- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e1A-197-282/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03326-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė, Nerijus Masiulis
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis grasino nužudyti, o būtent 2020 m. sausio 20 d., apie 19.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino L. L., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir grasino pastarąją nužudyti sakydamas, kad pasiimsiąs peilį ar dalgį, susidoros su ja ir kitais šeimos nariais, jei reikės ir visą kaimą padegs, taip nukentėjusiajai L. L. sukėlė pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020-06-23 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio l dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigoti per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teigia, kad nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, nes A. K. išteisintas neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodo, kad teismas, pripažino, kad A. K. iš tikro skambino nukentėjusiajai du kartus ir grasino fiziniu susidorojimu ir, konstatavo, kad nukentėjusioji suprato, jog grasinimas yra realus, kadangi iš A. K. jautėsi neapykanta, buvo piktas balsas, jis yra piktas ant jų, kad A. K. grasinimai išgąsdino nukentėjusiąją, kad A. K. yra neprognozuojamas, gali bet kada būdamas girtas ateiti ir įgyvendinti savo grasinimus, kad 2019 m. gruodžio mėn. jis buvo sumušęs kitą nukentėjusiosios globotinį, kad A. K. yra ne kartą teistas, tačiau teismas vis tiek padarė nepagrįstą išvadą, jog A. K. nė karto tiesiogiai neišsakė jokio grasinimo nukentėjusiai ją nužudyti ar sunkiai sužaloti, o nukentėjusioji jo grasinimus netinkamai suprato, kad jis gali ateiti pas juos ir sukelti kokią nors grėsmę.
2.1. Prokuroras teigia, kad bylos faktiniai duomenys rodo, kad konfliktas tarp A. K. ir L. L. prasidėjo dar prieš 2019 m. Šv. Kalėdas, kuomet L. L. gynė globotinės S. V. interesus nuo apsvaigusio nuo alkoholio A. K., kad to konflikto metu A. K. sužalojo S. M. ir grasino L. L. (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020-02-24 baudžiamuoju įsakymu A. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio l dalį). Be to, nors A. K. teistumas yra išnykęs, tačiau jis ilgus metus kalėjo už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, ir iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad apie tai jai buvo žinoma. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iki šios A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jis aktyviais veiksmais ieškojo parako ir „gero šautuvo“. Dėl to prokuroras teigia, kad A. K. tai darė sąmoningai, suprasdamas, kad apie tokius jo veiksmus J. P. informuos savo seserį, (tai ir buvo padaryta) ir tai visų įvykių kontekste L. L. kels nerimą. Šių įvykių pasekoje A. K. 2020-01-20 paskambino ir grasino nukentėjusiąją nužudyti, sakydamas, kad „pasiimsiąs peilį ar dalgį, susidoros su ja ir kitais šeimos nariais, jei reikės ir visą kaimą padegs“. Prokuroras teigia, kad šios aplinkybės rodo, kad L. L. tikrai buvo pagrindas manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas, tą ji nurodė tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme.
2.2. Apeliantas skunde teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime surinkti duomenys patvirtina A. K. veiksmuose esant BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį – konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimo realumą, dėl to pirmosios instancijos nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, nuteistasis (išteisintasis), gynėjas ar nukentėjusysis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
6. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo A. K. nuteisti už grasinimą nužudyti ar sunkiai sužaloti (pagal BK 145 straipsnio 1 dalį).
6.1. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016, 2K-131-1073/2018 ir kt.). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus.
7. Šiuo atveju A. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paskambinęs mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajai L. L., grasino pastarąją nužudyti sakydamas, kad pasiimsiąs peilį ar dalgį, susidoros su ja ir kitais šeimos nariais, jei reikės ir visą kaimą padegs. Pirmosios instancijos teismas A. K. dėl minėtos veikos išteisino nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Išteisindamas A. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. K. išsakyti grasinimai nebuvo tiesiogiai nukreipti nukentėjusiajai, t. y. nebuvo tiesioginio grasinimo jos gyvybei ar sveikatai. Tokia apylinkės teismo padaryta išvada yra nepagrįsta.
7.2. Byloje nustatyta (nukentėjusiosios L. L., liudytojo R. L., policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys), kad tiriamo įvykio metu A. K. du kartus iš savo naudoto mobiliojo ryšio telefono skambino nukentėjusiajai L. L. į jos naudotą mobiliojo ryšio telefoną. Tiek nukentėjusioji L. L., tiek ir liudytojas R. L. parodė, kad paskambinęs A. K. išsakė grasinančio pobūdžio frazes, t. y., jog „ateis su dalgiu, su peiliu, nupleškins visą kaimą“. Liudytojas V. S. teisme parodė, kad pas jį kieme buvęs A. K. telefonu kalbėjo piktai, pakeltu tonu, kažką grasindamas, pašnekovą vadino negražiais žodžiais, lyg grasino „atkeršyti“, „nedovanoti“ „uždegti“. Taip pat liudytojas V. S. parodė supratęs, jog A. K. telefonu kalbėjo su L. L.. Įvertinus A. K. išsakytų grasinimų prasmę, minimus įrankius (dalgis, peilis), ketinamus atlikti veiksmus („nupleškinti visą kaimą“), taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. K. net du kartus tą patį vakarą skambino L. L. į jos naudotą mobiliojo ryšio telefoną ir ne vieną kartą išsakė tokius grasinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K. išsakyti grasinimai buvo išsakyti tiesiogiai nukentėjusiajai ir kad nukentėjusiajai buvo grasinama susidorojimu, t. y. nužudyti ar sunkiai sužaloti.
8. Taip pat pirmosios instancijos teismas A. K. išteisino nustatęs, kad A. K. išsakyti žodžiai buvo neigiamų emocijų išraiška konflikto įkarštyje, o ne realus grasinimas nužudyti. Ši apylinkės teismo išvada dėl A. K. išteisinimo taip pat yra nepagrįsta.
9. Pagal BK 145 straipsnį baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik realūs (ne tariami) grasinimai. Pagal teismų praktiką pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015, 2K-172-788/2017 ir kt.). Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nors grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-12/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, Nr. 2K-96-489/2018, 2K-131-1073/2018, 2K-203-489/2018 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
10. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. K. išsakyti grasinimai nukentėjusiajai buvo nerealūs.
10.1. Nukentėjusioji L. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad A. K. jai išsakyti grasinimai buvo realūs, nes iš A. K. balso ji jautė neapykantą, pyktį, todėl ji išsigando, visą naktį nemiegojo, gėrė vaistus, kreipėsi pagalbos į policiją. Tokią nukentėjusiosios reakciją į A. K. grasinimus patvirtino ir liudytojas R. L.. Byloje taip pat nustatyta, kad iš karto po A. K. išsakytų grasinimų L. L. skambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė apie jai išsakytus grasinimus susidoroti. Aplinkybę, jog A. K. išsakytus grasinimus nukentėjusioji turėjo pagrindo įvertinti kaip realius, patvirtina tai, kad A. K. anksčiau buvo teistas už sunkius tyčinius nusikaltimus (valstybinio turto vagystę, išžaginimą, plėšimą), realiai atliko bausmę, mėnesį prieš tiriamą įvykį A. K. smurtavo prieš nukentėjusiosios globotinį S. M., už tai Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020-02-24 baudžiamuoju įsakymu A. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio1 dalį. Be to, ankstesnio konflikto metu, t. y. 2019 m. gruodžio mėnesį, kai nukentėjusioji ir jos vyras R. L. gynė S. V. interesus nuo agresyvaus A. K. ir buvo sužalotas S. M., A. K. pirmą kartą pagrasino nukentėjusiajai, po to nukentėjusioji sužinojo, kad A. K., būdamas neblaivus, skambino J. P. ir pastarojo klausė, ar jis turi 2 kg parako arba galingą šautuvą. Liudytoja S. V. teisme nurodė, jog išgėręs A. K. būna agresyvus, o liudytojas V. S. nurodė, kad A. K. būna neprognozuojamas. Visos šios aplinkybės nukentėjusiajai L. L. buvo žinomos, todėl ji, žinodama visas šias aplinkybes, pagrįstai manė, kad A. K. jai išsakyti grasinimai buvo realūs.
11. Taip pat sprendimą, jog nukentėjusiajai A. K. išsakyti grasinimai buvo nerealūs, pirmosios instancijos teismas grindė ir tuo, kad A. K. tą patį įvykio vakarą buvo sulaikytas ne dėl grasinimų L. L., o dėl to, kad būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas neparodė, kad A. K. elgėsi agresyviai, kad anksčiau negrasino, kad grasinančius žodžius A. K. pasakė konflikto su nukentėjusiąja metu iš pykčio. Analizuojant kiekvieną iš šių apylinkės teismo argumentų, matyti, kad jie nepagrįsti bylos objektyvia medžiaga. Ta aplinkybė, kad A. K. tą patį vakarą policijos pareigūnų buvo sulaikytas namuose ne dėl nukentėjusiajai išsakytų grasinimų, o dėl to, kad girtas pasirodė viešoje vietoje, nepaneigia to, kad A. K. skambino nukentėjusiajai du kartus ir išsakė grasinimus. Ši aplinkybė tik patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų R. L., V. S. bei paties išteisintojo parodymus, kad skambindamas nukentėjusiajai A. K. buvo neblaivus. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai A. K. sulaikė už padarytą administracinį nusižengimą tirdami būtent nukentėjusiosios pranešimą apie grasinimus jai, o ne tirdami visiškai kitą pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą.
12. Taip pat byloje nustatyta, kad A. K. anksčiau yra elgęsis agresyviai, grasinęs. Tai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojo R. L. parodymai, jog A. K. 2019 m. gruodžio mėnesį, naktį atėjęs pas sugyventinę S. V., gyvenančią liudytojui R. L. nuosavybės teise priklausančiame viename iš pastatų, konflikto metu nežymiai sužalojo S. M.. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020-02-24 baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, patvirtina tokius nukentėjusiosios ir liudytojo R. L. parodymus apie ankstesnį agresyvų ir smurtinį A. K. elgesį. Nors teisme liudytoja apklausta A. K. sugyventinė S. V. tvirtino, kad įvykio vakarą jai L. neskambino ir nesakė apie grasinimus papjauti, padegti, kad A. K. jai nėra grasinęs, tačiau liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. K. grasino ją užmušti, jei ji „paduos jį dėl alimentų“ (t. 1, b. l. 56–57). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atsakydama į teisėjos klausimus liudytoja S. V. nurodė, kad įvykio vakarą jai skambino R. L. ir sakė, kad A. K. grasina (t. 1, b. l. 56–57; t. 2, b. l. 18–19).
13. Taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad grasinančius žodžius A. K. išsakė konflikto metu iš pykčio. Nukentėjusioji ir liudytojas R. L. bei pats išteisintasis parodė, kad grasinimai buvo pasakyti po to, kai liudytojas R. L. ir nukentėjusioji nepakvietė A. K. sugyventinės S. V. prie telefono, tačiau ši priežastis nelaikytina pateisinančia išsakyti grasinimus. Tai, kad buvo atsisakyta tenkinti A. K. prašymą pakviesti S. V. prie telefono, nelaikytina konfliktu. Nukentėjusioji L. L. parodė, kad, kai ji atsiliepė į antrą A. K. skambutį ir iš karto pareikalavo palikti ramybėje, A. K. neprašė pakviesti S. V., o iš karto išsakė grasinimus. Kad buvo išsakyti grasinimai nukentėjusiajai, patvirtina liudytojų R. L. ir V. S. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. teigė, kad jis grasinimus išsakė supykęs po to, kai L. L. jam pasakė, jog jis netrukdytų S. V. gyventi, nes ji turi kitą sugyventinį (t. 1, b. l. 138-139). Tikėti tokia A. K. versija nėra pagrindo, nes tokių jo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Be to, pats išteisintasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad dėl tą dieną pavartoto alkoholio jis neprisimena, kodėl grasino nukentėjusiajai L. L..
14. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į ankstesnius A. K. veiksmus, į tai, kad grasinimus A. K. išsakė paskambinęs ne vieną kartą, kad grasinimus išsakė tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai ir šie grasinimai nukentėjusiajai sukėlė pagrindą manyti, kad grasinimas susidoroti gali būti realiai įvykdytas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K. išsakyti grasinimai nukentėjusiajai buvo sąmoningas kaltininko siekis įbauginti nukentėjusiąją ir tokius grasinimus A. K. išsakė veikdamas tiesiogine tyčia.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad A. K. grasino susidoroti su nukentėjusiąja, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. K. veiksmuose nėra BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Kadangi grasinimus susidorojimu A. K. išsakė ne tik nukentėjusiajai, bet ir jos sutuoktiniui – liudytojui R. L., pagrįstai A. K. kaltinime nurodyta, kad „susidoros su ja ir kitais šeimos nariais“. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pripažįstant, kad
A. K. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, t. y. 2020 m. sausio 20 d., apie 19.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs L. L., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), grasino pastarąją nužudyti, sakydamas, kad pasiimsiąs peilį ar dalgį, susidoros su ja ir kitais šeimos nariais, jei reikės ir visą kaimą padegs, taip nukentėjusiajai L. L. sukėlė pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.
16. Skirdama A. K. bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju A. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. K. išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, nuo 2014-10-07 niekur nedirba, nuo 2019-09-17 registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat iš bylos matyti, kad A. K. baustas administracine tvarka – per paskutinius penkerius metus buvo baustas 6 kartus, tarp jų 4 kartus už administracinius nusižengimus, kuriuos jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, A. K. anksčiau buvo teistas 4 kartus (1983-09-20 už vagystę, 1987-08-04 už plėšimą ir išžaginimą, 2003-03-21 už tvirkinamuosius veiksmus, 2020-02-24 už nesunkų sveikatos sutrikdymą). Nors naują nusikalstamą veiką A. K. padarė išnykus teistumui, tačiau praėjus vos mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu 2019-12-18 jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirtos švelniausios kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas), kurių vienas iš BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų yra užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertinus kaltininko asmenybę, į prokuroro skunde prašomą skirti bausmę, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, A. K. skiriant laisvės apribojimą 8 mėnesiams.
17. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35) PT-4068 dėl 48 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl A. K. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nuo 2014-10-07 niekur nedirba, nors yra darbingas, kad nuo 2019-09-17 yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi du nepilnamečius vaikus, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą ir pripažinta, kad A. K. nepagrįstai buvo išteisintas skundžiamu nuosprendžiu, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo A. K. Valstybės naudai priteisia tik dalis – 24 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 106 straipsniu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį dėl A. K. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant A. K. per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Priteisti iš nuteistojo A. K. Valstybės naudai 24,00 Eur (dvidešimt keturis Eur 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.