- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- eI2-890-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02960-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. V. R., J. G. K., R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G. K., R. R. ir G. V. R. (teisių perėmėjos D. R. ir L. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. G. K., G. V. R. (teisių perėmėjos D. R. ir L. R.) ir R. R. teismui pateikė skundą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kiekvienam iš pareiškėjų po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjai J. G. K. 25 275,69 Eur turtinei žalai atlyginti, pareiškėjui G. V. R. (teisių perėmėjos D. R. ir L. R.) – 49 029,95 Eur turtinei žalai atlyginti ir pareiškėjui R. R. – 24 049,94 Eur turtinei žalai atlyginti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 1998-12-18 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos įsakymu A. R. atkurtos nuosavybės teisės į 8,51 ha žemės ūkio paskirties žemę ir 11,52 ha miškų ūkio paskirties žemę, iš viso 20,03 ha (duomenys neskelbtini). Šią žemę lygiomis dalimis paveldėjo A. R. sūnūs – G. V. R. ir R. R.. Dalį žemės 2008-03-07 R. R. padovanojo savo dukrai J. G. K..
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti administracinius sprendimus, kuriais A. R. atkurtos nuosavybės teisės į 12,8492 ha valstybinės reikšmės miško (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos administracinis teismas tokį prokuroro prašymą tenkino, panaikino administracinius aktus prašytoje dalyje, grąžino miško žemę valstybei, nepriteisdamas jokios kompensacijos žemės savininkams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo natūra panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą teismo sprendimo dalį dėl administracinių aktų panaikinimo paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2017-10-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-157-422/2017 Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino iš dalies, pritaikė restituciją ir iš Lietuvos Respublikos valstybės priteisė G. V. R. 29 150 Eur, R. R. 15 225 Eur, J. G. K. 13 925 Eur, tokios kompensacijos priteistos vadovaujantis ekspertizės akte nurodyta ginčo sklypų rinkos verte, aktualia turto praradimo, t. y. 2016-04-12, dienai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2977-1062/2018 Kauno apygardos administracinio teismo 2017-10-23 sprendimą paliko nepakeistą.
Nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais, taikant restituciją, buvo priteista kompensacija už paimtą turtą, pagal rinkos kainas, nustatytas ekspertizės aktu žemės praradimo dienai 2016-04-12, tačiau žala buvo atlyginta nevisiškai. Nebuvo atsižvelgta į individualią pareiškėjų situaciją. Pareiškėjai patyrė neturtinę žalą, nes bylos dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. R., nagrinėjimo metu buvo kvestionuojamas pareiškėjų sąžiningumas. Bylos nagrinėjimo metu Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo nutarta žemę iš pareiškėjų paimti neatlygintinai. Toks požiūris į pareiškėjus, kaip teisėtus žemės paveldėtojus, žemino juos ir jų mirusią mamą, menkino jų garbę bei orumą, pareiškėjai buvo įžeisti. Pareiškėjai turėjo dalyvauti keturis metus trukusiame teismo procese, per visą šį laikotarpį turėjo dalyvauti daugybėje teismo posėdžių, būti aktyvūs proceso dalyviai, ginti savo teises teisme. Kadangi iš pradžių byla buvo nagrinėjama Panevėžio apygardos administraciniame teisme, o vėliau Kauno apygardos administraciniame teisme, pareiškėjai sugaišo daug laiko vykdami į teismo posėdžius, turėjo išvykti iš darbo, aiškintis darbdaviui dėl tokio išvykimo priežasčių. Pareiškėjai iniciavo taikų ginčo sprendimo procesą, tačiau NŽT atsisakė sudaryti taikos sutartį, be to, perkėlė didelę įrodinėjimo naštą pareiškėjams.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašomą priteisti turtinę žalą kildina dėl nevisiškai atlygintų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ekspertizė pareiškėjams kainavo 2 000 Eur, t. y. kiekvienam po 666,67 Eur. Šios išlaidos atlygintos tik iš dalies, nes Regionų apygardos administracinis teismas 2018-06-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-157-422/2017 priteisė 360 Eur ekspertizės išlaidoms atlyginti, t. y. kiekvienam po 120 Eur. Todėl pareiškėjai turi teisę reikalauti atlyginti likusias išlaidas už ekspertizę, t. y. kiekvienas po 546,67 Eur.
Pareiškėjai neturėtų patirti nuostolių dėl valstybės institucijų padarytų klaidų. Ginčo žemės nuosavybės pareiškėjai neteko 2016-04-12, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-04-12 nutartimi paliko Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015-05-15 sprendimo dalį dėl administracinių sprendimų panaikinimo. Tuo tarpu kompensacija už paimtą žemę pareiškėjams išmokėta tik 2018-07-05. Valstybė du metus ir tris mėnesius turėjo nuosavybės teise pareiškėjų žemę ir ja naudojosi neatlygintinai, todėl pareiškėjai turi teisę į žalos atlyginimą už laikotarpį nuo tada, kai neteko nuosavybės 2016-04-12 iki tada, kai buvo išmokėta kompensacija 2018-07-05, kurią vertina pagal žemės nuomos kainą už dvejų metų ir trijų mėnesių laikotarpį. Nuomos kaina 1 Eur už 1 arą (100 m2), 1 ha – 99 Eur per metus, todėl už dvejus metus tris mėnesius susidaro toliau nurodytos sumos: G. V. R. 1 227,6 Eur (už 6,075 ha), J. G. K. 601,43 Eur (už 2,9125 ha) ir R. R. 650,93 Eur (už 3,1625 ha), negautų pajamų. Taip pat pareiškėjai negalėjo disponuoti jiems priklausančia žeme nuo 2014-11-06 iki 2016-04-12 dėl vykusio teismo proceso, todėl apskaičiuojamos toliau nurodytos negautos pajamos: G. V. R. už jo dalį 642,68 Eur, J. G. K. 329,59 Eur, o R. R. – 354,34 Eur.
Pareiškėjai buvo sąžiningi įgijėjai ir negalėjo žinoti, kad jiems priklausančiuose žemės sklypuose, yra valstybinės reikšmės miškas, todėl turėjo teisėtą lūkestį netrukdomai naudotis savo nuosavybe ir gauti iš jos pelną. Iki ginčo žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn 2016-04-12 pareiškėjai vykdė ginčo žemės teritorijos detaliojo planavimo darbus, ketino paversti šią žemę kitos paskirties žeme, tokiu būdu žemės rinkos kaina būtų išaugusi iki 317 Eur už 1 arą. Pareiškėjai neteko galimybės komercinės paskirties žeme paversti 4,78 ha (G. V. R. – 2,39 ha, R. R. – 1,19 ha, J. G. K. –1,19 ha), nors tokiu būdu J. G. K. būtų gavusi papildomus 37 723 Eur, G. V. R. – 75 763 Eur, o R. R. – 37 723 Eur. Atėmus priteistą kompensaciją pareiškėja J. G. K. neteko 23 798 Eur, R. R. – 22 498 Eur, o G. V. R. 46 613 Eur pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Nors teismas, priteisdamas kompensacijos sumas už valstybei grąžintą žemę, vadovavosi ekspertizės akto išvadomis, jos neatitinka realios 2016-04-12 buvusios ginčo sklypų rinkos kainos, todėl už turto netekimą pareiškėjams nebuvo atlyginta teisingai ir visiškai. Teismas, skirdamas ekspertizę turto vertei nustatyti, nepasisakė apie tai, jog reikia nustatyti miško, kuriuo apaugusi ginčo žemė, vertę. Ekspertas savo išvadoje rėmėsi analogiškų žemės sklypų verte, kuri VĮ Registrų centras yra nustatyta masinio vertinimo būdu, naudojo lyginamąjį metodą, o eksperto lyginamieji žemės sklypai nuo (duomenys neskelbtini) miesto nutolę apie 10–30 kilometrų. Eksperto pateiktas vertinimas atitinka žemės sklypų vertę žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) rajone ir aplinkiniuose rajonuose, bet ne žemės sklypų vertę (duomenys neskelbtini) mieste.
Šalies argumentai
Pareiškėjo G. V. R. teisių perėmėjos D. R., L. R. ir atstovė advokatė Aušra Saulėnienė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad NŽT nėra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teismo ar prokuroro neteisėtų veiksmų, atlyginimo, dėl pareiškėjų skundo teiginių, susijusių su teismo ar prokuroro veiksmais, atsiliepime plačiau nepasisakė. Pareiškėjai neturtinę žalą kildina ne iš (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (ar NŽT), o iš teismo veiksmų – per ilgos pirmiau teisminio proceso trukmės. Nacionalinei žemės tarnybai atsisakius sudaryti taikos sutartį, nėra jokio teisinio pagrindo tokius veiksmus laikyti neteisėtais ir dėl to reikalauti žalos atlyginimo. Be to, įrodinėjimo naštos paskirstymas išimtinai priklauso nuo įstatymų leidėjo valios, o ne nuo administracinės bylos proceso šalių procesinio elgesio, todėl pareiškėjų skundo teiginiai, kad NŽT (jos procesinis elgesys) galėjo turėti kokios nors įtakos paskirstant pagal įstatymą šalims tenkančią įrodinėjimo naštą minėtame teisminiame procese, yra teisiškai nepagrįsti. Pareiškėjų teiginiai, kad NŽT procesinis elgesys teisminiame procese nebuvo tinkamas, yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjai jiems tariamai padarytos neturtinės žalos faktą bei dydį grindžia tik abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjų reikalaujamų priteisti ekspertizės išlaidų atlyginimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Kitoje byloje patirtos, tačiau teisėtai ir pagrįstai teismo nepriteistos, bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos pareiškėjų patirta žala.
Ankstesniame teisminiame procese pareiškėjai taip pat tvirtino, jog dėl ginčo savo žemės sklypuose jie negalėjo vykdyti jokios veiklos, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2017-10-23 sprendime administracinėje byloje Nr. I-157-422/2017 šiuos teiginius atmetė, konstatuodamas, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, draudžiančių atlikti kokius nors veiksmus (pvz. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan.) iki teismo sprendimų priėmimo. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas minėtame sprendime nurodė, kad nėra duomenų apie ginčo žemės sklypuose vykdomą veiklą. Šioje byloje pareiškėjai taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad jie minėtuose žemės sklypuose iki teisminio ginčo pradžios būtų vykdę kokią nors veiklą. Todėl pareiškėjų nurodyti nuostoliai neatitinka kriterijų, pagal kuriuos jie galėtų būti laikomi negautomis pajamomis. Nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo teisinės galimybės keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą (būdus), todėl skundo teiginiai apie šios galimybės netekimą bei su tuo susiję negautų pajamų skaičiavimai neturi pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai argumentus dėl priteistos kompensacijos dydžio jau buvo nurodę savo apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017-10-23 sprendimo. Išnagrinėjęs šį apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2977-1062/2018 Kauno apygardos administracinio teismo 2017-10-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-157-422/2017 paliko nepakeistą. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Todėl pareiškėjai neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jiems priteistos kompensacijos dydžio. Už prarastą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą pareiškėjams priteista kompensacija yra teisinga ir netgi didesnė už paprastai analogiškais atvejais priteisiamą Nekilnojamojo turto registre nurodytą nekilnojamo turto rinkos vertę.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės NŽT atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo pareiškėjams. Pareiškėjai žalą kildina ne tik iš NŽT priimtų sprendimų, kurie įsiteisėjusiais teismų pripažinti neteisėtais, tačiau ir iš NŽT neteisėtų administracinių aktų pripažinimo pasekmių – ilgo teismo proceso, teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų, negalėjimu naudotis nuosavybė nuo bylos iškėlimo teisme iki kompensacijos gavimo dienos, taip pat negautų pajamų.
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracija 1998-12-18 įsakymu Nr. 1208ž atkūrė nuosavybės teises į žemę ir mišką A. R., kuriai atkurta nuosavybės teisė į 8,51 ha žemės ūkio paskirties žemę ir 11,52 ha miškų ūkio paskirties žemę (iš viso 20,03 ha). Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 1,3552 ha), į kurį A. R. atkurta nuosavybė, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu lygiomis dalimis (duomenys neskelbtini) įgijo R. R. ir G. V. R. (toliau – ir Žemės sklypas1). Žemės sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 13,7246 ha), į kurį A. R. atkurta nuosavybė, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu lygiomis dalimis (duomenys neskelbtini) įgijo R. R. ir G. V. R., (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu ¼ šio žemės sklypo dalis perleista pareiškėjai J. G. K. (toliau – ir Žemės sklypas2).
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 1998-12-18 įsakymo Nr. 1208ž priedo „Asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius, sąrašas“ dalį, kurioje įrašyta, kad A. R. (duomenys neskelbtini) atkuriamos nuosavybės teisės į 12,8492 ha valstybinės reikšmės miško ir 1998-12-18 sprendimo Nr. 21-52724-13654 dalį, kuria A. R. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 12,8492 ha valstybinės reikšmės miško.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015-05-15 sprendimu Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro prašymą patenkino, administracinius aktus prašoma apimtimi panaikino ir, taikydamas restituciją, grąžino Lietuvos valstybės nuosavybėn iš G. V. R. ir R. R. 0,5 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį Žemės sklype1, taip pat iš G. V. R., R. R. ir J. G. K. grąžino valstybei 11,65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį Žemės sklype2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016-04-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016 Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015-05-15 sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017-10-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-157-422/2017, taikydamas restituciją, iš Lietuvos Respublikos valstybės priteisė G. V. R. 29 150 Eur, R. R. 15 225 Eur, J. G. K. – 13 925 Eur kompensaciją. LVAT 2018-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2977-1062/2018 Kauno apygardos administracinio teismo 2017-10-23 sprendimą paliko nepakeistą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad neturtinė žala gali būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 250 straipsnio 2 dalis). Vienas iš CK įtvirtintų atvejų, kuomet neturtinė žala gali būti atlyginama, jeigu ji yra atsiradusi dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui pagal CK 6.271 straipsnį konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kadangi pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą grindžia keliais pagrindais, teismas toliau aptars kiekvieną iš jų ir įvertins pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl pareiškėjams priteistos kompensacijos dydžio
Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimais jiems priteistų kompensacijų dydžiu, savo tokį teiginį grindžia argumentais, jog teismas, priteisdamas kompensacijos sumas už valstybei grąžintą žemę, vadovavosi ekspertizės akto išvadomis, jos neatitinka realios 2016-04-12 buvusios ginčo sklypų rinkos kainos, o teismas, skirdamas ekspertizę, nepasisakė apie tai, jog reikia nustatyti miško vertę ir skyrė ekspertizę žemės vertei nustatyti.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017-10-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-157-422/2017 taikydamas restituciją, iš Lietuvos Respublikos valstybės priteisė G. V. R. 29 150 Eur, R. R. 15 225 Eur, J. G. K. – 13 925 Eur dydžio kompensacijas. LVAT 2018-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2977-1062/2018 Kauno apygardos administracinio teismo 2017-10-23 sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos administracinis teismas, apskaičiuodamas pareiškėjams priteistinų kompensacijų dydžius, vadovavosi nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. A/SKR 680, kurio išvadoje nurodyta, jog Žemės sklypo1 5000/13552 dalies rinkos vertė 2016-04-12 sudarė 2 600 Eur, o Žemės sklypo2 116500/137246 dalies rinkos vertė tai pačiai dienai sudarė 55 700 Eur, teismas šioje byloje konstatavo, kad pareiškėjai (Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-157-422/2017 laikyti atsakovais) nors ir nesutiko su ekspertizės aktu, tačiau joje pateiktų išvadų nepaneigė kitais įrodymais, ekspertizės aktas nenuginčytas.
Vadovaujantis suformuota LVAT praktika, kompensacija už prarastą turtą turi būti atlyginama turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017). Kaip minėta, Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-157-422/2017 pareiškėjams priteistinas kompensacijos dydis nustatytas remiantis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. A/SKR 680, pagal kurį žemės sklypų rinkos vertė apskaičiuota 2016-04-12 dienai, t. y. turto nusavinimo (praradimo) metu, kuomet priimta LVAT 2016-04-12 nutartis, kuria Panevėžio apygardos administracinis teismo 2015-05-15 sprendimas dėl administracinių aktų, kuriais atkurta nuosavybės teisė A. R., šioje dalyje paliktas nepakeistu.
Kauno apygardos administracinis teismas, skirdamas ekspertizę, nurodė ekspertui atsižvelgti į išskirtinį vertinamo objekto pobūdį, t. y. jog ginčas vyksta dėl valstybinės reikšmės miško, eksperto pasirinkti lyginamieji objektai ir buvo miško žemės paskirties. Taigi pareiškėjų šioje administracinėje byloje nurodomi teiginiai dėl Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 išskirtinio pobūdžio, vertės jau buvo įvertinti minėtame ekspertizės akte, kuriuo teismas rėmėsi priteisdamas pareiškėjams kompensacijas ir apskaičiuodamas jų dydžius. Pareiškėjai turėjo galimybę teikti įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius nesutikimą su ekspertizės aktu, tačiau pareiškėjai administracinėje byloje Nr. I-157-422/2017 nereiškė prašymo skirti naują ekspertizę, nors išreiškė argumentus dėl netinkamų lyginamųjų objektų parinkimo atliekant ekspertizę, nepateikė teismui kitų lyginamųjų objektų pavyzdžių.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų prašomos priteisti kompensacijos už prarastų žemės sklypų dalies, kurią sudaro valstybinės reikšmės miškas, nustatymo klausimas jau yra išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2017-10-23 sprendimu, kuris paliktas nepakeistas LVAT 2018-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2977-1062/2018. Analogiški pareiškėjų argumentai dėl nesutikimo su ekspertizės aktu ir žemės sklypų rinkos vertės jau buvo išdėstyti minėtose administracinėse bylose ir vertinti jose. LVAT 2018-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2977-1062/2018 nustatytos aplinkybės dėl kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo laikytinos prejudiciniais faktais, kurie iš naujo neįrodinėjami (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis).
Todėl pareiškėjų argumentai dėl neteisingo kompensacijos dydžio priteisimo atmestini kaip nepagrįsti ir šiuo pagrindu reikalavimas atlyginti žalą netenkintinas.
Dėl ekspertizės išlaidų kaip turtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjai prašomą priteisti turtinę žalą kildina dėl nevisiškai atlygintų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ekspertizė pareiškėjams kainavo 2 000 Eur, t. y. kiekvienam po 666,67 Eur, teigia, kad šios išlaidos atlygintos tik iš dalies, nes Regionų apygardos administracinis teismas 2018-06-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-157-422/2017 priteisė 360 Eur ekspertizės išlaidoms atlyginti, t. y. kiekvienam po 120 Eur. Todėl mano, kad kiekvienas iš pareiškėjų patyrė po 546,67 Eur nuostolių, t. y. neatlygintos išlaidos už ekspertizę.
Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018-06-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-157-422/2017 išnagrinėjo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kiekvienam iš pareiškėjų priteisė po 120 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu. Teismas pagal byloje esančią rašytinę medžiagą nustatė, kad pareiškėjai Regionų apygardos administracinio teismo 2018-06-18 nutarties instancine tvarka neskundė. Vis tik šiuo aspektu teismas daro išvadą, kad nuostoliai dėl ekspertizės skyrimo faktiškai buvo patirti, ir tokie nuostoliai nebūtų buvę patirti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, t. y. pareiškėjams nebūtų reikėję įrodinėti ginčo sklypų rinkos vertės dydžio.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų argumentus dėl nevisiškai atlygintų bylinėjimosi išlaidų, akcentuoja, kad kitų teisėjų atlikti veiksmai vykdant teisingumą nėra vertintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalis), be to, klausimas dėl prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Tačiau šiuo atveju teismas nevertina išnagrinėtoje administracinėje byloje priimtų nutarčių dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo, pareiškėjų prašomas priteisti išlaidas už ekspertizės atlikimą vertina ne kaip bylinėjimosi išlaidas, o kaip turtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį.
Neteisėti atsakovės atstovo NŽT veiksmai nustatyti įsiteisėjusia LVAT 2016-04-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir mišką A. R., panaikinimo paliktas nepakeistu. Teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad NŽT, atkurdama nuosavybės teises į žemę A. R., pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas, pagal kurias valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Pareiškėjų prašoma priteisti turtinė žala (kiekvienam po 546,67 Eur) taip pat nustatyta, iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad kiekvienas iš pareiškėjų už ekspertizės atlikimą sumokėjo po 666,67 Eur. Regionų apygardos administracinio teismo 2018-06-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-157-422/2017 kiekvienam iš pareiškėjų atlyginus po 120 Eur, kiekvienas iš pareiškėjų patyrė po 546,67 Eur turtinę žalą. Teismas, vertindamas priežastinį ryšį, pastebi, kad tarp NŽT neteisėtų veiksmų (neteisėtų administracinių aktų atkurti nuosavybės teises) ir patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes nurodytos išlaidos (po 546,67 Eur) patirtos pareiškėjams dalyvaujant administracinėje byloje dėl administracinių aktų, kurių pagrindu jie vėliau įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą1 ir Žemės sklypą2, panaikinimo, t. y. nesant NŽT neteisėtai priimtų aktų, pareiškėjai nebūtų patyrę nuostolių, įrodinėdami jiems atlygintinos kompensacijos už žemės sklypų rinkos vertes dydį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai asmuo dalyvauja administracinėje byloje dėl NŽT priimtų aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo ir užima atsakovo, kuris pralaimi bylą, procesinę padėtį, tuose procesuose patirtos išlaidos laikytinos pareiškėjo patirtais tiesioginiais nuostoliais, kurie turi būti atlyginami (LVAT 2020-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-570-525/2020).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų nuostoliai, sumokant 2 000 Eur ekspertui faktiškai buvo patirti teismo procese, tokie nuostoliai nebūtų buvę patirti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas vertina, kad šiuo atveju prašomos priteisti išlaidos yra žala CK 6.249 straipsnio prasme, taigi kiekvienam iš pareiškėjų priteistina po 546,67 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl turtinės žalos, pasireiškusios negautų pajamų forma, atlyginimo
Pareiškėjai siekia gauti patirtų nuostolių dėl prarastų žemės sklypų dalių atlyginimą. Teigia, kad ginčo žemės nuosavybės pareiškėjai neteko 2016-04-12, tuo tarpu kompensacija už paimtą žemę pareiškėjams išmokėta tik 2018-07-05, todėl valstybė du metus ir tris mėnesius turėjo nuosavybės teise pareiškėjų žemę ir ja naudojosi neatlygintinai, už šį laikotarpį susidaro toliau nurodytos sumos pagal žemės nuomos kainą už dviejų metų ir trejų mėnesių laikotarpį: G. V. R. 1 227,6 Eur (už 6,075 ha), J. G. K. 601,43 Eur (už 2,9125 ha) ir R. R. 650,93 Eur (už 3,1625 ha), negautų pajamų.
Taip pat pareiškėjai negalėjo disponuoti jiems priklausančia žeme nuo 2014-11-06 iki 2016-04-12 dėl vykusio teismo proceso, todėl apskaičiuojamos toliau nurodytos negautos pajamos: G. V. R. už jo dalį 642,68 Eur, J. G. K. 329,59 Eur, o R. R. – 354,34 Eur.
Pareiškėjai iki ginčo žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn 2016-04-12 vykdė ginčo žemės teritorijos detaliojo planavimo darbus, todėl praradus žemę neteko galimybės komercinės paskirties žeme paversti 4,78 ha, todėl atėmus priteistą kompensaciją pareiškėja J. G. K. neteko 23 798 Eur, R. R. – 22 498 Eur, o G. V. R. 46 613 Eur pajamų.
Teismas pažymi, kad pareiškėjų nurodoma prašoma priteisti turtinė žala šiuo atveju pasireiškia negautų pajamų forma, t. y. pareiškėjai nurodo, kad nesant teisminių procesų, jie būtų galėję naudotis savo žeme, todėl apskaičiuoja negautas pajamas remdamiesi žemės sklypų nuomos kaina nuo 2014-11-06 iki 2016-04-12 (nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo) ir nuo 2016-04-12 iki 2018-07-05 (nuo nuosavybės netekimo dienos iki kompensacijos už žemės sklypus išmokėjimo).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimus, negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (LAT 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017).
Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (LAT 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, taip pat žr. 2006-11-06 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007-05-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008-02-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų prašomos priteisti negautos pajamos už jų nurodytą negalėjimą naudotis žeme, laikytinos neįrodytomis. Nors pareiškėjai negautas pajamas apskaičiuoja, remdamiesi žemės sklypų nuomos kaina, pareiškėjai jokiais įrodymais nepagrindė, kad nevykstant teismo procesui dėl administracinių aktų, kuriais atkurta nuosavybės teisė A. R., pareiškėjai būtų realiai gavę pajamas už žemės sklypų nuomą. Pareiškėjai jokiais argumentais nepagrindė ir teismas nenustatė, jog žemės sklypų nuoma būtų laikoma įprastine pareiškėjų veikla, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai galėjo tikėtis gauti tokias pajamas laikotarpiu nuo 2014-11-06 iki 2018-07-05.
Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjai negalėjo naudotis žemės sklypais vykstant teisminiam procesui. Pažymėtina, kad pagal byloje esančią rašytinę medžiagą matyti, jog administracinėse bylose dėl aktų, kuriais atkurta nuosavybės teisė A. R., panaikinimo, nebuvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai nenurodė, kokių draudimų pagrindu jie ginčo žemės sklypais nebūtų galėję naudotis. Juridinis faktas, kad žemės sklypų nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei viešame registre įregistruota tik (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjų argumentai, kad jie laikotarpiu nuo 2014-11-06 iki 2016-04-12 negalėjo disponuoti jiems priklausančia žeme atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjai neįrodė, kad patyrė turtinę žalą netekę galimybės nuosavybės teise turimą žemę paversti kitos paskirties žeme. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas 2002-02-13 įsakymu Nr. 391ž patvirtino žemės ūkio paskirties 18,63 ha privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo projektą suformuojant šešis žemės ūkio paskirties sklypus, valdomus lygiomis dalimis G. V. R. ir R. R.. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas 2003-01-09 įsakymu Nr. Ž-25 patikslino Žemės sklypo2 ribas ir plotą, iš jų 0,6144 ha – žemės ūkio naudmenų, 12,0692 ha – miško, 0,1661 ha – vandenų ir 0,8749 ha – kitos žemės. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija ir pareiškėjai G. V. R. bei R. R. 2008-04-21 pasirašė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 46, pagal kurią sulygo, jog planavimo tikslas yra Žemės sklypo1 pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties. Taip pat G. V. R., R. R. ir J. G. R. 2008-04-21 pasirašė sutartį, kuria detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės perduotos pareiškėjams, o nurodytas planavimo tikslas – Žemės sklypo2 pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties.
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2009-02-12 raštu informavo pareiškėjus G. V. R. ir R. R., jog (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentas nepritarė, kad Žemės sklypo2 teritorija būtų numatyta komercinėms, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms, nes Žemės sklypas2 apaugęs mišku ir priskiriamas miesto rekreaciniams miškams. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras 2010-06-08 raštu informavo pareiškėjus, kad, atsižvelgiant į jų prašymą, nuspręsta inicijuoti bendrojo plano keitimą ir spręsti teritorijos, kurioje yra žemės ūkio paskirties Žemės sklypas1 ir Žemės sklypas2 naudojimo ir tvarkymo reglamentų pakeitimo galimybes. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2011-01-21 raštu informavo pareiškėjus, kad jeigu bus skirtas finansavimas, spalio-lapkričio mėn. numatoma pradėti bendrojo plano keitimo (atnaujinimo) projekto rengimo procedūras; keičiant bendrojo plano sprendinius į pareiškėjų prašymus dėl Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 paskirties ir naudojimo būdų keitimo pagal galimybes bus atsižvelgta.
Pareiškėjai nepateikė duomenų teismui, patvirtinančių, jog į pareiškėjų pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių keitimo būtų realiai atsižvelgta, ar kad žemės sklypai, kuriose yra miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis. Kaip matyti, pagal byloje esančią rašytinę medžiagą pareiškėjams priklausančiose sklypuose buvo miesto miškas, todėl šie sklypai kitai paskirčiai negalėjo būti naudojami. Pareiškėjų nurodomos negautos pajamos yra labiau hipotetinio pobūdžio, nepagrįstos jokia realiai planuojama vykdyti veikla ginčo žemės sklypuose. Nors pareiškėjai remiasi aplinkybe, kad ginčo žemės sklypų dalį būtų pavertę komercinės paskirties žeme, tokie pareiškėjų teiginiai pagrįsti tik dokumentais, įrodančiais siekį pakeisti žemės sklypų paskirtį, tačiau nėra jokių įrodymų, kokiam tikslui žemės paskirtis būtų keičiama, ar pareiškėjai dėl šių veiksmų gautų realią naudą. Be to, pastebėtina, kad iki pat ginčo žemės sklypų perleidimo valstybės nuosavybėn jokie veiksmai susiję su žemės sklypų naudojimu realiai ekonominei naudai gauti nebuvo atliekami, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai prarado realiai tikėtinas pajamas. Pareiškėjų apskaičiuotos negautos pajamos labiau grindžiamos subjektyvaus pobūdžio teiginiais dėl galimos naudos ateityje, negu realiais rašytiniais įrodymais.
Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodė jiems padarytos turtinės žalos, pasireiškusios negautų pajamų forma, todėl reikalavimas atlyginti turtinę žalą šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjai taip pat prašo teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tokį reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog bylos dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. R., nagrinėjimo metu buvo kvestionuojamas pareiškėjų sąžiningumas, žemė iš pradžių paimta neatlygintinai, požiūris į pareiškėjus, kaip teisėtus žemės paveldėtojus, žemino juos ir jų mirusią mamą, menkino jų garbę bei orumą, pareiškėjai buvo įžeisti. Pareiškėjai turėjo dalyvauti keturis metus trukusiame teismo procese, per visą šį laikotarpį turėjo dalyvauti daugybėje teismo posėdžių, būti aktyvūs proceso dalyviai, ginti savo teises teisme, sugaišo daug laiko vykdami į teismo posėdžius, turėjo išvykti iš darbo, aiškintis darbdaviui dėl tokio išvykimo priežasčių. Pareiškėjai iniciavo taikų ginčo sprendimo procesą, tačiau NŽT atsisakė sudaryti taikos sutartį, be to, perkėlė didelę įrodinėjimo naštą pareiškėjams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad asmuo, turėdamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir veikdamas kaip savininkas, o vėliau tokį sprendimą panaikinus, patiria tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala (LVAT 2005-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-1625-05 Administracinių teismų praktika. 2005, 8).
Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes pažymi, kad pareiškėjai, įgiję žemės sklypus, kurie atkurti nuosavybės teisės atkūrimo pagrindu ir veikdami kaip teisėti šių sklypų savininkai, vėliau sprendimą dėl nuosavybės teisių panaikinus, galėjo patirti tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala.
Teismas nustatė, kad valstybės institucija – NŽT, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas. NŽT priimtų administracinių aktų, kurie buvo pagrindas atkurti nuosavybės teises A. R., o vėliau įgyti ginčo žemės sklypus pareiškėjams, neteisėtumas patvirtintas LVAT 2016-04-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016. Būtent dėl neteisėtų NŽT administracinių aktų pareiškėjams priklausantys žemės sklypai paimti ir perduoti valstybės nuosavybėn. Nepaisant to, kad pareiškėjams sumokėtos kompensacijos už paimtų žemės sklypų rinkos vertę, teismo vertinimu, pareiškėjai dėl NŽT neteisėtų veiksmų, ilgai trukusio teismo proceso ginčijant NŽT priimtus administracinius aktus, galėjo patirti neturtinę žalą, pasireiškusią papildomais nepatogumais, stresu.
Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus A. R. atkurtos 1998-12-18 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos įsakymu, R. R. ir G. V. R. Žemės sklypą1 ir Žemės sklypą2 įgijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu Žemės sklypo2 ¼ dalis perleista pareiškėjai J. G. K.. Teisminiai procesai dėl NŽT priimtų administracinių aktų panaikinimo prasidėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2014-11-07 pareiškimo pagrindu administracinėje byloje Nr. I-87-320/2015, galutinis teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjams priteista kompensacija už valstybei perleistus žemės sklypus priimtas 2018-05-02 LVAT administracinėje byloje Nr. A-2977-1062/2018.
Taigi nagrinėjamu atveju nuo nuosavybės teisių atkūrimo iki teisminio proceso, siekiant panaikinti NŽT priimtus administracinius aktus, pradžios praėjo 16 metų, dar keturis metus truko teismo procesas dėl šių administracinių aktų panaikinimo ir kompensacijos priteisimo pareiškėjams. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jo egzistuoja CK 6.250 ir 6.271 straipsnių dispozicijose nustatytos prielaidos bei sąlygos, sukuriančios pareiškėjų teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Be to, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjai būtų prisidėję prie neteisėtų NŽT veiksmų atlikimo, kliudę teisėtai atlikti jai priskirtas pareigas ar kitaip netinkamai veikę. Taip pat nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjai savo veiksmais siekė padidinti galimai atsirasiančią žalą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį ar netaikyti civilinės atsakomybės atsakovės atstovo atžvilgiu dėl pačių pareiškėjų netinkamų ar nesąžiningų veiksmų.
Tačiau teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra paties teismo prerogatyva, taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų prašoma priteisti neturtinės žalos suma (po 10 000 Eur kiekvienam iš pareiškėjų) yra neproporcinga ir nepagrįsta objektyviais įrodymais. Teismas pastebi, kad pareiškėjai buvo teisėti valstybei perduotų Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 savininkai, tačiau nenustatyta, jog šie žemės sklypai būtų apstatyti pareiškėjams priklausančiais statiniais ar kitais įrenginiais, byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, kad perdavus žemės sklypus valstybei labiau nei įprastai tokių bylų atveju būtų pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai įgyvendinti savo, kaip savininkų nuosavybės teises, žemės sklypuose. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, intensyvumą, taip pat LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (LVAT 2018-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-5235-552/2018, LVAT 2019-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1592-1062/2019, LVAT 2019-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5653-552/2019; LVAT 2019-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4275-822/2019; LVAT 2019-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3645-438/2019), daro išvadą, kad teisinga suma pareiškėjų patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti yra po 3 000 Eur kiekvienam iš pareiškėjų.
Apibendrindamas viską, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies. Teismas nenustatė pagrindo atlyginti visą pareiškėjų prašomą turtinės ir neturtinės žalos sumą. Tačiau pareiškėjų reikalavimas atlyginti turtinę žalą kiekvienam po 546,67 Eur už patirtas išlaidas ekspertui laikytinas pagrįstu. Taip pat teismas, įvertinęs faktinę bylos situaciją bei taikytinas teisės aktų nuostatas ir LVAT praktiką, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo principus kiekvienam iš pareiškėjų priteisia po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjai pateikė prašymą dėl 2 503,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Nurodė, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro procesinių dokumentų parengimas ir bylos vedimas administraciniame teisme (2 500 Eur), 3,48 Eur mokestis už Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1,4 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalius).
Bylos nagrinėjimo metu galiojo Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), kurių 7 punkte numatyti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Teismas nustatė, kad pareiškėjai J. G. K., G. V. R., R. R. 2019-04-19 pasirašė teisinių paslaugų sutartį, kuria įpareigojo advokatę Aušrą Saulėnienę atstovauti ir vesti bylą administraciniame teisme dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjai, pagrįsdami patirtas bylinėjimosi, išlaidas pateikė 2019-07-25 sąskaitą už teisines paslaugas, iš kurios turinio matyti, kad už advokatės teisines paslaugas pareiškėjai įsipareigojo sumokėti 2 500 Eur (procesinių dokumentų parengimas ir bylos vedimas administraciniame teisme) bei 3,48 Eur (NTR duomenys). Ant PVM sąskaitos faktūros uždėtas advokatės parašas, jog pareiškėjai nurodytą sumą apmokėjo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovė advokatė Aušra Saulėnienė atstovavo pareiškėjus teismo posėdyje, vykusiame 2020-08-04. Šis teismo posėdis prasidėjo 10 val. 58 min., o baigėsi 11 val. 14 min., taigi bendra teismo posėdžio trukmė 16 min. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas koeficientas 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi nustatyta, kad teismo posėdis truko 16 min., vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje nepriteistinos ir teismas laiko, kad visos pareiškėjų prašomos priteisti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidos yra patirtos būtent už procesinių dokumentų parengimą.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjų atstovė advokatė Aušra Saulėnienė pareiškėjų vardu 2019-08-16 pateikė ir pasirašė skundą. Kitų procesinių dokumentų pareiškėjų advokatė teismui neteikė. Pareiškėjų atstovės pateikti dokumentai teismui dėl informacijos apie vieno iš pareiškėjo mirtį laikytini informacinio pobūdžio. Taigi laikoma, kad pareiškėjai patyrė 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimo teismui paslaugą.
Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į skundo surašymo ir pateikimo teismui datą, taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 262,7 Eur. Taigi, maksimali rekomenduotina priteistina suma už pareiškėjos skundo surašymą sudaro 3 156,75 Eur (2,5 x 1 262,7 Eur).
Pareiškėjų prašoma priteisti išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (skundo parengimą) administracinėje byloje suma – 2 500 Eur, neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių skundo surašymui, minėtas išlaidas pareiškėjai pagrindė rašytiniais įrodymais. Todėl teismas, atsižvelgdamas į skundo turinį ir apimtį, pareiškėjams J. G. K., G. V. R. (teisių perėmėjos D. R. ir L. R.) ir R. R. visiško skundo tenkinimo atveju galėtų priteisti visą prašomą 2 500 Eur sumą už skundo parengimą ir 3,48 Eur sumą, už kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Tačiau teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).
Pareiškėjai iš viso prašė priteisti po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 25 275,69 Eur turtinei žalai atlyginti pareiškėjai J. G. K., 49 029,95 Eur – G. V. R., 24 049,94 Eur – R. R.. Taigi iš viso bendras pareiškėjų prašomas priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydis yra 128 355,58 Eur. Teismas tenkino pareiškėjų skundo dalį ir priteisė po 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir po 546,67 Eur turtinei žalai atlyginti. Taigi bendra pareiškėjams priteisiama žalos suma yra 10 640,01 Eur, todėl laikytina, kad tenkinama 8,29 proc. pareiškėjų reikalavimo sumos.
Kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apskaičiuojamas proporcingai tenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, o nagrinėjamu atveju pareiškėjų tenkintų reikalavimų dalis yra 8,29 proc., pareiškėjams priteistinas 207,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, t. y. kiekvienam iš pareiškėjų po 69,18 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia
Pareiškėjų J. G. K., G. V. R. (teisių perėmėjos D. R. ir L. R.) ir R. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. G. K., G. V. R. (teisių perėmėjos D. R. ir L. R.) ir R. R. kiekvienam po 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Priteisti J. G. K., G. V. R. (teisių perėmėjos D. R. ir L. R.) ir R. R. kiekvienam po 546,67 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 67 euro centus) turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Priteisti pareiškėjams J. G. K., G. V. R. (teisių perėmėjos D. R. ir L. R.) ir R. R. kiekvienam po 69,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Likusią pareiškėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.