Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais. G. L., gim. (duomenys neskelbtini), turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 5 klasėje, papildomai lanko keramikos užsiėmimus (50 Eur/ mėn.). Nepilnametė G. L. pasakojo, kad su tėčiu susiskambina kartą per mėnesį arba rečiau, pasikalba kam kaip sekasi, kas ką veikia. Mergaitė nurodė, kad tėtis ateina į svečius per gimtadienį arba per šventes, kartais tėtis kviečia pas save į svečius, tačiau ji nenori, nors mama leidžia. G. L. aiškino, kad pyksta ant tėčio, jog jis darė DNR tyrimą ir netikėjo, kad ji yra tėčio dukra. Tėtis dovanoja dovanas tik per šventes, per gimtadienį dažniausiai dovanoja 50 Eur. Pasak ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena ir bendro ūkio neveda nuo pat vaiko gimimo. Atsakovas papildomai neprisideda prie dukters išlaikymo, vaikui dovanoja panaudotus daiktus, rūbus, senas knygas. Tarnybos specialistai su atsakovu bendravo telefonu. Atsakovas informavo, kad turi neįgalumą, gauna neįgalumo išmoką 420 Eur/ mėn., kuri padengia tik pragyvenimo išlaidas, serga diabetu ir turi psichinių sunkumų, todėl psichiatras nerekomendavo jam kol kas dirbti. Tarnyba nurodo, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Tarnybos vertinimu, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais nepilnametės G. L. poreikiais.

5. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, ją atstovavo advokatas Algaudas Kirša. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad Nutartimi iš atsakovo priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas neatitinka vaiko poreikių. Pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo augančio vaiko poreikiai. Be to, atsakovo gaunamos pajamos yra 514 Eur/ mėn., tuo tarpu ieškovės pajamos yra 444 Eur/ mėn., taigi atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės gaunamas uždarbis.

7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą G. L., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo (civilinė byla Nr. N2-18079-55/2010), 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovas A. B. pripažino savo tėvystę ir įsipareigojo dukters G. L. išlaikymui mokėti po 72,46 Eur (250 Lt).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

11. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

12. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

13. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

14. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

15. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

16. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sąlygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

17. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo Nutarties priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų dukros poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

20. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą G. L., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-18079-55/2010 patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią, be kita ko, šalys sulygo, kad dukters G. L. išlaikymui tėvas A. B. įsipareigoja mokėti po 72,46 Eur (250 Lt) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (Nutarties 2.1 punktas).

21. Ieškovė, prašydama padidinti Nutartimi priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui nuo 72,46 Eur (250 Lt) iki 220 Eur, remiasi dviem CK 3.201 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, t. y. pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo turtinės padėties esminiu pagerėjimu.

22. Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Nutartimi iš atsakovo priteisus 72,46 Eur (250 Lt) išlaikymą nepilnametei dukrai, jai tebuvo metai ir vienas mėnuo. Šiuo metu šalių dukrai yra 11 metų ir 4 mėnesiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo Nutarties priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

23. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnametės G. L. poreikių nedetalizavo ir nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, tačiau manytina, kad ieškovė, prašydama teismo priteisti iš atsakovo 220 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir nepasisakydama dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, nepilnametės G. L. poreikius vertina 440 Eur (220 Eur x 2) suma per mėnesį. Nors ieškovė nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės ir dukters išaugusių poreikių pagrindžiančių įrodymų, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 220 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, neracionalus. Paminėtina ir tai, kad atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu neginčijo išaugusių dukters poreikių.

24. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per dešimt metų pasikeitė situacija, padidėjo kainos, taip pat atsirado didesnių vaiko poreikių maistui, drabužiams, higienai, laisvalaikiui. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, priimdamas Nutartį, dar 2010 m. konstatavo, jog taikos sutartyje šalių sulygtas 250 Lt išlaikymas nepilnametei G. L. yra per mažas, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas nustato teisę bet kada kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pripažino, jog Nutarties 2.1 punktas neprieštarauja šalių ir jų nepilnametės dukros interesams bei viešajai tvarkai. Taigi nustatyta, kad net Nutarties priėmimo metu priteistas išlaikymo dydis nebuvo pakankamas tenkinti nepilnametės G. L. poreikius.

25. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnametės dukros poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2010 m. gruodžio 13 d., kuomet šalių dukrai buvo šiek tiek daugiau nei vieneri ir kuomet teismo procesiniu sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 72,46 Eur (250 Lt) per mėnesį, šalių dukros poreikiai išaugo. Mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Dukrai augant taip pat atsirado išlaidų jos papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2010 m. patiriama mergaitės maistui, aprangai, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 72,46 Eur (250 Lt) išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

26. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, nustatytas vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 400 Eur per mėnesį.

27. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

28. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 40 257 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė dirba valytoja (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių sudaro apie 607 Eur per mėnesį. Duomenų, kad ieškovė turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar yra nedarbinga ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra.

29. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė savininko prašymu nenurodyta; du miško paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 22 280 Eur (20 000 Eur + 2280 Eur); ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 3970 Eur (1870 Eur + 2100 Eur); ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 559 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės – automobilis Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracija – 2015 m. vasario 4 d.) ir priekaba Kmz 8136, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenų apie pirmą registraciją nėra). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, jis yra pensininkas, gauna 451,21 Eur senatvės pensiją ir 62,81 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Atsakovas turi sveikatos problemų (psichinių susirgimų). Duomenų, kad atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra.

30. Atsakovo teigimu, dėl sunkios turtinės padėties jis negali mokėti nepilnametės dukters išlaikymui tiek, kiek prašo priteisti ieškovė. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, kad nepilnametės dukters išlaikymui galėtų skirti ne daugiau nei 80 Eur per mėnesį, kadangi jo gaunamos mėnesio pajamos yra tik senatvės pensija ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kas yra mažiau už MMA, kitų pajamų neturi. Be to, atsakovas turi sveikatos problemų, jam nustatytas II tipo cukrinis diabetas ir paranoidinė šizofrenija. Ieškovė teigia priešingai, neva atsakovas turi geras pajamas, pakankamai sėkmingai gyvena ir verčiasi – gauna pensiją, turi nemažai nekilnojamojo turto, taip pat turi automobilį.

31. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

32. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

33. Dėl atsakovo argumentų, kad jis neišgali teikti didesnio išlaikymo vaikui, pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

35. Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina ( CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovui atsikirtimų faktinį pagrindą.

36. Viena vertus, atsakovas pateikė duomenis, kad jam yra nustatytas II tipo cukrinis diabetas (E11.9.), taip pat nustatyta paranoidinė šizofrenija (F20). Kita vertus, atsakovas nepateikė įrodymų apie dėl to patiriamas naujas papildomas išlaidas. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie patiriamas išlaidas savo kasdieniams poreikiams tenkinti. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba, kaip pats nurodė dėl sveikatos būklės. Nors atsakovas pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 40 proc. darbingumas, tačiau jis nėra visiškai nedarbingas. Duomenų, kad atsakovui būtų nustatyta rūpyba, nėra. Gyvena vienas jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Iš pateiktų duomenų negalima spręsti, kad ieškovo gyvenimo sąlygos yra prastos, jog jam nepakanka lėšų savo poreikių tenkinimui ir (ar) jam reikalinga socialinė globa, parama ir pan. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad ieškovui reikalinga lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus. Jis pateikė ranka rašytų medikamentų sąrašą, kuriame nurodyti konkretūs vaistai. Tačiau šis raštelis (ne medicininis dokumentas) nėra informatyvus, iš jo negalima spręsti apie konkrečių vaistų vartojimo kiekius, intensyvumą, jų kainą, ar vaistai yra kompensuojami. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie vaistų įsigijimą, taip pat nepateikė duomenų apie jo patiriamas išlaidas, ir reikalingų lėšų poreikį (CPK 178 straipsnis).

37. Vaikai turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir nors atsakovo galimybės ją vykdyti yra ribotos, jis turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas dukrai išlaikyti, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį, pvz. iš turimo nekilnojamojo turto ar pan. Nors atsakovas ir niekur nedirba, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi sveikatos problemų, tačiau kaip rūpestingas asmuo, turintis pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad iš gaunamų pajamų galėtų teikti savo vaikui išlaikymą.

38. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra pablogėjusi. Laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaiko poreikius 2010–2021 m. esmingiau nesikeitė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, gauna panašias mėnesines pajamas. Nors atsakovas nuosavybės teise turi daugiau nekilnojamojo turto, taip pat turi 2015 m. automobilį, kas liudija jo geresnę nei ieškovės turtinę padėtį, tačiau teismas atsižvelgia į atsakovo sveikatos būklę, taigi manytina, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

39. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

40. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.) sudaro 70 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas vaikams mažintinas šia suma.

41. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo sveikatos būklę, į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi Nutartimi nustatytas išlaikymo dydis 72,46 Eur (250 Lt), teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Nustačius, kad šalių dukros G. L. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 400 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 165 Eur dydžio (400 Eur – 70 Eur /2 = 165 Eur) išlaikymas nepilnametei dukrai G. L., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.

42. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 30 Eur (185 Eur – 72,46 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

45. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (84 proc. patenkintų turtinių reikalavimų). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš byloje esančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 10 d. pažymos Nr. (12.32Mr) PT-964 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 211,50 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybės naudai priteistini 177,(duomenys neskelbtini) Eur (211,50 Eur x 84 proc.).

46. Teisme patirta 6,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur kiekvienai šaliai, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-18079-55/2010 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 165 (vienas šimtas šešiasdešimt penki) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. spalio 20 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 30 (trisdešimt) Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5(duomenys neskelbtini)0. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 177,(duomenys neskelbtini) Eur (vienas šimtas septyniasdešimt septyni eurai (duomenys neskelbtini) ct) už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.