Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2-806-467/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00744-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.13 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijos verslui“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijos verslui“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Konsultacijos verslui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, prašydama panaikinti atsakovės 2026 m. birželio 5 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą pirkime, vykdomame atviro konkurso būdu, ,,Renginių organizavimo paslaugos“ ID 7559997 (toliau – Pirkimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta, sustabdyti sutarties vykdymą. Ieškovė nurodė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būtų sudaryta galimybė sudaryti galimai neteisėtą sutartį, būtų pažeistas viešasis interesas, o teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, ieškovės vertinimu, nesukels neproporcingos žalos nei atsakovei, nei visuomenei. Ieškovės teigimu, egzistuoja svarbesnis viešasis interesas dėl Pirkimo procedūrų teisėtumo, o ne operatyvaus Pirkimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė Pirkimo procedūras iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, įpareigojo atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta, sustabdė Pirkimo sutarties vykdymą. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą, t. y. ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismo vertinimu, nesustabdžius Pirkimo procedūrų ir atsakovei paskelbus laimėtoją bei pradėjus vykdyti Pirkimo sutartį, būtų iš esmės apsunkintos ieškovės galimybės grąžinti situaciją į stadiją, kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas. Ieškovė ieškiniu gina savo interesą išlaikyti situaciją, buvusią iki skundžiamų atsakovės veiksmų atlikimo, o ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės sudarytų sąlygas ieškovės galimai pažeisto intereso apsaugai. Teismo vertinimu, Pirkimo procedūrų sustabdymas ir draudimas sudaryti bei vykdyti Pirkimo sutartį šioje Pirkimo stadijoje atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, taip pat būtų užkirstas kelias galimiems ateityje kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po skundžiamo sprendimo priėmimo. Teismas nustatė, kad atsakovė ginčo Pirkimu siekia įsigyti renginių organizavimo paslaugas. Įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas paslaugas būtina įsigyti kuo greičiau, kadangi jų neįsigijimas numatytu terminu padarytų akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, byloje nėra. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškinys jau esamoje stadijoje privalėjo būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Jei teismas patenkintų ieškovės reikalavimą, Pirkimo procedūros būtų atnaujintos ir Pirkimo laimėtoju gali būti pripažintas kitas tiekėjas arba Pirkimas apskritai gali būti nutrauktas. Be to, esminis ginčas kyla ne dėl minusinių įkainių leistinumo, o dėl to, kad pati ieškovė paaiškino, jog pasiūlymo vertinimui naudotos neigiamos reikšmės sutarties vykdymo metu neturėtų būti taikomos tokia pačia ekonomine prasme. Taip pat ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 104 straipsnio 1 dalies ir atsakovei nepateikė ieškinio kopijos su gavimo teisme įrodymais.

Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė įrodymų, kad egzistuoja reali grėsmė, jog priėmus jai palankų teismo sprendimą, nebus įmanoma jo įvykdyti arba jo įvykdymas bus apsunkintas. Be to, teismas aiškiai nedetalizavo, kokia žala galėtų būti padaryta netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tik abstrakčiai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės sudarytų sąlygas ieškovės galimai pažeisto intereso apsaugai. Net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, teismas gali nepripažinti Pirkimo sutarties negaliojančia, o skirti perkančiai organizacijai alternatyvią sankciją.

Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai organizavo ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo procesą. Nutartyje nurodyta, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog paslaugas būtina įsigyti kuo greičiau. Toks teismo teiginys suponuoja, kad atsakovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė teismui tam tikrų duomenų, kuriuos teismas turėjo vertinti, tačiau teismas neprašė atsakovės atsiliepimo dėl ieškovės pateikto prašymo. Teismas ieškovės prašymą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai, pažeisdamas šalių rungtyniškumo principą, todėl nutartyje negalėjo remtis tuo, jog atsakovė nepateikė įrodymų.

Teismas viešąjį interesą įžvelgė labai siaurai – tik kaip tiekėjų konkurenciją, galimą negautų pajamų atlyginimą, tačiau nevertino kitos viešojo intereso pusės – Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo. Pažymima, kad ginčo Pirkimu siekiama įsigyti ne įprastus renginių organizavimo darbus, o paslaugas, būtinas Lietuvos pasirengimui pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Šios paslaugos skirtos užtikrinti valstybės funkcijų vykdymą konkrečiu, iš anksto Europos Sąjungos nustatytu laikotarpiu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmininkavimo data negali būti nukelta, pasirengimo terminai objektyviai riboti, o Pirkimo sustabdymas mažina valstybės galimybes tinkamai pasirengti arba gali sužlugdyti pasirengimą. Pirkimo sustabdymas jau sukelia neigiamas pasekmes – atsakovei kyla grėsmė prarasti viešbučių rezervacijas. Teismas tai pat neįvertino, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principą.

Ieškovė UAB ,,Konsultacijos verslui“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie atsikirtimai į atskirojo skundo argumentus:

Atskirojo skundo argumentai yra nesusiję ir teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.

Įstatyme įtvirtinta teismo diskrecijos teisė spręsti apie būtinumą informuoti atsakovą apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimą, o nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą nevertintinas kaip pažeidžiantis proceso teisės normas.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu nebūtų buvusios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė, tikėtina, jau būtų įvykdžiusi Pirkimą ir sudariusi Pirkimo sutartį. Atitinkamai, ieškovė būtų praradusi galimybę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir neturėtų galimybių grąžinti situaciją į stadiją, buvusią iki atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime. Ieškovė siekia panaikinti neteisėtą atsakovės sprendimą, o ieškovė turi materialųjį teisinį suinteresuotumą Pirkimo sutarties sudarymu. Alternatyvių sankcijų skyrimas neužtikrintų ieškovės teisėto intereso, nes galimybė sudaryti Pirkimo sutartį būtų prarasta.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas. Pirkimas nėra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tai leistų bent minimaliai spręsti, jog gali būti prarastas Pirkimo objekto įsigijimui skirtas finansavimas. Be to, iš Pirkimo Techninės specifikacijos priedo matyti, kad pirmąjį renginį reikės suorganizuoti tik 2027 m. balandžio 15–16 d. Atsižvelgiant į sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, tikėtina, kad byla, įskaitant ir apeliacinę instanciją, bus išnagrinėta ne vėliau kaip iki 2026 m. spalio 20 d. Atsakovė turės apie pusę metų ne tik užbaigti Pirkimo procedūras ir sudaryti sutartį, bet ir Pirkimo sutarties pagrindu suorganizuoti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius. Jokie viešbučių rezervacijas patvirtinantys įrodymai su atskiruoju skundu nėra pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarkos

Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai organizavo ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių būtinybę ginčo paslaugas įsigyti kuo skubiau. Atsakovės teigimu, tokia išvada iš esmės grindžiama tuo, kad ji neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir nepateikė atitinkamų duomenų, nors teismas nepranešė atsakovei apie šio klausimo nagrinėjimą ir nepasiūlė pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą. Todėl, atsakovės vertinimu, teismas negalėjo jos nenaudai remtis duomenų nepateikimo aplinkybe, teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tokiu atveju, kai mano, jog tai yra būtina. Nusprendęs, kad nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, teismas neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė būti išklausytam tokiam proceso dalyviui suteikiama vėliau, t. y. jam kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir reikiamus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2014; 2025 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-407/2025).

Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovei apie ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą ir pasiūlyti pateikti atsiliepimą į šį prašymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės atskirajame skunde pateiktu pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų aiškinimu. Nutartyje nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių būtinybę paslaugas įsigyti kuo skubiau, reiškia ne atsakovės įrodinėjimo pareigos nevykdymą, o teismo jam pateiktos bylos medžiagos įvertinimą. Atsakovė pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise būti išklausyta – nesutikdama su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ją apskundė, nurodydama argumentus dėl šių priemonių taikymo (ne)egzistavimo ir pateikdama juos pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į aptartus motyvus, daroma išvada, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovei nepranešė, nepažeidė rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų, todėl nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Atsakovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, kad: 1) net ir patenkinus ieškinį, Pirkimo laimėtoju gali būti pripažintas kitas tiekėjas arba Pirkimas apskritai gali būti nutrauktas; 2) esminis ginčas kyla ne dėl ieškovės pasiūlyme nurodytų minusinių įkainių leistinumo, o dėl to, jog pati ieškovė paaiškino, kad pasiūlymo vertinimui naudotos neigiamos reikšmės sutarties vykdymo metu neturėtų būti taikomos tokia pačia ekonomine prasme; 3) ieškovė nesilaikė VPĮ 104 straipsnio 1 dalies ir atsakovei nepateikė ieškinio kopijos su gavimo teisme įrodymais.

Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

Nustatyta, kad atsakovė paskelbė apie Pirkimą, kuriuo siekiama įsigyti atsakovės organizuojamų tarptautinių konferencijų, seminarų, oficialių pareigūnų susitikimų ir kitų fizinių ar nuotolinių renginių organizavimo bei aptarnavimo paslaugas. Jos apima renginių planavimą, vietos parinkimą, nuomą ir dekoravimą, vizualinės stilistikos užtikrinimą, techninės įrangos ir konstrukcijų nuomą bei aptarnavimą, dalyvių maitinimą, apgyvendinimą ir vežimą, socialinės–kultūrinės programos organizavimą ir kitas su renginių organizavimu susijusias paslaugas (Techninės specifikacijos 1, 3 punktai).

Iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą. Ieškovė įrodinėja, kad pasiūlymas buvo nepagrįstai atmestas dėl jame nurodytų neigiamų (minusinių) įkainių, nors Pirkimo sąlygos tokių įkainių nedraudė ir nenustatė, jog jų nurodymas savaime sudaro pasiūlymo atmetimo pagrindą. Ieškovės teigimu, pateiktais paaiškinimais ji aiškiai atskleidė neigiamų įkainių taikymo ekonominę prasmę – atitinkamų paslaugų teikimo sąnaudas ji prisiimtų savo sąskaita, tačiau nepakeitė pasiūlymo kainos, jo esmės ar sutarties ekonominės pusiausvyros. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės išvada, kad pateikdama paaiškinimus ji pakeitė savo pasiūlymą, ir teigia, jog perkančioji organizacija, taip aiškindama Pirkimo sąlygas, nesilaikė jų turinio bei pažeidė skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Ieškovė įrodinėja tinkamai pagrindusi neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir savo pajėgumą tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį, o perkančioji organizacija pateiktus duomenis įvertino formaliai, nevisapusiškai ir nepagrįstai sutapatino pasiūlymo įkainius su paslaugų teikimo sąnaudomis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įvardijo ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Atsakovės argumentai dėl ginčo dalyko ir ieškovės pateiktų paaiškinimų iš esmės yra susiję su pasiūlymo vertinimo teisėtumu, šalių argumentų pagrįstumu bei Pirkimo sąlygų aiškinimu. Šios aplinkybės turi būti išsamiai ištirtos nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys argumentai nėra akivaizdžiai nepagrįsti ar savaime negalintys lemti ieškinio patenkinimo.

Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ieškinio patenkinimas savaime nereikštų ieškovės pripažinimo Pirkimo laimėtoja ir laimėtoju galėtų būti pripažintas kitas tiekėjas arba Pirkimas galėtų būti nutrauktas, nepaneigia ieškinio prima facie pagrįstumo. Šiuo aspektu pakanka nustatyti, kad ieškovė pareiškė su Pirkimo procedūrų teisėtumu susijusius reikalavimus, kurių patenkinimas galėtų lemti ginčijamų atsakovės sprendimų panaikinimą ir sudaryti ieškovei galimybę toliau dalyvauti Pirkimo procedūrose bei konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo.

Galimas VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti perkančiajai organizacijai ieškinio kopiją ir jo gavimą teisme patvirtinančius įrodymus neįvykdymas savaime nepatvirtina ieškinio materialiojo teisinio nepagrįstumo. Pažymima, kad VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga siekiama operatyviai informuoti perkančiąją organizaciją apie tiekėjo pradėtą teisminį procesą ir užtikrinti, kad iki teismo sprendimo dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebūtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios tiekėjo pažeistų teisių gynyba galėtų pasunkėti arba tapti nebeįmanoma. Taigi VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta informavimo pareiga yra procesinio pobūdžio ir nėra susijusi su ieškinyje pareikštų reikalavimų faktiniu bei teisiniu pagrįstumu. Juolab kad nagrinėjamu atveju teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir uždraudė atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, todėl VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje nustatytu informavimu siekiamas tikslas – laikinai išsaugoti galimybę veiksmingai apginti tiekėjo teises iki Pirkimo sutarties sudarymo – buvo užtikrintas.

Šiame kontekste pažymima, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra priimtas, tačiau neįsiteisėjęs, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas, kuriuo ieškovės UAB ,,Konsultacijos verslui“ ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atmestas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu sprendimu nuspręsta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus.

Ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo po teismo sprendimo priėmimo buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo kyla tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, nors jis dar neįsiteisėjęs. Ieškovui nepalanki bylos procesinė baigtis reiškia, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – tikėtiną reikalavimo pagrįstumą – negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017). Vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienas atvejis visgi turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į ieškinio atmetimo pagrindus, konkretaus ginčo esmę ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-547-464/2023; 2026 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-344-790/2026).

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 28 d. sprendime konstatavo, kad ieškovė nepakankamai pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir nepašalino kilusių abejonių dėl pasiūlytos kainos ir jos sudedamųjų dalių realumo. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovės pateikti paaiškinimai nepateikia vienareikšmės ir objektyviai patikrinamos informacijos dėl to, kaip būtų taikomi pasiūlyme nurodyti neigiami įkainiai sutarties vykdymo metu, įskaitant atsiskaitymo mechanizmą ir sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką, todėl ieškovės pasiūlymas nėra pakankamai aiškus ir vienareikšmis kainodaros bei atsiskaitymo prasme, taip pat išlieka neaiškumas dėl pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais bei ieškovės pasirengimo vykdyti sutartį pagal pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius. Teismas pripažino, kad ieškovės pateikti paaiškinimai nepašalino esminių neaiškumų dėl pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominio turinio, jų taikymo sutarties vykdymo metu ir pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais, todėl ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai.

Įvertinęs bylos medžiagą, aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškinio atmetimas neimplikuoja išvados dėl neleistino ar aiškiai neįmanomo ieškovės pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo. Pirmiau nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovės ieškinio nepagrįstumas nėra akivaizdus, šio klausimo įvertinimui reikalingas faktinių, teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų įvertinimas, kuris, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra atliekamas. Neįsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo sprendime pateiktas ginčo aplinkybių teisinis ir faktinis vertinimas gali būti peržiūrėtas apeliacine tvarka. Iki galutinio ginčo išsprendimo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinamas status quo (esama padėtis) ir išsaugoma galimybė veiksmingai apginti ieškovės teises, jeigu dėl ginčo būtų priimtas jai palankus galutinis procesinis sprendimas.

Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinio atmetimas šiuo atveju savaime nėra pakankamas konstatuoti prima facie nepagrįsto ieškinio padavimą. Taigi, pirmoji būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu buvo tenkinama.

Nustačius, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius Pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti. Atsakovės manymu, neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, teismas gali nepripažinti Pirkimo sutarties negaliojančia, o skirti perkančiai organizacijai alternatyvią sankciją.

Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo situacija Pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir sudarius viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovei tapti Pirkimo laimėtoja būtų paneigta, taigi byloje nepavyktų apginti ieškovės galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Be to, tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti Pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįsta ir racionalu apginti ieškovų (tiekėjų) turtinius interesus, įskaitant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (žr. šios nutarties 15 punktą). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atsakovės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka šalių interesų pusiausvyros bei pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovė nurodo, kad ginčo Pirkimu siekiama įsigyti ne įprastas renginių organizavimo paslaugas, o paslaugas, būtinas Lietuvos pasirengimui pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Šios paslaugos skirtos užtikrinti valstybės funkcijų vykdymą konkrečiu, iš anksto Europos Sąjungos nustatytu laikotarpiu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmininkavimo data negali būti nukelta, pasirengimo terminai objektyviai riboti, o Pirkimo sustabdymas mažina valstybės galimybes tinkamai pasirengti pirmininkavimui.

Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

Kaip minėta, ginčo Pirkimu siekiama įsigyti atsakovės organizuojamų tarptautinių konferencijų, seminarų, oficialių pareigūnų susitikimų ir kitų fizinių ar nuotolinių renginių organizavimo bei aptarnavimo paslaugas. Iš Techninės specifikacijos sąlygų nustatyta, kad paslaugų teikimo terminas pagal sutartį negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos. Perkančioji organizacija sutarties galiojimo laikotarpiu planuoja surengti iš viso nuo 6 iki 10 renginių, iš kurių mažiausiai 6 renginiai vyks 2027 m. pirmąjį pusmetį. Iš visų planuojamų renginių ne mažiau kaip 6 renginius reikės organizuoti Vilniaus mieste ir (ar) apylinkėse. Planuojama, kad kiekviename iš šių renginių bus nuo 50 iki 150 dalyvių. Paslaugos bus užsakomos pagal faktinį poreikį kiekvienam renginiui atskirai. Preliminari informacija apie 2027 m. planuojamus surengti renginius, įskaitant preliminarias datas, dalyvių skaičių ir kitus organizacinius aspektus, pateikiama Techninės specifikacijos 1 priede (Techninės specifikacijos 2, 3, 5 punktai). Techninės specifikacijos 1 priede numatomi šie renginiai: neformalus Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo komiteto (CATS) susitikimas (2027 m. balandžio 15–16 d.); Europos Sąjungos teisės departamentų vadovų susitikimas (2027 m. balandžio 27 d.), tarptautinė konferencija e. teisingumo tema (2027 m. gegužės 18–19 d.), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atstovų susitikimas (2027 m. birželio 4 d.), Europos teisminio tinklo civilinėse bylose susitikimas (EJN CIVIL) (2027 m. birželio 10–11 d.) ir Europos teisminio tinklo baudžiamosiose bylose susitikimas bei plenarinis posėdis (EJN CRIM) (2027 m. birželio 16–18 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo paslaugos yra susijusios su Lietuvos pasirengimu pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, patvirtina Pirkimo objekto svarbą, tačiau savaime neįrodo ypatingos skubos tęsti Pirkimo procedūras, nelaukiant, kol bus patikrintas jų teisėtumas. Nors pirmininkavimo laikotarpis yra iš anksto nustatytas ir negali būti nukeltas, Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad pirmasis renginys numatytas tik 2027 m. balandžio 15–16 d., t. y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nuo skundžiamos nutarties priėmimo. Kiti renginiai numatyti 2027 m. balandžio–birželio mėn. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nėra duomenų apie artimiausiu metu turinčius įvykti renginius, kurių organizavimas dėl Pirkimo procedūrų sustabdymo taptų objektyviai neįmanomas.

Pažymima ir tai, kad viešųjų pirkimų byloms įstatyme nustatyti sutrumpinti nagrinėjimo terminai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nereiškia, jog Pirkimo procedūros bus sustabdytos neapibrėžtam laikui ar iki pat pirmininkavimo pradžios (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis). Reikšminga ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta ir joje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Net jeigu dėl priimto sprendimo būtų paduotas apeliacinis skundas, viešųjų pirkimų byloms taikomi sutrumpinti procesiniai terminai leidžia pagrįstai tikėtis, kad ginčo teisėtumo patikra bus užbaigta per pakankamai trumpą laiką. Be to, atsakovė, planuodama iš anksto žinomo laikotarpio renginius ir pasirinkdama Pirkimo paskelbimo laiką, taip pat turėjo įvertinti įprastą viešųjų pirkimų procedūrų eigą, galimų tiekėjų pretenzijų bei teisminių ginčų tikimybę.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, nei Pirkimo dokumentuose, nei atsakovės pateiktuose duomenyse nebuvo akcentuota, kad paslaugos turi būti įsigytos ypatingos skubos tvarka ar kad net trumpalaikis Pirkimo procedūrų sustabdymas sukeltų realią grėsmę pirmininkavimo renginių organizavimui. Priešingai, Pirkimo sąlygose numatyta, kad paslaugų teikimo terminas nustatytas iki 24 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, paslaugos bus užsakomos pagal faktinį kiekvieno renginio poreikį, o dalies renginių datos ir organizaciniai aspektai nurodyti tik preliminariai.

Byloje taip pat nėra konkrečių duomenų apie dėl Pirkimo sustabdymo jau kilusius ar realiai neišvengiamus neigiamus padarinius. Atsakovė nurodo, kad sustabdžius Pirkimo procedūras gali būti prarastos viešbučių rezervacijos, tačiau šių teiginių nepagrindė objektyviais duomenimis. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad konkrečios rezervacijos jau yra atliktos, iki kada jos turi būti patvirtintos, kokiomis sąlygomis jos galėtų būti prarastos. Bendro pobūdžio teiginiai apie galimus pasirengimo sunkumus ar grėsmę apsunkinti pasirengimą, nepagrįsti konkrečiais terminais, atliktinų darbų planu ir objektyviais duomenimis, nepatvirtina realios bei neatitaisomos žalos viešajam interesui.

Šiame kontekste aktualu ir tai, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik Pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad Pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, jog viešojo pirkimo metu valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 625 516/2022; 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas užtikrinti vykdomo Pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą Pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų nuspręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

Atsižvelgus į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose nagrinėjimo terminus, į tai, kad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, daroma išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.