- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-553-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01120-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Daiva Rusakienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16495-359/2023 pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė I. Ž. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo J. K. (toliau – ir atsakovas) dukrai E. K. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkymą uzufrukto teise pavesti vaiko motinai I. Ž.; 2) priteisti iš atsakovo J. K. materialinio išlaikymo įsiskolinimą dukrai E. K. 7 000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.; 3) nustatyti E. K. gyvenamąją vietą su motina I. Ž.; 4) nustatyti atsakovo J. K. ir dukros E. K. bendravimo tvarką.
2. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau išlaikymas priteistas nebuvo. Kartu su mergaitės tėvu ieškovė negyvena nuo šių metų balandžio mėn. Praėjusiais metais ne visada gyveno kartu. Nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. spalio negyveno kartu. Su mergaite gyveno (duomenys neskelbtini). Mergaitė daug serga, reikia daug ir vaistams ir poreikiams ir išlaikymui. Mergaitei 3 metai. Ji specialių poreikių neturi. Lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra mokamas, apie 60 Eur. Mėnesinės išlaidos sudaro apie 1 000 Eur. Gyvena tik kartu su dukra. Ieškovės pajamos sudaro apie 850–900 Eur, dirba „(duomenys neskelbtini)“. Gauna 85 Eur vaiko pinigus. Atsakovas nuo balandžio mėn. mokėjo išlaikymą, tačiau nereguliariai, dabar 4–5 mėnesiai perveda po 250 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka iš dalies dėl vaiko išlaikymo dydžio, t. y. sutinka teikti 250 Eur išlaikymą, nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo. Išlaidos vaiko rūbams, higienai, maistui yra padidintos, nes vaiko rūbai kiekvieną mėnesį tikrai nėra perkami. Išlaidos vaiko higienai dėl jautrios odos negali būti 100 Eur per mėnesį. Vaikas eina į darželį, todėl darželyje gauna maitinimą 5 dienas per savaitę. Nurodė, kad visą laiką šalys gyveno kartu, atsakovas pirkdavo maistą, pirkdavo pampersus, mokėdavo ir grynais pinigais, negalvojo, kad išsiskirs, todėl čekių nerinko. Atsakovas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugoje, per mėnesį vidutiniškai gauna 1 100 Eur pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnametės E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos mama ieškove I. Ž., priteisė iš atsakovo J. K. išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę I. Ž. nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė atsakovo J. K. bendravimo su nepilnamete dukra E. K., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką. Kitoje dalyje ieškovės I. Ž. ieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo J. K. ieškovei I. Ž. 1 724,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės I. Ž. atsakovui J. K. 641,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovo J. K. 74,64 Eur bylinėjimosi išlaidas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė dukros poreikius įrodinėjo pateikta vaiko poreikių lentele, kurioje nurodyta, kad nepilnametei E. Ž. per mėnesį reikalinga 800 Eur (t. y. maistas – 200 Eur; darželis – 50 Eur; rūbai, avalynė – 100 Eur; buto mokesčiai – 100 Eur; higienos priemonės – 100 Eur; vaistai, vitaminai – 70 Eur; lavinimo užsiėmimai ir priemonės – 50 Eur; žaislai – 30 Eur; laisvalaikio praleidimas – 50 Eur; nenumatytos išlaidos – 50 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės pagrindė išlaidas komunalinėms paslaugoms, interneto tiekimui, mokesčiams už darželį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog mažametei reikalinga higienos priemonių už 100 Eur, vaistų ir vitaminų už 75 Eur, jog mėnesinės išlaidos rūbams ir avalynei sudaro net 100 Eur kiekvieną mėnesį. Teismas nurodytas sumas laikė aiškiai per didelėmis.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog lentelėje nurodytos 270 Eur išlaidos skirtos higienai, avalynei ir darbužiams, vaistams ir vitaminams, yra neįrodytos, laikytinos per didelėmis, tačiau neginčijamai reikalingos, taip pat įvertinęs ir kitas šalių nepilnametės dukters poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, ieškovės ir jos atstovės argumentus, atsakovo ir jo atstovės argumentus, objektyviai egzistuojančius vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, vaiko amžių, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetiniu vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, padarė išvadą, jog šalių dukrai E. K. šiuo metu yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms vystymosi sąlygoms sudaryti ir patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, išlaikymo suma yra 633 Eur, kurie turėtų patenkinami ne tik minimalius, bet ir kitus protingus nepilnamečio vaiko poreikius.
7. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nurodė, kad abi šalys yra jaunos, darbingo amžiaus, gauna pajamas. Atsakovas nurodė turintis 3 000 Eur kreditą, kurio grąžinimui moka kasmėnesines įmokas po maždaug 298 Eur. Turi nekilnojamojo turto, kurį sudaro 1/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovo vidutinis atlyginimas yra vidutiniškai apie 1 390 Eur per mėnesį. Ieškovė dirba, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas vidutiniškai 705 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat gauna mėnesinę 85,75 Eur išmoką iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus. Ieškovė transporto priemonių neturi, jai nuosavybės teise priklauso: 1) butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
8. Teismo vertinimu, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti išlaikymo šalių nepilnametei dukrai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas nuo to laiko, kai pradėjo gyventi atskirai, atliko pavedimus: 2023 m. rugpjūčio 13 d. – 100 Eur sumai, 2023 m. rugsėjo 6 d. – 250 Eur sumai, nurodydamas mokėjimo paskirtį „E.“. Pati ieškovė teismo posėdžio metu, patvirtino, jog atsakovas 4–5 mėnesius perveda po 250 Eur. Tai reiškia, jog šiuo metu atsakovas teikia tam tikrą išlaikymą.
9. Teismas konstatavo, kad šalys iš esmės turi panašiai vienodas galimybes išlaikyti savo nepilnametę dukrą, nes abi yra darbingo amžiaus. Nors ieškovė turi vertingesnio nekilnojamojo turto, tačiau gauna mažesnį atlyginimą. Konstatavęs, jog vaiko išlaikymui pakankama suma sudaro 633 Eur, bei įvertinęs tai, jog ieškovė gauna mėnesinę 85,75 Eur išmoką iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus, teismas nustatė, kad kiekvieno iš tėvų teikiamas išlaikymas sudarytų 273,63 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko teikti ir nežymiai didesnį 275 Eur išlaikymą, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisė išlaikymą šalių nepilnametei dukrai iš atsakovo 275 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki šalių dukros pilnametystės.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo pat vaiko gimimo – 2020 m. gruodžio 4 d., nors šalys kartu gyveno iki pat 2023 m. balandžio mėn., su kelių mėnesių pertrauka 2022 m. Pagal ieškovės skaičiavimus, atsakovas turėjo teikti išlaikymą po 250 Eur x 28 mėnesius. Atsakovas nepripažino, jog išlaikymo neteikė, nurodė, jog prisidėdavo prie šeimos išlaikymo materialiai, pirkdavo maistą, pervesdavo pinigų ieškovei, šalys vedė bendrą ūkį. Įvertinęs byloje esančią informaciją, bankinius pavedimus, iš kurių matyti pinigų judėjimas tarp šalių sąskaitų, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas, vesdamas bendrą ūkį su ieškove, prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovė nurodė, kad atsakovo pervedami pinigai buvo skirti ieškovės skolai dengti, paties atsakovo įsiskolinimams dengti iš ieškovės sąskaitos, tačiau įvertinus piniginių operacijų mąstą, nurodomą/nenurodomą mokėjimo paskirties informaciją pavedimų išrašuose, labiau tikėtina, jog minėtos sumos buvo naudojamos ne tik skoloms dengti, tačiau ir bendro ūkio vedimui, įskaitant vaiko išlaikymą. Akcentavo, jog šalims gyvenant kartu ne visas operacijas galima pagrįsti bankiniais pavedimais. Ir nors ieškovės motina, liudijusi teisme, nurodė, kad nei atsakovas, nei jo šeima neprisidėjo prie vaiko ir šeimos išlaikymo, tačiau minėti parodymai yra subjektyvūs ir neinformatyvūs, abstraktūs. Labiau tikėtina, jog atsakovas iki pat 2023 m. balandžio mėn., o vėliau ir teikdamas po 250 Eur išlaikymą, gyvendamas atskirai paskutinius 4-5 mėnesius, prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė I. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo J. K. dukrai E. K. priteistas materialinis išlaikymas po 275 Eur ir priteisti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkymą uzufrukto teise pavesti vaiko motinai I. Ž., priteisti iš atsakovo J. K. materialinio išlaikymo įsiskolinimą dukrai E. K. 7 000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., priteisti apeliantės I. Ž. naudai iš atsakovo J. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas 4 313,8 Eur arba (alternatyvus variantas) panaikinti 2023 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kurią apeliantė I. Ž. skundžia apeliaciniu skundu, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 350 Eur mėnesiui, t. y. 33,50 Eur didesnį nei minimalūs vaiko poreikiai išlaikymą, kurie minimaliai viršija minimalios algos normą, laikytini mažareikšmiais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį, sprendė, jog apskritai per didelė pinigų suma yra 270 Eur kaip iš abiejų tėvų, todėl nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesivadovavo formuojama teismų praktika, jog apeliantė neprivalo šių išlaidų įrodinėti, ko pasėkoje pats teismas tai patvirtino nurodymas, jog remiantis kasacinio teismo praktika, tokio dydžio poreikių apeliantei įrodinėti nereikia. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, ko pasėkoje neteisingai nustatė išlaikymo dydžio sumą dukrai iš atsakovo. Atsakovo turtinė padėtis yra stabili, jis yra jaunas, dirbantis asmuo, gaunantis kiekvieną mėnesį pajamas, kurios iš dalies praktiškai du kartus didesnė už apeliantės. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, tenka didesnė vaiko aprūpinimo našta, kad tokios didesnės išlaidos šiuo metu tenka su šalių nepilnamete dukra gyvenančiai apeliantei. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino ir aplinkybių, jog, kai šalių dukra serga, apeliantė turi nedirbti ir prižiūrėti vaiką, o už tai pajamų negauna.
12.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovo turtinę padėtį dėl turimo kredito. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti.
12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomos išlaikymo sumos dydį apeliantės gaunama mėnesine 85,75 Eur vaiko išmoka, pablogino vaiko interesus, kadangi „vaiko pinigai“ yra skirti vaiko poreikiams patenkinti, skirti šeimoms, auginančioms vaikus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
Atsiliepimas
12.5. Atsakovas deklaratyviai nurodė, jog vedė bendrą ūkį, dukrą augino ir auklėjo, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos, jog atsakovas savo pateiktų argumentų neįrodė, ko pasėkoje teismas turėjo vertinti kaip deklaratyvius teiginius. Taip pat, atsakovas nurodė, kad teikė išlaikymą ir tai grindė savo banko sąskaitos išrašais laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2023 rugsėjo 6 d. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pateikė banko sąskaitos išrašus dar negimus dukrai. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų akivaizdžiai matyti, kad apeliantė nuosekliai pervedinėjo pinigus atsakovui, o šis jai juos grąžindavo. Tai patvirtina faktą, kad atsakovas skolindavosi pinigus iš apeliantės, todėl tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino tarp šalių vykstančius bankinius mokėjimus, kuriuos laikė kaip bendrą šeimos vedimą. Vaiko išlaikymui skirti pinigai atsirado tik po pareikšto ieškinio, nors apeliantė pati teigė, kad atsakovas nuo 2023 m. balandžio 1 d., kai nebūdavo pas ją namuose, pradėjo mažomis sumomis prisidėti prie vaiko išlaikymo.
12.6. Apeliantė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi faktą, jog dėl atsakovo skolų jai ji kreipėsi dėl skolos grąžinimo. Atsakovas šių faktų neginčijo, todėl tai dar labiau patvirtina aplinkybes, jog tarp bylos šalių labiau tikėtini paskoliniai santykiai, nei teismo vidinio įsitikinimo išvada, jog šalys bendrai vedė ūkį.
12.7. Apeliantė įrodė, kad atsakovas neteikė savo dukrai išlaikymo nuo jos gimimo momento, neprisidėjo nei prie jos auklėjimo, nei auginimo. Apeliantės pakviesta liudytoja teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad atsakovas nedėjo pastangų ir nesirūpino ką tik gimusia dukra. Ši liudytoja paaiškino ir kitas faktines situacijas, kurios patvirtina, jog atsakovas neprisidėdavo nei finansiškai prie dukters ir šeimos gerovės, nei prižiūrėdavo ar rūpindavosi ja. Atsakovas nesirūpino apeliante ir jų dukra, kai apeliantė sunkiai sirgo, tuo pačiu metu susirgo ir dukra, kuriai buvo reikalinga gydytojų pagalba, ko pasekoje ji buvo paguldyta į ligoninę. Apeliantės motina padėjo savo dukrai ir anūkei, kartu atsigulė į ligoninę su šalių dukra.
Žemesnės instancijos teismas
12.8. Atsakovas nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų, kad su apeliante vedė bendrą ūkį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. K., atstovaujamas advokatės Daivos Rusakienės, prašo ieškovės I. Ž. apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 350 Eur mėnesiui, t. y. didesnį nei minimalūs vaiko poreikiai išlaikymą, todėl ieškovei kilo pareiga įrodyti didesnius nepilnametės dukters poreikius, juos pagrįsti, tačiau ieškovė to tinkamai nepadarė.
13.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iš esmės pagrindė tik išlaidas komunalinėms paslaugoms, interneto paslaugos teikimui, mokesčiams už darželį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog mažametei reikalinga higienos priemonių už 100 Eur, vaistų ir vitaminų už 75 Eur, jog mėnesinės išlaidos rūbams ir avalynei sudaro net 100 Eur kiekvieną mėnesį. Akivaizdu, kad pati ieškovė netinkamai įvykdė savo pareigą pagrįsti savo reikalavimus, todėl teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
13.3. Šalių nepilnametė dukra yra vos vyresnė nei 3 metų, neturinti specialiųjų poreikių, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad priteista 275 Eur kasmėnesinė išlaikymo suma iš atsakovo leis patenkinti ne tik minimaliuosius mergaitės poreikius ir nepažeis jos interesų.
13.4. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu MMA atskaičius mokesčius siekė 633 Eur, todėl būtent šis orientacinis kriterijus buvo vertinamas sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji vaiko išlaikymui patiria didesnes išlaidas, nei priteista skundžiamu teismo sprendimu.
13.5. Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006) kalbama apie situaciją, kuomet atsakovas yra paėmęs būsto paskolą ir įgijęs nekilnojamąją turtą (pagerinęs savo turtinę padėtį). Tuo tarpu atsakovas J. K. turi 3 000 Eur kreditą, kurio grąžinimui moka kasmėnesines įmokas po maždaug 298 Eur. Šis kreditas nebuvo imtas nekilnojamajam turtui įsigyti ar kitaip pagerinti savo padėtį, o grąžinti ieškovei priteistą sumą pagal teismo įsakymą (dėl kurio atsakovas laiku nespėjo pateikti prieštaravimų ir minėtas dokumentas tapo vykdytinu dokumentu).
13.6. Bylos duomenys apie šalių turtinę padėtį rodo, jog negalima daryti neginčijamos išvados, kad šalių turtinė padėtis leidžia jiems vykdyti savo kaip tėvų pareigas visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
13.7. Pati ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo pat vaiko gimimo – 2020 m. gruodžio 4 d., nors šalys kartu gyveno iki pat 2023 m. balandžio mėn., su kelių mėnesių pertrauka 2022 m. Taigi, ieškovė pati pripažino, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2023 m. balandžio 1 d. Akivaizdu, kad ieškovės tvirtinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Viena vertus, pripažįsta, kad šalys pakankamai ilgą laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Kita vertus, teigia, kad nors šalys ir gyveno kartu, tačiau galimai atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nurodydama tokias aplinkybes ieškovė siekia sau materialinės naudos.
13.8. Atsakovas pateikė įrodymus, kad išlaikymą savo dukrai teikė, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi. Tuo tarpu ieškovė, teikdama, kad atsakovas nepilnametės dukters neišlaikė, tuomet kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir dėl to neva susidarė išlaikymo įsiskolinimas, absoliučiai jokių leistinų įrodymų nepateikė, o tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Kadangi šiuo atveju šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, pareiga įrodyti, kad buvo neteikiamas išlaikymas kilo būtent apeliantei, tačiau ji to tinkamai nepadarė. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą.
13.9. Bet koks protingas asmuo nevestų pakankamai ilgą laiką bendro ūkio su asmeniu, kuris neprisideda prie vaiko išlaikymo. Priešingai, iš karto kreiptųsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Pačios ieškovės konkliudentiniai veiksmai paneigia jos teiginius dėl atsakovo vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio
16. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo dukters išlaikymui priteista po 275 Eur kasmėnesinėmis išmokomis.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad du pagrindiniai kriterijai, kurie turi būti įvertinti sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kylantys iš CK 3.192 straipsnio, yra vaiko poreikiai bei tėvų turtinė padėtis. Šie abu kriterijai vertinami kompleksiškai ir proporcingai vienas kitam.
18. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalingi 800 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę: maistas – 200 Eur; darželis – 50 Eur; rūbai, avalynė – 100 Eur; buto mokesčiai – 100 Eur; higienos priemonės – 100 Eur; vaistai, vitaminai – 70 Eur; lavinimo užsiėmimai ir priemonės – 50 Eur; žaislai – 30 Eur; laisvalaikio praleidimas – 50 Eur; nenumatytos išlaidos – 50 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės nurodytų vaiko poreikių, suabejojo ar 4 metų amžiaus vaikui reikalinga 100 Eur higienos priemonėms, 70 Eur vaistams ir vitaminams, 100 Eur drabužiams ir avalynei. Šias ieškovės nurodomas sumas teismas laikė aiškiai per didelėmis. Nustatydamas galutinį išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tikslinga vadovautis teismų praktika, kurioje nurodoma, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris sprendimo priėmimo metu buvo 633 Eur (neto) ir iš šios sumos atėmė pusę ieškovės gaunamų Vaiko pinigų dydžio sumos.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į visus išlaikymo nustatymo kriterijus.
21. Visų pirma atsižvelgtina į tai, kad teismo sprendimas priimtas 2023 m. gruodžio 21 d., o nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 708,40 Eur (neto). Išlaikymas yra priteisiamas iki vaikas sukaks pilnametystės, t. y. į priekį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, kuris remiasi teismų praktikoje suformuotu minimalios mėnesinės algos kriterijumi, o sprendimą priima likus kelioms dienoms iki šio dydžio pasikeitimo, tačiau taiko dydį, kuris tuoj taps neaktualiu, elgiasi nenuosekliai. Vertintina, kad šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis), turėjo taikyti 708,40 Eur dydį. Tokiu atveju spręstina, kad ieškovės reikalavimas neviršija teismų praktikoje pagrįstu laikomo minimalius vaiko poreikius užtikrinančio dydžio.
22. Be to, pirmosios instancijos teismas, nors ir įvertino, kad produktų bei paslaugų kainos turi tendenciją nuolat didėti, tačiau spręsdamas dėl priteisiamo išlaikymo dydžio į tai neatsižvelgė.
23. Be to, nors teismas ir nurodė, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, ir tokios išlaidos šiuo metu tenka su šalių nepilnamete dukra gyvenančiai ieškovei, tačiau nenukrypo nuo šalių lygių dalių principo priteisdamas išlaikymą. Teisėjų kolegija įvertina, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, turintis specialybę, neturintis kitų išlaikytinių. Nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad vaiko tėvas neturėtų galimybių teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl darytina išvada, kad vaiko tėvas didesne dalimi turi pasirūpinti vaiko materialiniu išlaikymu, kai tuo tarpu vaiko mama, akivaizdu, turi daugiau laiko skirti vaiko auklėjimui, kasdienei buičiai, ugdymui ir kitiems, nematerialiems dalykams.
24. Be to, kasacinis teismas taip pat yra suformavęs praktiką, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
25. Kaip jau minėta, nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad vaiko tėvas neturėtų galimybių teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Vaiko tėvams turint galimybę teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, nėra pagrindo šią naštą perkelti valstybei. Todėl valstybės skiriamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą gali būti panaudotos kitiems vaiko poreikiams tenkinti - papildomam ugdymui, pramogoms ar pan.
26. Atsižvelgdama į visus šiuos argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, neatsižvelgė į visus bylos esančius įrodymus, vaiko poreikius, bei tėvo galimybes teikti išlaikymą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 350 Eur kasmėnesinėmis išmokomis.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
27. Apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje atmesdamas ieškinį, neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo bei ūkio vedimo.
28. Kaip matyti iš pačios ieškovės teiktų procesinių dokumentų ir jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, ji neneigė, jog kartu su atsakovu gyveno nuo vaiko gimimo iki 2023 m. balandžio 1 d. Tačiau, ieškovės vertinimu, ji su atsakovu bendro ūkio nevedė, atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ieškovė šiuos teiginius įrodinėja į bylą pateiktais atsakovo sąskaitų išrašais bei teismo įsakymu, kuriuo iš atsakovo jai priteista skola.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kaip teisingai nurodė teismas, sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Šiuo atveju, kadangi atsakovas gyveno kartu su ieškove ir dukra, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, jog atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.
30. Teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai. Susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
31. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu kaip pora, t. y. neformalioje santuokoje, ir augino vaiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrą ūkį apibrėžia poros bendra buitis ir vaidmenys joje. Taigi, nors ir yra galimybė, kad viename būste gyvenantys asmenys gali nevesti bendro ūkio (gyvena skirtingose patalpose, kiekvienas sau perka maistą, nebendrauja, aiškiai tarpusaviu nustatytomis dalimis apmoka komunalines išlaidas), tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad ieškovė ar ją remiantys tėvai galimai daugiau prisidėjo prie poros materialinio aprūpinimo, negali būti vertinama kaip bendro ūkio nevedimas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė viena teikė materialinį aprūpinimą būstui, maistui, transportui, pramogoms ir pan. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas skolinosi lėšų iš ieškovės, nėra pagrindas teigti, kad šalys nevedė bendro ūkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė bendro ūkio nevedimo gyvenant kartu, ir kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie bendro ūkio. Taigi, jei šalys vedė bendrą ūkį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neišlaikė vaiko, nes atsakovo indėlis į bendrą ūkį galėjo pasireikšti ne tik materialine išraiška, bet ir bendru darbu, pagalba, priežiūra ir pan.
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė labiau tikėtinu faktą, kad šalys, gyvendamos kartu ir augindamos vaiką, vedė bendrą ūkį. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki 2023 m. balandžio 1 d. neteikė vaikui išlaikymo. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).
34. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir šį reikalavimą patenkinus visiškai, spręstina, kad ieškinys patenkintas 62,5 proc.: 1) reikalavimas dėl gyvenamosios vietos tenkintas – 100 proc.; 2) reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas – 100 proc.; 3) reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas; 4) reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintas – 50 proc. Ieškovei patyrus tokias bylinėjimosi išlaidas: 110 Eur žyminis mokestis, 1,80 Eur pretenzijos siuntimo išlaidos, 2 900 Eur teisinės pagalbos išlaidos, jai priteistina 1 882,38 Eur iš atsakovo, o atsakovui patyrus 1 500 Eur išlaidas advokato pagalbai, jam iš ieškovės priteistina 562,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
35. Iš atsakovo valstybei priteistinas 126 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo suma yra 75x12+7 000=7 900 Eur. Patenkinta apeliacinio skundo dalis yra 900 Eur arba 11,39 proc. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl jai priteistina 136,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovės jam priteistina 531,66 Eur. Šios priešpriešinės sumos įskaitytinos ir atsakovui iš ieškovės priteistina 394,98 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Be to, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, nuo kurios ieškovė buvo atleista - 27 Eur valstybei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
„Priteisti iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. (gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 882,38 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 562,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 126 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. (Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).”
Priteisti iš ieškovės I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 394,98 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo apeliacinės instancijos teisme. (Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.