Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vaitesa“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vaitesa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų argumentai

11.5. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu atsakovė yra skolinga ieškovei dar didesnę sumą, negu reikalaujama priteisti. Į atsakovės buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos 2016 m. gruodžio 19 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 5 657,70 Eur. Ši suma katu su atsakovės pripažįstama 2 981,67 Eur skola sudaro net 8 639,37 Eur. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto turinys patvirtina, kad į atsakovės buhalterinę apskaitą yra įtrauktos ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias atsakovė ieškovei turi sumokėti 99 075,04 Eur. Tuo tarpu pagal ieškovės buhalterinę apskaitą atsakovei iš viso buvo išrašyta PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti 104 732,74 Eur. Tuo tarpu abi šalys pripažįsta, jog buvo sumokėta tik 96 093,37 Eur. Šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino. Labiau tikėtina, kad visi darbai pagal PVM sąskaitas faktūras buvo atlikti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas buvęs ieškovės vadovas. Todėl ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteista 2 017,97 Eur skola už atliktus darbus pagal rangos sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinių skundų ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudariusios Subrangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti dangų įrengimo darbus automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir atsiskaityti už juos, tai yra sumokėti 113 740,00 Eur (94 000,00 Eur + 19 740,00 Eur PVM) (el. b. l. 20-31). Pagal sutarties 15.3 punktą apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas per 20 kalendorinių dienų, po to kai užsakovas pasirašo atliktų darbų aktą ir atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą. Galutinis apmokėjimas atliekamas tik šalims pasirašius baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą.

16. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą (el. b. l. 13-14). Bankroto administratorė nustatė, jog pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovė ieškovei liko skolinga 8 639,73 Eur pagal keturias PVM sąskaitas-faktūras (el. b. l. 35-36; 39-40). Atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. sumokėjo ieškovei 1 000,00 Eur (el. b. l. 47), todėl ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti tik 7 639,37 Eur dydžio skolą iš atsakovės. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 017,97 Eur. Ieškovė ir atsakovė apeliaciniais skundais nesutinka su šiuo teismo sprendimu.

Dėl atsakovės atlikto įskaitymo vertinimo

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamoje byloje buvęs ieškovės vadovas teismo posėdžio metu parodė, jog jam yra žinomas atsakovės 2017 m. birželio 29 d. raštas dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovei būtų siuntusi ir (ar) įteikusi 2017 m. birželio 29 d. raštą dėl tariamo priešpriešinio reikalavimo įskaitymo bei nuostolių atlyginimo. Pripažintina, kad papildomų įrodymų dėl atsakovės 2017 m. birželio 29 d. rašto įteikimo ieškovei būtinybė iškilo po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus įrodymus.

19. Pagal CK 6.131 straipsnio 2 dalį įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Atsakovė 2017 m. birželio 29 d. raštu ieškovei nurodė, jog visi ieškovės padaryti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai sudaro 85 764,07 Eur, iki pranešimo apie Subrangos darbų sutarties nutraukimą momento atsakovė sulaikė 3 981,67 Eur mokėjimą ieškovei, todėl atsakovės patirtų nuostolių bendra suma yra sumažinama 3 981,67 Eur ir galutinai sudaro 81 782,40 Eur (el.b.l. 74-76). Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų apie 2017 m. birželio 29 d. rašto dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo siuntimą ar įteikimą ieškovei. Šią aplinkybę pripažino ir buvęs ieškovės vadovas, taip pat atsakovė pateikė papildomus dokumentus apie 2017 m. birželio 29 d. rašto išsiuntimą ieškovei elektroniniu paštu. Tačiau ši galimo pranešimo apie įskaitymą neįteikimo ieškovei aplinkybė nebuvo pagrindinė, dėl kurios pirmos instancijos teismas nepripažino atsakovės atlikto įskaitymo pagrįstu.

20. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

22. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog ieškovė pagal atsakovės nurodytus terminus nebaigė atliktų darbų defektų šalinimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės visų faktiškai atliktų darbų kainą bei apie likusių neištaisytų defektų šalinimo kainą ar apie pagrindinės užsakovės atsakovei taikytą sutartinę atsakomybę. Atsakovė 2017 m. birželio 29 d. rašte nurodė, jog galutinė ieškovės skola yra 81 782,40 Eur, tačiau Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį ieškovei tik dėl 42 726,40 Eur patirtų nuostolių, susijusių su defektų šalinimo darbais, priteisimo. Tuo tarpu 2017 m. birželio 29 d. rašte minėtų 33 200 Eur netesybų už vėlavimą pabaigti darbus pagal Subrangos darbų sutarties 17.2.1 ir 17.2.2 punktus priteisti iš ieškovės nereikalavo. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1647-661/2018 paliko ieškovės UAB „AVA Statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Vaitesa“ nenagrinėtą, kadangi ieškovė neatvyko į teismo posėdį.

23. Atsakovė pakartotinio ieškinio ieškovei nebereiškė, todėl toks atsakovės procesinis elgesys patvirtina 2017 m. birželio 29 d. rašte nurodytos ieškovės 81 782,40 Eur skolos nepagrįstumą. Pažymėtina, jog esminės aplinkybės, dėl kurių pirmos instancijos teismas nepripažino atsakovės taikyto įskaitymo, buvo tai, kad šis įskaitymas nebuvo apskaitytas atsakovės buhalterijoje, o bylos šalių 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarytame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta, jog atsakovės skolos ieškovei likutis 2018 m. rugsėjo 13 d. yra 2 981,67 Eur. Šis tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas buvo sudarytas jau po atsakovės taikyto įskaitymo. Be to, atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. sumokėjo ieškovei 1 000 Eur. Tiek nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visuma, tiek atsakovės procesinis elgesys civilinėje byloje Nr. e2-1647-661/2018 leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė buvo skolinga ieškovei už dalį atliktų rangos darbų, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 2 017,97 Eur skolą.

Dėl ieškovės pareigos suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą

24. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės tik 2 017,97 Eur, kadangi 2018 m. rugsėjo 13 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta, jog atsakovė ieškovei yra skolinga 2 981,67 Eur. Šis aktas patvirtina, kad atsakovė neatsiskaitė pagal tris ieškovės išrašytas sąskaitas: 2016 m. gruodžio 14 d. (nesumokėta 436,63 Eur), 2017 m. vasario 14 d. (nesumokėta 1 690,02 Eur) ir 2017 m. kovo 31 d. (nesumokėta 855,02 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismui sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje turi būti nurodomas jo faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) bei reikalavimas (ieškinio dalykas).

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, tai yra suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

27. Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje ieškovei savo reikalavimo faktiniu pagrindu nurodžius keturias PVM sąskaitas-faktūras, pirmos instancijos teismas negalėjo ieškovės reikalavimą tenkinti, atsižvelgdamas tik į tarpusavio atsiskaitymų akte nurodytą sumą. Be to, ieškovės pareikštas reikalavimas buvo didesnis, negu šiame akte nurodyta atsakovės skola ieškovei. Pažymėtina, jog skundžiamame sprendime teismas gana detaliai ir išsamiai, remdamasis teismų praktika, motyvavo, kodėl jis tenkina tik 2 017,97 Eur ieškovės reikalavimo dalį ir neatsižvelgia į tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodytą galutinę atsakovės skolą. Ieškovė buvo susipažinusi su tarpusavio atsiskaitymų aktu ir jame nurodyta suma, tačiau savo pareikšto ieškinio pagrindo netikslino, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo savo iniciatyva ieškovės ieškinio tenkinti, remdamasis tik tarpusavio atsiskaitymų akte nurodyta atsakovės skolos suma.

Dėl 2017 m. kovo 31 d. (5 026,40 Eur) ir 2017 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitų-faktūrų vertinimo

28. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai iš atsakovės skolos pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą (5 026,40 Eur) ir 2017 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą (595,00 Eur), kadangi objektas, kuriame ieškovė atliko darbus yra naudojamas, o byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė darbus baigė pati ar dėl to patyrė nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

29. Pagal Subrangos darbų sutarties 15.3 punktą apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas per 20 kalendorinių dienų, po to kai užsakovas pasirašo atliktų darbų aktą ir atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą. Aptariamose dviejuose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta, jog jos išrašytos pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 4. Tačiau šie aktai su atsakovės atstovo parašais teismui nepateikti. Pažymėtina, jog ieškovė pateikė teismui abiejų šalių atstovų pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kuriuos buvo išrašytos 2017 m. vasario 14 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2017 m. kovo 31 d. (855,02 Eur) PVM sąskaita-faktūra.

30. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog objektas, kuriame ji atliko darbus, yra naudojamas, nėra pagrindas pripažinti, jog visi darbai pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras buvo atlikti tinkamai. Atsakovės pateikti raštai, siųsti ieškovei, bei 2017 m. vasario 15 d. defektinis aktas patvirtina, jog tarp šalių vis tik buvo ginčai ir dėl atliktų darbų tinkamumo, ir dėl jų pabaigos vėlavimo. Teismui neturint atliktų darbų aktų, pagal kuriuos buvo išrašytos 2017 m. kovo 31 d. (5 026,40 Eur) ir 2017 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitos-faktūros, negalima nustatyti, kokie faktiškai darbai buvo atlikti, kokia buvo jų kokybė, dėl ko užsakovė jų nepasirašė, bei ar šis atsisakymas pasirašyti buvo pagrįstas. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 5 621,40 Eur skolos pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras priteisimo.

31. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

33. Kadangi abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai netenkinami, šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.