Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl pastatų įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja, siekiant įregistruoti jos senelės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, prašo nustatyti, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises: 1) gyvenamąjį namą, plane pažymėtą lAlm su veranda 1a1ž ir priestatu 2a1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos R. M. tėvas P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina E. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos senelis J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Senelė M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

2020 m. gruodžio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-7179-445/2020, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo turtą. Tuo pačiu sprendimu teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovavimo teise po savo senelės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jos turtą.

Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra vienintelis vaikas šeimoje. Tėvai ir pareiškėja visada gyveno senelių (motinos tėvų) namuose (duomenys neskelbtini).

Savo motinos E. P. palikimą pareiškėja priėmė, kreipdamasi į notarą dėl palikimo priėmimo.

Nors motinos ir senelių palikimą yra priėmusi, negali atlikti teisinės registracijos į savo senelių sodybą, kuri iki šiol neįregistruota į viešuosius registrus.

2022 metais atliko nekilnojamojo turto – senelių S. sodybos kadastrinius matavimus. UAB “Dzūkijos matininkai” sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad Sodybą sudaro: 1) gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1m, su jo sudėtinėmis dalimis: a) priestatu ir b) veranda; 2) ūkio pastatas, plane pažymėtas 611m; 3) ūkio pastatas, plane pažymėta 6A1m; 4) ūkio pastatas, plane pažymėtas 711m; 5) ūkio pastatas, plane pažymėtas 811m; 6) ūkio pastatas, plane pažymėtas 911ž; 7) ūkio pastatas, plane pažymėtas 1011ž ir šulinys, plane pažymėtas Š.

Nuo 1989 metų pareiškėja gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini). Anksčiau sodyboje gyveno jos seneliai J. S. ir M. S. bei pareiškėjos tėvai P. P. ir E. P.. Pareiškėja naudojasi sodyboje esančiais statiniais, ten buvisiais daiktais, kitu turtu.

2024 m. balandžio 16 d., siekdama atliktus kadastrinius matavimus įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą, kreipėmės į VĮ Registrų centras Alytaus filialą.

Valstybės įmonės registrų centras išnagrinėjęs pareišėkjos 2024-04-16 prašymą Nr. 39299605 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti J. S. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - gyvenamąjį namą lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus: Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2022-12-19 pažymą Nr. (12.2.10)A7- 705, (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. SR8-9, nusprendė prašymą atmesti, nes pateikti dokumentai nepatvirtina J. S. nuosavybės teisės į minėtus statinius atsiradimo.

VĮ Registrų centras dėl papildomai pateikto Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-04-15 rašto Nr. SPR8-9 nurodė, kad šis dokumentas nėra tinkamas teisinis pagrindas J. S. nuosavybės teisių registravimui į aukščiau išvardintus nekilnojamuosius daiktus, nes jame pateiktu paaiškinimu dėl ūkinių knygų originalų nėra nustatomos asmens daiktinės teisės, o dėl kitų pateiktų dokumentų. Iš nurodyto matyti, kad visais įmanomais būdais stengėsi įteisinti iš savo senelių sodybą, tačiau to padaryti iki šiol nepavyko.

Kreipiasi į teismą, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamuosius daiktus - gyvenamąjį namą lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjos senelė M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo įgyjamosios senaties būdu.

Sodyboje (duomenys neskelbtini) pareiškėjos senelė gyveno nuo gimimo su savo tėvais, o pastariesiems mirus toliau gyveno su savo šeima. Po tėvų mirties sodyba perėjo M. S., kuri ten gyveno su sutuoktiniu J. S.. Mirus J. S., sodyboje toliau gyveno M. S.. Šis sodybos valdymo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Nuo gimimo iki mirties M. S. gyveno savo tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini). Jinai prižiūrėjo sodybą, išlaikė ją ir remontavo. Šią sodybą įgijo sąžiningai. Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Sodyba viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu. Tai patvirtina VĮ Registrų centras sprendimai. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, kurias gali patvirtinti aplinkiniai gyventojai, visą valdymo laikotarpį ( nuo savo sutuoktinio mirties – (duomenys neskelbtini)) sodyba M. S. buvo valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.

Sodyba senelė valdė kaip savą, čia buvo vienintelė ir pastovi jos gyvenamoji vieta. Visada M. S. elgėsi kaip daikto savininkas ir kiti asmenys niekada neturėjo ir neturi daugiau teisių už ją į sodybą.

Pareiškėja yra priėmusi savo senelės M. S. palikimą, pareiškėjos motina E. P. priėmusi savo tėvo J. S. palikimą, taip pat pareiškėja priėmė savo motinos palikimą, todėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekdama įregistruoti savo senelės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, prašo nustatyti, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises: 1) gyvenamąjį namą, plane pažymėtą lAlm su veranda 1a1ž ir priestatu 2a1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-71-916/2023 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

Aiškindamas įgyjamosios senaties sąlygą – kad daiktas buvo valdomas teisėtai, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 33 punktas).

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje. Kasacinio teismo konstatuota, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 punktas).

Pareiškėjos senelis J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Senelė M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr.e2YT-7179-445/2020 sprendimu 2020-12-01 buvo nustatyta, kad E. P. (pareiškėjos motina), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo turtą. Taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovavimo teise po savo senelės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jos turtą.

Sprendime nurodyta, kad pareiškėjos R. M. tėvas P. P. mirė (duomenys neskelbtini), o jos motina E. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini).

Pagal Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialo 2022-12-19 pateiktą informaciją, Varėnos rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaimo 1986 -1990 metų ūkinės knygos įrašus apie J. S. gyvenamąją vietą ir turėtą nekilnojamąjį turtą, nurodytas gyvenamasis namas ir ūkio statiniai.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nereikia įrodinėti, jog M. S., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškime nurodytų daiktų savininkė. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.

Nenustatytos aplinkybės, kad įstatymų nustatyta tvarka M. S. būtų paveldėjusi pergyvenusio sutuoktinio turtą. Faktiškai M. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. S. mirties, tapo pareiškime nurodytų statinių valdytoja ir juos valdė iki savo mirties.

Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad pareiškime nurodyti statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises viešame registre. Tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus, gali būti pripažįstama nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktą (LAT 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009, 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

Pagal archyvinius duomenis iš ūkinių knygų šeimos galva nurodomas J. S., tik neaišku kokiu pagrindu tai padaryta (ar, kad tuo metu sutuoktinis buvo laikomas šeimos galva, ar kitais motyvais). Nuosavybės teisė nėra įregistruota nei J. S., nei M. S. vardu. Tai, kad pirmiausia nurodoma gyvenamasis namas pastatytas 1965 metais, patvirtina aplinkybę, jog jis pastatytas iki pareiškėjos tėvų (P.) santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)).

Pagal pareiškėjos nurodomas aplinkybes, sodyboje (duomenys neskelbtini)pareiškėjos R. M. senelė gyveno nuo gimimo su savo tėvais, o pastariesiems mirus toliau gyveno su savo šeima. Mirus J. S., sodyboje toliau gyveno M. S.. Šis sodybos valdymo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Nuo gimimo iki mirties M. S. gyveno savo tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini). Jinai prižiūrėjo sodybą, išlaikė ją ir remontavo. Šią sodybą įgijo sąžiningai. Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Per visą pastatų naudojimo ir valdymo laikotarpį niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl šio turto.

Sodyba viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu. Tai patvirtina VĮ Registrų centro duomenys. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, sodyba M. S. buvo valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Sodybą M. S. valdė kaip savą, čia buvo vienintelė ir pastovi jos gyvenamoji vieta. Visada M. S. elgėsi kaip daikto savininkas ir kiti asmenys niekada neturėjo ir neturi daugiau teisių už ją į sodybą.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir kaip savą valdęs nekilnojamą daiktą ne mažiau kaip 10 metų, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad M. S. buvo teisėta pastatų įgijėja, juos nepertraukiamai ir niekieno netrukdomi valdė, jais naudojosi ir disponavo daugiau nei dešimt metų (sutuoktinis J. S. mirė (duomenys neskelbtini)) ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).Pastatų valdymas buvo atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo, todėl darytina išvada, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, įgyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, įgyjamąja senatimi.

Šioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal viešai paskelbtą pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareikšti pretenzijas į M. S. valdytą turtą ( nuo (duomenys neskelbtini)), neginčijo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiškė teisų į šį pastatą. Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad M. S. pastatus būtų užvaldžiusi per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, t. y. neteisėtai. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei inžinerinių įrenginių valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai, nors jis ir negalioja. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas, o asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2013, 3K-3-52-916/2017).

Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėją nesąžininga, siekiant įgyti nuosavybės teisę į turtą, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomą nekilnojamąjį daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.70 straipsnis). Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į: 1) gyvenamąjį namą, plane pažymėtą lAlm su veranda 1a1ž ir priestatu 2a1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas, siekiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.