- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-1332-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29866-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- UAB „Vividum“
- Ieškovas
- UAB „Vilmstata“
- Trečiasis asmuo
- E. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vividum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2219-566/2021 pagal ieškovo UAB „Vilmstata“ ieškinį atsakovui UAB „Vividum“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2020 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo UAB „Vilmstata“ ieškinys atsakovui UAB „Vividum“, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 1.621,10 Eur skolą (1.016,10 Eur už Čiužinį ir 605,00 Eur už teisines pagalbos išlaidas), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, jog 2019 m. spalio 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria buvo įsigytas čiužinys Comfort Flex medium mattress, white (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškovas iš atsakovo įsigytą Prekę, vadovaujantis 2019 m. spalio 15 d. Buto apdailos darbų sutartimi pristatė E. V.. E. V. nurodė, jog gulint ant čiužinio jis neatlaiko žmogaus kūno svorio, jaučiamos lovos grotelės, čiužinys nepakankamai užpildytas specialia medžiaga. 2020 m. kovo 13 d. E. V. su skundu kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), kuri 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė gaminio vertinimo išvadą, kuria konstatavo, jog čiužinio negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi čiužinys turi esminį gamybos defektą (visuose keturiuose kampuose nustatytos žymios minkštųjų dalių deformacijos, matomas klijų trūkumas ir netolygus paskirstymas). Nurodė, jog ieškovas, atsižvelgdamas į Tarnybos išvadą kompensavo E. V. už čiužinio įsigijimą sumokėtą 1.137,40 Eur sumą, bei jos patirtas 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 1742,40 Eur. Ieškovas nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl lėšų už nekokybišką prekę grąžinimo, tačiau, atsakovas į el. paštu siųstą pretenziją nereagavo, o registruotu paštu siųsta pretenzija nebuvo įteikta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „Vividum“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. spalio 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įsigytas prekių ženklo BoConcept čiužinys Comfort Flex medium mattress, white (duomenys neskelbtini) ir lova. Nurodė, jog į atsakovą dėl Prekės įsigijimo kreipėsi E. V., o ne pats ieškovas. Pažymėjo, kad visa informacija apie įsigyjamą prekę, jos savybes buvo teikiama E. V.. Atsakovas pažymėjo, kad tik sudarant sutartį gavo informaciją iš E. V. dėl pirkėjo duomenų. Atsakovas pažymėjo, jog byloje pateikta Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 19 d. išvada Nr. 1ŠE-69 nepatvirtina parduotos prekės nekokybiškumo. Nurodė, jog čiužinio kokybė buvo vertinama praėjus 8 mėn. nuo jo eksploatacijos. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatyti defektai nėra ir negali būti laikomi prekės kokybės trūkumais, nes čiužinys gali būti ir yra naudojamas, taip pat nėra žinoma, kaip buvo naudojamas ir eksploatuojamas čiužinys. Atsakovas pažymėjo, jog parduota prekė yra kokybiška ir atitinka visus šiai prekės keliamus reikalavimus, be to, visos prekės savybės, čiužinio minkštumas ir kietumas buvo nurodytas ir pateiktas E. V..
4. Trečiasis asmuo E. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad įsirengdama namus, esančius (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Danų baldus Bo Concept Lietuvoje atstovaujančią bendrovę UAB „Vividum“. Nurodė, jog atsakovui nurodė norimas čiužinio savybės ir atsakovas jai rekomendavo įsigyti vidutinio kietumo čiužinį „Comfort flex medium“. Nurodė, jog sąskaita už čiužinį buvo išrašyta UAB „Vilmstata“, su kuria E. V. sudarė sutartį dėl buto apdailos darbų atlikimo. Trečiasis asmuo nurodė, jog užsakymą gavo 2020 m. sausio 8 d. Pažymėjo, jog pristačius čiužinį pastebėjo, kad jis yra su dėme, o išbandžius čiužinį paaiškėjo, jog jis per minkštas atlaikyti suaugusio žmogaus kūno svorį, gulint jaučiamos lovos grotelės. Trečiasis asmuo nurodė, jog dėl pastebėtų trūkumų išsiuntė pretenziją čiužinio gamintojui „Bo Concept“. Trečiasis asmuo nurodė, jog su pardavėju derėjosi dėl čiužinio pakeitimo, įmonė sutiko ir pati pasiūlė pakeisti nekokybišką čiužinį nauju čiužiniu, tačiau 2020 m. vasario mėnesį atsakovas nesutiko pakeisti brokuotos prekės ir deklaratyviai nurodė, jog jų parduota prekė yra kokybiška. Trečiasis asmuo nurodė, jog čiužinio nenaudojo ir įsigijo kitą čiužinį. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, jog kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė išvadą dėl čiužinio ir nurodė, jog čiužinio negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi čiužinys turi esminį gamybos defektą. Po Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados pateikimo UAB „Vilmstata“ grąžino E. V. sumokėtas lėšas už nekokybišką prekę ir patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Vividum“ ieškovui UAB „Vilmstata“ 1.621,10 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1.621,10 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 641,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad čiužinys yra su gamybos defektais (keturiuose čiužinio kampuose nustatytos žymios minkštųjų dalių deformacijos, matomas klijų trūkumas ir netolygus paskirstymas), taip pat nustatė, jog ieškovas trečiajam asmeniui už nekokybišką prekę grąžino trečiojo asmens sumokėtus pinigus (1.137,40 Eur) bei atlyginimo trečiojo asmens patirtas teisinės pagalbos išlaidas (605,00 Eur). Teismas sprendė, jog čiužinio trūkumai yra esminiai, trukdantys juo naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, o atsakovo į byla pateiktas trečiojo asmens elektroninis susirašinėjimas su atsakovu nėra pakankamas įrodyti, jog pirkėjui buvo perduota kokybiška ir tinkama naudoti pagal paskirtį prekė. Teismas įvertinęs tai, jog byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas siūlė pirkėjui (ieškovui) pašalinti Prekės trūkumus ar juos pašalino, pirkėjas gavęs netinkamos kokybės Prekę pagrįstai atsisakė sutarties su atsakovu ir įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir patirtus nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas UAB „Vividum“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens pateiktą įrodymą – gamintojo „BoConcept“ mažmeninės prekybos Suomijoje ir Baltijos šalyse vadovo atsakymą, nes šiame rašte yra kalbama tik apie lovos kokybę, be to gamintojas sutiko duoti naują čiužinį, nes lovos dalys buvo keičiamos. Būtent netinkamas gamintojo BoConcept“ mažmeninės prekybos Suomijoje ir Baltijos šalyse vadovo rašto interpretavimas lėmė CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimą, kas sąlygojo neteisėto procesinio sprendimo priėmimą.
7.2. Pažymėjo, kad nėra aišku, kokiais įrodymais, bylą nagrinėjantis teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepaisė gamintojo siūlymo pakeisti nekokybišką prekę, kas atitinkamai sąlygoja CPK nuostatų pažeidimą, kadangi teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantas atsisakė ir/ar vengė gamintojo siūlymu pakeisti vidutinio kietumo čiužinį į visiškai kietą čiužinį, kaip yra gamintojo „BoConcept“ mažmeninės prekybos Suomijoje ir Baltijos šalyse vadovo J. E. atsakyme. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
7.3. Apelianto teigimu, visi įrodymai įvertinti išimtinai ieškovo ir trečiojo naudai. Trečiasis asmuo negrąžino ir nesikreipė į apeliantą nei dėl senojo čiužinio grąžinimo, nei dėl naujojo čiužinio pasiėmimo, tačiau tiek trečiojo asmens, tiek ieškovo tikslas buvo ne čiužinio pakeitimas, o tiesiog kokybiškos prekės grąžinimas ir siekis tokiu būdu nesąžiningai išvengti sudarytos sutarties vykdymo ir atgauti pinigus..
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilmstata“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantas UAB „Vividum“ apeliuoja į tai, jog pirkėjai E. V. netiko čiužinio kietumas, o ne jo kokybiškumas ir tai, jog šios aplinkybės teismas nevertino. Nėra aišku kuo remiantis apeliantas daro išvadas, jog trečiajam asmeniui netiko čiužinio kietumas, jei pati kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą su tikslu gauti išvadą apie įsigyto daikto kokybę. Būtent dėl ypatingai per minkšto čiužinio buvimas sukėlė įtarimų, jog jis gali būti nekokybiškas ir tam, kad tai suprastum nebuvo būtina ilgą laiką čiužinio naudoti. Būtent Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba konstatavo, jog čiužinys, dėl kurio kilo ginčas, negali būti naudojamas dėl esamų defektų – čiužinys yra nepakankamai užpildytas specialia medžiaga, akivaizdžiai matomas klijų trūkumas, žymios minkštųjų dalių deformacijos, bendra Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada – „čiužinys turi esminį gamybos defektą“. Tarnyba pasisakė dėl apelianto parduoto daikto kokybės, dėl ko ir buvo keliamas ginčas teisme, tačiau apeliantas šios išvados nepaneigė ir jokių duomenų, pagrindžiančių daikto kokybę nepateikė. Nors atsakovas teigia, jog „parduotas čiužinys yra kokybiškas“, tai grindžiama tik deklaratyviais paties apelianto teiginiais ir susirašinėjimu su gamintojo atstovu Baltijos šalyse J. E., kuris nurodė, jog nekokybiškas gaminys bus pakeistas nauju.
8.2. Nėra suprantama kaip šių aplinkybių kontekste (susirašinėjime su BoConcept mažmeninės prekybos vadovu J. E. ir vertinant tarnybos išvadą) apeliantas gali interpretuoti, jog čiužinys yra kokybiškas. Akivaizdu, jog gamintojas neprieštaravo prekės keitimui, tačiau Lietuvoje BoConcept produktus platinanti UAB „Vividum“ dėl nežinomų priežasčių prekės pakeisti kita nepanoro ir nesutiktina su apelianto pozicija, jog BoConcept mažmeninės prekybos vadovo atsakymo neteisingas interpretavimas sąlygojo apeliantui nepalankų teismo sprendimą. Minimas atsakymas tik papildomas aplinkybes pagrindžiantis įrodymas, jog pradinis gamintojas neprieštaravo prekės keitimui, tačiau sprendimo priėmimą sąlygojo ir kiti byloje esantys dokumentai ir išvados, tokie kaip Valstybinės Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kurios Apeliantė nenuginčijo ir duomenų apie prekės atitiktį kokybei, nepateikė.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. V. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais
9.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliaciniu skundu dėstoma, jog byloje neteisingai interpretuojama BoConcept mažmeninės prekybos Suomijoje ir Baltijos šalyse vadovo J. E. atsakymas. Pretenzijoje pirkėja išdėstė nusiskundimus dėl gautų prekių, t. y. dėl čiužinio, jog išpakavus čiužinį jis buvo su dėme, jog jis nėra pakankamai užpildytas spec .medžiaga ir yra beformis. Į šią pretenziją buvo gautas minėto asmens atsakymas su patikinimu, jog bendrovė aiškinosi galimas broko priežastis, nurodė, jog bus atsiunčiamos naujos prekės. Nėra suprantama kaip kitaip būtų galima interpretuoti tokį susirašinėjimą su BoConcept, kaip tai teigia apeliantas. Rašytinis susirašinėjimas patvirtina faktą, jog BoConcept sutiko prekę pakeisti po atlikto vidinio tyrimo dėl prekės kokybės. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog minima pretenzija su J. E. atsakymu buvo pateikta teismui su E. V. atsiliepimu į UAB „Vilmstata“ ieškinį ir buvo nurodytos aplinkybės dėl šių susirašinėjimų turinio, tačiau byloje dėl J. E. atsakymo interpretavimo pretenzijos reiškiamos tik apeliacinės instancijos teismui.
9.2. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, jog UAB „Vividum“ manymu čiužinys yra kokybiškas, o įsigytas čiužinys paprasčiausiai netiko, todėl panoro jį pakeisti, ir kad tam neturėjo įtakos čiužinio kokybė. Kadangi BoConcept prekės ženklą atstovaujanti UAB „Vividum“ nesutiko čiužinio pakeisti kitu, kad būtų paneigtos abejonės dėl prekės buvo kreiptasi į Valstybinę Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri atlikusi tyrimą konstatavo, jog čiužinio brokas yra toks, jog jo net negalima naudoti pagal jo paskirtį. UAB „Vividum“ tik deklaratyviai teigia, jog čiužinys buvo ir yra kokybiška, jog jis neva yra naudojamas, tačiau jokiais duomenimis savo argumentų nepagrindė nei pirmosios instancijos teismui, nei teikiant apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsigijo iš atsakovo prekes pagal užsakymo specifikaciją pridedamą prie sutarties „Quotation“, Sales order os- 003021“ Byloje pateikta atsakovo 2019 m. spalio 21 d. išrašyta sąskaita avansiniam apmokėjimui už čiužinį Comfort Flex medium mattress 1016,10 Eur sumai. Byloje pateikta ieškovo ir E. V. 2019 m. spalio 15 d sudaryta buto apdailos paslaugų sutartis. Pagal sutarties 1.1 ieškovas įsipareigojo E. V. teikti buto apdailos paslaugas, pagal dizaino sprendimus parinkti ir nupirkti tinkamus baldus, įskaitant visų reikiamų medžiagų, įrankių, priemonių parinkimą ir nupirkimą darbams atlikti pagal E. V. išreikštus poreikius. UAB „Vilmstata“ išduotas 2020 m. sausio 9 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, jog E. V. sumokėjo ieškovui 4138,20 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. VG9501. Byloje pateiktas „Bo Concept“ mažmeninės prekybos Suomijoje ir Baltijos šalyse vadovo J. E. atsakymas ieškovui, kuriame nurodyta, jog gamintojas užsakė naują „BoConcept“ lovos rėmą, lentjuostę ir naują čiužinį. Taip pat pranešime nurodyta, jog pirkėjai bus pakeistas čiužinys be jokių papildomų mokesčių. Byloje taip pat pateikta „BoConcept“ gaminių garantiją, kuri yra skelbiama www.boconcept.com internetiniame puslapyje. Garantijoje nurodyta, jog „BoConcept“ čiužiniams (medžiagų defektams ir apdirbimo trūkumams) yra suteikiama 10 metų garantija. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-69, kurioje nurodyta, jog nuėmus čiužinio užvalkalą, visuose keturiuose čiužinio kampuose nustatytos žymios minkštųjų dalių deformacijos, matomas klijų trūkumas ir netolygus paskirstymas (gamybos defektas). Išvadoje pažymėta, jog vartotojai raštu nepateikta informacija apie naudojimo ypatumus. Byloje pateiktas 2020 m, rugpjūčio 26 d. ieškovo mokėjimo nurodymas, kuriuo ieškovas grąžino E. V. 1742,40 Eur sumą (1137,40 Eur už čiužinį ir 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
14. Atsakovas UAB „Vividum“ apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant tinkamo įrodymų įvertinimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo gamintojo vadovo atsakymą, kas sąlygojo ginčijamo sprendimo priėmimą ir visi įrodymai ir faktinės aplinkybės, susijusios su čiužinio pirkimu bei jo keitimu buvo aiškinamos ir vertinamos išimtinai tik trečiojo asmens naudai.
15. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi, iš minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad minėtas teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; kt.).
16. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsakovas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami tokie teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka taip pat sieja su liudytojos apelianto darbuotojos D. M., kurios neapklausė pirmosios instancijos teismas, apklausa. Apelianto teigimu, minėta liudytoja galėtų paaiškinti visas aplinkybes, susijusios su ginčo čiužiniu įsigijimu. Pažymėtina, kad byloje yra rašytiniai įrodymai, be kita ko ir UAB „Vividum“ darbuotojos D. M. susirašinėjimas su E. V. ( b. l. 21), patvirtinantys nurodytas aplinkybes, be to bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme toks prašymas pareikštas nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos liudytojos parodymai jokios esminės įtakos nagrinėjamo ginčo baigčiai neturės, todėl netikslinga būtų rengti žodinį bylos nagrinėjimą vien dėl minėtos liudytojos apklausos, kadangi taip būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliantas skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens pateiktą įrodymą – gamintojo „BoConcept“ mažmeninės prekybos Suomijoje ir Baltijos šalyse vadovo J. E. atsakymą, nes šiame rašte yra kalbama tik apie lovos kokybę, be to gamintojas sutiko duoti naują čiužinį, nes lovos dalys buvo keičiamos. Būtent netinkamas gamintojo BoConcept“ mažmeninės prekybos Suomijoje ir Baltijos šalyse vadovo rašto interpretavimas lėmė CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimą, kas sąlygojo neteisėto procesinio sprendimo priėmimą.
19. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
20. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog gamintojo „BoConcept“ mažmeninės prekybos Suomijoje ir Baltijos šalyse vadovo J. E. atsakymas tiesiogiai nepatvirtina, jog trečiojo asmens įsigytas čiužinys yra nekokybiškas, nes konkrečiai pažodžiui apie tai neužsimenama, tačiau byloje esančių kitų įrodymų kontekste tokią išvadą galima daryti, juolab, priešingai nei nurodo apeliantas, pats gamintojo vadovas pažadėjo pakeisti čiužinį (be jokių papildomų mokesčių) taip netiesiogiai patvirtindamas E. V. pretenzijoje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog byloje pateikta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada patvirtina, jog čiužinys yra su gamybos defektais (keturiuose čiužinio kampuose nustatytos žymios minkštųjų dalių deformacijos, matomas klijų trūkumas ir netolygus paskirstymas). Kitokių įrodymų, paneigiančių ar sudarančių pagrindą abejoti minėta išvada, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo kitaip interpretuoti tokį susirašinėjimą su BoConcept, kaip tai teigia apeliantas. Nesutiktina su apelianto pozicija, jog BoConcept mažmeninės prekybos vadovo atsakymo neteisingas interpretavimas sąlygojo apeliantui nepalankų teismo sprendimą. Minimas atsakymas tik papildomas aplinkybes pagrindžiantis įrodymas, jog pradinis gamintojas neprieštaravo prekės keitimui, tačiau sprendimo priėmimą sąlygojo ir kiti byloje esantys dokumentai ir išvados, be kita ko ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kurios apeliantas nenuginčijo ir duomenų apie prekės atitiktį kokybei, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
21. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 19 d. išvada Nr. 1ŠE-69 nepatvirtina parduotos prekės nekokybiškumo, nes čiužinio, kokybė buvo vertinama praėjus 8 mėnesiams nuo jo eksploatacijos.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo E. V. apie pastebėtus prekės trūkumus informavo atsakovą 2020 m. sausio mėnesį, t. y. netrukus nuo prekės pristatymo, o nesulaukus atsakovo pažadų pakeisti čiužinio, 2020 m. kovo mėnesį kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Taigi apelianto argumentai, jog prekės defektai nustatyti praėjus ilgam laikui nuo prekės pristatymo yra akivaizdžiai neteisingi, dėl to atmestini.
23. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas, be kita ko, teigia, jog skundžiamu apylinkės teismo sprendimu buvo netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nes įrodymai įvertinti išimtinai ieškovo ir trečiojo asmens naudai.
24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).
25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).
26. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl to nėra pagrindo išvadai, kad nemotyvavo savo sprendimo, tenkindamas ieškinio reikalavimus. Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išvadas grindė ne vien BoConcept mažmeninės prekybos vadovo atsakymu ar tarnybos išvada, o visų byloje esančių įrodymų pagrindu, pagal vidinį teismo įsitikinimą.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, iš esmės tinkamai taikė procesines normas, įrodymų vertinimo taisykles ir nepažeidė CPK 265, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
29. Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialinės teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl apelianto UAB „Vividum“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
32. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo UAB „Vividum“ apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovas UAB „Vilmstata“ ir trečiasis asmuo E. V. (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
33. Ieškovas UAB „Vilmstata“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 423,50 Eur sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundo paruošimą. Trečiasis asmuo E. V. prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 968,00 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš pateiktų paslaugų detalizacijų matyti, kad trečiojo asmens nurodytas išlaidas sudaro sumos, sumokėtos už atsiliepimo į į apeliacinį skundą parengimą. Grįsdama prašomas priteisti išlaidas, pateikė paslaugų detalizacijas, advokatų kontoros išrašytas sąskaitas ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
35. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad trečiasis asmuo atsiskaitė už teisines paslaugas 2021 m. balandžio 6 d., todėl apskaičiuojant didžiausią už šias teisines paslaugas priteistiną sumą taikytinas 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1.524,20 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą trečiajam asmeniui priteistina suma sudaro 1.981,46 Eur (1.524,20 Eur x 1,3). Taigi trečiojo asmens prašoma priteisti 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija didžiausią Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą už suteiktas teisines paslaugas atlygintinų išlaidų sumą, todėl priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo priteistina ir ieškovo UAB „Vilmstata“ 423,50 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios taip pat neviršija rekomenduojamų dydžių, dėl ko jų mažinti nėra pagrindo (CPK 3, 93, 98 straipsniai).
36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Vilmstata“ iš apelianto UAB „Vividum“ 423,50 Eur (keturi šimtai dvidešimt trys eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš apelianto UAB „Vividum“ trečiajam asmeniui E. V. 968,00 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.