Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagnis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas aplinkybes dėl skolos dydžio, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus dėl trinkelių sugadinimo, netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatą dėl gerbūviui padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, jog ieškovė vėlavo atlikti darbus, todėl apeliantė pagrįstai apskaičiavo 1863,88 EUR netesybų. Teigia, kad šiuo atveju apeliantė turėdama reikalavimo teisę pagrįstai atliko įskaitymą ir nustačius statybos defektus, pagrįstai sulaikė ieškovei mokėtinas sumas už atliktus darbus. Ieškovė su apeliante nesutinka, teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu konstatavo faktines aplinkybes, aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

12. Atsižvelgiant į šalių nurodomus argumentus (nutarties 11 punktas) daroma išvada, kad apeliaciniu skundu keliami šie klausimai – ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo, tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes dėl 920 EUR žalos, kilusios dėl apeliantei priklausančių plytelių apgadinimo, ar pirmosios instancijos tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, konstatuodamas, jog ieškovė neturėjo pareigos priduoti rangos pagrindu įrengto objekto - inžinierinių tinklų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ ir ar tinkamai įvertino aplinkybes dėl piniginių lėšų sulaikymo, ieškovei atlikus rangos darbus.

13. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytos šios faktinės aplinkybės - ieškovė ir apeliantė 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarė rangos sutartis Nr. DAG-19/09/25-2, Nr. DAG-19/09/25-3, Nr. DAG-19/10/25-3, Nr. DAG-19/10/21-4. Šalys abipusiu susitarimu 2019 m. spalio 21 d. rangos sutarties Nr. DAG-19/10/21-4 vykdymą atidėjo. Rangos sutartimis ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Pagal sutartis atliekamų darbų apimtys nurodytos sutarčių Prieduose Nr. 1 sudaro 34 890,33 EUR be PVM. Ieškovė apeliantei išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1165 – 3961,54 EUR, 2020 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1332 – 3857 EUR, 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1187 – 3477,54 EUR, 2020 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1352 – 5 778,52 EUR, 2020 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1354 – 9 596 EUR, 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1193 – 3 332,34 EUR, 2020 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1353 – 4 887,39 EUR.

14. Rangos sutarčių 5 punktuose susitarta, kad užsakovas (apeliantė) sumoka avansą, tai yra 2000 EUR, likusią sutarties kainą per 14 darbo dienų po darbų atlikimo, priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Apmokama mokestiniu pavedimu į rangovo sąskaitą arba grynaisiais pinigais. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantė sumokėjo ieškovei 27 970,33 EUR.

15. Tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (nutarties 13 punktas), todėl šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant šalių ginčą taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutikdama su 6920 EUR skolos priteisimu už rangos sutarčių (nutarties 13 punktas) pagrindu atliktus darbus, pirmiausia nurodo, kad ieškovė atlikdama defektų šalinimo darbus sugadino gerbūvį (plyteles) ir padarė žalos 920 EUR sumai. Apeliantės teigimu šia suma sumažintas skolos dydis jį įskaitant. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 920 EUR žalos taip pat netinkamai įvertino ir aiškino šalių sudarytų sutarčių nuostatas, dėl gerbūvio darbų.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sudarytų rangos sutarčių (nutarties 13 punktas), 2 punkte nurodyta, jog rangovė (ieškovė) neatsako už sugadintą veją, trinkeles ar kitą dangą per kurią reikia privažiuoti sunkiajai technikai. Rangovė neatlieka gerbūvio darbų, tai yra neatsodina vejos, neatkurią kitų dangų, neišveža perteklinio grunto, jei nesutarta dėl šių darbų atlikimo kainų. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, jog žala atsirado dėl ieškovės veiksmų, netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas. Su šiomis aplinkybėmis nesutiktina.

17. Pirmiausia, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad antstolis K. K. 2020 m. balandžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo faktinę trinkelių būklę fotofiksacijomis. Ištyrus pateiktas fotofiksacijas nustatyta, kad trinkelės yra montuojamos prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip matyti šalia esantys objektai nėra įrengti (nesumontuoti pastatų langai, išorės apdaila), matyti apšiltinimo medžiaga. Įvertinus foto fiksacijas nustatyta, kad užfiksuotos plytelės yra purvinos, matyti smėlio žymų, dalis jų įbrėžtos. Suskilusių plytelių nematyti. Pažymėtina, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuoti tik pačios apeliantės atstovo paaiškinimai, kad ieškovė vykdė darbus po trinkelių išklojimo, kurios ekskavatoriais buvo subraižytos ir išpurvintos. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, jog 2020 m. birželio 17 d. parengė atliktų darbų aktą Nr. 2020/06/17-1 bendrai 920 EUR sumai (be pridėtinės vertės mokesčio) už trinkelių dangos atstatymo darbus. Šio atliktų darbų akto pagrindu, apeliantė pateikė ieškovei 2020 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą - faktūrą bendrai 920 EUR sumai (be pridėtinės vertės mokesčio), kurios apmokėjimo terminas baigiasi 2020 m. liepos 2 d.

18. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus dėl 920 EUR žalos fakto padarytos ieškovės veiksmais (nutarties 17 punktas) pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl 920 EUR žalos fakto padarytos ieškovės veiksmais pažymėtina, kad šalys neginčija aplinkybės, jog objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo daug skirtingų rangovų, šios aplinkybės apeliantės atstovas neginčija ir apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo 20 punktas), tokią aplinkybę patvirtina ir tai, kad apeliantė atliko tik inžinierinių tinklų įrengimo darbus (nutarties 13 punktas), o kaip matyti iš pateiktų foto fiksacijų, faktinių aplinkybių konstatavimo metu, esantys pastatai nebuvo įrengti (nutarties 17 punktas), atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad trinkeles sugadino ieškovės darbuotojai.

19. Kita vertus, šiuo aspektu nesutiktina ir su apeliantės argumentais (apeliacinio skundo 21-22 punktai), jog nagrinėjamu atveju 920 EUR žalą, padarytą ieškovės veiksmais, įrodo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (nutarties 17 punktas). Priešingai, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs antstolio K. K. 2020 m. balandžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą nustatė, kad šiuo protokolu užfiksuotos tik pačios apeliantės atstovo paaiškinimai ir foto fiksacijos, kuriose matyti purvinos ir subraižytos plytelės, taip pat matyti vykstantys statybos aplinkui ginčo aikštelę. Teismo vertinimu, būtina pažymėti tai, kad ieškovė darbus atliko 2020 m. balandžio 2 d., o faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas 2020 m. balandžio 9 d., tai yra po savaitės laiko, todėl atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog šalys neginčija fakto, kad rangos darbus ginčo objekte atliko ir kiti rangovai, į tai, kad faktinės aplinkybės dėl išpurvintų ir subraižytų nustatytos tik po savaitės, nuo ieškovės atliktų darbų momento, į tai, kad ieškovė žalos padarymo fakto nepripažįsta, apeliacinio skundo argumentai, dėl ieškovės veiksmais padarytos 920 EUR žalos, laikytini nepagrįstais.

20. Pažymėtina, jog apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių sudarytų rangos sutarčių nuostatas, dėl rangovės atsakomybės dėl vejos, trinkelių ir kitos dangos sugadinimo. Įvertinus šalių sudarytų rangos sutarčių (nutarties 13 punktas) nuostatas, nustatyta, kad šalys sudarydamos sutartis, antruoju punktu susitarė, kad rangovė (ieškovė) neatsako už sugadintą veją, trinkeles ar kitą dangą per kurią reikia privažiuoti sunkiajai technikai. Rangovė neatlieka gerbūvio darbų, tai yra neatsodina vejos, neatkurią kitų dangų, neišveža perteklinio grunto, jei nesutarta dėl šių darbų atlikimo kainų.

21. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

22. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju trinkelių danga, esanti (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta (nutarties 17 punktas), tačiau šiuo aspektu, nesutiktina, kad ieškovė yra atsakinga dėl atsiradusios žalos vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Priešingai, byloje nustatyta, kad apeliantė neįrodė, jog šalinant defektus 2020 m. balandžio 2 d. žala buvo padaryta ieškovės veiksmais (nutarties 17-19 punktas), be to, kaip matyti, šalys sutartimis susitarė (nutarties 21 punktas), kad ieškovė atlikusi rangos darbus (įrengusi inžinerines komunikacijas) nėra atsakinga už sugadintą veją, trinkeles ar kitą dangą per kurią reikia privažiuoti. Atsižvelgiant į tai, jog danga galėjo būti apgadinta ieškovei atliekant ir pagrindinius rangos darbus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė (rangovė) neatsako už sugadintas trinkeles.

23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos tinkamai neįvertino aplinkybių dėl rangos darbų užbaigimo termino. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi šalių paaiškinimais dėl vandentiekio sistemos objektuose nepridavimo. Teigia, kad darbai nebuvo laiku priduoti, todėl apeliantė pagrįstai, vadovaujantis sutarčių 7 punktu, apskaičiavo 1863,88 EUR netesybas.

24. Byloje nekilo ginčo, kad statybinius darbus ieškovė atliko - įrengė inžinierinius tinklus. Pirmosios instancijos posėdžio metu apeliantės atstovas patvirtino, kad ieškovės neįvykdytus darbus traktuoja kaip vandentiekio sistemos nepridavimą uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“. Apeliaciniame skunde pažymi, kad darbai objektuose buvo užbaigti ženkliai vėliau, šalims pasirašant atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktus ir darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad kai atliko darbus, apeliantė vengė pasirašyti sąskaitas, darbų atlikimo aktus, nurodydama, kad kol ieškovė nepriduos visų 5 objektų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, tol su ieškove neatsiskaitys. Pažymi, kad norėdama gauti atlygį už atliktą darbą pati pridavė vandentiekio sistemą uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“.

25. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal sudarytas rangos sutartis (nutarties 13 punktas) ieškovė įsipareigojo pastatyti inžinerinius statinius - inžinerinį tinklą, laikantis galiojančių statybos normų ir taisyklių, teisės aktų reikalavimų (rangos sutarčių 2 punktas). Kaip matyti tinklų perdavimas uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ buvo įtrauktos rangos sutarčių Nr. DAG-19/10/21-2, Nr. DAG-19/10/21-3, Nr. DAG-19/10/21-4 prieduose Nr. 1, punkte „papildomi darbai“. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktą inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Inžineriniai tinklai – tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punktas).

26. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentus, kad inžinerinių tinklų neperdavimas, kaip to reikalaujama pagal Statybos įstatymą ir statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybos užbaigimas“, nėra tinkamas sutartinės prievolės įrengti inžinerinius tinklus įvykdymas. CK 6.662 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų priėmimą, nurodyta, kad rangos būdu atliktus darbus rangovui privalu perduoti, o užsakovui – juos priimti. Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo momentas yra reikšmingas tiek rangos sutarties šalims sprendžiant prievolės įvykdymo klausimą, tiek sprendžiant statybos užbaigtumo klausimą, nes pagal teisės aktų reikalavimus sukurtą (pagamintą) ir tinkamai perduotą daiktą yra teisinis pagrindas pripažinti nuosavybės teisės objektu, taigi ir civilinių teisinių santykių objektu (CK 4.47 straipsnis). Taigi naudotis turtu galima tik tinkamai įforminus naudojimo dalyką.

27. Nagrinėjamoje byloje tinkamas inžinierinių tinklų priėmimas ir teisinis jų įforminimas lemia tinkamą prievolės perduoti apeliantei naudotis inžineriniais tinklais įvykdymą. Ieškovės sutartinės prievolės įrengti ir perduoti naudotis atitinkamus inžinerinius tinklus tinkamas įvykdymas reiškia ne tik tokių tinklų faktinį sukūrimą, bet ir jų tinkamą priėmimą ir įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-706/2016). Tai sukuria teisines prielaidas užsakovei (apeliantei) būti įsitikinusiai, kad inžineriniai tinklai atitinka jiems statybos techniniuose reglamentuose bei kituose teisės aktuose keliamus techninius reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės (CK 6.663 straipsnio 1 dalis), taip pat kad atliktiems darbams bus taikoma tam tikra įstatyme nustatyta garantija (CK 6.664 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija aplinkybės, jog inžineriniai tinklai buvo perduoti ne atlikus statybos darbus, o apeliantei nurodžius, kad kol ieškovė nepriduos visų objektų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, tol su ieškove neatsiskaitys.

28. Kaip matyti darbai pagal rangos sutartį Nr. DAG-19/09/25-2 buvo užbaigti 2020 m. birželio 18 d. (vėluojant 245 dienas), pagal rangos sutartį Nr. DAG-19/09/25-3 darbai buvo užbaigti 2020 m. liepos 1 d. (vėluojant 258 dienas), pagal rangos sutartį Nr. DAG-19/10/21-4 darbai buvo užbaigti 2020 m. liepos 7 d. (vėluojant 201 dieną). Apeliantė, vadovaudamasi rangos sutarčių 7 punktu, kuri numato, kad ieškovei (rangovei), dėl jos kaltės neįvykdžius rangos sutarčių 2 punkto, ji moka apeliantei (užsakovei) 0,02 procento dydžio netesybas, apskaičiavo 1863,88 EUR delspinigių, atlikdama įskaitymą.

29. Prievolė gali pasibaigti, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, tai yra prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, tai yra skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, tai yra abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).

30. Kaip minėta, viena iš sąlygų įskaitymui - prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų (priešpriešinį vienarūšį reikalavimą). Kaip matyti, tiek ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, tiek apeliantės atliktas įskaitymas kilęs iš rangos ginčo sutarčių, reikalavimai yra galiojantys ir apibrėžti, todėl nagrinėjamu atveju pripažinus, jog apeliantė turėjo pagrindą skaičiuoti 1863,88 EUR delspinigių dėl atsakovės netinkamai atliekamų rangos darbų, laikytina, kad šis apeliantės atliktas įskaitymas yra teisėtas.

31. Kita vertus, nesutiktina su apeliantės argumentais dėl 4136,12 EUR sulaikymo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra sulaikiusi 4 136,12 EUR sumą, kadangi priėmusi darbus objektuose pastebėjo, jog darbai atlikti su defektais. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantė pateikė 2020 m. rugsėjo 11 d. defektinį aktą Nr. 20/09/11-1, kuriame nurodyta, jog objekte adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti defektai, bei 2020 m. spalio 14 d. raštą, kuriame apeliantė ieškovei nurodė, jog atsakovė 2020 m. spalio 13 d. nustatė, jog objekte adresu (duomenys neskelbtini), sumontuota infiltracinė sistema neveikia.

32. Nors apeliantė teigia, kad ieškovė darbus atliko su defektais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad piniginių lėšų sumos buvo sulaikytos pasibaigus mokėjimo terminui už suteiktas paslaugas, į tai, kad apeliantė jokių reikalavimų priešieškinio pagrindu nereiškia, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakomybės už rangovo darbų defektus klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir todėl galimi ieškovės atliktų darbų trūkumai nelaikytini pagrindu neatsiskaityti su ieškove. Nors nagrinėjamu atveju rangos darbai buvo atlikti ne per sutartyje nustatytą terminą, tačiau darbai buvo atlikti ir perduoti apeliantei (nutarties 28 punktas), o apeliantė nesilaikė rangos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, atsiskaityti už atliktus darbus.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė nėra atsiskaičiusi su ieškove dėl atliktų rangos darbų, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl rangos darbų atlikimo ir perdavimo momento, dėl ko apeliantė pagrįstai apskaičiavo 1863,88 EUR delspinigių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei iš apeliantės 5056,12 EUR skolos. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš apeliantės 212,15 EUR palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Nagrinėjamu atveju palūkanos pagal kiekvieną sąskaitą - faktūrą turi būti skaičiuojamos nuo sąskaitose - faktūrose nustatytų apmokėjimo terminų pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nėra apmokėjusi PVM sąskaitų - faktūrų pilna apimtimi pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarytas rangos sutartis, Nr. DAG-19/09/25-2, Nr. DAG-19/09/25-3, Nr. DAG-19/10/25-3, Nr. DAG-19/10/21-4, ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, atitinkama proporcija mažintinos ir kompensacinės palūkanos iki 158 EUR sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

35. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme - 180 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, taip 620 EUR advokato pagalbos išlaidų už teisinę pagalbą. Iš viso 800 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (71 procentas), ieškovei atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, priteisiama 560 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 11-33 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl darbų pridavimo momento, aiškino rangos sutarčių nuostatas dėl netesybų priteisimo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos, kompensacinių palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Apeliantė pateikė įrodymus, jog patyrė 180 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų ir ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 350 EUR advokato pagalbos išlaidų. Nagrinėjamu atveju patenkinus 29 procentus (nutarties 35 punktas) apeliacinio skundo reikalavimų, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, apeliantei iš ieškovės priteisiama 52,20 EUR bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei iš apeliantės priteisiama 248,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek ieškovei iš apeliantės, tiek apeliantei iš ieškovės, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio iš apeliantės ieškovės naudai priteistina 196,30 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9773-824/2020 pakeisti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 5056,12 EUR (penkis tūkstančius penkiasdešimt šešis eurus 12 ct) skolos, 158 EUR (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai) kompensuojamųjų palūkanų, 8,00 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (5214,12 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 560 EUR (penkių šimtų šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagnis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dagnis“ 196,30 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“.