Baudžiamasis kodeksas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas. Baudžiamasis kodeksas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
2016-07-14 – 2016-11-16113 redakcijų
- Pakeisti straipsniai
- 213, 217, 218, 224¹
Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę
Suvestinė redakcija nuo 2016-07-14 iki 2016-11-16; Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 89-2741, i. k. 1001010ISTAIII-1968
LIETUVOS RESPUBLIKOSBAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMOĮSTATYMAS
2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimas
Šiuo įstatymu Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įsigaliojimas
1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu.
2. Konkreti visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kodeksų įsigaliojimo data nustatoma atskiru įstatymu.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1168 (2002-10-31)
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įgyvendinimo tvarka
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įgyvendinimo tvarka nustatoma atskiru įstatymu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUSPATVIRTINTAS
2000 m. rugsėjo 26 d.
įstatymu Nr. VIII-1968
LIETUVOS RESPUBLIKOSBAUDŽIAMASIS KODEKSAS
BENDROJI DALIS
I SKYRIUSBENDRosios NUOSTATos
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis
1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų.
2. Šis kodeksas:
1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia;
2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones;
3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.
3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2169 (2004-04-27)
2 straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos
1. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu.
2. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.
3. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
5. Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą.
6. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.
II SKYRIUSBAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO GALIOJIMAS
3 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas
1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.
2. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
3. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų vado pareigų vykdymą (1131 straipsnis).