- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-752-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01453-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „E. G. LT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „E. G. LT“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutuojančios V. Č. nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens V. Č. bankroto bylos užbaigimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja V. Č. prašė jos atžvilgiu iškelti fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovė (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti jai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 100,00 Eur sumai, reikalingai bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą 495,00 Eur per mėnesį sumą, reikalingą jos būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti teismui tvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi iškėlė V. Č. bankroto bylą civilinėje byloje Nr. 2FB-4226-470/2018. Bankroto administravimą paskyrė vykdyti UAB „Verslo konsultantai“. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo patvirtinti V. Č. kreditoriai. 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintas V. Č. patikslintas mokumo atkūrimo planas.
3. Nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultantai“ 2022 m. vasario 17 d. Alytaus apylinkės teismui pateikė prašymą baigti fizinio asmens V. Č. bankroto bylą ir nurašyti V. Č. nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus bendroje 185 550,57 Eur sumoje. Pateikė išrašus, patvirtinančius, kad dalis reikalavimų buvo patenkinta ir parengtas patikslintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi prašymą tenkino ir baigė V. Č. bankroto bylą. N. V. Č. kreditorių – UAB „E. G. LT“ (150 762,98 Eur) ir L. G. (34 787,59 Eur) finansinius reikalavimus bendrai 185 550,57 Eur sumai.
5. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė 2022 m. vasario 8 d. parengė bankrutuojančio asmens V. Č. patikslintą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašė bankrutuojantis fizinis asmuo, nemokumo administratorė ir kreditorė L. G.. Kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „E. G. LT“ patikslinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašė, pateikė pastabas dėl bankrutuojančio asmens 2016 m. spalio 1 d. sudarytos buto nuomos sutarties bei joje nurodyto nuomos mokesčio mokėjimo, taip pat nurodė, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nebuvo pateikti duomenys apie akto įgyvendinimo laikotarpiu taikytas priemones.
6. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 1 d. tarp R. Č. ir V. Č. buvo sudaryta buto nuomos sutartis, pagal kurią V. Č. buvo suteikta teisė laikinai ir atlygintai valdyti ir naudoti butą, kiekvieną mėnesį mokant R. Č. 1,00 Eur nuomos mokestį. Nuomos sutartis, atsižvelgiant į joje nurodytą mokėtino nuomos mokesčio dydį (1,00 Eur) bei į tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tarp sūnaus ir motinos, buvo įvertinta kaip panaudos sutartis (teisė neatlygintinai naudotis daiktu), o ja prisiimti finansiniai įsipareigojimai neturėjo įtakos nei plano įgyvendinimui, nei kreditorių reikalavimų tenkinimui. Todėl į planą nebuvo įtrauktos išlaidos, susijusios su nuomos mokesčio mokėjimu. Tai, kad V. Č. gyvena sūnui priklausančiame bute buvo žinoma nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
7. Teismas nustatė, kad plano įgyvendinimo metu V. Č. ėmėsi priemonių tam, jog būtų gautos didesnės pajamos, kreditoriams sumokėta didesnė suma, nei buvo numatyta patvirtintame plane. Plano įvykdymo metu pervesta iš viso 9 258,45 Eur. Plano įgyvendinimo laikotarpiu UAB „E. G. LT“ neteikė jokių pastabų, prašymų, paaiškinimų ir/ar kitokio pobūdžio reikalavimų, ją tenkino plano sąlygos ir įgyvendinimo tvarka. Bankroto administratorė viso bankroto proceso metu reguliariai (kartą per pusę metų) šaukė kreditorių susirinkimus, teismui ir kreditoriams teikė mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitas. Tai, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas nepasirašė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir kad nepritarė bankroto bylos užbaigimui, nesudaro pagrindo atsisakyti svarstyti bankroto administratorės įgalioto atstovo prašymą dėl bankroto bylos užbaigimo.
8. Teismas nenustatė, o kreditoriai nenurodė ir neįrodė jokių Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant bankroto byla nutraukiama. Duomenų, kad bankrutuojanti V. Č. būtų vengusi vykdyti prievoles kreditoriams, slėpusi turtą ar pajamas, veikusi prieš kreditorių interesų užtikrinimą, byloje nėra. Kreditorių susirinkimo pirmininko nurodytos akto nepasirašymo priežastis ir nesutikimo dėl bankroto bylos užbaigimo argumentus, teismas laikė nepagrįstais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „E. G. LT“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1418-470/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ prašymą dėl fizinio asmens V. Č. bankroto bylos užbaigimo bei fizinio asmens bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas skundžiamojoje nutartyje išsamiai nepasisakė dėl kreditorės 2022 m. sausio 3 d. paaiškinimuose nurodytų argumentų dėl nepritarimo V. Č. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui ir bankroto bylos pabaigai. Teismas apsiribojo formaliu paaiškinimuose nurodytų aplinkybių konstatavimu, jų išsamiai nevertindamas bei neatsižvelgė, kad fizinio asmens bankroto administratorė galimai pažeidė FABĮ 12 straipsnio 3 dalį, nes nepateikė V. Č. kreditoriams informacijos apie nuomos sutartį prieš sudarant planą, todėl darytina išvada, kad planas nebuvo tinkamai ir atsakingai parengtas.
1.2. Kreditorės paaiškinimuose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą, remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu, civilinę bylą nutraukti, o ne laikyti bylą užbaigta. Teismas klaidingai vertino, kad paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl nuomos sutarties neįtraukimo į planą esą nesudaro pagrindo laikyti, kad civilinė byla turėtų būti nutraukta. Teismas nepateikė teisės normomis pagrįstų argumentų dėl nurodyto nuomos sutarties priskyrimo panaudos sutarčiai vertinimo, nes paaiškinimuose akcentuota, kad nuomos sutartis dėl savo pobūdžio (atlygintinumo) objektyviai negalėjo būti įvertinta kaip panaudos (neatlygintina) sutartis.
1.3. Kreditorei plano įgyvendinimo laikotarpiu iš administratorės negaunat informacijos apie nuomos sutartį, administratorė pastaruoju laikotarpiu neturėjo objektyvios galimybės įvertinti ir pasisakyti dėl nuomos sutarties aspektų plano įgyvendinimo laikotarpiu. Siekdama patikrinti administratorės kreditorei pateiktus dokumentus apie tai, kad esą visi plane numatyti įsipareigojimai yra įgyvendinti tinkamai, nutarė patikrinti valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis apie V. Č. iki civilinės bylos iškėlimo nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą ir tik tuomet sužinojo apie nuomos sutartį. Byloje buvo siekiama nuslėpti turimus įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, o tai sudaro pagrindą laikyti, kad dėl bankroto administratorės ir V. Č. nesąžiningų veiksmų civilinė byla turėtų būti nutraukta.
1.4. Kreditorei kyla pagrindas manyti, jog V. Č. ir bankroto administratorė nesielgia sąžiningai ir neužtikrina kreditorių reikalavimų tenkinimo savalaikiškumo, nes tik kai kreditorė pateikė paaiškinimus, tuomet per nedidelį laikotarpį kreditorei buvo sumokėta ženkli, beveik du kartus didesnė negu viso plano vykdymo laikotarpiu (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) suma, mažinanti kreditorinį reikalavimą iki 150 762,98 Eur. Plano vykdymo laikotarpiu nebuvo tinkamai ir laiku tikrinamos V. Č. gaunamos pajamos, tokiu būdu buvo netinkamai ir neatsakingai vykdomos FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos pareigos. Tik po kreditorės paaiškinimų teikimo atliktas papildomų lėšų iš V. Č. gautų pajamų paskirstymas kreditoriams, sudaro pagrindo konstatuoti, kad planas nebuvo vykdomas nepriekaištingai ir nurodytais terminais.
1.5. Aplinkybės dėl nesavalaikio lėšų pervedimo byloje pirmos instancijos teismo nebuvo analizuotos, kas sudaro pagrindą išvadai, kad skundžiama nutartimi nebuvo visapusiškai įvertinti administratorės su aktu pateikti duomenys bei nebuvo atsižvelgta į tai, kad kreditorei 4 890 EUR suma buvo pervesta tik po kreditorės paaiškinimų teikimo. Kreditorės paaiškinimuose nurodyti argumentai ir pateikti duomenys sudaro pagrindą remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktu bylą nutraukti.
1.6. Kreditorė prašo priimti ir prijungti prie bylos teikiamus įrodymus – 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. vasario 22 d. kreditorės elektroninio laiško bankroto administratorei išklotines, 2022 m. vasario 22 d. kreditorės paaiškinimus dėl nepritarimo V. Č. patikslinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktui ir bankroto bylos pabaigai. Kreditorė nurodo, kad neturi informacijos ar prašomi priimti dokumentai buvo bankroto administratorės pateikti pirmosios instancijos teismui su prašymu baigti bylą. Pažymi, kad teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes jie nedidelės apimtiems.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutuojantis fizinis asmuo V. Č. atskirąjį skundą prašo atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
2.1. V. Č. nei nuo administratorės, nei nuo kreditorių neslėpė savo gaunamų pajamų, visą informaciją apie gautas pajamas administratorei teikė vieną kartą per metus. Bankrutuojantis asmuo turi būti aktyvus bankroto metu, tačiau gautų piniginių lėšų paskirstymas nėra bankrutuojančio fizinio asmens pareiga. Šią funkciją privalo atlikti bankroto administratorius. Kada paskirstyti gautas pajamas, taip pat sprendžia administratorius, o ne bankrutuojantis asmuo. Bankroto administratorė informavo skolininkę, kad papildomos lėšos buvo paskirstytos 2022 metais.
2.2. Skolininkė laiku informuodavo administratorę apie gaunamas pajamas, todėl kreditorės argumentas, kad skolininkė slėpė pajamas yra nepagrįstas. O kadangi kreditorė gavo visas jai priklausančias lėšas, ji negali tvirtinti, kad patyrė turtinę žalą ir, galimai, pavėluotas lėšų išmokėjimas turėjo kažkokį poveiki jos interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui.
2.3. Nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti jog plane nebuvo nurodyta, kad yra sudaryta nuomos sutartis, nes ši sutartis savo esme atitiko Panaudos sutartį ir neturėjo jokios neigiamos įtakos kreditorės interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui. Butas nuosavybės teise priklausė skolininkei, tačiau užtikrinant prievolių įvykdymą FMĮ „O. S.“, buvo įkeistas FMĮ „O. S.“. Skolininkei neįvykdžius prisiimtų prievolių FMĮ „O. S.“, buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra, skolą išieškant ir iš skolininkei priklausančio buto. Butas vykdomosios bylos vykdymo proceso metu buvo parduotas skolininkės pasiūlytam pirkėjui – jos sūnui R. Č.. 2016 m. spalio 1 d. tarp R. Č. ir skolininkės buvo sudaryta buto (namo) nuomos sutartis, pagal kurią skolininkei buvo suteikta teisė laikinai ir atlygintai valdyti ir naudoti butą, o skolininkė įsipareigojo kiekvieną mėnesį (be mokesčių už komunalines paslaugas) mokėti R. Č. 1,00 Eur nuomos mokestį. Prisiimti finansiniai įsipareigojimai, negalėjo turėti jokios įtakos mokumo plano įgyvendinimui, nes per visą bankroto laikotarpį nuoma būtų sudariusi apie 36 Eur, o kadangi tai yra santykiai tarp motinos ir sūnaus nuoma nebuvo mokama. Kreditorė įrodymų, kad buvo mokama nuoma nepateikė.
Šalies argumentai
2.4. Duomenys apie sudarytą sutartį nebuvo slepiami ir buvo teikiami tiek teismui, tiek skolininkės kreditoriams. Skolininkė pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo 7 dalyje nurodė, kad neatlygintinai naudojasi R. Č. priklausančiu butu. Be to, teisės aktų nustatyta tvarka ji buvo išviešinta (ji yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre), o plane buvo numatytos išlaidos komunalinėms paslaugoms padengti, todėl aplinkybė, kad skolininkė neatlygintinai gyveno jos sūnui priklausančiame bute, buvo žinoma nuo fizinio asmens bankroto bylos pradžios, todėl negalima teigti, kad ši aplinkybė paaiškėjo tik tada, kai administratorius pateikė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą.
2.5. FABĮ 10 straipsnio 6 punkte yra įtvirtintos aplinkybės, kurias privalo įrodyti būtent kreditorius, t. y. kreditorius privalėjo įrodyti, jog jo nurodyti galimi pažeidimai turi neigiamą poveikį kreditoriaus interesams ar skolininkės mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018), todėl kreditorei neįrodžius šių aplinkybių, atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą fizinio asmens nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultantai“ kreditorės atskirąjį skundą prašo atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Kreditorė skunde nurodo, kad plane nebuvo pateikti duomenys (informacija) apie sudarytą Panaudos sutartį, plano įgyvendinimo laikotarpiu nebuvo laiku tikrinamos skolininkės gaunamos pajamos ir lėšos skolininkės kreditoriams buvo paskirstytos nesavalaikiai, tačiau atskirajame skunde nėra nurodoma, kokiu būdu buvo pažeistos kreditorės teisės ir/ar teisėti interesai.
3.2. Administratorius savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir patvirtino, kad skolininkė teikė informaciją apie skolininkės padidėjusias pajamas, t. y. skolininkė neslėpė šios informacijos nei nuo administratoriaus, nei nuo kitu asmenų, o 2022 metais, atlikus skolininkės gautų pajamų perskaičiavimą, šios lėšos buvo paskirstytos skolininkės kreditoriams, įskaitant ir pagrindinę kreditorę. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ta aplinkybė, kad kreditorė 4 890,00 Eur sumą gavo 2022 metais, o ne 2021 metais, turėjo kokį nors poveikį kreditorės interesams ar fizinio asmens (skolininkės) mokumo atkūrimui.
3.3. Nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad aplinkybė, jog plane nebuvo nurodyta sudaryta Panaudos sutartis darė kokį nors neigiamą poveikį kreditorės interesams ar skolininkės mokumo atkūrimui. Panaudos sutartis nedidino skolininkės finansinių įsipareigojimų, kurie nebuvo nurodyti plane, todėl nedarė jokios įtakos nei plano įgyvendinimui, nei turėjo kokią nors neigiama įtaka kreditorės interesams. Kreditorės nurodomi pažeidimai (jeigu teismas tokius pažeidimus pripažintų) yra formalūs, jie nedarė jokios įtakos skolininkės kreditorių teisėms ir/ar teisėtiems interesams, todėl tas tikslas, kurio siekia kreditorė, reikšdama skundą, šiuo konkrečiu atveju, nėra proporcinga priemonė galimų pažeidimų pobūdžiui.
3.4. Panaudos sutartis nebuvo slepiama ir buvo teikiama teismui ir kreditoriams. Be to, ji buvo išviešinta teisės aktų nustatyta tvarka. Plane buvo numatytos išlaidos komunalinėms paslaugoms padengti, todėl aplinkybė, kad skolininkė gyvena jos sūnui priklausančiame bute buvo žinoma nuo bylos iškėlimo pradžios. Kreditoriaus pasyvumas, fizinio asmens bankroto procese, negali neigiamai paveikti sąžiningo skolininko interesų bankroto procese, o toks kreditoriaus elgesys, kai skolininkės bankroto bylos baigiamajame etape keliamas klausimas dėl informacijos, neturinčios esminės reikšmės kreditorės teisėms ir/ar teisėtiems interesams, nepateikimo bankroto proceso eigoje, neatitinka nei bankroto proceso tikslų, nei sąžiningo kreditoriaus elgesio standarto.
3.5. FABĮ 10 straipsnio 6 punkte įtvirtintas aplinkybes privalo įrodyti būtent kreditorius. Kreditorė privalėjo įrodyti, jog jos nurodyti galimi pažeidimai turi neigiamą poveikį jos interesams ar skolininkės mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018), todėl kreditorei neįrodžius šių aplinkybių, atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas bankrutuojančio asmens bankroto administratorės prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo ir kreditorinių reikalavimų nurašymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Kreditorė su atskiruoju skundu pateikė teismui 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. vasario 22 d. kreditorės elektroninio laiško bankroto administratorei išklotines, bei 2022 m. vasario 22 d. paaiškinimus dėl nepritarimo V. Č. patikslinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktui ir bankroto bylos pabaigai. Nurodė, kad šie įrodymai bankroto administratorės teismui nebuvo pateikti.
16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad bankroto administratorės prašymas dėl bankrutuojančio fizinio asmens V. Č. bankroto bylos užbaigimo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nepranešus kreditorei apie šio prašymo nagrinėjimą, sprendžia, kad yra pagrindas priimti kreditorės su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus, laiko, kad šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Kreditorė atskirajame skunde nurodo, kad bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai parengtas ir įgyvendintas, todėl yra pagrindas remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatomis civilinę bylą nutraukti, o ne laikyti ją pasibaigusia ir tokiu būdu nurašyti kreditorės 150 762,98 Eur kreditorinį reikalavimą.
18. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
19. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
20. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
21. Bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2FB-4226-470/2018, iškėlė V. Č. bankroto bylą. Bankroto administravimą paskyrė vykdyti UAB „Verslo konsultantai“. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino V. Č. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas V. Č. patikslintas mokumo atkūrimo planas.
22. FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad mokumo atkūrimo plano trukmė yra 3 metai. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
23. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo pirmininkui UAB „E. G. Lt“ nepasirašius plano įgyvendinimo akto, 2022 m. vasario 17 d. buvo surašytas plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolas. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartyje nurodė, kad ištyrus byloje esančius duomenis, nenustatyta FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant bankroto byla nutraukiama, nes objektyvių duomenų (įrodymų) apie tai, kad skolininkė būtų vengusi vykdyti prievoles kreditoriams, slėpusi turtą ar pajamas, veikusi prieš kreditorių interesų užtikrinimą, byloje nėra.
24. Kreditorė UAB „E. G. LT“ prašo nutraukti V. Č. bankroto bylą, remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų pagrindais, t. y. kai paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, bankroto priežastis ar kita, ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kreditorė atskirajame skunde nurodė, kad V. Č. 2016 m. spalio 1 d. sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nebuvo nurodyta V. Č. patikslintame mokumo atkūrimo plane. Kreditorė nurodė, kad civilinėje byloje buvo siekiama nuslėpti turimus įsipareigojimus pagal šią nuomos sutartį, ir dėl to nepritarė bankroto bylos pabaigai bei plano įgyvendinimo akto pasirašymui, nes tai sudaro pagrindą laikyti, kad dėl nemokumo administratorės ir V. Č. nesąžiningų veiksmų byla turėtų būti nutraukta.
25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. spalio 1 d. tarp R. Č. ir V. Č. buvo sudaryta buto nuomos sutartis, pagal kurią V. Č. buvo suteikta teisė laikinai ir atlygintai valdyti ir naudoti butą, o V. Č. įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti R. Č. 1,00 Eur nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje padaryta išvada, kad nuomos sutartis, atsižvelgiant į joje nurodytą mokėtino nuomos mokesčio dydį (1,00 Eur) bei į tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tarp sūnaus ir motinos, savo esme yra panaudos sutartis (teisė neatlygintinai naudotis daiktu), o ja prisiimti finansiniai įsipareigojimai neturėjo įtakos nei plano įgyvendinimui, nei kreditorių reikalavimų tenkinimui. Kreditorės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad byloje buvo siekiama nuslėpti turimus įsipareigojimus pagal šią nuomos sutartį, atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad nei nuo kreditorių, nei nuo bankroto administratorės V. Č. neslėpė informacijos, kad gyvena savo sūnui priklausančiame bute. Skolininkė pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad „šiuo metu gyvena savo sūnui R. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)“. Be to, ši nuomos sutartis teisės aktų nustatyta tvarka buvo išviešinta ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Išlaidos komunalinėms paslaugoms už butą padengti buvo numatytos patikslintame mokumo atkūrimo plane, kuriam kreditorė pritarė. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog tai, kad kreditorei šios aplinkybės tapo žinomos tik pateikus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skolininkė buvo nesąžininga, siekė nuslėpti ir pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis. Sudaryta nuomos sutartis nedidino skolininkės finansinių įsipareigojimų, kurie nebuvo nurodyti nemokumo plane, todėl nedarė jokios įtakos nemokumo plano įgyvendinimui ir neturėjo jokios neigiamos įtakos kreditorių interesams.
26. Kreditorė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad byla turėtų būti nutraukta ir dėl to, kad V. Č. ir bankroto administratorė nesielgia sąžiningai ir neužtikrina kreditorių reikalavimų tenkinimo savalaikiškumo, nes kreditorei buvo išmokėta papildomai 4 980 Eur suma tik po kreditorės pateiktų paaiškinimų. Kreditorė laiko, kad plano vykdymo laikotarpiu nebuvo tinkamai ir laiku tikrinamos skolininkės gaunamos pajamos ir tokiu būdu netinkamai ir neatsakingai vykdomos FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos pareigos, dėl to byla turėtų būti nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 straipsnio 6 dalies pagrindu.
27. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bankroto byla gali būti nutraukta, kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; kai nuslėpto turto vertė didesnė už viena bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiama poveiki kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018). Byloje nėra jokių duomenų, kad V. Č. būtų vengusi vykdyti prievoles kreditoriams, slėpusi turtą ar pajamas, veikusi prieš kreditorių interesų užtikrinimą. Priešingai, byloje nustatyta, kad plano įgyvendinimo metu patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 194 809,02 Eur. Plane buvo numatyta pervesti iš viso 3 240,00 Eur, tačiau plano įvykdymo metu iš viso buvo pervesta 9 258,45 Eur, t. y. beveik trigubai daugiau nei planuota, o tai rodo, kad plano įgyvendinimo metu V. Č. ėmėsi visų priemonių tam, jog būtų gautos didesnės pajamos ir kreditoriams išmokėta didesnė suma, nei buvo numatyta patvirtintame mokumo atkūrimo plane. Nemokumo administratorė 2022 m. atlikusi skolininkės gautų pajamų perskaičiavimą, šias lėšas paskirstė V. Č. kreditoriams, įskaitant ir kreditorę UAB „Expert group LT“ išmokėdama papildomai 4 890 Eur sumą.
28. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog esant prašymui dėl bankroto bylos nutraukimo, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 28 punktas).
29. Plano įgyvendinimo akto nepasirašymo 2022 m. vasario 17 d. protokole dėl V. Č. bankroto bylos pabaigos, nemokumo administratorė pripažino, kad V. Č. laiku informuodavo administratorę apie gaunamas pajamas. Nemokumo administratorė perskaičiavo skolininkės gautas pajamas už laikotarpį nuo plano patvirtinimo ir nustatė, kad V. Č. gavo papildomų pajamų, apie kurias buvo informavusi administratorę. Pajamų skirtumą sudarė padidėjęs darbo užmokestis socialinės rūpybos centre ir nedarbingumo išmoka. Administratorė prisiėmė atsakomybę, kad nepateikė informacijos kreditoriams apie šias išmokas savo ankstesnėse ataskaitose, nes nagrinėjo tik jai siųstas skolininkės darbovietės išduotas pažymas apie darbo užmokestį, bet nevertino banko išrašų. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkė buvo sąžininga ir neslėpė nuo bankroto administratorės padidėjusių pajamų. Gautų piniginių lėšų paskirstymas nėra bankrutuojančio asmens pareiga, todėl tai, kad nemokumo administratorė šias lėšas paskirstė kreditoriams tik 2022 m., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bankrutuojantis asmuo slėpė gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kreditorės UAB „E. G. LT“ atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad jai 4 890 Eur suma buvo pervesta tik po jos paaiškinimų pateikimo nemokumo administratorei ir ši suma apkritai galėjo būti nepaskirstyta, yra grįstos tik spėjimais bei prielaidomis, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kreditorė taip pat nepateikė jokių įrodymų ir byloje neįrodinėjo, kad dėl galimai laiku neišmokėtos sumos ji patyrė turtinę žalą ir, kad galimai pavėluotas lėšų išmokėjimas turėjo kažkokį poveiki jos interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui. Darytina išvada, kad kreditorės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo atmesti prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą.
30. Nagrinėjamos bylos kontekste kreditorės nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, negali būti laikomos kaltais ar nesąžiningais V. Č. veiksmais, dėl kurių būtų nutraukta bankroto procedūra. Kreditorės UAB „Expert group LT“ nurodytos nepritarimo bankroto bylos užbaigimui priežastys, įvertinus tai, kad planas buvo vykdomas ne trumpiau nei numatyta FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje, vykdant plane numatytas priemones, nelaikytinos pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mokumo atkūrimo planas buvo vykdytas tinkamai ir yra įgyvendintas, tinkamai laikytasi FBAĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatytos 3 metų plano įgyvendinimo trukmės, nemokumo administratorė atliko visus veiksmus, būtinus priimti sprendimą dėl V. Č. bankroto bylos pabaigos, todėl bankroto bylą pagrįstai laikė baigta.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.