleisto termino skundui pateikti laikas. Nors pirmosios instancijos teismais teisingai konstatavo, kad pareiškėja 90 dienų naikinamojo termino nepraleido, vis dėl to klaidingai nustatė, kad 20 dienų terminas skundui pateikti yra praleistas dviem dienomis. Remdamasis pareiškėjai nežinomais įrodymais, teismas konstatavo, kad skundą dėl antstolės patvarkymų ir žalos apskundimo pareiškėjos direktorius pasirašė tik 2013-10-01, o antstolei pateikė 2013-10-02. Ši teismo konstatuota aplinkybė paneigta byloje esančiais įrodymais.

Pareiškėja kartu su 2013-10-17 skundu antstolei pateikė pašto siuntų išklotinę ir pašto spaudą. Šie įrodymai patvirtina, kad 2013-10-01 skundas antstolei buvo išsiųstas 2013-10-01. Vadovaujantis CK 1.122 str. 2 d. ir CPK 74 str. 7 d., rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, teikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių laikomi atliktais laiku. Taigi, šiuo atveju pagrįstai laikytina, kad skundas antstolei įteiktas ne 2013-10-02 kaip nurodė pirmos instancijos teismas, o 2013-10-01, t.y. tada, kai pareiškėja pateikė skundą paštui.

Termino pasinaudoti išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarka praleidimą 1 diena lėmė ne netinkamas pareiškėjos naudojimasis procesinėmis teisėmis, bet sąžiningas suklydimas, laikant vykdymo procesą užbaigtu, todėl ir imantis teisinių veiksmų ginti pažeistas teises ginčo teisena, todėl praleistas terminas yra atnaujintinas.

Šaliai, siekiančiai apginti antstolio patvarkymais ir veiksmais, pažeistas teises, yra reikšmingas vykdymo proceso pabaigos momentas. Jei vykdymo procesas nėra užbaigtas, asmuo pažeistas teises vykdymo procese gina CPK 510 str. nustatyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, teikdamas skundą antstoliui. Jei vykdymo procesas yra užbaigtas, asmuo pažeistas teises gina, ne paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareikšdamas ieškinį ginčo teisenos tvarka. Vykdymo procesas baigiamas, atlikus išieškojimo veiksmus, pervedant išieškotojui išieškotas lėšas ir surašant patvarkymą dėl vykdymo proceso užbaigimo.

Nagrinėjamoje byloje, antstolė pagal 2013-09-09 išduotą teismo vykdomąjį raštą 2013-09-10 išieškojo visą pareiškėjos skolą ir visas vykdymo išlaidas, bei 2013-09-11 išieškotas lėšas paskirstė, t.y. antstolė visus išieškojimo veiksmus atliko per vieną darbo dieną. Taigi, 2013-09-09 antstolei priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdomajam procesui užbaigti 2013-09-11 neliko objektyviu kliūčių (ką yra pripažinus ir antstolė teisminio proceso metu), tik pervesti išieškotas lėšas kreditoriui ir surašyti vykdomosios bylos užbaigimo patvarkymą.

Atsižvelgdama į ypatinga skuba per vieną darbo dieną antstolės įvykdytų išieškojimo veiksmų greitį, į tai, kad pareiškėja formalių vykdomojo proceso užbaigimo veiksmų negalės kontroliuoti ir žinoti bei į tai, kad išieškojimas buvo atliktas visa skolos ir vykdymo išlaidų apimtimi, pareiškėja sąžiningai laikė, kad pareiškėjai skundžiant antstolės veiksmus, vykdymo procesas jau bus baigtas, todėl pasirinko teismų praktikoje nurodyta pažeistų teisių gynimo būdą ginčo teisena pareiškiant ieškinį. Šioje vietoje pažymėtina, kad ne tik pareiškėjos, bet ir Kauno apylinkės teismo kvalifikuoti teisėjai, pareiškėjai patikslinus ieškinį turimais vykdomo proceso užbaigimo įrodymais, laikė, kad vykdymo procesas yra pasibaigęs, todėl 2013-10-22 priėmė ieškinį.

Pažymėtina, kad šį ieškinį pareiškėja pateikė laiku, nepraleisdama 20 dienų termino antstolės veiksmams apskųsti, t.y. 2013-09-30. Dar daugiau, būdama apdairi ir rūpestinga, pareiškėja sekančią dieną, t.y. 2013-10-01, pateikė tais pačiais motyvais skundą ir antstolei pagal CPK 510 str. nuostatas. Taigi, pareiškėja, sužinojusi apie neteisėtus antstolės patvarkymus ir veiksmus, aktyviai ir laiku ėmėsi ginti savo pažeistas teises, elgėsi sąžiningai ir naudojo visus jai žinomus pažeistų teisių ginimo būdus.

Tik 2013-12-17 antstolei pateikus įrodymus, kad dėl prasidėjusio teisminio proceso antstolė vykdomosios bylos taip ir neužbaigė, nes nenorėjo prisiimti rizikos dėl prasidėjusio teisminio proceso, nutartimi teismas pareiškėjos ieškinį paliko nenagrinėtą. Tokiu būdu buvo atnaujintas procesas pagal pareiškėjos 2013-10-01 skundą, atmestą 2013-10-25 antstolės patvarkymu, kuris galimai buvo pateiktas antstolei praleidus terminą skundui paduoti viena diena, kas ir yra nagrinėjama šioje byloje jau daugiau kaip metus laiko.

Atsižvelgiant i tai, kas išdėstyta, pareiškėja laiko, kad jei ir praleido terminą skundui paduoti 1 diena, t.y. minimaliai, tai ne dėl to, kad netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, delsė ar piktnaudžiavo procesu, bet dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, sąžiningai laikant vykdymo procesą pasibaigus. Tokiu atveju pareiškėja neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių, kadangi procesiškai elgėsi sąžiningai ir tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Tokią išvadą pagrindžia panašiomis i nagrinėjamos bylos aplinkybes pateiktas Kauno apygardos teismo teisės išaiškinimas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1567-555/2012.

Nors pareiškėja teismo išaiškinimą buvo nurodžiusi ankstesniuose savo skunduose, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-12-05 nutartį, dėl motyvų, kodėl netaikytinas Kauno apygardos teismo sprendimas nepasisakė.

Teismo sprendimas neatstatyti viena diena pareiškėjos praleisto termino, pareiškėjai sukeltų neadekvačių pasekmių, kadangi būtų užkirstas kelias patikrinti pareiškėjos sąskaita antstolės įgytos labai didelės sumos pagrįstumą ir teisėtumą teisme, todėl terminas yra atnaujintinas.

Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Nagrinėjamoje byloje teismo atsisakymas atnaujinti minimaliai, t.y. 1 diena, pareiškėjos praleistą terminą, pareiškėjai sukeltų neproporcingas pasekmės.

Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė už mažiau nei vienos darbo dienos vykdymo veiksmus sau nusistatė ir išsiieškojo 341 027,83 litų dydžio atlyginimą. Dar daugiau, bylos medžiaga patvirtina, kad toks antstolės sau nusistatytas galimai neproporcingai didelis ir neteisingas atlyginimas buvo išsiieškotas už tokius vykdymo veiksmus, kurie grubiai pažeidė vykdymo proceso imperatyvias normas, pareiškėjos ir trečiųjų asmenų pagrindines teises. Nors antstolė sekančią dieną ir ištaisė vykdymo pažeidimus, 2013-10-01 skundu, lygiai kaip ir 2013-09-30 ieškiniu, pareiškėja siekė patikrinti už tokius sprendimus ir veiksmus antstolės sau išsiieškoto atlyginimo dydžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismui neatstačius galimai praleisto termino, pareiškėja negalėtų pasinaudoti išankstine ginčo ne teisme sprendimo tvarka. To pasėkoje, pareiškėja prarastų galimybę patikrinti antstolės išsiieškoto sau atlyginimo dydžio teisėtumą ir pagrįstumą teisme. Visuotinai pripažįstama, kad teisė į teisminę gynybą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių teisinėje ir demokratinėje valstybėje, kurią realizuoja tik teisminė valdžia. Taigi, teismui galimai neatnaujinus termino, būtų pažeista viena iš pagrindinių pareiškėjos teisių - teisė pasiekti, kad pareiškėjos atžvilgiu būtų įvykdytas teisingumas.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių - teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Vertinant bylos aplinkybes šios jurisprudencijos kontekste, pareiškėjas dėl vienos praleistos dienos ne tik kad netektų pasinaudoti teisę apskųsti sprendimą apeliacinę tvarką, bet iš viso iš viso nebegalėtų pasinaudoti savo galimai pažeistų teisių teismine gynyba.

Šiame kontekste svarbu tai, kad antstolės atlyginimo sumą antstolė nusistatė sau pati. Antstolė priimdama tokį sprendimą, priešingai nei kitus vykdymo proceso sprendimus, natūraliai dalyvauja interesų konflikte, nes kiekvienas antstolis yra suinteresuotas savo atlygio dydžiu. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai užkirtus kelią pasinaudoti teisminės peržiūros galimybe, būtų iškreipta pusiausvyra tarp viešojo intereso užtikrinti realią pareiškėjos galimai pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pareiškėjos nenaudai. Pirmos instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nevertino byloje šalių neginčytų aplinkybių, kurios kilo dėl antstolės neteisėtų veiksmų ir lėmė tai, kad pareiškėja negalėjo 2013-09-10 visapusiškai sužinoti apie antstolės veiksmais pažeistas jos teises, todėl šios aplinkybės turėtų būti įvertinamos apeliacinės instancijos teisme.

CPK 512 str. nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pirmos instancijos teismas apie pareiškėjos sužinojimo momentą sprendė formaliai, apie sužinojimą spręsdamas tik pagal antstolės skundžiamų patvarkymų gavimo datą, t.y. 2013-09-10. Pareiškėja laiko, kad teismas neįvertino, pareiškėjos žemiau išdėstytų aplinkybių, kurios lėmė pareiškėjos vėlesnį, t.y. 2013-09-11 sužinojimą apie pažeistų teisių mastą bei antstolės neteisėtų veiksmų pobūdį ir pagrindus. Svarbu tai, kad šios aplinkybės susiklostė išimtinai dėl antstolės veiksmų.

Pirmiausia, kaip jau minėta, pagal 2013-08-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl pareiškėjos skolos neturėjo būti išduotas joks vykdomasis raštas, nes klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo perduotas iš naujo spręsti pirmos instancijos teismui visa apimtimi. Pareiškėjai nežinant, 2013-09-05 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismas 2013-08-30 nutarties rezoliucinėje dalyje atliko pataisymus, t.y. nurodė, kad vykdomasis raštas gali būti išduotas dėl 8 525 695,82 litu skolos sumos. Pareiškėjai vis dar laikant, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, Kauno apygardos teismas 2013-09-09 vykdomą j j raštą išdavė, o antstolė jo pagrindu 2013-09-10, per vieną dieną, atliko visus priverstinio išieškojimo veiksmus. 2013-09-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutarti pareiškėjai buvo įteikta tik 2013-09-20, o apie ją sužinota tik 2013-09-11 dieną telefonu. Tokiu būdu, dėl Lietuvos apeliacinio teismo neinformavimo apie pakeistą 2013-08-30 nutarti, buvo užkirstas kelias pareiškėjai sprendimą įvykdyti geranoriškai, nes apie pakeitimus pareiškėja sužinojo tik įvykdžius teismo sprendimą antstolei.

Antra, nors 2013-09-10 antstolės pareiškėjai įteiktuose patvarkymuose buvo nurodytas 8 525 695,82 litų skolos ir 342 510,77 litų vykdymo išlaidų išieškojimas, 2013-09-10 pareiškėjai iš anksto nepranešus, bei nežinant apie 2013-09-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutarti, antstolės patvarkymu iš visų Kauno miesto savivaldybės sąskaitų buvo nurašytos visos sąskaitose buvusios lėšos - 31 249 367,98 litai. Antstolė tik sekančią dieną, t.y. 2013-09-11, grąžino 22 393 312,36 litų, kartu pateikdama patvarkymą dėl išieškotų sumų paskirstymo, kuriuo paaiškino, kad iš ieškovės išieškota ne 31 249 367,98 litų, bet 8 525 695,82 litų skola, bei, kad vykdymo išlaidos sudaro 342 510,77 litus, kaip ir nurodyta 2013-09-10 patvarkymo priede.

Trečia, nors pirmos instancijos teismas ir pripažino, kad antstolės 2013-09-10 veiksmai sutrikdė pareiškėjos veiklą, tačiau šiai aplinkybei nesuteikė didesnės reikšmės. Pažymėtina, kad tokia dėl antstolės ypatinga skuba atlikto išieškojimo įvykusi aplinkybė, kai antra pagal dydį savivaldybė liko visiškai be lėšų, susiklostė pirmą kartą per visą Lietuvos savivaldos istoriją ir neabejotinai, kad tai turėjo didelės įtakos pareiškėjos veiklai. Šios aplinkybės pareiškėja negalėjo sukontroliuoti. Kadangi pareiškėją sudaro didelis tarnautojų personalas, įvykus tokiai aplinkybei grįžti į kasdieninę darbotvarkę pareiškėjai prireikė daugiau nei vienos dienos laiko.

Galiausiai, pažymėtina, kad pareiškėja skundu kelia klausimą dėl antstolės pareiškėjos sąskaita įgytos labai didėlės pinigų sumos teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. 341 027,83 litų. Tokia pinigų suma pareiškėjai kaip savivaldybės funkcijas vykdančiai institucijai yra labai reikšminga.

Akivaizdu, jog antstolės S. V. 2013-10-25 patvarkymas Nr. S-l 1055424, kuriuo nuspręsta neatstatyti Kauno miesto savivaldybės administracijai praleisto termino dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 1 d. skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/01633, turėjo būti paduodamas ne per antstolį, priėmusi skundžiamą patvarkymą, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, o tiesiai teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti.

Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, kuriais buvo siekiama panaikinti 2013-09-10 antstolės patvarkymą Nr. S-l 1052163 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2013-09-10 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr.B-11018445, darytina prielaida, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, naudodamasi kvalifikuotų teisininkų pagalba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei tokiu būdu siekia užvilkinti procesą, nes pateikdama skundą, kuriuo prašė panaikinti 2013-09-10 antstolės patvarkymą Nr. S-l 1052163 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2013-09-10 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr.B-11018445 jį pateikė praleidus terminą, tačiau šio termino atnaujinti neprašė. Pateikdama skundą, kuriuo ji prašė panaikinti antstolės 2013-10-25 patvarkymą, kuriuo ši atsisakė atstatyti praleistą terminą 2013-10-01 pareiškėjo skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, šį skundą taip pat pateikė praleisdama terminą, t.y. nors skundžiamą 2013-10-25 patvarkymą pareiškėjas gavo 2013-10-28, o apskundimo terminas pasibaigė 2013-11-18 imtinai, skundą teismui padavė tik 2013-12-23. Esant tokioms aplinkybėms manytina, pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, priešingai negu nurodo savo atskirajame skunde, nesielgė sąžiningai, ir tokie jos veiksmai negali būti laikomi sąžiningu suklydimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojama praktiką, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių - teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka - neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).

Pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo ir kaip savivaldos institucija, besinaudojanti profesionalių teisininkų paslaugomis, todėl jam yra taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo reikalavimai procese, o juk CK 1.2 yra aiškiai nurodyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo principais.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad aplinkybės, jog pareiškėjas savo teises gynė kitokiu savo pasirinktu, tačiau netinkamu būdu, nėra priežastimi atnaujinti ženkliai praleistą procesinį terminą, tuo labiau kad, kaip yra minėta, pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo ir kaip savivaldos institucija, besinaudojanti profesionalių teisininkų paslaugomis, todėl jam yra taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo reikalavimai procese.

Beje, teismas, turi užtikrinti, kad nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, laikytis proporcingumo principo.

Kauno apylinkės teismas, įvertindamas visas svarbias byloje aplinkybes ir konstatavęs, jog, 2013-10-01 skunde pareiškėjas neskundžia 2013-09-11 antstolės patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo ar kitų veiksmų, susijusių su lėšų nuskaitymo ir vykdymo išlaidų nuskaičiavimo, nuo kurių sužinojimo fakto turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui pateikti, todėl pagrįstai laikė, kad pareiškėjas praleido CPK 512 str. nustatytą terminą skundui dėl antstolės veiksmų, juolab, kad lėšų nurašymas esą sutrikdė pareiškėjo darbą, nors nepateikta jokių įrodymų, kad lėšų nurašymas turėjo įtakos laiku paruošti teisininkams procesinius dokumentus, o skundai dėl antstolio veiksmų nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl neįrodė aplinkybių, kurių buvimas turėtų būti leistų jas pripažinti svarbiomis ir įstatyme nustatytą terminą atnaujinti. Šiuo atveju, nors ir terminas skundui paduoti praleistas nežymiai, laikytina, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes įstatymų nustatyta tvarka tinkamai ir savalaikiai pasirūpinti savo teisių, kurias laikė pažeistomis, gynimu, tačiau to įstatymų nustatytu laiku nepadarė. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog antstolės S. V. veiksmai vykdomojoje byloje, kuriais ji atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą, nustačiusi, kad tam nėra svarbių priežasčių, ir pareiškėjo 2013-10-01 skundo neperdavė Kauno apylinkės teismui, yra pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl antstolės 2013-10-25 S. V. patvarkymo Nr. S-l 1055424 panaikinimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundas dėl antstolės S. V. veiksmų – atsisakyti atnaujinti terminą pareiškėjos 2013-10-01 skundui dėl 2013-09-10 atliktų antstolės veiksmų paduoti, yra pagrįsta ir teisėta.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Be kita ko, procesinių asmens teisių suvaržymas turi atitikti teisėtumo reikalavimą, t. y. turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi vienas esminių principų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais.

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013).

Nagrinėdamas ir vertindamas nagrinėjamos bylos teisinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti koncentruotą, greitą ir efektyvų bylų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius terminus (CPK 7 str., 73 str. 1 d.). Vienas iš tokių procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinį terminą, yra teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų įgyvendinimas. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundai dėl antstolio veiksmų paduodami per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taigi praleidus įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą, teisė paduoti skundą išnyksta, tačiau pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

CPK 78 straipsnio 1 dalyje nenurodomi kriterijai pripažinti procesinio termino praleidimo priežastis svarbiomis. Nors tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, tačiau vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti kasacinio teismo praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį; jeigu procesinio dokumento padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos) neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės kreiptis į teismą, nes priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-135/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti praleidimą motyvuoja tuo, kad terminas praleistas minimaliai – vieną dieną, termino neatnaujinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, sukeltų pareiškėjai neproporcingas pasekmes, būtų prarasta galimybė patikrinti teisme antstolės išsiieškoto sau atlyginimo dydžio teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, pareiškėjo pažeistų teisių mastas paaiškėjo 2013-09-11, t.y. sekančią dieną po skundžiamo antstolės veiksmo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo turinį, sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis dėl kurių pareiškėja atlikti procesinį veiksmą pavėlavo tik vieną dieną ir jos sudaro pagrindą terminą atnaujinti.

Taip pat nagrinėjamoje teisinėje situacijoje svarbu pažymėti, kad pareiškėja savo teises ėmėsi ginti 2013-09-30, t.y. per dvidešimt dienų nuo skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo dienos, pareikšdama teisme ieškinį, tačiau nebūdama tikra dėl pasirinkto teisių gynimo būdo, 2013-10-01 pateikė ir skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. 2013-12-17 Kauno apylinkės teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, o nutartyje nurodė, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t.y. nepateikė skundo dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, kuria dar galima pasinaudoti.

Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti.

Pažymėtina, kad termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti praleidimas viena diena neturėtų būti laikomas pareiškėjo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praleisto įstatymo nustatyto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujinimo klausimą, nevisapusiškai, neobjektyviai ir neteisingai įvertino visas pareiškėjo nurodytas termino praleidimo aplinkybes, pateiktus paaiškinimus ir įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą dėl termino praleidimo priežasčių.

Išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pažeidė proceso teisės normas, padarė neteisingas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės 2013-10-25 patvarkymas Nr. S-11055424 panaikintinas, terminas pareiškėjai pateikti 2013-10-01 skundą atnaujintinas ir skundas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 510 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti.

Klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės S. V. 2013-10-25 patvarkymą Nr. S-11055424.

Atnaujinti pareiškėjai Kauno miesto savivaldybės administracijai terminą 2013-10-01 skundui dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/01633 paduoti.

Skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.