Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, dalyvaujant ieškovo R. T. atstovui advokatui Justui Gedeikiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 4150,00 Eur skolą, 342,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas, 1977,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, tačiau atsakovės atstovė į teismo posėdį neatvyko. Pažymėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, todėl teismas neturi jokių duomenų apie atsakovės atstovės šeimyninę padėtį, o atsakovės atstovė kartu su prašymu atidėti teismo posėdį nepateikė jokių prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas aplinkybes apie atsakovės atstovės nepilnamečio vaiko ligą ir būtinumą jį slaugyti ir negalėjimą dėl to dalyvauti teismo posėdyje pagrindžiančių duomenų, todėl teismas atsakovės atstovės nurodytas neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažino nesvarbiomis ir byla išnagrinėta atsakovės atstovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos priteisimo

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovui 4150,00 Eur skolą pagal sudarytą 2024 m. birželio 13 d. sutartį, kurios įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Atsakovė šios prievolės atsiskaityti už išsimokėtinai įgytą transporto priemonę tinkamai nevykdė ir yra laikoma pažeidusia prievolę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 4150,00 Eur skola (CK 6.38, 6.59 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl netesybų (delspinigių) priteisimo

Nustatyta, kad atsakovė nesilaikė sutartyje nustatytų atsiskaitymo terminų, dalį įmokų sumokėjo pavėluotai, o dalies įmokų apskritai nesumokėjo. Taigi atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovui atsirado teisė reikalauti sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad egzistuoja teisinis pagrindas taikyti atsakovei sutarties 2.6 punktą ir priteisti ieškovui iš atsakovės delspinigius.

Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės kontroliuoti sutartines netesybas ir jas mažinti yra pakankamai išplėtota, nuosekli. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo atstovo argumentu, kad atsakovei neprašant pripažinti sutartį negaliojančia, delspinigių dydis negali būti mažinamas. Šiuo atveju atsakovė atsiliepimu į ieškinį ginčija tik ieškovo pareikšto reikalavimo apimtį, jo dydį, o ne pareikšto reikalavimo pagrindą, todėl reikšti priešpriešinius reikalavimus ieškovui, siekdama sumažinti priteistiną delspinigių dydį, atsakovė neprivalo ir reikalavimo pripažinti sutarties nuostatą dėl delspinigių mokėjimo negaliojančia nepareiškimas netrukdo teismui spręsti klausimą dėl delspinigių dydžio sumažinimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovas nesiekia, kad sutartis būtų nutraukta, todėl sutarties pripažinimas negaliojančiu nagrinėjamu atveju neatitiktų nei vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų.

Netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė, nors ir pripažįsta savo prievolės egzistavimą, tačiau netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus bei pažeidė prievolės įvykdymo terminą. Pagal sutartį prievolė turėjo būti vykdoma dalimis ir įvykdyta iki 2025 m. birželio 15 d., o šalių žodiniu susitarimu sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d., tačiau prievolė pasibaigus ir pratęstam sutarties vykdymo terminui nebuvo visiškai įvykdyta. Kita vertus, pradinė prievolės vertė sudarė 16 000,00 Eur, iš kurios atsakovė yra sumokėjusi didžiąją dalį 11850,00 Eur, o nesumokėta liko 4150,00 Eur suma. Taigi faktiškai prievolė yra įvykdyta didžiąja dalimi, o likusi neįvykdyta dalis sudaro tik nedidelę visos prievolės dalį. Nepaisant to, ieškovas, taikydamas 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, priskaičiavo 1 977,00 Eur netesybų, kas sudaro apie 12,36 proc. visos pradinės sutarties vertės ir apie 47,64 proc. likusios nesumokėtos sumos.

Teisiškai reikšminga yra ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė duomenų apie realiai patirtus ar tikėtinus nuostolius, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas neteiks įrodymų apie savo turtinę padėtį, įrodinėdamas reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumą, rėmėsi pasirašytos sutarties 2.6 punktu, kuriuo sutarties šalys raštu sulygo dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovės atliktos sutarties pažeidimo ieškovas patyrė papildomų išlaidų, kitų turtinių praradimų, prarado galimybę įvykdyti laiku tam tikrus reikšmingus savo numatytus planus, patyrė esmingą veiklos sutrikdymą, kitokių reikšmingų nepatogumų, kurie gali būti įvertinti pinigine išraiška. Taip pat nepateikta duomenų apie tai, kaip dėl sutarties neįvykdymo laiku pablogėjo ieškovo reputacija. Vien abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl prašomo priteisti netesybų dydžio tinkamumo nėra pagrindas tokį netesybų dydį pripažinti tinkamu, dėl ko, teismo vertinimu, nurodyto dydžio netesybų taikymas atsakovės atžvilgiu visa apimtimi neatitiktų netesybų paskirties (kompensuoti nukentėjusios šalies dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius), sudarytų sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Kaip minėta, nesant duomenų, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl sutarties netinkamo vykdymo bei sutarties termino pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti realių kreditoriaus nuostolių buvimą.

Teismas sutinka, kad atsakovei už sutarties pažeidimą taikytina civilinė atsakomybė netesybų forma, kadangi dėl tokios civilinės atsakomybės formos buvo susitarta pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios sąlygos šalims buvo iš anksto žinomos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prievolę vykdė dalimis ir didžiąją jos dalį yra įvykdžiusi, taip pat ieškovui neįrodžius, kad dėl atsakovės atlikto sutarties pažeidimo ieškovas realiai patyrė jo prašomų delspinigių dydžio nuostolių, neįrodžius jų atitikimo protingumo kriterijui, teismas sprendžia, kad ieškovo paskaičiuoti 1977,00 Eur delspinigiai laikytini neproporcingi jų kompensacinei funkcijai ir neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, todėl yra pagrindas juos mažinti. Delspinigiai mažintini ir skaičiuotini taikant 0,06 procento dydžio normą vietoje sutartyje nustatytos 0,2 procentų normos. Teismo vertinimu, tokia delspinigių norma atitinka netesybų paskirtį (kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, o ne nubausti sutartį pažeidusią šalį), nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, bendrųjų teisės (protingumo, sąžiningumo, teisingumo) principų, nesudaro pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Perskaičiavus ieškovo prašomus delspinigius taikant 0,06 proc. dydžio normą už kiekvieną pradelstą dieną, nustatyta, kad už 2024-08-15 mokėtiną 700,00 Eur įmoką, pavėluotai sumokėtą 2 dienas, delspinigiai sudaro 0,84 Eur; už 2024-09-15 mokėtiną 700,00 Eur įmoką, pavėluotai sumokėtą 2024-10-15, po 44 dienų, – 18,48 Eur; už 2024-10-15 mokėtiną 700,00 Eur įmoką, pavėluotai sumokėtą 2024-11-13, po 29 dienų, – 12,18 Eur. Teismas pažymi, kad šios įmokos turėjo būti mokamos 2024 m. birželio 13 d. rašytinėje sutartyje nustatytais terminais ir dėl šių įmokų mokėjimo terminų pratęsimo šalys nesitarė, todėl nustačius, kad buvo nesilaikoma šių įmokų mokėjimo terminų, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės delspinigius už aukščiau nurodytus laikotarpius. Byloje nėra duomenų, kad šie delspinigiai buvo apskaičiuoti ir sumokėti sutarties vykdymo metu. Taigi, remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, susijusiu su delspinigių priteisimu, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 3 dalimi ir 6.258 straipsnio 2 dalimi, taikant sumažintą 0,06 procentų delspinigių normą, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 31,50 Eur delspinigių už pavėluotai sumokėtas įmokas, atliktas iki rašytinėje sutartyje numatyto sutarties vykdymo termino, 2025 m. birželio 15 d.

Bylos medžiaga patvirtina, kad iki 2024-11-15 turėjusi būti atlikta ir visos vėlesnės įmokos mokėtinos iki 2025-06-15, iš viso 5200 Eur per rašytinėje sutartyje nustatytus terminus nebuvo sumokėtos iki 2025-06-15, t.y. iki rašytinėje šalių sutartyje numatyto sutarties įvykdymo termino nebuvo sumokėtos. Nors ieškovas teigia, kad 2025 m. liepos 22 d. šalims žodžiu susitarus dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo, atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovui tam tikras sumas kas mėnesį ir ieškovas delspinigius skaičiavo nuo nesumokėtų pagal pradinį įmokų mokėjimo grafiką sumų, tačiau nei ieškovo pateiktas raštas, kuriame ranka įrašytos tam tikros kas mėnesį mokėtinos sumos, nei kiti į bylą pateikti duomenys nepatvirtina, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl konkrečios kas mėnesį atsakovės mokėtinos sumos ir naujo įmokų mokėjimo grafiko faktiškai nesudarė. Šiuo atveju ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovė po žodinio sutarties termino pratęsimo buvo įsipareigojusi kas mėnesį sumokėti tam tikras konkrečias sumas ieškovui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad šalys pripažįsta, jog žodiniu šalių susitarimu sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir nebuvo sudarytas naujas konkretus mokėjimo grafikas, teismas sprendžia, kad pratęsus sutarties įvykdymo terminą, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės mokėti delspinigius už sumas, kurių sumokėjimo terminą pats ieškovas sutiko pratęsti. Kadangi terminas sutarčiai įvykdyti buvo pratęstas iki 2025-12-31, delspinigiai nagrinėjamu atveju skaičiuotini nuo 2026-01-01 iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2026-01-13, už 13 dienų nuo skolos sumos, kuri nebuvo sumokėta iki 2025-12-31, t. y. nuo 4150 Eur (4150 Eur x 0,06 proc. = 2,49 Eur x 13 d. = 32,37 Eur). Nėra teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius už maksimalų leistiną 180 dienų terminą, nes ieškovui sutikus pratęsti iki rašytinės sutarties pabaigos nesumokėtos 5200 Eur sumos mokėjimo terminą, teismas konstatuoja, kad 5200 Eur dydžio prievolės vykdymo terminas iki 2025 m. gruodžio 31 d. nebuvo praleistas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 63,87 Eur delspinigių (32,37 Eur iki rašytinės sutarties vykdymo pabaigos priskaičiuoti delspinigiai + 31,50 Eur po žodinės sutarties vykdymo termino pabaigos priskaičiuoti delspinigiai). Likusi reikalavimo dėl 1913,13 Eur (1977 Eur - 63,87 Eur) delspinigių priteisimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ikiteisminėje ginčo stadijoje

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 342,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas, suteiktas ieškovui iki kreipimosi į teismą dienos.

Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos tam tikros protingos išlaidos. Taigi asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikta 2025 m. lapkričio 25 d. pretenzija, kuria (iki kreipiantis į teismą) ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymo. Pretenzijoje nurodyta, kad tarp R. T. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta automobilio BMW X3 pirkimo –pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėja netinkamai vykdė įsipareigojimą atsiskaityti už perduotą automobilį. Iš pretenzijos turinio matyti, kad kreditorius įspėjo skolininkę, jog ji pažeidė periodinių įmokų mokėjimo terminą ir pareikalavo MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti iš karto visą likusią 4150,00 Eur sumą, 1204,40 Eur delspinigių paskaičiuotų pagal sutartį, taip pat nurodė, jog ieškovas patyrė 100,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas, t. y. už konsultaciją, dokumentų analizę, dokumentų parengimą, reikalavo šią sumą sumokėti kartu su skola.

Ieškovas pateikė AB „Swedbank“ 2025 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, jog ieškovas R. T. sumokėjo 100,00 Eur MB „Jur-Lex“ pagal išrašytą sąskaitą faktūrą JV Nr. 25-002 už iki kreipiantis į teismą suteiktas teisines paslaugas, t. y. už konsultavimą, dokumentų analizę bei dokumentų parengimą.

Byloje pateikta 2025 m. gruodžio 11 d. sąskaita faktūra STR Nr. 06932, išrašyta advokatų profesinės bendrijos „Strategum“ mokėtojui R. T. 242,00 Eur sumai už teisinių paslaugų suteikimą pagal sutartį. 2026 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog R. T. sumokėjo 242,00 Eur advokatų profesinei bendrijai „Strategum“ pagal sąskaitą faktūrą STR Nr. 06932.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai iki kreipiantis į teismą buvo būtinos ir protingos. Nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė 2024 m. birželio 13 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laiku neatsiskaitė už perduotą automobilį, todėl ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises ir susigrąžinti jam priklausančias lėšas ne teismo tvarka, kreipėsi teisinės pagalbos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo vardu buvo parengta pretenzija, kurioje atsakovė informuota apie sutarties pažeidimą, pareikalauta sumokėti skolą, delspinigius ir atlyginti teisinių paslaugų išlaidas, taip pat 2025 m. gruodžio 11 d. atsakovei buvo išsiųstas papildomas pranešimas, kuriuo pakartotinai priminta apie prievolės neįvykdymą bei atsakovė informuota apie tai, kad ieškovas ketina kreiptis į teismą. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos buvo patirtos iki kreipimosi į teismą dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, buvo skirtos skolos išieškojimui bei ieškovo pažeistų teisių gynimui ne teismo tvarka, taip pat į tai, kad ieškovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos advokatų tarybos rekomenduojamų užmokesčio dydžių už teisines paslaugas, jos laikytinos pagrįstomis bei protingomis. Antra pretenzija buvo parengta reaguojant į tai, kad atsakovė nesutiko su pirmojoje pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad negali įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pretenzijų parengimo ir siuntimo atsakovei faktai šiuo atveju yra vertinami kaip pakankamas pagrindas spręsti, kad patirtos išlaidos yra realios, be to, yra aišku už ką išlaidos yra apskaičiuotos, todėl priešingai nei nurodo atsakovė atsiliepime, ieškovas neprivalėjo papildomai detalizuoti nei šių išlaidų pagrindo, nei suteiktų paslaugų apimties. Dėl to ieškovo patirtos 342,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas, susijusias su skolos pagal sutartį išieškojimu ne teismo tvarka, pripažintinos ieškovo patirtais tiesioginiais nuostoliais ir priteistinos iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2026 m. sausio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė išdėstyti mokėjimą dalimis pagal mokėjimo grafiką, mokant po 250 Eur įmokas per mėnesį iki 25 dienos, pradedant nuo 2026 metų kovo mėnesio, su galimybe mokėti didesnes įmokas. Taip pat atsakovė teismui pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą 13 mėnesių laikotarpiui, pateikė išsamų atsakovės sudarytą mokėjimo grafiką, kuriame nurodė, jog priteistą sumą 4150,00 Eur ir nuo sprendimo priėmimo dienos priskaičiuotas 6 procentų metines procesines palūkanas galėtų sumokėti per 13 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dinos mokant ieškovui iš viso 350,00 Eur įmokas kas mėnesį bei paskutinį mėnesį sumokant likusią 88,96 Eur sumą.

Siekdama pagrįsti savo turtinę padėtį, atsakovė pateikė į bylą MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, kad bendrija įsteigta (duomenys neskelbtini), pagrindinė jos veikla – (duomenys neskelbtini) veikla. Bendrijos direktorė yra R. N.. Finansinė atskaitomybė parengta 2026 m. vasario 7 d. Nurodoma, kad 2025 metais bendrijos apyvarta sudarė 31 493 Eur, veiklos rezultatas – 1 105 Eur pelno. Per 2025 metus bendrija ilgalaikio materialiojo turto neįsigijo. 2025 m. gruodžio 31 d. bendrijos banko sąskaitoje buvo 394 Eur, atsargų – 3 Eur, pirkėjų skolų – 3 041 Eur, skolos tiekėjams – 7 279 Eur, skola atskaitingam asmeniui – 16 Eur.

Atsakovė pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gruodžio 31 d. balansą, sudarytą 2026 m. vasario 7 d. Nurodoma, kad bendrijos ilgalaikio turto 2025 m. ir 2024 m. ataskaitiniais laikotarpiais nebuvo. Trumpalaikį turtą sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir per vienerius metus gautinos sumos, taip pat kitas trumpalaikis turtas ir pinigai bei jų ekvivalentai. 2025 m. bendrijos turto iš viso sudaro 17 404 Eur, 2024 m. – 15 610 Eur. Balanso duomenimis, 2025 m. nuosavas kapitalas sudaro 9 862 Eur, 2024 m. – 8 757 Eur. Įstatinis (arba kapitalo) dydis 2025 m. ir 2024 m. nurodytas 7 442 Eur. Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 2025 m. sudaro 1 410 Eur, 2024 m. – 1 315 Eur. Įsipareigojimų dalyje nurodoma, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2025 m. sudaro 6 753 Eur, 2024 m. – 6 753 Eur.

Atsakovė taip pat pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2026 m. vasario 7 d. Nurodoma, kad 2025 metais bendrijos pardavimo pajamos sudarė 31493,00 Eur, pardavimo savikaina – 670,00 Eur, o bendrasis pelnas – 30823,00 Eur. Veiklos sąnaudos sudarė 29540,00 Eur, todėl tipinės veiklos pelnas – 1283,00 Eur. Įprastinės veiklos pelnas sudarė 1254,00 Eur, pelnas prieš apmokestinimą – 1254,00 Eur, pelno mokestis – 149,00 Eur, grynasis pelnas 2025 metais sudarė 1105,00 Eur. Nurodyta, kad 2024 metais bendrijos pardavimo pajamos buvo 44767,00 Eur, pardavimo savikaina – 9658,00 Eur, veiklos sąnaudos – 25961,00 Eur, o grynasis pelnas – 8822,00 Eur.

CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais dispozityviškumo ir rungimosi principais, teismo sprendimo vykdymą prašantis atidėti ar išdėstyti asmuo turi pagrįsti tokį savo prašymą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 13 mėnesių laikotarpiui grindžia tuo, jog atsakovė yra mažoji bendrija, kurios finansinė padėtis yra ribota, o vienkartinis visos sumos išieškojimas sukeltų realią veiklos sutrikimo riziką, neatitiktų proporcingumo bei teisingumo principų.

Vertinant atsakovės prašymo pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad atsakovė pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus – balansą, pelno nuostolių ataskaitą bei aiškinamąjį raštą, iš kurių matyti bendrijos finansinė padėtis ir vykdyta veikla. Nors iš pateiktų duomenų matyti pajamų ir pelno sumažėjimas, šios aplinkybės savaime nepatvirtina atsakovės nemokumo ar negalėjimo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Priešingai, iš finansinių ataskaitų matyti, kad atsakovė turi turto, vykdo veiklą ir išlieka moki. Nors atsakovė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau nepateikė kreditorinių įsipareigojimų, prievolių kitiems asmenims ar kitų išsamių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių jos finansinę padėtį, nors būtent jai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad atsakovė neturėtų siekti spręsti savo finansines problemas ieškovo sąskaita, visiškai nemokėdama jam susidariusios skolos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė nereguliariai, dalis mokėjimų buvo atliekama pavėluotai, dalimis, nesilaikant sutartyje nustatyto mokėjimų grafiko, o reikšminga prievolės dalis taip ir liko neįvykdyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas faktiškai suteikė atsakovei papildomą laiką atsiskaityti, tačiau net ir per ilgesnį laikotarpį atsakovė neįvykdė savo prievolės, ilgą laiko tarpą nėra atlikusi nei vienos įmokos. Nors sutartis tarp šalių nebuvo nutraukta, tačiau atsakovė nededa jokių pastangų, kad sumažintų skolos ieškovui sumą.

Esant tokiai situacijai vien atsakovės nurodomi finansiniai sunkumai negali būti laikomi pakankamu pagrindu išdėstyti sprendimo vykdymą, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeisti ieškovo teisėti interesai ir šalių interesų pusiausvyra, taip pat sąžiningumo, teisingumo principai. Nagrinėjimo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, jog skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-302/2021). Atsakovė šiuo aspektu nenurodė jokių argumentų bei nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per jos nurodytą laiko tarpą, taip pat nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teiginius, o tik deklaratyviai teigė, kad skolos mokėjimas turi būti išdėstytas dėl jai nepalankiai susiklosčiusių finansinių aplinkybių, dėl ko atsakovė objektyviai neturėtų galimybės nedelsiant tinkamai įvykdyti prievolę. Atsakovė, teigdama, kad gali sumokėti skolą ieškovui mokėdama ją dalimis, jokių pastangų mokėti susidariusią skolą dalimis nededa ir pateiktu prašymu siekia atidėti priteistos sumos mokėjimą dar ilgesniam laikotarpiui. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, stengdamasi vilkinti kuo ilgesnį laiką savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nenustatyta jokių ypatingai išimtinių bei svarbių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl jis atmestinas (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiant 4150,00 Eur skolą, 342,00 Eur nuostolių už teisines paslaugas, suteiktas sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka, 63,87 Eur delspinigių, iš viso 4555,87 Eur, bei 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos 4555,87 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, 2026-sausio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 847,00 Eur už ieškinio parengimą, 605,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą jame ginant ieškovo interesus, bei už ieškinio pateikimą sumokėtas 146,00 Eur žyminio mokestis. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovo nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies (70,43 proc.), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 1125,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (146 Eur žyminio mokesčio ir 1452 Eur už teisinę pagalbą) 1598 Eur x 70,43 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

Teismas šioje byloje patyrė 9,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2026-01-22 pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8,00 eurai, šioje byloje patirtos 9,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 4150,00 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 00 ct) skolos, 342,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus ir 00 ct) nuostolių, 63,87 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 87 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4555,87 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir 87 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2026 m. sausio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1125,47 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir 47 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. T..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo išdėstyti teismo sprendimą dalimis.

Priteisti valstybei iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 9,11 Eur (devynis eurus ir 11 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.