- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- eI3-6105-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00115-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Biržų alus“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Biržų alus“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2022 m. spalio 17 d. sprendimo ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Biržų alus“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI, Inspekcija) 2022 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 69-61 dėl UAB „Biržų alus“ 2019 m. gruodžio 10 d. skundo (toliau – ir 2022 m. spalio 17 d. sprendimas, VMI sprendimas); Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. S-2023/205 (7-158/2022) (toliau – ir 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas, Komisijos sprendimas).
Nurodo, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio AVMI) atliko pareiškėjos PVM, PM ir akcizų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. teisingumo patikrinimą ir jo rezultatus įformino 2019 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktu Nr. (42.59) FR0680-338 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuota 13 001,42 Eur PVM, 1 685,50 Eur PM, 16 738,09 Eur akcizų mokesčio. Panevėžio AVMI 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9) FR0682-268 (toliau – ir Panevėžio AVMI sprendimas) patvirtintas Patikrinimo aktas bei jame papildomai apskaičiuotos 13 001,42 Eur PVM, 1 685,50 Eur PM, 16 738,09 Eur akcizų mokesčio sumos, taip pat apskaičiuotos 2 898,76 Eur PVM delspinigių, 464,94 Eur PM delspinigių, 3 665,65 Eur akcizų mokesčio delspinigių sumos bei paskirtos 5 201 Eur PVM, 674 Eur PM, 6 696 Eur akcizų mokesčio baudos.
Pareiškėja pateikė skundą VMI, kuri 2020 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 69-15 (toliau – ir 2020 m. vasario 19 d. sprendimas, VMI sprendimas Nr. 1) patvirtino Panevėžio AVMI sprendimą. Pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S-79 (7-62/2020) (toliau – ir 2020 m. balandžio 28 d., Komisijos sprendimas Nr. 1) panaikino VMI sprendimą Nr. 1 ir skundą grąžino VMI nagrinėti iš naujo. VMI 2020 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 69-60 pareiškėjos skundo nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas (nuosprendis) baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-334/2020 (kaltinamieji Bendrovės direktorius ir gamybos meistrė). Panevėžio apygardos teismas 2021 m. birželio 14 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-334/2021 (toliau – ir 2021 m. birželio 14 d. nuosprendis), kuriuo nustatyta, kad UAB „Rolalita“ iš UAB „Biržų alus“ 2010 m. spalio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. 55 atvejais už 305 704,09 Lt (88 538,02 Eur) ir 2015 m. vasario mėn. – 2016 m. gruodžio mėn. 63 atvejais už 55 286,17 Eur įsigijo alaus, kurio įsigijimo neapskaitė UAB „Rolalita“ buhalterinėje apskaitoje, viso 143 824,19 Eur.
Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų apeliacinius skundus ir 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-80-487/2022, kuriuo pakeitė 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsniu iš J. N. ir A. N. konfiskuotinos sumos dydį sumažino iki 98 832 Eur, nustatant konfiskuotiną sumą iš J. N. ir A. N. po 49 416 Eur.
VMI 2022 m. spalio 17 d. sprendimu patvirtino VMI sprendimą Nr. 1. Pareiškėja Komisijai pateikė skundą. Mano, kad Komisijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu patvirtintos išvados, padarytos remiantis prielaidomis, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad patikrinimo metu Panevėžio AVMI tikrintas laikotarpis yra 2014-2016 m., todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek mokestinio patikrinimo metu buvo vertinami tos pačios veikos analogišku laikotarpiu. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu nuspręsta civilinio ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinius tenkinti ir priteisti iš J. N. 53 702 Eur Panevėžio valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turtinei žalai atlyginti (kurio 20 892 Eur dalį sudaro PVM, 26 407 Eur akcizo mokestis ir 6 403 Eur pelno mokestis). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 251-908/2021 (toliau – ir 2021 m. spalio 14 d. nuosprendis) iš UAB „Rolalita“ ir solidariai iš R. Š. (UAB „Rolalita“ vadovas) valstybės naudai priteista 27 878 Eur turtinės žalos atlyginimo (27 781 Eur PVM ir 97 Eur pelno mokesčio). UAB „Rolalita“, vykdydama įsiteisėjusį 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį, yra sumokėjusi 27 781 Eur PVM (tame tarpe 24 974 Eur pirkimo PVM nuo iš Bendrovės įsigyto neapskaityto alaus) ir 97 Eur pelno mokesčio. UAB „Rolalita“ sumokėjo priteistą sumą PVM ir pelno mokesčio už iš Bendrovės 114 atvejų įsigijęs alaus ir 324 vienetus tuščių butelių.
Pažymi, kad Komisija sprendimu konstatavo, jog Inspekcijos inicijuotas Bendrovės mokestinių prievolių vykdymo patikrinimas ir Bendrovės atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl konkrečios veikos yra susiję tiek iš esmės, tiek laiko požiūriu, t. y. vertinama ta pati veika. Nors baudžiamojoje byloje sprendžiamas Bendrovės direktoriaus ir gamybos meistrės kaltumo klausimas, o mokestiniame ginče mokesčiai apskaičiuoti Bendrovei, tačiau vien šis faktas nepaneigia išvados, kad šie procesai (baudžiamasis ir mokestinis) yra susiję.
Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostata, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartimis (Nr. 2K-322/2003, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-167-788/2015), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies nuostata.
Komisija 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Bendrovei papildomai apskaičiavo PVM, paskyrė baudą bei apskaičiavo delspinigius už tuos pačius sandorius, už kuriuos UAB „Rolalita“ yra sumokėjusi PVM ir šis UAB „Rolalita“ PVM nėra atskaitytas (VMI riboja UAB „Rolalita“ teisę į PVM atskaitą) solidariai su R. Š., be kita ko, susiję asmenys (direktorius ir gamybos meistrė) baudžiamąja byla buvo nubausti konfiskuojant po 49 416 Eur iš kiekvieno, kaip nusikalstamos veikos rezultatas (J. N. taip pat yra sumokėjęs jam paskirtą sumą), siekia dar kartą nubausti Bendrovę už tą pačią veiką.
Mano, kad Komisijos sprendimu pažeistas teisės PVM neutralumo principas neleidžiant Bendrovei taikyti PVM atskaitos teisės. Mokesčių mokėtojų teisė į PVM atskaitą, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (2009 m. spalio 29 d. sprendimas byloje SKF, C-29/08, 2005 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Kretztechnik AG, C-465/03, 2010 m. spalio 21 d. sprendimas byloje C-385/09 (Nidera byla)) yra absoliuti ir negali būti paneigta.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Inspekcija Bendrovės mokestinį patikrinimą atliko pagal pateiktus Bendrovės pirminius apskaitos dokumentus ir jų suvestinius registrus, remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 30 d. Specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-5-4780 Dėl UAB „Biržų alus“ ūkinės finansinės veiklos (toliau – ir FNTT Specialisto išvada) nustatytais ir Kaltinamajame akte nurodytais faktais ir pagal VMI duomenų bazėse esančius duomenis. Nustatyta, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu 2014-2016 metais turėjo ūkinių-finansinių sandorių (prekyba alumi) su UAB „Rolalita“, S. S. IĮ, A. G. IĮ, kurių metu neapskaitė dalies pajamų, t. y.: 77 (iš jų 75 atvejai susiję su UAB „Rolalita“) atvejais duomenys, įrašyti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose bei dokumentuose, paimtuose kratos metu skiriasi. Dėl neįtrauktų į apskaitą 73 448,10 Eur pajamų už 2014-2016 m. UAB „Rolalita“ parduotą alų, Bendrovė neapskaičiavo ir nesumokėjo 12 774,61 Eur PVM ir 16 596,69 Eur akcizų mokesčio. Nustatyta, kad Bendrovė minėtu laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo dar 70 Eur PVM ir 102 Eur akcizo. Taip pat Bendrovė neapskaičiavo gautų pajamų ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 156 Eur PVM, 37,8 Eur akcizo mokesčio; dėl negautų 900 Eur pajamų patyrė 900 Eur nuostolį.
Cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-80-487/2022 ir teigia, kad aplinkybė, jog Bendrovė prekiavo neapskaityta produkcija (alumi) pasitvirtino. Iš dalies kaltę pripažino ir Bendrovės direktorius J. N., kiek tai susiję su įmone UAB „Rolalita“, taip pat prisipažino ir asmenys įsigiję neapskaityto alaus, kuriuo po to patys prekiavo, o finansinių operacijų neįtraukė į įmonių buhalterinę apskaitą. Inspekcija Bendrovės mokesčio bazę nustatė tiesiogiai, remiantis kratos metu išimtais dokumentais (PVM sąskaitos faktūros neįtrauktos į Bendrovės apskaitą ir kt. dokumentais) bei liudytojų parodymais.
Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-334/2021 J. N. skyrė 250 MGL (9 415 Eur) ir 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudas, bei nusprendė konfiskuoti iš J. N. ir A. N. 161 242 Eur, po 80 621 Eur iš kiekvieno kaip nusikalstamos veikos rezultatą į valstybės nuosavybę. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-80-487/2022 pakeitė minėto nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu iš J. N. ir A. N. konfiskuota 161 242 Eur, po 80 621 Eur iš kiekvieno kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir sumažino iš nuteistųjų J. N. ir A. N. konfiskuotinos sumos dydį iki 98 832 Eur, nustatant konfiskuotiną sumą iš J. N. ir A. N. po 49 416 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Remiasi LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4027-442/2021. Teigia, kad baudžiamojoje byloje baudos skirtos fiziniam asmeniui, o Inspekcija sprendimu PVM, PM, akcizų baudas skyrė Bendrovei. Nagrinėjamoje situacijoje nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Baudos Bendrovei skirtos pagrįstai.
Akcentuoja, kad pareiškėjos direktorius ir UAB „Rolalita“ direktorius sukčiavo PVM apmokestinimo srityje. Tai reiškia, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, nes prekiavo „neapskaitytu“ alumi, kas leido nuo gautų pajamų už jo pardavimą nemokėti mokesčių. Tais atvejais, kai sukčiaujančios šalys siekia išvengti mokestinių prievolių, joms negali būti taikomos PVM atskaitos taisyklės ar PVM neutralumo principas, kurie pripažįstami tik sąžiningiems mokesčių mokėtojams (žiūrėti: LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-438/2020).
Pažymi, kad 2023 m. spalio 24 d. LAT nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė dėl PVM priteisimo iš R. Š. ir UAB „Rolalita“ kitoje byloje nėra svarbi nagrinėjant žalos, padarytos nesumokėjus mokesčių valstybei, priteisimo klausimą šioje byloje. Pareiškėjos prekių tiekimas įmonei UAB „Rolalita“ ir UAB „Rolalita“ prekių pardavimas tretiesiems asmenims yra dvi atskiros apmokestinamųjų sandorių grupės. Nors sandorių grandinę sudarė tos pačios prekės, kiekviename prekių pardavimo etape mokėtinas PVM vertinamas atskirai. Todėl tai, kad iš UAB „Rolalita“ priteistas PVM už neapskaitytų iš pareiškėjos pirktų prekių pardavimą tretiesiems asmenims, niekaip nepaneigia pareiškėjos prievolės sumokėti PVM už tų prekių tiekimus įmonei UAB „Rolalita“. Šiuo aspektu pareiškėja negali remtis teise į PVM atskaitą.
Remiasi ESTT praktika (2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje HA.EN, C-227/21), kurioje nurodoma, jog nacionaliniai teismai ir institucijos turi neleisti pasinaudoti teise į atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatyta, kad šia teise naudojamasi sukčiaujant ar piktnaudžiaujant.
Atsiliepimas
Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio a punktą, siejamą su mokesčių neutralumo principu, reikia aiškinti taip, kad pagal jį leidžiama nacionalinė praktika, pagal kurią vienam apmokestinamajam asmeniui parduodant produkciją kitam apmokestinamajam asmeniui, atsisakoma suteikti pardavėjui teisę atskaityti pardavimo PVM po to kai su pardavimo PVM sutampantį pirkimo PVM sumokėjo pirkėjas, kai nėra nustatoma PVM sukčiavimo arba PVM piktnaudžiavimo požymių.
Teisėjų kolegija nustatė:
ginčas kilęs dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (36.9) FR0682-268; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI, Inspekcija) 2022 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 69-61(toliau – ir 2022 m. spalio 17 d. sprendimas, VMI sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo (toliau – ir 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas, Komisijos sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamais mokesčių administratoriaus sprendimais pareiškėjai priskaičiuota į biudžetą sumokėti 13 001,42 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM), 2 898,76 Eur PVM delspinigius, 5 201 Eur PVM baudą, 1 685,50 Eur pelno mokestį (toliau - PM), 464,94 Eur PM delspinigius, 674 Eur PM baudą, 16 738,09 Eur akcizų, 3 665,65 Eur akcizų delspinigius, 6 696 Eur akcizų baudą.
Šie mokesčiai pareiškėjai priskaičiuoti už tai, kad pareiškėja 2014-2016 m. laikotarpiu į apskaitą neįtraukė dalies ūkinių operacijų, ne visas gautas pajamas įtraukė į PM bazę, neapskaičiavo ir nedeklaravo dalies pardavimo PVM, nuo dalies pagamintos produkcijos (alaus) neapskaičiavo ir nedeklaravo akcizų, o būtent, pagal išrašytas UAB „Rolalita“ 75 PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo pripažintos neatitinkančios tikrojo ūkinės operacijos turinio bei jų pagrindu buvo neįtraukta iš viso 73 448,10 Eur (2014 m. - 18 244,62 Eur, 2015 m. - 34 574,22 Eur, 2016 m. - 20 629,26 Eur) pajamų. Dėl už parduotą alų neįtrauktų į apskaitą pajamų pareiškėja neapskaičiavo 12 774,61 Eur PVM ir 16 596,69 Eur akcizų; pagal 2015-02-26 PVM sąskaitą faktūrą BIRAL Nr. 0197758 S. S. individualiai įmonei pardavė 500 litrų alaus už 405,35 Eur, iš jų 70 Eur PVM, tokiu būdu pareiškėja neapskaičiavo70 Eur PVM ir 102 Eur akcizų; A. G. įmonei 2016 m. be apskaitos dokumentų pardavė 1500 litrų alaus už 900 Eur sumą, tokiu būdu pareiškėja neapskaičiavo 156 Eur PVM ir 37,80 Eur akcizų.
Pareiškėja nesutikimą su šiais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad: 1. PVM priskaičiavimo atveju už ūkines operacijas vykdytas su UAB „Rolalita“ yra pažeistas teisės PVM neutralumo principas, nes teismo nuosprendžiu nesumokėtas už šias operacijas UAB „Rolalita“ iš pareiškėjos pirkimo PVM yra priteistas bei sumokėtas į biudžetą, todėl nepagrįstai iš pareiškėjos papildomai priskaičiuotos mokėtinos PVM sumos, netaikant PVM atskaitos taisyklių, t. y. , kad šios sumos yra neteisingai apskaičiuotos, pažeidžiant PVM atskaitos taisykles; 2. yra pažeistas draudimo dvigubai apmokestinti už tas pačias ūkines operacijas principas, nes baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriais siekiama iš J. N. išieškoti sumas, kurios sutampa su sumomis priskaičiuotomis pareiškėjai ginčijamais sprendimais.
Pažymėtina, kad pareiškėja aritmetinio priskaičiuotų sumokėti mokesčių dydžio neginčija. Iš esmės neginčija ir jai priskaičiuoto PM ir akcizų mokesčio bei su jais susijusių baudų ir delspinigių, nes skunde teismui tais klausimais nėra pateikta jokių argumentų. Kaip minėta, pareiškėjos skunde teikiami tik argumentai dėl nepagrįstai apskaičiuoto PVM bei jo dydžio.
Byloje tarp šalių nėra ginčo ir dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėja 2014-2016 m. laikotarpiu į apskaitą neįtraukė minėtų ūkinių operacijų, taip siekdama nuslėpti įvykusiais ūkines operacijas bei išvengti mokesčių, susijusių su šiomis operacijomis, mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta ir tai, kad mokesčių administratorius mokesčių bazę nustatė pagal kratos metu paimtus dokumentus, t.y., įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes tai atlikti buvo pakankamai duomenų ir buvo galima mokestį apskaičiuoti, remiantis pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, išskyrus atvejį, dėl 30 vnt. statinių alaus pardavimo A. G. įmonei už 900 Eur, kai buvo remtasi baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymais.
Dėl argumentų, kad yra pažeistas draudimo dvigubai apmokestinti už tas pačias ūkines operacijas principas, nes baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriais siekiama iš J. N. išieškoti sumas, kurios sutampa su sumomis priskaičiuotomis pareiškėjai ginčijamais sprendimais .
Iš baudžiamosios bylos, kurioje sprendžiamas civilinio ieškinio pareikšto J. N. klausimas matyti, kad baudžiamojoje byloje VMI 2019 m. sausio 14 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl J. N. neteisėtų veiksmų UAB „Biržų alus“ 2010–2013 metais nesumokėjo 53 702 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), taip padarydamas žalą valstybei, todėl prašė iš J. N. priteisti valstybės naudai 53 702 Eur (t. 40, b. l. 105–108), t.y., baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys J. N. yra pareikštas už 2010–2013 metų laikotarpiu galimai nesumokėtą 53 702 Eur pridėtinės vertės mokestį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. sausio 22 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-870/2024).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nesumokėti mokesčiai priskaičiuoti už 2014-2016 m. laikotarpį. Kadangi nesutampa laikotarpiai už kuriuos yra siekiama išieškoti nesumokėtus mokesčius iš pareiškėjos ir J. N., todėl pareiškėjos teiginiai dėl dvigubo apmokestinimo, vien šiuo aspektu, yra nepagrįsti bei neteisingi.
Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje Lietuvos aukščiausiasis teismas dėl pareikšto civilinio ieškinio J. N. išaiškino ir tai, kad žalos, padarytos valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, subjektas yra mokesčių mokėtojas, kuriam pagal įstatymą tenka prievolė mokėti valstybei atitinkamus mokesčius, šiuo atveju – įmonė, o įmonės vadovo atsakomybė, esant visumai pirmiau išdėstytų sąlygų, gali būti tik subsidiarioji, dėl ko iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, be kita ko, būtina išspręsti klausimą dėl tinkamo civilinio atsakovo nustatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023).
Šios aplinkybės patvirtina, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje apimtis bei asmenys, kurie bus atsakovais, nėra iki šiol išspręsta. Šios aplinkybės baudžiamojoje byloje turės būti sprendžiamos, atsižvelgiant į šioje administracinėje byloje nagrinėjamų klausimų ratą bei apimtį.
Visa tai paneigia pareiškėjos teiginius dėl galimo dvigubo apmokestinimo už tas pačias ūkines operacijas, dėl ko jie atmetami, kaip nepagrįsti ir neteisingi.
Dėl argumentų, kad PVM sumos yra neteisingai apskaičiuotos, nes pažeistos PVM atskaitos taikymo taisyklės.
Pareiškėja nesutikimą su ginčijamais sprendimais šiuo aspektu iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjos pardavimo PVM UAB „Rolalita“ iš pareiškėjos buvo priteistas antrą kartą po to kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu baudžiamojoje byloje jau buvo priteistas pirkimo PVM (pirkimo iš pareiškėjos) iš UAB „Rolalita“ ir subsidiariai R. Š. - Vilniaus apygardos teismo 2021 spalio 14 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-908/2021 iš UAB „Rolalita“ ir subsidiariai iš R. Š. valstybės naudai buvo priteista 27 878 Eur turtinės žalos atlyginimas (27 781 Eur PVM ir 97 Eur PM) - nesumokėto pirkimo PVM už neapskaitytos produkcijos iš Pareiškėjo įgijimą.
Minėta, kad pareiškėjos neteisėta mokestinė veikla pasireiškė tuo, kad pareiškėja 2014-2016 m. laikotarpiu į apskaitą neįtraukė dalies ūkinių operacijų, ne visas gautas pajamas įtraukė į PM bazę, neapskaičiavo ir nedeklaravo dalies pardavimo PVM, nuo dalies pagamintos produkcijos (alaus) neapskaičiavo ir nedeklaravo akcizų.
Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.“
Iš šios teisės normos matyti, kad tais atvejais, kai yra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo ir pan. mokesčių administratoriui yra suteikta teisė neatsižvelgti į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bei atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoti pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau-PVMĮ) 57; 64; 89 straipsnių nuostatas prekių tiekimo grandinėje, įvykusioje tarp PVM mokesčių mokėtojų, gautas pardavimo PVM apskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą už tą mokestinį laikotarpį už kurį buvo gautas pardavimo PVM už patiektas prekes, iš šios sumos atimant atskaitomo pirkimo PVM sumas, kurias galima atskaityti, t.y., galima atskaityti su sąlyga, jei šie tiekimai įvyko tarp PVM apmokestinamųjų asmenų ir jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje pirkimo PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių pirkėjas.
Šis reglamentavimas reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai už patiektas prekes UAB „Rolalita“ atsirado prievolė į biudžetą sumokėti pardavimo PVM. Tačiau ši pardavimo PVM suma galėtų būti sumažinta tik tuo atveju, jei pareiškėja prekėms pagaminti ir realizuoti, kurias pardavė UAB „Rolalita“, būtų įsigijusi iš kito PVM mokėtojo atitinkamas prekes (medžiagas ir pan.) pagal atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje pareiškėja (PVM mokėtojas) būtų nurodyta kaip prekių pirkėja bei būtų išskirta pirkimo PVM suma.
Byloje duomenų, iš ko (PVM mokesčio mokėtojo, ar ne) pareiškėja įsigijo medžiagas ir priemones (prekes) reikiamas prekėms pagaminti ir realizuoti, kurias vėliau pardavė UAB „Rolalita“, nenustatyta. Taip pat nenustatyta, ar pareiškėjai įsigijus šias prekes joms buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurioje pareiškėja (kaip PVM mokėtojas) būtų nurodyta kaip prekių pirkėja bei būtų išskirta pirkimo PVM suma. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja.
Visa tai lemia, kad pareiškėja neįrodė, jog ji už aptariamus prekių pardavimus yra įgijusi teisę atskaityti pirkimo PVM sumas.
Apibendrinus daroma išvada, kad mokesčių administratorius pagristai ir teisingai pareiškėjai priskaičiavo sumokėti į biudžetą pardavimo PVM, gautą pradavus prekes UAB „Rolalita“ ir kitiems minėtiems kontrahentams bei nuo šių sumų pagrįstai ir teisingai neatskaitė pirkimo PVM, nes pareiškėja nenurodė nei aplinkybių bei nepateikė nei atitinkamų įrodymų, suteikiančių teisę į PVM atskaitą už įvykdytus pardavimus.
Aptartas teisinis reglamentavimas lemia ir tai, kad pareiškėjos prievolės sumokėti pardavimo PVM už ūkines operacijas su UAB „Rolalita“, neįtakoja aplinkybė, ar UAB „Rolalita“ sumokėjo į biudžetą pirkimo PVM, ar ne. Atitinkamai aplinkybė, kad galimai UAB „Rolalita“ į biudžetą sumokėjo pirkimo PVM bei negalėjo pasinaudoti teise į PVM atskaitą, dėl ko galimai nepagrįstai į biudžetą yra, ar bus sumokėta per daug, nagrinėjamu atveju nėra susiję su pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimu, taikant jos atžvilgiu PVMĮ 57; 64; 89 straipsnių nuostatas bei apskaičiuojant jai mokėtino PVM dydžio sumas.
Šiuo atveju pareiškėjos nurodomi argumentai dėl PVM atskaitos taisyklių pažeidimo, iš esmės yra siejami su galimu UAB „Rolalita“ subjektinių teisių pažeidimu, tačiau, kaip minėta, tai neturi įtakos pareiškėjos prievolei sumokėti į biudžetą pardavimo PVM už parduotas prekes UAB „Rolalita“, o tuo pačiu neįtakoja jos subjektinių teisių ir pareigų apimties šioje teisinių santykių srityje.
Aptartas teisinis reglamentavimas lemia ir tai, kad yra netenkinamas pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą žemiau nurodytu klausimu: Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio a punktą, siejamą su mokesčių neutralumo principu, reikia aiškinti taip, kad pagal jį leidžiama nacionalinė praktika, pagal kurią vienam apmokestinamajam asmeniui parduodant produkciją kitam apmokestinamajam asmeniui, atsisakoma suteikti pardavėjui teisę atskaityti pardavimo PVM po to kai su pardavimo PVM sutampantį pirkimo PVM sumokėjo pirkėjas, kai nėra nustatoma PVM sukčiavimo arba PVM piktnaudžiavimo požymių.
Pažyminėtina, kad, vadovaujantis 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM direktyva) 167 straipsniu, teisė į atskaitą atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM. PVM direktyvos 179 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta: „Apmokestinamasis asmuo teisę į PVM atskaitą įgyvendina taip – iš visos PVM sumos, mokėtinos per atitinkamą mokestinį laikotarpį, atima visą PVM sumą, į kurios atskaitą per tą patį laikotarpį jis įgijo teisę ir ja naudojasi pagal 178 straipsnį.“
Šią PVM direktyvos nuostatą įgyvendina aptarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57; 64; 89 straipsniai, kurių nuostatos nagrinėjamu atveju ir buvo taikomos, byloje kilusio ginčo teisiniams santykiams spręsti, dėl ko pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio a punkto nuostatų išaiškinimo, yra neaktualus nagrinėjamai bylai.
Be to, ši norma yra pakankamai aiški ir suprantama, nes dėl jos aiškinimo ir taikymo yra plati ir išsami ESTT jurisprudencija (pvz. ESST 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Senatex, C-518/14, EU:C:2016:691, 2019 m. spalio 16 d. Sprendimas Glencore Agriculture Hungary, C-189/18, EU:C:2019:861, 2022 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas byloje HA.EN, C 227/21 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Biržų alus“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.