- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- eAS-2581-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04841-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- D. C.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. C. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT arba Tarnyba) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2026 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 26S120463 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio C. D. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos Respublikos klausimą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą (vykdymą). Šį prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad jo skundo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Pareiškėjo teigimu, teismui pateikti darbo dienų važtaraščiai patvirtina jo darbo ir buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpius 2025 m. gruodžio mėnesį bei 2026 m. sausio–birželio mėnesiais, todėl paneigia atsakovo nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje. Pareiškėjas nurodė, kad skubus Sprendimo vykdymas, nesulaukus bylos išnagrinėjimo, gali sukelti jam didelę ir sunkiai atitaisomą žalą, nes išvykęs į (duomenys neskelbtini), jis negalėtų tinkamai vykdyti savo darbo pareigų. Dėl to pareiškėjas galėtų prarasti darbą ir patirti kitų neigiamų padarinių. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje nustatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos: yra pagrindas abejoti skundžiamo Sprendimo teisėtumu ir egzistuoja reali neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos atsiradimo grėsmė.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 23 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo Sprendimo įteikimo dienos. Šis sprendimas priimtas nustačius, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai – per 180 dienų laikotarpį šalyje išbuvo 729 dienas. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad sprendimas, kuriuo užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti, savo pobūdžiu nėra priverstinis. Tokiu sprendimu užsieniečiui suteikiama galimybė per nustatytą terminą savarankiškai palikti Lietuvos Respublikos teritoriją. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies, atsakovas galėtų spręsti dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo priimti sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo. Toks sprendimas galėtų būti skundžiamas teismui, kartu prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Įstatymo 128 str. 2 d. 1 p.), taip pat būtų galimybė sustabdyti išsiuntimo sprendimo vykdymą (Įstatymo 128 str. 2 d. 2–4 p.). Teismas darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas savaime nesukelia tokių neigiamų padarinių, kurie sudarytų pagrindą laikinai sustabdyti jo galiojimą. Toks sprendimas nėra priverstinio pobūdžio, o pareiškėjas turi galimybę per nustatytą terminą išvykti savarankiškai. Teismas akcentavo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pateikti dokumentai patvirtina jo teisėtą buvimą Lietuvoje, taip pat argumentai dėl galimų neigiamų išvykimo pasekmių, yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Šioje proceso stadijoje jos savaime nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmės. Pareiškėjo nurodytos pasekmės, susijusios su galimu išvykimu, pragyvenimo šaltinio praradimu ar kitais padariniais, galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu VSAT priimtų sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nenustatyta reali neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė. Be to, tokios priemonės taikymas neatitiktų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros.
III.
Pareiškėjas D. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, t. y. iki bylos išnagrinėjimo laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą (vykdymą).
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovas Sprendime nepateikė jokių motyvų ar duomenų, kad pareiškėjas gali slėptis ar vengti Sprendimo vykdymo. Priešingai, pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), vyksta į komandiruotes, be kita ko, ir į Lietuvą, todėl neturi pagrindo vengti bendradarbiauti su institucijomis ar nevykdyti jų sprendimų.
Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad žalos atsiradimas grindžiamas tik hipotetinėmis prielaidomis. Pareiškėjas konkrečiai nurodė, kad išvykus iš Lietuvos, negalėtų tinkamai vykdyti darbo funkcijų, dėl ko kiltų reali grėsmė netekti darbo. Šios aplinkybės turėjo būti vertinamos individualiai, tačiau teismas jų neanalizavo ir apsiribojo bendro pobūdžio išvada dėl neįrodytos žalos.
Pareiškėjas nurodo, jog įpareigojimas išvykti iš Lietuvos jam sukelia realias pasekmes – pareiškėjui pritaikyta administracinio poveikio priemonė – įspėjimas, jis jaučiasi nepageidaujamas šalyje, nors byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų teistas arba baustas administracine tvarka, keltų grėsmę viešajai tvarkai ar nebendradarbiautų su valstybės institucijomis. Todėl teismo pozicija laukti priverstinio Sprendimo vykdymo veiksmų neatitinka administracinių bylų nagrinėjimo principų.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįvykdė jam tenkančios pareigos pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti tokios priemonės, nes: pirma, pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų, kurie leistų spręsti apie skundžiamo administracinio sprendimo galimą neteisėtumą; antra, pareiškėjas nepagrindė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Skunde apskritai nenurodyta, kokia konkreti žala jam galėtų atsirasti ir dėl kokių priežasčių tokios žalos nebūtų galima pašalinti arba kompensuoti vėliau, jeigu skundas būtų tenkintas.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas jau yra įvykdęs skundžiamą administracinį sprendimą dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos, t. y. išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nebeturi teisinio pagrindo, nes Sprendimas jau įvykdytas, o jo galiojimo sustabdymas nebesukeltų teisinių pasekmių.
Pasak atsakovo, pareiškėjas nepagrindė nė vienos iš ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti Sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos, galiojimą. Teismas konstatavo, kad šis sprendimas nėra priverstinio pobūdžio, nes juo pareiškėjui suteikiama galimybė savanoriškai įvykdyti pareigą išvykti per nustatytą terminą. Vien tokio sprendimo priėmimas savaime nesukelia neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjo nurodytos galimos neigiamos pasekmės teismo vertintos kaip hipotetinės, todėl nenustačius realios žalos atsiradimo grėsmės nebuvo pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutarties dalį ir tenkinti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino šios priemonės taikymo sąlygas ir nepagrįstai sprendė, kad nėra duomenų apie galimos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos atsiradimą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į individualias bylos aplinkybes, jo pateiktus dokumentus dėl darbo (duomenys neskelbtini) bei galimas neigiamas pasekmes, susijusias su pareiga išvykti iš Lietuvos. Taip pat, pareiškėjo nuomone, nebuvo įvertinta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie jo ketinimą vengti institucijų sprendimų vykdymo ar kelti grėsmę viešajai tvarkai.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).
Taigi yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo sustabdyti Sprendimo, kuriuo jis įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), galiojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks sprendimas savo esme nėra priverstinio vykdymo priemonė. Juo pareiškėjui suteikiama galimybė per nustatytą terminą savanoriškai įvykdyti pareigą išvykti iš Lietuvos. Todėl vien tokio sprendimo priėmimas savaime nereiškia faktinio pareiškėjo išsiuntimo ar priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo.
Pareiškėjo argumentai dėl jo pateiktų dokumentų, susijusių su darbu (duomenys neskelbtini), taip pat argumentai dėl Tarnybos atlikto aplinkybių vertinimo tinkamumo, yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą nėra atliekamas išsamus skundžiamo administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Šioje proceso stadijoje tik nustatoma, ar pareiškėjo reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir ar egzistuoja būtinybė laikinai apsaugoti jo teises.
Pareiškėjas taip pat nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo jam kils reali neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo darbo praradimo, negalėjimo vykdyti profesinės veiklos (duomenys neskelbtini) ar kitų nepatogumų, yra bendro pobūdžio ir hipotetinės. Pareiškėjas nepagrindė, kad išvykimas iš Lietuvos, neišvengiamai lemtų jo darbo santykių nutraukimą ar sukeltų tokias pasekmes, kurių nebūtų galima pašalinti tuo atveju, jeigu jo skundas būtų patenkintas.
Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtinas dėl to, jog atsakovas nepateikė duomenų apie galimą pareiškėjo ketinimą vengti Sprendimo vykdymo. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas ne vien vertinant asmens elgesio riziką, bet nustatant, ar egzistuoja visos ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.
Nagrinėjamos bylos kontekste, be kita ko, reikšminga aplinkybė, kad atsakovas nurodė, jog pareiškėjas jau yra įvykdęs Sprendimą ir išvykęs į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini). Nors vien ši aplinkybė savaime neeliminuoja galimybės spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, šiuo atveju ji papildomai patvirtina, kad prašomos priemonės taikymas nebesukeltų pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė nei realios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo grėsmės, nei būtinybės laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. C. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo D. C. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.