Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ostina“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. ĮP/13/2019/I/VAL „Taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) ir nutraukti administracinės bylos teiseną. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti atstovavimo išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VMI 2019 m. gruodžio 18 d. surašė įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 000211 ir jo pagrindu buvo priimtas Nutarimas, kuriuo Bendrovei buvo paskirta 3 472 Eur bauda. Nors Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo kaltė dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo padarymo yra įrodyta Nutarime išvardytais dokumentais, tačiau 2019 m. rugsėjo 6 d. faktų fiksavimo pažymoje visai nėra minimi nelegalaus darbo santykiai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, operatyvaus patikrinimo pažyma laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes nesukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Operatyvaus patikrinimo pažyma nesukuria jokių teisinių santykių tarp subjektų.

2.2. Operatyvus patikrinimas atliktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI), tačiau Nutarimas skirti baudą pareiškėjui yra priimtas kito subjekto – VMI. VMI, skirdama baudą, išimtinai rėmėsi Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo metu surinkta medžiaga. Nėra aišku, kodėl kitas subjektas, neatlikęs jokių savarankiškų veiksmų, priėmė sprendimą, kuris sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą procedūrą siekiant nustatyti pareiškėjo gautą mokestinę naudą, turėjo būti atliktas teminis pareiškėjo mokestinis patikrinimas, kurio metu turėjo būti apskaičiuotas darbo užmokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teisingumas ir tokiu būdu Kauno AVMI turėjo priimti sprendimą, kurį turėtų tvirtinti VMI. Šiuo atveju skundžiamas Nutarimas priimtas vadovaujantis neaiškiomis procedūromis ir tik išimtinai remiantis Kauno AVMI surinkta operatyvaus patikrinimo medžiaga, kurios pagrindu pareiškėjo direktoriui V. R. (toliau – ir direktorius) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

2.3. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas ir nepriekaištingas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinamas sistemos nuoseklumas, vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius teisinius santykius. Administracinėje teisėje lygiateisiškumo principu siekiama užtikrinti visų subjektų, susijusių administraciniais teisiniais santykiais, lygybę prieš įstatymą. Mokesčių teisėje lygiateisiškumo principo esmė ta, kad visiems mokesčių mokėtojams atitinkami mokesčių įstatymai ir juose nustatytos apmokestinimo sąlygos būtų taikomos vienodai, užtikrinant asmenų lygybę. Objektyvia prasme lygybė tai įstatymo nustatyta vienoda galimybė pasirinkti tam tikrą elgesio variantą ar vienodai reikalauti tam tikros pareigos vykdymo iš kitų teisinių subjektų analogiškoje situacijoje. Kauno AVMI, atlikusi operatyvų patikrinimą, surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuris yra apskųstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, teismo sprendimas dar nėra priimtas. Šis administracinio nusižengimo protokolas surašytas direktoriui, tuo metu pagal Įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, juridiniam asmeniui bauda gali būti skiriama tik tuomet, kai padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK). Šiuo atveju, surašius administracinio nusižengimo protokolą direktoriui, pareiškėjui turi būti taikoma minėta Įstatymo 56 straipsnio 10 dalis, pagal kurią jam negalėjo būti paskirta bauda, nes pagal ANK yra nubaustas direktorius.