Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-28 · Civilinė byla Nr. e2S-2599-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-28Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2018-10-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
e2S-2599-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00280-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Pareiškėjas
O. G., I. G.
Suinteresuotas asmuo
V. R., I. L., Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2599-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00280-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2YT-487-547/2017 pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. R., I. L., Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja patikslintame ieškinyje prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad jos, pareiškėjos O. G. tėvas J. R., J., miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo J. R., M. (duomenys neskelbtini) mirties iki nacionalizacijos 1940-07-22, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško; 2) jog 1991-10-29 prašymu ir 1992-06-19 susitarimu yra išreikšta jos, pareiškėjos O. G. tėvo J. R., J. valia atkurti nuosavybės teises į jo paties iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško; 3) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.Suinteresuoti asmenys V. R., I. L. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą, su pareiškėjos pareiškimu sutiko.Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą, prašė pareiškėjos patikslinto pareiškimo netenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir civilinę bylą Nr. e2YT-487-547/2017 pagal pareiškėjos O. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims V. R., I. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui, sustabdė iki bus priimtas teismo sprendimas Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-2052-525/2017.Teismas, susipažinęs su civilinėje byloje reiškiamais reikalavimais, konstatavo, kad Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-487-547/2017 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2052-525/2017 yra susijusios taip, jog Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, paneigiant ar patvirtinant Kauno apygardos administracinio teismo nustatytus faktus dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, turės įrodomąją, prejudicinę ir tiesioginę įtaką nagrinėjamai civilinei bylai, sprendžiant kas buvo tikrasis žemės savininkas jos nacionalizavimo momentu. Pabrėžė, jog sustabdžius šią civilinę bylą Nr. e2YT-487-547/2017, bus išvengta pakartotinio tų pačių reikšmingų faktų nustatinėjimo, prieštaringų sprendimų priėmimo.Teismas darė išvadą, kad egzistuoja teisinis pagrindas sustabdyti šią civilinę bylą, nes administracinės bylos išnagrinėjimas ir atitinkamo sprendimo joje priėmimas gali lemti tolesnę šios bylos nagrinėjimo eigą, todėl civilinę bylą sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2052-525/2017 (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja O. G. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį dėl civilinės bylos Nr. e2YT-487-547/2017 sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinės bylos sustabdymo pagrindus, pažeidė CPK 162³ str., 163 str. 3 p., dėl ko nepagrįstai skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą. Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2052-525/2017 nėra ir negali būti pagrindu sustabdyti Varėnos rajono apylinkės teisme ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtą civilinę bylą. Priešingai – Varėnos rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla dėl juridinių faktų nustatymo turi tiesioginę prejudicinę reikšmę Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamai administracinei bylai, o ne atvirkščiai.Pareiškėja 2001 metais kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos tėvas buvo turto savininkas nacionalizacijos metu. Įvertinus šioje 2001 metais išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-0730/2001 surinktus rašytinius įrodymus, apklausus liudytojus, tuometinė Alytaus apskrities viršininko administracija teisme patvirtino, kad nustatinėti teismui tokį juridinį faktą nėra būtinybės, nes administracijai visiškai pakanka archyvinių duomenų tokiam juridiniam faktui patvirtinti. Varėnos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-0730/2001 priėmė 2001 m. spalio 1 d. nutartį palikti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtu. Nacionalinės žemės tarnyba 2010-2011 m. priėmė Sprendimus atkurti pareiškėjos tėvui nuosavybės teises į turėtą nuosavybę. Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-1535-406/2016 2016 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą panaikinti minėtus Sprendimus dėl nuosavybės teisių pareiškėjos tėvui atkūrimo, motyvuodamas tuo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-0730/2001 juridinio fakto dėl pareiškėjos tėvo turėtos nuosavybės nenustatė, nes pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu. Todėl pareiškėja pakartotinai buvo priversta kreiptis į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl to paties juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes jis lems administracinės bylos baigtį. Priešingu atveju be teismo tvarka nustatyto šio juridinio fakto administracinis teismas panaikins Sprendimus dėl nuosavybės teisių pareiškėjos mirusiam tėvui atkūrimo. Jei Varėnos rajono apylinkės teismas nustatys atitinkamą prašomą nustatyti juridinį faktą, administracinėje byloje nebus teisinio pagrindo panaikinti priimtus 2010-2011 m. Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes administracinėje byloje iškelta abejonė dėl nenustatyto turto savininko nacionalizacijos metu bus pašalinta – CPK nustatyta tvarka atitinkamas juridinis faktas, dėl pareiškėjos tėvo buvimo turto savininku, bus nustatytas.Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu patvirtino, kad byloje prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jei jis bus teismo nustatytas, turės prejudicinės reikšmės administracinei bylai dėl administracinių aktų (Sprendimų) panaikinimo. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2052-525/2017 nenustatinės juridinę reikšmę turinčio fakto – ar pareiškėjos tėvas buvo turto savininku nacionalizacijos metu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą administraciniams teismams nepriskirta nustatinėti civilinę reikšmę turinčius faktus. Atitinkamą juridinį faktą pagal jam priskirtą kompetenciją yra teismingas nustatyti Varėnos rajono apylinkės teismas CPK 444 str. 445 str. nustatyta tvarka.Bylos sustabdymas sukurs pareiškėjai neatitaisomas sunkias teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepagrįstai pažeidė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Jei ši civilinė byla bus sustabdyta iki kol Vyriausiasis administracinis teismas priims administracinėje byloje teismo sprendimą, civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neteks prasmės. T.y. jei administracinis teismas panaikins sprendimus dėl nuosavybės teisių pareiškėjos tėvui atkūrimo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas. Todėl net jei po civilinės bylos atnaujinimo Varėnos rajono apylinkės teismas patenkins pareiškėjos pareiškimą ir nustatys jos prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, jie iš esmės nesukurs siekiamų teisinių pasekmių, nes administraciniai Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau bus panaikinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje. Pareiškėja neteks nuosavybės, kurią paveldėjo iš savo tėvo J. R., ir šis sprendimas įgis res judicata galią.Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Negalima atmesti tikimybės, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritars apeliantės argumentams ir padarys išvadą, kad sprendimais nuosavybės teisės atkurtos būtent į apeliantės tėvo J. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, todėl atkuriant nuosavybės teises apeliantės tėvui teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Tokiu atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyti nebūtų pagrindo, kadangi jo nustatymas nesukeltų teisinių pasekmių apeliantei.Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu sutiko su apeliantės atstove, kad juridinis faktas, jei būtų nustatytas, turėtų įtakos administracinei bylai Nr. eA-2052-525/2017 ir tokio vertinimo Nacionalinė žemės tarnyba nekeičia, tačiau sutinka ir su Varėnos rajono apylinkės teismo vertinimu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytos aplinkybės turėtų įtakos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-487-547/2017.Nacionalinės žemės tarnyba negali padaryti vienareikšmės išvados dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo ar civilinės bylos Nr. e2YT-487-547/2017 sustabdymo pagrįstumo, kadangi bet kokia išvada būtų grindžiama tik prielaidomis apie galimus administracinės bylos Nr. eA-2052-525/2017 ir civilinės bylos Nr.e2YT-487-547/2017 nagrinėjimo rezultatus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla Nr. e2YT-487-547/2017 pagal pareiškėjos O. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims V. R., I. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui, sustabdyta iki bus priimtas teismo sprendimas Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-2052-525/2017, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 3S-147; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. S3-146; 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. S3-200; 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. S3- 201; 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 3S-457; 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 3S-458; 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 3S-502; 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 3S-5O3 J. R. ir Č. R. atkurtos nuosavybės teisės į J. R. (M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 44.36 ha žemės ir 33 ha miško. 2014 m. liepos 16 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas notarinis Nr. 2910M, Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro notarės L. M. O. G.. Kauno apygardos prokuratūra pateikė prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1535-406/2016 Kauno apygardos prokuratūros prašymą tenkino. Teismo sprendime nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės savininkas J. R., M. mirė (duomenys neskelbtini), jokių objektyvių duomenų, kas jo turėtą nuosavybę valdė nacionalizacijos metu, nėra. Pastaroji aplinkybė yra esminė, sprendžiant dėl kitų asmenų galimybės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į nuosavybės teisėmis valdytą žemę. 2017 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja patikslintame pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad jos, pareiškėjos O. G. tėvas J. R., J., miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo J. R., M. (duomenys neskelbtini) mirties iki nacionalizacijos 1940-07-22, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško; 2) jog 1991-10-29 prašymu ir 1992-06-19 susitarimu yra išreikšta jos, pareiškėjos O. G. tėvo J. R., J. valia atkurti nuosavybės teises į jo paties iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško; 3) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės ir atidėjęs procesinio dokumento priėmimą ir paskelbimą, 2017 m. rugsėjo 27 d. skundžiama nutartimi bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir civilinę bylą sustabdė iki bus priimtas teismo sprendimas Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-2052-525/2017.

Dėl civilinės bylos sustabdymo.

Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Teismų praktikoje aiškinama, kad negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinės bylos sustabdymo pagrindus, nes Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2052-525/2017 nėra ir negali būti pagrindu sustabdyti Varėnos rajono apylinkės teisme ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtą civilinę bylą. Priešingai – Varėnos rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla dėl juridinių faktų nustatymo turi tiesioginę prejudicinę reikšmę Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamai administracinei bylai, o ne atvirkščiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Nagrinėjamu atveju vienas iš pareiškėjos reikalavimų – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos, pareiškėjos O. G. tėvas J. R., J., miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo J. R., M. (duomenys neskelbtini) mirties iki nacionalizacijos 1940-07-22, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 3S-147; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. S3-146; 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. S3-200; 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. S3- 201; 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 3S-457; 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 3S-458; 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 3S-502; 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 3S-5O3 J. R. ir Č. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. R. (M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 44.36 ha žemės ir 33 ha miško, kadangi minėtiems administraciniams aktams priimti pakako duomenų. Šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja, be to, ji nustatyta ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 1 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-0730/2001.Nors minėti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1535-406/2016 panaikinti, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Byla su O. G. apeliaciniu skundu perduota nagrinėti Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eA-245-525/2018).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kol nėra išnagrinėtas apeliacinis skundas minėtoje administracinėje byloje, nėra pagrindo spręsti, kad nėra ar nepakanka duomenų, dėl kurių ir prašoma nustatyti juridinį faktą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad egzistuoja teisinis pagrindas sustabdyti šią civilinę bylą, nes administracinės bylos išnagrinėjimas ir atitinkamo sprendimo joje priėmimas gali lemti tolesnę šios bylos nagrinėjimo eigą. Dėl kitų atskirajame skunde nurodomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylos procesinės baigties.

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 8,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos O. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,33 Eur (aštuonis Eur ir 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė