Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Ribokaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl garantinio įnašo grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovės informavimo pareigą, iš esmės pripažindamas, kad ji apsiribojo Taisyklių perskaitymu. Toks aiškinimas neatitinka Taisyklių turinio, aukštesnės galios teisės aktų ir CK įtvirtintų sąžiningumo bei bendradarbiavimo principų. Taisyklėse nėra nustatytas baigtinis atskleistinos informacijos sąrašas – jose vartojamos plačios kategorijos, apimančios specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, teisės aktuose nustatytus apribojimus ir kitą turto identifikavimo informaciją. Todėl atsakovė privalėjo atskleisti visą aukciono dalyviui objektyviai reikšmingą informaciją, galinčią turėti įtakos jo sprendimui dalyvauti aukcione ir siūlomai kainai. Be to, Taisyklės negali būti aiškinamos izoliuotai nuo aukštesnės galios teisės aktų ir negali susiaurinti CK bei kituose teisės aktuose nustatytos informavimo ir sąžiningumo pareigos.

Nors 2014 m. spalio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 patvirtinto „Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) taikymą šioje byloje apeliantas ginčija, jame įtvirtintas viešo aukciono skaidrumo standartas taip pat įpareigoja atskleisti pirkėjui reikšmingą informaciją. Todėl nebuvo pagrindo neatskleisti informacijos apie kultūros paveldo apsaugos zoną, pastatų ir sklypo tvarkymo reikalavimus, gyventojų pretenzijas bei trečiųjų asmenų daiktus. Net jeigu Aprašas atsakovei, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tiesiogiai ir netaikomas, jis atspindi savivaldybės kilmės nekilnojamojo turto viešojo aukciono skaidrumo ir informacijos atskleidimo standartą. Be to, Taisyklės įpareigoja skelbime nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir kitus teisės aktuose nustatytus apribojimus, tačiau ši pareiga nebuvo įvykdyta. Nors atsakovė byloje tvirtino, kad aukcionas vyko viešai ir skaidriai, tik 2025 m. rugsėjo 4 d., jau po aukciono, pateikė papildomą informaciją apie gyventojų skundą ir atsakymą į jį. Tai prieštarauja jos pačios pozicijai, nes jei visa reikšminga informacija būtų buvusi atskleista aukciono metu, papildomai jos teikti „aiškumo ir skaidrumo“ tikslais nebūtų reikėję.

Apeliantas pažymi, kad atsakovė neatskleidė reikšmingos informacijos apie gyventojų skundą, jų faktinį naudojimąsi objektu ir jame laikomus daiktus. Teismas nepagrįstai šias aplinkybes įvertino kaip teisiškai nereikšmingas vien todėl, kad gyventojų pretenzijos nebuvo pripažintos pagrįstomis. CK 6.321 straipsnio apsauga nėra siejama tik su teisme patvirtintomis ar įrodytomis trečiųjų asmenų teisėmis. Net ir teisiškai silpna pretenzija gali lemti bylinėjimąsi, trukdyti naudotis objektu, apsunkinti jo rekonstrukciją, sukelti papildomų išlaidų ar konfliktų. Todėl pardavėjas negali spręsti, kurios aplinkybės pirkėjui yra reikšmingos – tai turi įvertinti pats pirkėjas, spręsdamas dėl investavimo, siūlomos kainos ir prisiimamos rizikos. Šiuo atveju gyventojų kreipimasis patvirtino jų aktyvų prieštaravimą objekto pardavimui, faktinį naudojimąsi juo ir savo daiktų laikymą objekte. Tai papildomai patvirtina aplinkybė, kad gyvenamasis namas šildomas krosnimis, o gyventojai nurodė objekte laikantys malkas. Be to, aukciono sąlygose buvo tik abstrakčiai nurodyta, kad pardavėjas neįsipareigoja iškraustyti objekte esančių daiktų, tačiau neatskleista, jog tai buvo daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų daiktai, kurių iškeldinimas galėjo sukelti papildomų teisinių ir finansinių sunkumų. Kadangi apeliantas objektą ketino rekonstruoti, galimas konfliktas su gyventojais apeliantui buvo ypač reikšmingas, o šios aplinkybės svarbą patvirtina ir pačios atsakovės atsakymas į gyventojų kreipimąsi.

Apeliantas pabrėžia, kad netvarkingi objekto dokumentai, nepateikta kadastrinė byla, gyventojų pretenzijos, trečiųjų asmenų daiktai, neatskleisti kultūros paveldo apribojimai ir neaiškus žemės teisinis režimas sudarė aplinkybių visumą, objektyviai pateisinusią atsisakymą sudaryti objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas šiuos argumentus vertino izoliuotai, neatsižvelgdamas į jų visumos poveikį pirkėjo sprendimui. Be to, atsakovė, būdama objekto savininke nuo 2018 metų, prieš organizuodama aukcioną turėjo pasirūpinti aktualiais kadastro duomenimis ir pateikti kadastrinę bylą, o šios rizikos negalėjo perkelti pirkėjui.

Atsakovė pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju aukcionas buvo vykdomas pagal atsakovės patvirtintas Taisykles, su kuriomis apeliantas susipažino ir sutiko registruodamasis aukcione. Aprašo nuostatos šiam ginčui netaikytinos, nes jis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių nuosavybės teise valdomo turto pardavimą, o ginčo objektas priklausė privačiam juridiniam asmeniui. Todėl apelianto argumentai dėl netinkamo Aprašo taikymo ir Taisyklių santykio su juo yra nepagrįsti.

Atsakovė pabrėžia, kad aukciono metu tinkamai įvykdė pareigą informuoti apeliantą apie visas reikšmingas su objektu susijusias aplinkybes, o apeliantas be teisėto pagrindo atsisakė sudaryti objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi aukcionas vyko pagal Taisykles, su kuriomis apeliantas buvo sutikęs, o sutartis nebuvo sudaryta dėl jo paties kaltės, atsakovė pagrįstai negrąžino sumokėto garantinio įnašo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei dėl garantinio įnašo grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2026 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija – ir prašo jį pridėti prie bylos. Šio įrodymo pateikimo būtinumą grindžia aplinkybe, kad susipažinus su skundžiamos sprendimo motyvais paaiškėjo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne aukciono metu galiojusiu ar nepilnu registro išrašu.

Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2025 m. rugpjūčio 7 d. elektroninį laišką, siųstą kadastro bylos kopiją ir 2025 m. rugpjūčio 21 d. elektroninį laišką su pilnu Nekilnojamojo turto registro išrašu – bei prašo juos pridėti prie bylos. Šių įrodymų pateikimo būtinybę grindžia tuo, kad tik apeliaciniame skunde apeliantas pirmą kartą nurodė klaidingą aplinkybę, jog atsakovė jam nebuvo pateikusi kadastro bylos ir registro išrašų. Įrodymai teikiami, siekiant paneigti apelianto teiginius. Be to, šie įrodymui apeliantui yra žinomi, nes elektroniniai laiškai buvo siųsti būtent jam.

Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktus).

Atsižvelgiant į apelianto ir atsakovės pateiktų dokumentų turinį bei jų datas, nėra pagrindo išvadai, kad šie dokumentai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apelianto ir atsakovės nurodytos priežastys nepateisina naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kilusio ginčo pobūdis lėmė pareigą jau pirmosios instancijos teisme apsispręsti dėl visų reikšmingų įrodymų pateikimo. Dėl to apelianto ir atsakovės naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Apeliantas 2026 m. birželio 10 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo atsikirtimus dėl atsakovės pateiktų papildomų įrodymų. Apeliantas nurodo, kad atsakovė papildomais dokumentais siekia sudaryti įspūdį, jog visa būtina informacija apie parduodamą objektą jam buvo pateikta. Tačiau pačių atsakovės pateiktų įrodymų turinys patvirtina priešingai – iki aukciono apeliantui nebuvo atskleista visa būtina informacija, o dalis privalomų duomenų buvo pateikta tik po aukciono, rengiantis objekto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Aukcionas vyko 2025 m. rugpjūčio 7–8 dienomis. Atsakovė pateikė 2025 m. rugpjūčio 21 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą ir elektroninį laišką, kuriuo jis buvo išsiųstas, taip patvirtindama, kad iki aukciono ir jo metu šis išrašas apeliantui nebuvo pateiktas. Be to, pateikto išrašo 12 punkte nurodyta, kad „informacija neteikiama“, nors kartu su apeliaciniu skundu pateiktas išrašas patvirtina, jog nebuvo atskleista reikšminga informacija apie tai, kad sklypas yra vietinės reikšmės urbanistikos paminklo apsauginėje zonoje ir tvarkomas pagal paminklotvarkos taisykles. Taip pat nurodo, kad atsakovės pateikta vadinamoji ūkinio pastato kadastrinių matavimų byla nėra tinkamas dokumentas, nes ją sudaro keli fragmentiški, su parduotu objektu aiškiai nesusieti lapai, kurie neleidžia patikimai identifikuoti ir įvertinti konkretaus aukcione parduoto statinio.

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022 23 punktą; 2026 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-427-1097/2026 22 punktą).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad jais apeliantas iš esmės reiškia atsikirtimus į atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Kadangi tokio pobūdžio procesinių dokumentų teikimas apeliaciniame procese CPK nenumatytas, pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo ribų

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. liepos 22 d. atsakovė interneto svetainėje http://www.evarzytynes.lt/ paskelbė viešą aukcioną Nr. 300848 dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo. Aukciono skelbime buvo nurodyta, kad registracija į aukcioną vyksta nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d., aukciono pradžia – 2025 m. rugpjūčio 7 d., o pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 8 d. Dalyviams buvo nustatytas 100 Eur registravimo mokestis ir 10 000 Eur garantinis įnašas. Skelbime taip pat buvo nurodyta, kad objekto apžiūra organizuojama iki registracijos į aukcioną pradžios, iš anksto individualiai suderinus laiką. Į apžiūrą buvo galima registruotis elektroniniu paštu arba kreipiantis nurodytu telefonu. Parduodamas objektas yra 1905 metų statybos vieno aukšto plytų mūro ūkinis pastatas. Skelbime nurodyta, kad pastate nėra inžinerinių tinklų, jis parduodamas be žemės sklypo, o atsakovė žemės sklypo nuomos ar kita teise nevaldo. Prie aukciono skelbimo buvo pridėtos atsakovės Nekilnojamojo turto pardavimo informacinių technologijų priemonėmis taisyklės ir Elektroninių aukcionų naudojimo instrukcija. Aukciono sąlygose buvo nurodyta, kad, jeigu per nustatytą terminą sandoris nesudaromas dėl aukciono laimėtojo kaltės, laikoma, jog aukciono laimėtojas atsisakė sudaryti sandorį. Tokiu atveju bendrovė įgyja teisę negrąžinti aukciono laimėtojo sumokėto garantinio įnašo. Skelbime taip pat buvo nurodyta, kad parduodamas turtas – ūkinis pastatas, kurio turto potipis – pastatai; pardavėja neįsipareigoja nustatyti aktualios nekilnojamojo turto kadastro duomenų būklės ir neįsipareigoja iškraustyti pastate esančių daiktų; turto savininkė – atsakovė (el. b. 1 t., b. l. 33–36).

2025 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė gavo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymą nutraukti objekto pardavimą. Prašyme nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams nuosavybės teise priklausantys butai šildomi kietuoju kuru – malkomis, kurios nuo seno sandėliuojamos objekte. Prašyme teigta, kad be gyventojų žinios objekto nuosavybės teisė buvo perimta Vilniaus miesto savivaldybės, kuri 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1647 objektą perdavė atsakovei. Taip pat nurodyta, kad dauguma namo gyventojų yra pensinio amžiaus, todėl, netekus galimybės sandėliuoti malkų objekte, jų gyvenimo sąlygos reikšmingai pasunkėtų. Prašymu buvo prašoma nutraukti aukcioną Nr. 300848, kad gyventojai galėtų surinkti ir pateikti papildomą informaciją, pagrindžiančią ūkinio pastato funkcinį susietumą ir istorinį priklausymą daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 48).

2025 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė pateikė atsakymą į daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymą, pažymėdama, kad objekto nuosavybės teisė įregistruota atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys, vadovaujantis teisės aktais, nuo jų įrašymo į registrą laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė informavo, kad aukciono Nr. 300848 nenutrauks (el. b. 1 t., b. l. 49–50).

Aukcionas Nr. 300848 prasidėjo 2025 m. rugpjūčio 7 d., baigėsi 2025 m. rugpjūčio 8 d. Aukciono suvestinė ataskaita patvirtina, kad ieškovas laimėjo aukcioną, pasiūlęs didžiausią kainą už objektą. Aukciono metu objekto kaina padidėjo nuo 101 200 Eur iki 171 000 Eur. Kitam fiziniam asmeniui pasiūlius 170 000 Eur kainą, ieškovas ją padidino iki 171 000 Eur ir buvo pripažintas aukciono laimėtoju (el. b. 1 t., b. l. 51–56).

2025 m. rugsėjo 4 d. atsakovės atstovė elektroniniu paštu informavo ieškovą, kad siunčia objekto pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Tame pačiame elektroniniame laiške atsakovės atstovė nurodė, kad, aiškumo ir skaidrumo sumetimais, jog visos aplinkybės būtų žinomos iš anksto, taip pat siunčia susipažinti daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymą ir atsakovės į jį pateiktą atsakymą (el. b. 1 t., b. l. 59).

2025 m. rugsėjo 7 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė atsakovei skundą–prašymą, kuriame nurodė, kad likus vienai darbo dienai iki objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo atsakovės darbuotoja elektroniniu paštu atsiuntė daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymą nutraukti aukcioną Nr. 300848 ir atsakovės atsakymą į šį prašymą. Ieškovo teigimu, atsakovei ši informacija buvo žinoma nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki ieškovui užsiregistruojant į aukcioną. Taip pat nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas vieną kartą, o 2025 m. rugpjūčio 7 d. du kartus telefonu kreipėsi į atsakovę, informavo apie ketinimą dalyvauti aukcione ir prašė pateikti visą su parduodamu objektu susijusią informaciją, jeigu tokios yra. Ieškovo teigimu, nors atsakovei jau buvo žinoma apie gyventojų prašymą nutraukti aukcioną, ši informacija nebuvo paskelbta aukciono skelbime ir nebuvo atskleista telefoninių pokalbių metu. Ieškovas nurodė manantis, kad informacija apie gyventojų prašymą nutraukti aukcioną yra reikšminga, nes gali turėti įtakos parduodamo turto vertei, todėl ji turėjo būti atskleista iki aukciono pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas atsisakė pirkti aukciono objektą, nurodydamas, kad toks sprendimas priimtas ne dėl jo kaltės, prašė grąžinti sumokėtą garantinį įnašą ir nurodė neprieštaraujantis, kad atsakovė parduotų turtą kitam aukciono dalyviui arba pakartotiniame aukcione (el. b. 1 t., b. l. 7)

2025 m. spalio 13 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovo prašymą grąžinti garantinį įnašą. Atsakyme nurodyta, kad garantinio įnašo grąžinimo ir negrąžinimo atvejai nustatyti atsakovės taikomose Nekilnojamojo turto pardavimo informacinių technologijų priemonėmis taisyklėse. Atsakovė nurodė, kad aukcionas buvo organizuotas laikantis teisės aktų ir Taisyklių reikalavimų, o parduodamas objektas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu. Taip pat nurodyta, kad daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymas nutraukti aukcioną neturėjo įtakos objekto teisinei padėčiai ar vertei, todėl atsakovė neprivalėjo šios informacijos viešinti iki aukciono pabaigos. Atsakovė nurodė, kad ieškovas atsisakė sudaryti objekto pirkimo–pardavimo sutartį, neturėdamas tam teisinio pagrindo, todėl, vadovaudamasi Taisyklių 47 punktu, atsisakė grąžinti ieškovo sumokėtą garantinį įnašą (el. b. 1 t., b. l. 8–9).

Vilniaus apygardos teismas skundžiamu 2026 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovei dėl garantinio įnašo grąžinimo atmetė, konstatavęs, kad atsakovė objekto aukciono skelbime pateikė visą būtiną ir teisiškai reikšmingą informaciją apie parduodamą objektą, o aukcioną organizavo viešai, skaidriai ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų; ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti objekto pirkimo–pardavimo sutartį ir neteko teisės susigrąžinti registravimo mokesčio bei garantinio įnašo.

Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas neteisingai nusprendė, jog objekto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl apelianto kaltės, nes nepagrįstai susiaurino atsakovės informavimo pareigą, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, kompleksiškai neįvertino bylos įrodymų. Apeliantas teigia teisėtai atsisakęs sudaryti sutartį dėl to, kad atsakovė aukciono metu nepateikė pirkėjui visos reikšmingos informacijos, įskaitant informaciją apie gyventojų pretenzijas ir jų naudojimąsi objektu, objekte laikomus trečiųjų asmenų daiktus, kultūros paveldo apsaugos zonos ribojimus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, objekto teisinį režimą, žemės naudojimo galimybes bei aktualius kadastro duomenis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, susijusius su objekto kadastro bylos jam nepateikimu ir informacijos, kad žemės sklypas, kuriame yra ginčo objektas, buvo ir yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jų apsaugos zonoje, neatskleidimu. Susipažinusi su 2026 m. vasario 9 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašu, teisėjų kolegija nustatė, kad nurodytos aplinkybės buvo paminėtos pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovui teikiant žodinius paaiškinimus, tačiau, net ir atsakovės atstovei pažymėjus, kad jomis remdamasis ieškovas turėtų teikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, ieškovas teismui prašymo papildyti ieškinio pagrindą naujomis aplinkybėmis CPK nustatyta tvarka nepateikė. Ieškovo atstovui nepateikus tokio prašymo, pirmosios instancijos teismas ieškinyje nedėstytų, ieškinio faktinį pagrindą keičiančių (pildančių) aplinkybių skundžiamame sprendime pagrįstai iš esmės neįvertino, nes jos nepateko į nagrinėtos bylos ribas, suformuotas paties bylą inicijavusio ieškovo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad aptariami apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai peržengia ir nagrinėjamos apeliacijos ribas, dėl to iš esmės nevertinami. Šiame kontekste teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, kad atsakovė dar 2025 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu laišku ieškovui nusiuntė objekto kadastro bylą (el. b. 1 t., b. l. 64), aukciono skelbime buvo nurodyta, kad pardavėjas neįsipareigoja nustatyti aktualios nekilnojamojo turto kadastro duomenų būklės (el. b. 1 t., b. l. 35), o informacija apie objektus, patenkančius į kultūros vertybių apsaugos zoną, yra vieša ir prieinama kiekvienam.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir neperžengdama apeliacijos ribų, toliau pasisakys dėl apelianto nurodomų galimų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo aspektų.

Dėl informacijos aukciono skelbime

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ tam tikras normas, konkrečiai nepasisakė dėl jų taikymo nagrinėjamam ginčui. Sutiktina, kad šiuo atveju buvo parduodamas ne valstybei ar savivaldybei, tačiau uždarajai akcinei bendrovei (kurios akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė) priklausantis nekilnojamasis turtas, taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytos minėtų teisės aktų nuostatos nagrinėjamam ginčui neaktualios, tam atsiliepime į apeliacinį skundą pritarė ir atsakovė. Tačiau ši aplinkybė savaime nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstu, o jo rezultato neteisingu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1-2033 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdomų bendrovių ir viešųjų įstaigų nekilnojamojo turto pardavimo derinimo tvarkos tvirtinimo“ 1.1 papunktį, Vilniaus miesto savivaldybės valdomai bendrovei ir viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tik per interneto svetainėje www.evarzytynes.lt skelbiamus valstybės įmonės Registrų centro vykdomus elektroninius aukcionus, o tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

Šioje byloje reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė ir proceso dalyviai to neginčija, jog nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo objekto aukciono skelbime nurodytai informacijai keliamus reikalavimus nustatė viešai skelbiamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 30-2893/30 patvirtintos UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Nekilnojamojo turto pardavimo informacinių technologijų priemonėmis taisyklės. Taigi, vadovaujantis Taisyklėmis, spręstinas šioje byloje kilęs klausimas dėl atsakovės nurodytos informacijos (ne)pakankamumo.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino Taisyklių reikalavimus dėl aukciono skelbime nurodytinos informacijos. Apelianto teigimu, Taisyklėse nėra nustatytas baigtinis tokios informacijos sąrašas, todėl ginčo objekto aukciono skelbime privalėjo būti nurodyta visa aukciono dalyviui reikšminga informacija apie parduodamą turtą, įskaitant dėl objekto paskirties taikomus žemės sklypo nuomos ar įsigijimo ribojimus, trečiųjų asmenų pretenzijas ir objekte laikomus trečiųjų asmenų daiktus. Prieš įvertindama šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pasisakys dėl to, kokią informaciją Taisyklės įpareigoja nurodyti nekilnojamojo turto objekto aukciono skelbime.

Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad aukciono skelbime turi būti nurodyta informacija apie parduodamą turtą, įskaitant jo pavadinimą, statybos užbaigimo metus, unikalų numerį, adresą, žemės sklypo kadastro numerį, plotą, pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus teisės aktuose nustatytus apribojimus, informacija apie kitų asmenų pirmumo teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą, žemės servitutus, informacija, ar žemės sklypas parduodamas ar nuomojamas, nuomos sudarymo sąlygos bei kiti turto identifikavimo duomenys (Taisyklių 10.1 papunktis). Be to, skelbime turi būti nurodyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina, minimalus kainos didinimo intervalas, registravimo į aukcioną ir aukciono terminai, už informacijos teikimą atsakingo asmens kontaktiniai duomenys, parduodamo turto apžiūros vieta, data, laikas ir sąlygos, minimalus privalomas aukciono dalyvių skaičius, registravimo mokesčio ir garantinio įnašo grąžinimo tvarka, kiti kvalifikaciniai reikalavimai, aukciono organizatoriaus duomenys (Taisyklių 10.2–10.17 papunkčiai).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentu, kad pirmiau išvardintos aukciono skelbime nurodytinos informacijos sąrašas nėra baigtinis (nesutiktina su tuo, kad atsakovė šiuo atveju nenurodė privalomos informacijos). Tokia išvada grindžiama Taisyklių 10.18 papunkčiu, kuriame įtvirtinta nuostata dėl kitos (konkrečiai neįvardijamos) informacijos nurodymo aukciono skelbime. Taisyklių 10 punkto sisteminis ir lingvistinis aiškinimas suponuoja išvadą, kad Taisyklių 10.1–10.17 papunkčiuose nustatyti imperatyvūs reikalavimai informacijai, kuri visais atvejais privalo būti nurodyta aukciono skelbime, o Taisyklių 10.18 punktas leidžia aukciono rengėjui nurodyti papildomą informaciją, kuri gali būti naudinga ar reikalinga konkrečiam aukcionui. Taisyklių 10.18 papunktyje yra vartojamas bendro pobūdžio žodžių junginys „kita informacija“, nedetalizuojant tokios informacijos turinio ar apimties, taigi ši nuostata, priešingai nei teigia apeliantas, nėra suformuluota kaip įpareigojanti aukciono rengėją atskleisti visas įmanomas su objektu susijusias aplinkybes. Ji leidžia aukciono rengėjui įtraukti papildomą informaciją, tačiau pati savaime nenustato, kokia konkreti papildoma informacija privalo būti paskelbta. Tai, kad ši nuostata nėra įpareigojančio pobūdžio, t. y. Taisyklių 10.18 papunktis atsakovei leido, tačiau jos neįpareigojo į aukciono skelbimą įtraukti jai žinomos, tačiau neprivalomos nurodyti informacijos, lemia vertinimą, jog neįrašymas neprivalomų pateikti duomenų, kurie vėlesniu subjektyviu konkretaus aukciono dalyvio vertinimu galėjo turėti reikšmės jo asmeniniam apsisprendimui dalyvauti aukcione, negali būti laikomas Taisyklių pažeidimu.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju atsakovė aukciono skelbime pateikė visą Taisyklėse nurodytą privalomą informaciją apie parduodamą objektą ir aukciono organizavimo sąlygas, papildomai nurodė poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius aukciono organizavimą ir vykdymą. Taisyklių 10.1 papunktyje nustatyta pareiga aukciono skelbime pateikti informaciją apie parduodamą turtą buvo tinkamai įvykdyta – bylos duomenys patvirtina, kad aukciono skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas 1905 metų statybos vieno aukšto plytų mūro ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodytas jo unikalus numeris, užstatytas plotas, turto potipis, taip pat pažymėta, kad ūkiniame pastate nėra inžinerinių tinklų, jis parduodamas be žemės sklypo, o atsakovė žemės sklypo nuomos ar kita teise nevaldo. Skelbime buvo nurodyta ir tai, kad objektas parduodamas esamos fizinės ir funkcinės būklės, atsakovė neįsipareigoja nustatyti aktualios nekilnojamojo turto kadastro duomenų būklės ir neįsipareigoja iškraustyti objekte esančių daiktų. Nustatyti reikalavimai dėl aukciono organizavimo sąlygų taip pat buvo įvykdyti – aukciono skelbime nurodyta registracijos į aukcioną pradžios ir pabaigos data, aukciono pradžios ir pabaigos data, 100 Eur registravimo mokestis, 10 000 Eur garantinis įnašas, turto apžiūros tvarka, atsiskaitymo sąlygos, garantinio įnašo grąžinimo tvarka, atsakingo atsakovės darbuotojo kontaktiniai duomenys, atsakovės rekvizitai. Skelbime buvo pažymėta, kad aukciono laimėtojui dėl jo kaltės nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties garantinis įnašas negrąžinamas, o prie skelbimo pridėtos Taisyklės ir valstybės įmonės Registrų centro parengta Elektroninių aukcionų naudotojų instrukcija. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepažeidė Taisyklėse nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų.

Dėl atsisakymo sudaryti aukcione laimėto objekto pirkimo–pardavimo sutartį priežasčių ir garantinio įnašo grąžinimo

Apeliantas, siekdamas garantinio įnašo grąžinimo, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo nurodytas atsisakymo sudaryti aukcione laimėto objekto pirkimo–pardavimo sutartį priežastis, t. y. aukciono metu neatskleistą informaciją apie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų pretenzijas dėl objekto bei neišsamią informaciją apie žemės sklypo, kuriame yra objektas, įsigijimo ar nuomos galimybių ribojimus. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu neturi pagrindo sutikti dėl toliau nurodomų motyvų.

Laimėjęs aukcioną, tačiau nesudaręs objekto pirkimo–pardavimo sutarties, apeliantas 2026 m. rugsėjo 7 d. prašyme grąžinti sumokėtą garantinį įnašą nurodė vienintelę atsisakymo sudaryti sutartį aplinkybę – tai, kad atsakovė, dar 2026 m. rugpjūčio 1 d. sužinojusi apie gyventojų pretenzijas, šią informaciją nuslėpė ir apie tai apeliantui pranešė tik prieš pat sutarties sudarymą, pažymėdama, jog tai daroma „dėl skaidrumo ir aiškumo“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad faktas, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai pareiškė pretenziją dėl aukciono, apie kurią atsakovė apeliantą informavo tik po aukciono laimėjimo, nėra teisiškai reikšmingas, nes gyventojų pretenzijos nebuvo pagrįstos. Apelianto teigimu, CK 6.321 straipsnyje, kuriuo jis rėmėsi ieškinyje, įtvirtinta pirkėjo apsauga nėra siejama tik su teisme patvirtintomis ar įrodytomis trečiųjų asmenų pretenzijomis, nes net teisiškai silpna pretenzija gali lemti bylinėjimąsi, trukdyti naudotis objektu, apsunkinti jo rekonstrukciją ar sukelti papildomų išlaidų. Todėl, apelianto vertinimu, pardavėjas negali pats spręsti, kurios aplinkybės pirkėjui yra reikšmingos, o privalo informuoti apie visas trečiųjų asmenų pretenzijas į parduodamą objektą.

CK 6.321 straipsnyje įtvirtinta pardavėjo pareiga patvirtinti perduodamų daiktų nuosavybę. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo patvirtinti, jog į parduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektas, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų teisės ir pretenzijos į daiktą, lemiančios pardavėjo pareigos, numatytos CK 6.321 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą, suprantamos kaip trečiųjų asmenų daiktinės, prievolinės ar intelektinės nuosavybės teisės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011). Aptariama teisės norma, priešingai nei teigia apeliantas, įpareigoja pardavėją iš anksto pranešti pirkėjui ne apie bet kokias trečiųjų asmenų pretenzijas, tačiau tik apie tokias, kurios gali apriboti pirkėjo teisę valdyti, naudoti ar disponuoti daiktu, t. y. sukelti materialiųjų teisinių padarinių naujojo savininko teisėms ar pareigoms. Priešingas aiškinimas nepagrįstai išplėstų pardavėjo pareigą informuoti pirkėją ir reikštų, kad jis privalėtų atskleisti apie bet kokį trečiųjų asmenų reiškiamą nepritarimą ar subjektyvias pretenzijas, nors jos ir nebūtų grindžiamos realiomis teisėmis į parduodamą daiktą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi 2025 m. rugpjūčio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymo turinį, konstatuoja, kad nors jame buvo išreikštas gyventojų nepritarimas objekto pardavimui, nurodyta apie objekto faktinį naudojimą gyvenamojo namo gyventojų reikmėms, išsakytas nepasitenkinimas dėl to, kad jie nebuvo informuoti apie objekto perdavimą Vilniaus miesto savivaldybės, o vėliau – atsakovės nuosavybėn, tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog gyventojai buvo pateikę CK 6.321 straipsnio 1 dalies prasme teisiškai reikšmingas pretenzijas į parduodamą objektą. Aplinkybė, kad kai kurie gyventojai savo butus šildosi krosnimis, o ginčo objekte laiko malkas, tokios išvados nepaneigia. Apie tai, kad objekte yra daiktų, kurie galimai priklauso tretiesiems asmenims (ne savininkei – atsakovei), buvo akivaizdu iš prie skelbimo pridėtų fotonuotraukų (el. b. 1 t., b. l. 141–143), aukciono dalyviams, taigi ir apeliantui, buvo sudaryta galimybė nuvykti į objektą ir esamą situaciją apžiūrėti, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia galimybe apeliantas pasinaudojo, vadinasi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, veikė savo rizika. Juolab kad skelbime buvo aiškiai nurodyta ir tai, jog pardavėjas neįsipareigoja iškraustyti objekte esančių daiktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės gautos gyventojų pretenzijos nereikšmingumą aptariamu aspektu papildomai patvirtina ir tai, kad po to, kai atsakovė pateikė gyventojams 2026 m. rugpjūčio 7 d. atsakymą, paaiškindama priežastis, dėl kurių aukciono vykdymas nebus stabdomas, taip pat ir vėlesnio šio objekto aukciono metu gyventojai reikalavimų, susijusių su jų teisėmis į ginčo objektą, atsakovei nepareiškė.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad šiuo atveju gyventojų prašymas buvo pateiktas ne siekiant apsunkinti atsakovės ar naujojo savininko daiktines teises į parduodamą objektą, o tik sustabdyti aukciono vykdymą. Atsakovės argumentus, kad tokio pobūdžio prašymai pirkėjams paprastai nėra pateikiami, nes perteklinių prašymų ar pretenzijų teikimas pardavėjui leistų bet kuriam trečiajam asmeniui nepagrįstais pareiškimais faktiškai blokuoti turto pardavimą ar sudaryti sąlygas pirkėjui atsisakyti sutarties sudarymo, nesant tam objektyvaus pagrindo, teisėjų kolegija laiko logiškais ir pagrįstais. Be to, taip galėtų būti sudarytos prielaidos nepagrįstai paveikti aukciono proceso skaidrumą ir efektyvumą, kadangi potencialių pirkėjų informavimas apie teisiškai nereikšmingas pretenzijas galėtų turėti neigiamą įtaką jų apsisprendimui dalyvauti aukcione bei siūlomai kainai. Tokia situacija neatitiktų aukciono paskirties – potencialiems pirkėjams varžantis turtą parduoti už didžiausią rinkos sąlygomis įmanomą kainą. Todėl tai, kad atsakovė šiuo atveju nepagrįsto gyventojų prašymo nepersiuntė potencialiems pirkėjams iki aukciono, nesudaro pagrindo konstatuoti jos, kaip pardavėjos, pareigos pažeidimo ar nesąžiningo elgesio.

Ieškinyje apeliantas be aptartosios nurodė ir antrą priežastį, lėmusią jo tariamai teisėtą apsisprendimą nesudaryti sutarties su atsakove – tai, kad objekto aukciono skelbime nebuvo nurodyta informacija apie galimybę įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypą, kuriame yra parduodamas objektas. Apelianto teigimu, tik po aukciono atsakovė paaiškino, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės eksploatacijai būtiną žemės sklypą įsigyti ar išsinuomoti lengvatine tvarka.

Nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė elektroniniu laišku papildomai informavo apeliantą apie valstybinės žemės nuomos ir pardavimo teisinį reglamentavimą, nurodydama, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas galimybė be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą taikoma tik įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantiems statiniams, o pagalbinio ūkio paskirties statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, tokia galimybė nėra numatyta (el. b. 1 t., b. l. 72–73). Pirmiausia paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog aptariamos atsisakymo sudaryti sutartį priežasties – informacijos dėl valstybinės žemės teisinio reguliavimo neatskleidimo laiku – apeliantas nebuvo nurodęs 2025 m. rugsėjo 7 d. prašyme atsakovei grąžinti garantinį įnašą. Visgi teisėjų kolegija aplinkybę, kad apeliantas nesudarė sutarties dėl to, jog jau įvykus aukcionui galutinai suprato negalėsiantis išvystyti įsigyto nekilnojamojo turto objekto, esančio centrinėje Vilniaus miesto dalyje, taip, kaip tikėjosi, dėl galimų žemės sklypo naudojimo ribojimų, laiko tikėtina. Tačiau šis faktas, net ir atsižvelgiant į nurodyto laiško turinį ir jo išsiuntimo laiką, nelemia išvados, kad apelianto atsisakymas sudaryti sutartį su atsakove buvo pagrįstas.

Aukciono skelbime buvo aiškiai nurodyta, kad pastatas parduodamas be žemės sklypo, o pardavėja žemės sklypo nuomos ar kita teise nevaldo, todėl apeliantui dar iki registracijos į aukcioną pradžios turėjo būti žinoma, jog aukciono objektas yra tik ūkinis pastatas. Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau pasisakė, kokią informaciją atsakovė turėjo nurodyti aukciono skelbime pagal Taisyklių reikalavimus ir padarė išvadą, kad visa Taisyklėse nurodyta privaloma informacija apie parduodamą objektą, įskaitant informaciją, susijusią su objekto teisiniu statusu, buvo tinkamai nurodyta aukciono skelbime. Aplinkybė, kad po aukciono atsakovės atstovė papildomai paaiškino apeliantui galiojančio valstybinės žemės nuomos ir pardavimo teisinio reglamentavimo nuostatas bei jų taikymą konkrečiu atveju, savaime nereiškia, jog aukciono skelbime pateikta informacija buvo nepakankama ar nuo aukciono dalyvių nuslėpta.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog aukciono skelbime buvo aiškiai nurodyta, kad objektas parduodamas be žemės sklypo ir kad atsakovė žemės sklypo nuomos ar kita teise nevaldo, apeliantas negalėjo pagrįstai tikėtis, jog įsigijęs objektą kartu įgis ir teises į žemės sklypą. Be to, aukciono skelbime buvo nurodyta parduodamo objekto paskirtis – ūkinis pastatas, nurodytas jo adresas ir unikalus numeris viešajame registre. Šie duomenys buvo pakankami tam, kad aukciono dalyviai galėtų susipažinti su faktine situacija, esamais naudojimosi po objektu esančia žeme ribojimais, juos suprasti ir įvertinti jų reikšmę, priimdami sprendimą dalyvauti aukcione ir siūlyti objekto pirkimo kainą. Vadinasi, šiuo atveju pats apeliantas atsakingas už tai, kad prieš dalyvaudamas aukcione neišsiaiškino po objektu esančio žemės sklypo naudojimo galimybių. Papildomai pažymėtina, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. apelianto elektroninio laiško atsakovei turinys (el. b. 1 t., b. l. 72), taip pat ieškovo atstovo duoti paaiškinimai pirmosios instancijos 2026 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas 54–55 min.) patvirtina, jog objekto įsigijimo metu apeliantas naudojosi profesionalia teisine pagalba. Be to, atsakovės pateikti viešai prieinami duomenys apie apeliantą patvirtina jo ilgametę patirtį investicijų srityje (el. b. 1 t., b. l. 80–85). Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad apeliantas turėjo realias galimybes visapusiškai įvertinti su objekto įsigijimu, o taip pat ir su atsisakymu sudaryti objekto pirkimo–pardavimo sutartį, nesant tam objektyvaus pagrindo, susijusias teisines ir finansines rizikas, o to nepadaręs turi prisiimti atsiradusias neigiamas pasekmes.

Tai, kad organizuojant pakartotinį to paties objekto aukcioną buvo pateikta papildoma informacija apie žemės sklypo, kuriame yra objektas, teisinį reguliavimą, nelemia kitokio situacijos, kilusios apeliantui laimėjus ankstesnį aukcioną, bet nesudarius sutarties, teisinio vertinimo ir nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo pirmojo aukciono metu. Ši aplinkybė tik parodo, kad atsakovė pakartotinio aukciono metu pasinaudojo savo teise skelbime nurodyti papildomą neprivalomą informaciją, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmojo aukciono metu buvo pažeisti Taisyklių reikalavimai ar kad ši aplinkybė pateisino apelianto atsisakymą sudaryti objekto pirkimo–pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismui šalių nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto atsisakymo sudaryti objekto pirkimo–pardavimo sutartį priežastys nėra pagrįstos, todėl jo atsisakymas sudaryti objekto pirkimo–pardavimo sutartį yra neteisėtas. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad jeigu per 10 kalendorinių dienų nuo turto pardavimo aukcione dienos turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma dėl aukciono laimėtojo kaltės, laikoma, kad aukciono laimėtojas atsisakė sudaryti sutartį. Bendrovė įgyja teisę negrąžinti dalyvio garantinio įnašo, jei laimėjęs aukcioną dalyvis atsisako sudaryti sutartį.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas atsisakė sudaryti objekto pirkimo–pardavimo sutartį nesant tam objektyvaus pateisinimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl aukciono laimėtojo, nagrinėjamu atveju – apelianto, kaltės. Taigi, remdamasi Taisyklių 42 punkte nustatytomis sąlygomis, atsakovė pagrįstai atsisakė grąžinti apelianto sumokėtą 10 000 Eur garantinį įnašą, o tai lemia vertinimą, kad ieškovo teisme pareikštas reikalavimas jį iš atsakovės priteisti pagrįstai buvo atmestas.

Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nes neišreikalavo iš atsakovės objekto vertinimo ataskaitos, yra nepagrįstas, kadangi nagrinėtoje byloje nebuvo keltas klausimas dėl ginčo objekto pradinio įkainojimo, taigi šis įrodymas neatitiko sąsajumo su byla reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Kiti, šioje nutartyje išsamiau neaptarti, apelianto argumentai taip pat neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti 10 000 Eur aukciono garantinį įnašą, teisingai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotą išvadą, kad atsakovė pagrįstai atsisakė grąžinti ieškovo sumokėtą garantinį įnašą. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimą, o ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 3 790,20 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), aptariamoms bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2025 m. IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 526,8 Eur. Maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamoje byloje yra 3 284,84 Eur (2 526,8x1,3) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, o teisėjų kolegija, įvertinusi šio procesinio dokumento turinį, galimas laiko sąnaudas jį rengiant, apeliaciniu skundu keltų klausimų turinį ir apimtį, ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo rekomenduojamo dydžio šiuo atveju nenustatė, atsakovei iš apelianto priteisiama 3 284,84 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“, juridinio asmens kodas 120750163, iš ieškovo K. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 284,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.