Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S., V. M., Č. K., E. K., L. A., I. J. Č. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys A. G., P. G., M. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Inspekcija, vykdydama Teismo 2023-06-15 sprendimą, iš naujo nagrinėdama pareiškėjų 2022-11-15 skundą ir jame nurodytas aplinkybes, įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir visą surinktą informaciją, 2023-08-03 atsakymu Nr. 2D-13516 „Dėl jūsų skundo“ (toliau – 2023-08-03 atsakymas), pareiškėjų 2022-11-15 skundo nagrinėjimą nutraukė remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi skardos lakštų tvora su automatiniais vartais pastatyti seniau kaip prieš 10 metų.

Inspekcijos 2023-08-03 atsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, jame be kita ko nurodyti tokio sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai ir motyvai, t. y. Inspekcijos 2023-08-03 atsakyme nurodyti teisiškai reikšmingi faktai: „<...> Vykdydami Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmų 2023-06-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-2454-414/2023, <...> VTPSI pakartotinai 2023-07-21 atlikdama patikrinimą, įvertino tvorą kartu su vartais valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad dalis (0,1112 ha) valstybinės žemės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra aptverta skardos lakštų tvora, kurios aukštis 1,88 m su įrengtais automatiniais vartais. Statytojo atstovė pateikė rašytinį paaiškinimą, kad tvora kartu su vartais įrengti 2008 m.“; teisinis pagrindas: „Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad skundas nenagrinėjimas ar jo nagrinėjimas nutraukiamas kai skundas paduotas dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo“; motyvai bei sprendimas: „Informuojame, kad atsižvelgiant į tai, kad tvora su vartais pastatyti seniau kaip prieš 10 metų Jūsų skundo nagrinėjimas nutraukiamas“.

Vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Atitinkamai asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-12-01 nutarimo Nr.1014 redakcija), 29 punkte įvirtinta, jog prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami VAĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalimi, skundas visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Jeigu šios aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama (Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti Inspekcijos 2023-08-03 atsakymo ir tenkinti skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti tyrimą iš naujo, kadangi skundai dėl statybos teisėtumo, nes skundas visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų (Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje byloje teismas sprendžia Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2023-08-03 sprendimo Nr. 2D-13516 (toliau – Sprendimas) pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, ir išvestinį pareiškėjų reikalavimą iš naujo ištirti jų skundą dėl valstybinėje žemėje pastatytos tvoros su vartais.

Atsižvelgiant į pareiškėjų skundo argumentus teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ginčo dalyką sudaro tik ginčijamo Sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas, todėl su juo nesusiję pareiškėjų argumentai ir pretenzijos nėra šios bylos dalykas bei neturi įtakos Sprendimo teisėtumui.

Ginčijamu Sprendimu Inspekcija nutraukė pareiškėjų 2022-11-15 skundo dėl valstybinėje žemėje pastatytos tvoros su vartais nagrinėjimą. Sprendimo faktinis pagrindas - tvora su vartais pastatyti seniau kaip prieš 10 metų (statytojo atstovė pateikė rašytinį paaiškinimą, kad tvora kartu su vartais įrengti 2008 m.). Sprendimo teisinis pagrindas - Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 3 dalis, kurie numato, kad jeigu aplinkybė, jog skundas paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama.

Taigi, šios bylos dalyką sudaro iš esmės tik patikrinimas, ar Inspekcija teisingi pritaikė Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 3 dalį, kurios numato skundo nagrinėjimo procedūros nutraukimą. Todėl visi pareiškėjų skundo argumentai, kad Inspekcijos Sprendime nebuvo nagrinėjamos visos pareiškėjų 2022-11-15 skunde nurodytos aplinkybės dėl vartų pastatymo valstybinėje žemėje, kurias iš naujo įpareigojo išnagrinėti teismas, taip pat kad Inspekcija Sprendime nevertino, jog minėta tvora su vartais yra pastatyta Kultūros paveldo zonoje, neturi teisinės reikšmės ginčijamo Sprendimo teisėtumo vertinimui, nes skundo nagrinėjimo procedūros nutraukimas tam ir yra numatytas įstatyme, kad asmens skunde nurodytos aplinkybės nebūtų nagrinėjamos ir vertinamos sprendime, kuriuo nutraukiamas skundo tyrimas. Kitaip tariant, nutraukiant skundo nagrinėjimo procedūrą skundas ir neturi būti nagrinėjamas iš esmės, todėl tokiame sprendime viešojo administravimo subjektas neturi pasisakyti dėl jam tirti pateiktame skunde nurodytų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo teisėtumui įvertinti reikšmingos tik tos pareiškėjų skunde nurodomos aplinkybės, kurios susiję su Sprendimo faktinio pagrindo (tvoros su vartais pastatymo laiko) konstatavimo pagrįstumu ir su pareiškėjų nurodomais procedūriniais pažeidimais atliekant patikrinimą vietoje.

Dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

Pareiškėjai skunde teigia, kad Inspekcija savo Sprendime remiasi tik neteisėtai pastatytos tvoros statytojo atstovės parodymais, jog tvora pastatyta 2008 m., bet neišklausė jų paaiškinimų, nes nesudarė galimybės dalyvauti patikrinime vietoje, kuris buvo atliekamas 2023-07-21, o pranešimus apie tai pareiškėjams Inspekcija išsiuntė vos prieš tris dienas - 2023-07-18.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visą tiek šios bylos medžiagą, tiek prijungtos anksčiau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I3-2454-414/2023 dėl to paties pareiškėjų 2022-11-15 skundo ištyrimo medžiagą, sprendžia, kad nurodyti pareiškėjų skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, nes pareiškėjai nepateikė įrodymų, paneigiančių Inspekcijos nustatytą tvoros su vartais pastatymo datą, o procedūriniai pažeidimai atliekant patikrinimą vietoje neturėjo įtakos priimto Sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Visų prima, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų argumentais dėl patikrinimo vietoje organizavimo trūkumų ir pripažįsta, kad Inspekcija, apie patikrinimą vietoje pranešdama tik prieš tris dienas iki patikrinimo, pažeidė gero administravimo principą.

Pažymėtina, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik teisės aktais, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama teismo 2023-06-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-2454-414/2023 ir iš naujo nagrinėdama pareiškėjų 2022-11-15 skundą, 2023-07-18 kvietimu Nr. 2D-12628 (toliau – kvietimas) pareiškėjus pakvietė į 2023-07-21 įvykusį statybos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks Inspekcijos kvietimas dalyvauti patikrinime vietoje, kai pareiškėjams suteikiamas tik trijų dienų laikas atvykti, nėra tinkamas gero administravimo principo įgyvendinimas ir neatitinka VAĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pranešti apie patikrinimo laiką taip, kad pareiškėjai iš tiesų galėtų realiai dalyvauti patikrinime. Trijų dienų termino suteikimas atvykti laikytinas tik formaliai įgyvendinta viešojo administravimo procedūra, bet ne realiai užtikrinančia pareiškėjų teisę dalyvauti patikrinime vietoje, nes toks trumpas laikas, ypač vasaros metu, kai dauguma žmonių atostogauja ar būna išvykę, yra per trumpas ir neatitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijaus.

Tačiau nepaisant nurodyto procedūrinio pažeidimo kviečiant pareiškėjus į patikrinimą vietoje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų teisė būti išklausytiems ir teikti savo paaiškinimus visgi nebuvo pažeista, todėl jų nedalyvavimas patikrinime vietoje pats savaime neturėjo įtakos ginčijamo Sprendimo pagrįstumui.

Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2023-08-03, t. y. praėjus dešimčiai dienų po to, kai dauguma pareiškėjų sužinojo, jog 2023-07-21 buvo atliktas patikrinimas vietoje. Pažymėtina, kad I. J. Č. ir L. A. apie patikrinimą buvo žinoma dar iki jį atliekant. Per visą šį dešimties dienų laikotarpį pareiškėjai žinojo, kad gali ir galėjo pateikti visus savo norimus paaiškinimus ir kitokius įrodymus, susijusius su jų 2022-11-15 skundo nagrinėjimu, nes tokia jų teisė ir galimybė buvo nurodyta pačiame kvietime. Tačiau pareiškėjai nepateikė Inspekcijai jokių papildomų savo paaiškinimų ar kitokių įrodymų, neprašė iš Inspekcijos pateikti jokių duomenų, susijusių su 2023-07-21 atliktu patikrinimu vietoje.

Atitinkamai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Inspekcija, 2023-07-21 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje pagrindu ir 2023-07-27 statytojų A. G. ir P. G. atstovės pateikto rašytinio paaiškinimo, kad metaliniai vartai pastatyti 2008 metais, pagrindu, pagrįstai surašė 2023-07-27 faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-1526, kurio VII dalyje konstatavo kad „1. <...>dalis (0,1112 ha) valstybinės žemės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra aptverta tvora, kurios aukštis 1,88 m su įrengtais automatiniais vartais. 2. Statytojo atstovė pateikė paaiškinimą, kad tvora su vartais įrengti apie 2008 m.“

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; kt.). Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-361-520/2023).

Įvertinant Inspekcijos nustatytas aplinkybes apie tvoros su vartais statybos datą, remiantis imperatyviomis VAĮ 27 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 2 dalyje ir 3 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kuris yra aiškiai motyvuotas, kaip numato VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimai.

Nors pareiškėjai dėl Sprendimo pateikė skundą teismui, tačiau, kaip minėta, didelė dalis jų argumentų susiję ne su skundo nagrinėjimo nutraukimo pagrindu, o su tuo, kad nebuvo atsakyta į jų 2022-11-15 skunde keltus klausimus, į kuriuos, kaip minėtas, ir neturi būti atsakoma nutraukiant skundo nagrinėjimą. Tuo tarpu įrodymų, paneigiančių esminę Sprendimo priėmimą nulėmusią aplinkybę, t. y. vartų pastatymą 2008 metais, pareiškėjai nepateikė ir teisme, todėl teisėjų kolegija neturi objektyviais duomenimis pagrįsto pagrindo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją tirti senesnį nei 10 metų statybos pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek skunde, tiek prieš teismo posėdį 2024-01-08 pareiškėjų pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek jų atstovo paaiškinimuose teismo posėdyje yra pripažįstama, jog tvora su vartais buvo pastatyta 2008 metais, tik akcentuojama, jog ji buvo statoma ir vėliau, o pabaigta 2022 metais. Taip pat vienos iš pareiškėjų atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjai dėl 2008 metais vartais užtverto pravažiavimo nesiskundė ilgą laiką nuo jų pastatymo, nes pravažiuoti jiems buvo leidžiama iki 2022 metų.

Taigi, iš esmės patys pareiškėjai patvirtina, kad jiems 2022 metais nepatogumus kelti pradėję vartai buvo pastatyti dar 2008 metais, todėl nėra pagrindo šią Inspekcijos Sprendime konstatuotą aplinkybę pripažinti nustatyta nepagrįstai.

Kaip minta, VAĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skundas visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo praėjo daugiau kaip 10 metų. Kadangi pažeidimas, valstybinėje žemėje pastatant vartus su tvora, buvo padarytas 2008 metais, ką pripažįsta ir pareiškėjai, tai netgi nepriklausomai nuo to, kad tvora vėlesniais metais galimai ir buvo išplėsta (pristatyta), pažeidimo (neteisėtos statybos) data nuo to nesikeičia, t. y. vartai su tvora buvo pastatyti ir stovi jau nuo 2008 metų, ir pareiškėjai tai žinojo visą laiką.

Kita vertus, pareiškėjų teiginio, kad tvora buvo baigta tik 2022 metais nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Priešingai, byloje esančios 2019 metų (b. l. 57) bei 2022-12-28 (prijungtos administracinės bylos Nr. I3-2454-414/2023 b. l. 11) ir 2023-05-18 (prijungtos administracinės bylos Nr. I3-2454-414/2023 b. l. 166) nuotraukos patvirtina, kad 2019 metais tvora su vartais jau buvo tokia pati, kaip ir 2022-2023 metais. Kitų nuotraukų ar kitų objektyvių įrodymų, kad tvora buvo papildomai pristatinėjama iki pat 2022 metų, byloje nėra. Todėl teisme neįrodžius, kad vartai su tvora buvo pastatyti ne 2008 metais, teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti Sprendimą, kadangi skundai dėl senesnių nei 10 metų statybų, pagal Priežiūros įstatymą, nenagrinėjami, o pareiškėjai patys patvirtino, kad vartai su tvora buvo pastatyti 2008 metais.

Nors pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, o Inspekcija šiuo atveju padarė procedūrinį pažeidimą, nesudarydama realios galimybės pareiškėjams dalyvauti patikrinime vietoje, tačiau teismų praktikoje ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pripažįstamas pagrindu pripažinti administracinį aktą neteisėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1060-442/2018).

Skundžiamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo galimas tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1060-442/2018).

Kaip minėta, pareiškėjų nedalyvavimas patikrinime vietoje šiuo atveju neturėjo ir negalėjo turėti esminės įtakos Sprendimo priėmimui, nes jie galėjo pateikti tiek savo paaiškinimus, tiek kitus įrodymus, paneigiančius vartų ir tvoros pastatymą 2008 metais, tiek Inspekcijai po patikrinimo vietoje, tiek teikdami skundą teismui, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, pareiškėjai iš esmės pripažįsta, kad vartai ir tvora buvo pastatyti 2008 metais, tik jie netrukdė jiems iki 2022 metų, kol kilo nesutarimai su jų statytojais. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjų dalyvavimas patikrinime vietoje nebūtų galėjęs įtakoti kitokio sprendimo priėmimo, nes pareiškėjai neturi įrodymų ir negali paneigti, kad pažeidimas, pastatant valstybinėje žemėje vartus su tvora, buvo padarytas anksčiau nei prieš 10 metų iki jų skundo pateikimo Inspekcijai. Tokiu atveju pareiškėjų skundo nagrinėjimas dėl senesnio nei 10 metų pažeidimo negalimas pagal Priežiūros įstatymą, nepriklausomai nuo to, kad Inspekcija neišklausė pareiškėjų būtent patikrinimo vietoje metu.

Nustačius, kad Inspekcija, gavusi duomenis, jog tiriami vartai ir tvora valstybinėje žemėje buvo pastatyti seniau nei prieš dešimt metų iki pareiškėjų skundo pateikimo, pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjų 2022-11-15 skundo nagrinėjimo procedūrą, ir, pripažinus, kad atliekant patikrinimą vietoje Inspekcijos padarytas procedūrinis pažeidimas neturėjo įtakos priimto Sprendimo pagrįstumui, o pareiškėjams teisme nepateikus priešingų įrodymų, paneigiančių, kad pažeidimas dėl statybų valstybinėje žemėje buvo padarytas vėliau nei 2008 metais, pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją atlikti tyrimą iš naują atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atmetant pareiškėjų skundą teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Sprendimas nereiškia, tokių pasekmių, kurias skunde nurodo pareiškėjai, t. y., jog neteisėtai pastatytas statinys lieka stovėti visam laikui, kaip teisėtai pastatytas ir nereikia jokių leidimų statybai. Skundo nagrinėjimo procedūros nutraukimas pagal Priežiūros įstatymą nereiškia, kad valstybinėje žemėje pastatytas statinys yra teisėtas, jeigu jį pastatę asmenys neturėjo ir neturi teisės į valstybinės žemės naudojimą ar neturi statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks buvo būtinas. Tai, kad Inspekcija savo kompetencijos ribose negali tirti senesnio nei 10 metų pažeidimo ir negali priimti sprendimų pagal Priežiūros įstatymą nereiškia, kad atitinkamų sprendimų dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo negali priimti šios žemės naudojimo kontrolę vykdanti Nacionalinė žemės tarnyba ir nereiškia, kad savo teisių pareiškėjai negali apginti civilinio proceso tvarka kreipdamiesi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos funkcija - vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurią ji vykdo pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintas Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių VI skyrius reglamentuoja žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo procesą ir numato, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą bei nustačius pažeidėją, šiam ne tik paskiriama administracinė nuobauda, tačiau imamasi priemonių dėl pažeidimo pašalinimo (pavyzdžiui, imamasi priemonių dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo), t. y. kreipiamasi į pažeidėją su prašymu geranoriškai pašalinti pažeidimą (atlaisvinti valstybinę žemę), o jeigu geranoriškai žemė neatlaisvinama – kreipiamasi su ieškiniu į teismą dėl valstybinės žemės savininko pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo pažeidėją (atsakovą) atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę.

Šiuo atveju Inspekcija, atsakydama į 2022-11-15 skundo dalį dėl negalėjimo naudotis žemės sklype nustatytu servitutu, Sprendime pažymėjo, jog ši skundo dalis Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos pakartotinai persiunčiama nebus, kadangi NŽT dėl užimtos valstybinės žemės 2023-01-09 yra atlikusi patikrinimą ir vėliau yra pritaikiusi administracinio nusižengimo poveikio priemones. Pažymėtina, kad pareiškėjų 2022-11-15 skundas buvo adresuotas ne tik Inspekcijai, bet ir Nacionalinei žemės tarnybai, kuri atliko savo tyrimą ir kuri turi teisę pritaikyti atitinkamas poveikio priemones dėl valstybinės žemės užėmimo pagal kitus teisės aktus, nei vadovaujasi Inspekcija savo veikloje. Todėl tai, kad Inspekcija turėjo nutraukti pareiškėjų skundo tyrimą savo kompetencijos ribose nereiškia, kad statinys yra įteisinamas, jeigu būtų nustatyta, jog jis be teisinio pagrindo užima valstybinę žemę. Už valstybinės žemės atlaisvinimą atsakinga ne Inspekcija, o Nacionalinė žemės tarnyba, į kurią pareiškėjai ir gali kreiptis, kai Inspekcija savo kompetencijos ribose negali atlikti tyrimo pagal Priežiūros įstatymą.

Kita vertus, pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys, kurie ir pastatė vartus su tvora, patys patvirtino, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas jų ieškinys ir priešieškinis dėl vartų pašalinimo nuo servitutinio kelio arba dėl paties servituto panaikinimo, todėl toje civilinėje byloje ir bus išspręstas pareiškėjų keliamas klausimas, ar jiems kliudantys patekti į savo žemės sklypą vartai turi būti pašalinti, ar ne.

Taigi, pareiškėjų 2022-11-15 skundo nagrinėjimo procedūros nutraukimas ginčijamu Sprendimu neįteisina jų teises varžančių vartų ir tvoros statybos valstybinėje žemėje, kaip nepagrįstai savo skunde nurodo pareiškėjai, ir neužkerta kelio savo teises ginti kitais teisiniais būdais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.