- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- eI3-7890-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01716-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. G., P. G.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 17.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.5Savavališkos statybos
- 17.7Kiti su statyba susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. Y.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. G. ir P. G. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. S. teismo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021-06-23 nutarimo Nr. 2D-10493 dalį dėl garažo ir tvoros.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje visiškai palaikė skundą ir paaiškino, kad 2020-10-07 su prašymu pareiškėja kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl to, jog ji prieš metus įsigijo butą Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris turi suformuotą sklypą ir į kurį yra numatytas įvažiavimas servitutu per valstybinę žemę iš K. D. g. tarp (duomenys neskelbtini) namų.
Namo (duomenys neskelbtini) savininkas greta šio namo valstybinėje žemėje, numatytame servituto pravažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, savavališkai įrengė metalinius vartus, valdomus telefonu, ir neleidžia naudotis minėtu privažiavimu prie namų (duomenys neskelbtini). Be to, servitutu negali naudotis dėl prie (duomenys neskelbtini) namo esančių statinių. Prašė įvertinti, ar minėti statiniai teisėtai įrengti, taip pat ar teisėtai įrengta tvora.
2020-11-12 buvo atvykę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnai ir jiems vietoje išsamiai buvo paaiškinta visa ginčo situacija.
Žemesnės instancijos teismas
Su Inspekcijos 2021-06-23 nutarimu Nr. 2D-10493 pareiškėja nesutinka dėl to, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkas virš garažo, antrame aukšte, įrengė sporto salę, o iš jos į (duomenys neskelbtini) namo antrą aukštą, virš valstybinėje žemėje esančio servituto, įrengė praėjimą, t. y. sujungė garažą su (duomenys neskelbtini) namu, ir dėl to, kad toje vietoje, kur valstybinėje žemėje esančiame servitute numatytas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, įrengė betono pamatus ir mūro tvorą. Šias aplinkybes patvirtina 2021-01-27 antstolio S. U. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad pravažiavimas servitutu negalimas dėl betono ir mūro tvoros ir antrame aukšte įrengtos sporto salės.
Atsiliepimas
Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė su skundu nesutinka, palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2020-10-07 buvo gautas pareiškėjos tos pačios dienos prašymas dėl garažo, tvoros, vartų ir stoginės (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos teisėtumo. Inspekcija 2020-10-20 taip pat gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato 2020-10-13 lydraštį Nr. 20-S-21235 „Dėl medžiagos persiuntimo“, kuriuo Inspekcijai pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti identiškas pareiškėjos prašymas.
Centro seniūnijos rašto pagrindu Inspekcijos departamento pareigūnas 2021-05-04 atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir 2021-06-09 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-991 (toliau – ir 2021-06-09 patikrinimo aktas). 2021-06-09 patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad „valstybinės žemės sklype (1996-09-02 sudaryta žemės nuomos sutartis) 1999–2001 m. pastatyta stoginė, kurios matmenys apie 5,95 m x 12,80 m, aukštis apie 2,98–3,40 m, metalinės kolonos pritvirtintos prie grindinio, stogas dengtas polikarbonato plokštėmis“.
Motyvuojamoji dalis
Skunde nurodyti argumentai dėl atsakymo dalies neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys atsakymo dalies neteisėtumo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės nuomone, atsakymo dalis priimta kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsta išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti. Atsakymo dalyje išsamiai išdėstytos pareigūnų nustatytos faktinės aplinkybės, jos pagrįstos nurodant ištirtus dokumentus, nurodytas aiškus ir pakankamas teisinis pagrindas, dėl to priimtas pagrįstas sprendimas konstatuojant, kad dalyje dėl garažo ir tvoros pažeidimų nenustatyta.
Atsakovės pareigūnai faktines aplinkybes nustatė, remdamiesi įstatymiškai įtvirtintu reglamentavimu dėl viešame registre įregistruotų duomenų teisingumo ir išsamumo, esant nenuginčytiems viešo registro duomenims dėl tvoros ir garažo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, teismine tvarka esant nenuginčytiems leidimui ir aktui, neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo nei yra nurodyta atsakymo dalyje konstatuojant, kad dėl garažo ir tvoros „pažeidimų nenustatyta“.
Atsakovės nuomone, atsakymo dalis yra teisėta ir motyvuota, priimta nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimta kompetentingo viešojo administravimo subjekto, joje nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, prašymas išsamiai išnagrinėtas pagal prašyme nurodytą faktinį pagrindą ir dalyką, todėl atsakymo dalies naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja skunde nenurodo ir įrodymais nepagrindžia, kokias faktines aplinkybes atsakovė atsakymo dalyje galimai nustatė neteisingai, nenurodo, kokius teisės aktus galimai pažeidė priimdama atsakymo dalį. Pareiškėja paprasčiausiai nesutinka su jai nepalankia atsakymo dalimi, tačiau tai nesudaro pagrindo skundą patenkinti.
Be to, skundo reikalavimu pareiškėja teismo prašo panaikinti atsakymo dalį ir nenurodo jokių išvestinių reikalavimų. Todėl skundo reikalavimas suformuluotas kaip nesukelsiantis pareiškėjai siekiamų teisinių pasekmių, nes net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Trečiųjų suinteresuotų asmenų P. G. ir A. G. atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsakovės nuomonę ir prašė skundo netenkinti.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021-06-23 nutarimo Nr. 2D-10493 dalį dėl garažo ir tvoros.
Bylos duomenimis, atsakovė 2020-10-07 gavo pareiškėjos tos pačios dienos prašymą dėl garažo, tvoros, vartų ir stoginės (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos teisėtumo. Taip pat atsakovė 2020-10-20 gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato 2020-10-13 lydraštį Nr. 20-S-21235 „Dėl medžiagos persiuntimo“, kuriuo pagal kompetenciją atsakovei buvo persiųstas nagrinėti identiškas pareiškėjos prašymas.
Atsakovės 2020-10-29 raštu Nr. 2D-15720 „Dėl jūsų prašymo“ pareiškėja buvo informuota, kad „Inspekcijoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.1 papunkčiu, laikinai, iki karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo pabaigos, sustabdo skundų ir pranešimų nagrinėjimo veiksmus, kai jų nagrinėjimui būtina atlikti patikrinimą vietoje ir nėra galimybės patikrinimą organizuoti atviroje erdvėje laikantis visų nustatytų saugumo ir higienos reikalavimų. <...> Skundų ir pranešimų, pateiktų Inspekcijai karantino metu, kuriuos nagrinėjant reikia atlikti statybos patikrinimus vietoje uždarose patalpose, nagrinėjimas bus pradėtas ir nagrinėjimo terminai bus skaičiuojami po karantino galiojimo pabaigos“.
2021-04-14 gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos tos pačios dienos raštą Nr. 04-2-347 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriuo Inspekcijos departamentas buvo informuotas, jog seniūnija nagrinėja pareiškėjos skundą dėl galimai neteisėtai įrengtos stoginės tarp statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybinėje žemėje numatytame servituto pravažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą.
Seniūnija 2021-03-31 atliko pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėtas 7I1p; statybos metai 2001; bendras plotas 106,12 kv. m; tūris 508 kub. m; kadastro duomenys nustatyti 2001-05-17) statinio naudotojo atliekamos techninės priežiūros patikrinimą. Patikrinimo metu buvo pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999-07-08 Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 599-6-99, kuriuo leista sutvarkyti kiemo teritoriją, statyti tvorą iki 1,50 m, garažą su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto parengtą projektą „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas korektūra“. Taip pat pateikė aiškinamąjį raštą, rūsio, I ir II aukštų patalpų planus. Stoginės statybą ir stovėjimą bei kondicionieriaus įrengimą pateisinančių dokumentų nepateikė.
Centro seniūnijos rašto pagrindu 2021-05-04 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir 2021-06-09 surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-991. 2021-06-09 patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad „valstybinės žemės sklype (1996-09-02 sudaryta žemės nuomos sutartis) 1999–2001 m. pastatyta stoginė, kurios matmenys apie 5,95 m x 12,80 m, aukštis apie 2,98–3,40 m, metalinės kolonos pritvirtintos prie grindinio, stogas dengtas polikarbonato plokštėmis“.
Atsakovės 2021-06-10 raštu Nr. 2D-9553 „Dėl jūsų rašto“ Centro seniūnija buvo informuota, kad už savavališką stoginės statybą statytojui P. G. 2021-06-09 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210609-00067.
Atsakovė 2021-06-10 atliko faktinių duomenų patikrinimą sklype ir 2021-06-22 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1151. 2021-06-22 patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pastatyta tvora, kurios aukštis apie 1,50 m, ūkinis pastatas, kurio matmenys apie 14,10 m x 5,74 m, aukštis apie 6,20 m, metaliniai vartai, taip pat mediniai tvoros vartai.
Į pareiškėjos prašymą buvo atsakyta Inspekcijos departamento 2021-06-23 raštu Nr. 2D-10493 „Dėl jūsų prašymo“. Atsakyme nurodyta, kad dėl garažo ir tvoros patikrinimo metu nustatyta, kad sklype pastatytas garažas, kurio matmenys apie 14,10 m x 5,74 m, aukštis apie 6,20 m, taip pat pastatyta mūrinė tvora, kurios aukštis apie 1,50 m. Minimi statiniai pastatyti turint 1999-07-08 išduotą Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 599-6-99 pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto parengtą projektą „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas korektūra“, kuriuo leista sutvarkyti kiemo teritoriją, statyti tvorą iki 1,50 m, garažą su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune.
Patikrinus Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją nustatyta, kad sklype esantis garažas ir tvora įregistruoti NTR. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis, visi nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Registro įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, nekilnojamojo turto registrą tvarko Vyriausybės paskirtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Kaip matyti iš pareiškėjos suformuluoto skundo reikalavimo, ginčijama yra sprendimo dalis dėl garažo ir tvoros. Kaip minėta, analizuojant bylos duomenis, minimi statiniai pastatyti turint išduotą 1999-07-08 Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 599-6-99 pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto parengtą projektą „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas korektūra“, kuriuo leista sutvarkyti kiemo teritoriją, statyti tvorą iki 1,50 m, garažą su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šie statiniai yra įregistruoti NTR.
Be to, pažymėtina, kad, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 18 punkto nuostatomis, objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Atramų matmenų įvertinimo koeficientai K < 10, todėl jie pagrįstai nelaikomi statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Pažeidimų nenustatyta.
Dėl stoginės statytojui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210609-00067. Toliau savavališkos statybos padariniai bus šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, tačiau dėl stoginės ginčas byloje nekeliamas, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako, byla nagrinėjama pagal pateiktą skundą.
Nagrinėjant bylą teisme, taip pat ir skunde pareiškėja nurodo, kad jai yra trukdoma naudotis nustatytu servitutu (įvažiavimu), tačiau pažymėtina, jog, atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje nustatytą kompetenciją, atsakovei nėra priskirta kontroliuoti servituto naudojimo tvarką, todėl atsakovė pagrįstai, pagal jai suteiktą kompetenciją netyrė servituto naudojimo tvarkos, skundžiamame rašte paaiškindama, kur turėtų pareiškėja kreiptis dėl naudojimosi servitutu tvarkos nustatymo.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, argumentai dėl atsakymo dalies neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys skundžiamo sprendimo dalies neteisėtumo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, jog atsakymo dalis priimta kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsta išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį ir paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).
Vertindama nurodytus pareiškėjos ir jos atstovės argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamą administracinį aktą, sprendžia, kad atsakovė priėmė pagrįstą ir motyvuotą 2021-06-23 sprendimą Nr. 2D-10493, kurio ginčijamąją dalį patvirtina bylos rašytiniai įrodymai (pateikti byloje leidimas, aktas ir prie 2021-06-22 patikrinimo akto pridėto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. 20/100443 2.2, 2.7 ir 4.3 papunkčiai), ginčo garažas ir tvora pastatyti turint leidimą, be to, garažas ir tvora yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre akto pagrindu. Ginčijamame sprendime aiškiai išdėstyti tiek motyvai, tiek ir teisinis ginčo reglamentavimas, priimtas sprendimas aiškus ir neduoda pagrindo jo traktuoti ir suprasti dviprasmiškai.
Kaip minėta, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre ir nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovės pareigūnai, nustatę nurodytas faktines aplinkybes, remdamiesi įstatymiškai įtvirtintu reglamentavimu dėl viešame registre įregistruotų duomenų teisingumo ir išsamumo, esant nenuginčytiems viešo registro duomenims dėl tvoros ir garažo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, teismine tvarka esant nenuginčytiems leidimui ir aktui, neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo nei yra nurodyta atsakymo dalyje konstatuojant, kad dėl garažo ir tvoros pažeidimų nenustatyta.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (LVAT 2018-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).
Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste ginčijamo sprendimo dalis yra teisėta ir motyvuota, priimta nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimta kompetentingo viešojo administravimo subjekto, joje nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, prašymas išsamiai išnagrinėtas pagal prašyme nurodytą faktinį pagrindą ir dalyką, todėl atsakymo dalies naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja skunde nenurodo ir įrodymais nepagrindžia, kokias faktines aplinkybes atsakovė atsakymo dalyje galimai nustatė neteisingai, nenurodo, kokius teisės aktus atsakovė pažeidė priimdama ginčijamą sprendimą. Pareiškėja paprasčiausiai nesutinka su jai nepalankia atsakovės atsakymo dalimi, tačiau tai nesudaro pagrindo skundą patenkinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas netenkintinas.
Pareiškėjos atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjos skundas netenkintas, todėl pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė advokatė A. G. pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog kreipdamasi į teismą pareiškėja prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021-06-23 nutarimo Nr. 2D-10493 dalį dėl garažo ir tvoros. Tretieji suinteresuoti asmenys A. G. ir P. G. prašė pareiškėjos skundą atmesti. Teismui priėmus sprendimą pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, darytina išvada, jog teismo sprendimu buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų A. G. ir P. G. teisės, todėl jie įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Iš 2021-11-15 ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas matyti, kad prašoma priteisti: už konsultaciją, susipažinimą su administracine byla, procesinių dokumentų analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui 200 Eur (2 val.); už prašymo dėl rašytinių įrodymų pridėjimo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir pateikimą teismui 100 Eur (1 val.); už atstovavimą teismo posėdyje 200 Eur (2 val.). Pateiktas 2021-11-15 banko mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad tretieji suinteresuoti asmenys sumokėjo advokatui 500 Eur. Taigi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jų realiai patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens atstovė advokatė 2021-11-16 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl išlaidų priteisimo. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatytas 0,4 koeficientas. Maksimali galima priteisti suma yra 626,56 Eur ((1566,4 (2021 m. II ketv. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis)*0,4). Prašoma priteisti 100 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina.
Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
Bylos duomenimis, nagrinėjant ginčą teisme įvyko 1 teismo posėdis (2021-11-16), kurio trukmė 44 min., o tai, vadovaujantis Rekomendacijomis, prilyginama 1 val. Maksimali galima priteisti suma už konsultaciją, susipažinimą su administracine byla, procesinių dokumentų analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme 469,92 Eur (1566,4 (2021 m. II ketv.)*0,3). Prašoma 400 Eur suma už konsultaciją, susipažinimą su administracine byla, procesinių dokumentų analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme neviršija maksimalios sumos.
Taigi iš pareiškėjos V. S. priteisiama suma trečiųjų suinteresuotų asmenų A. G. ir P. G. išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu teisme, atlyginti sudaro 500 Eur. Kadangi PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo P. G., bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjos V. S. trečiajam suinteresuotam asmeniui P. G. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.