Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1782Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00286-2023-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 12 d. paduotu ieškovo M. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl permokėtos sumos ir nuostolių priteisimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį iš dalies tenkino; atmetė ieškinio reikalavimus priteisti 19 001,80 Eur už sugadintas medžiagas ir perdarytinus darbus, 3 262,76 Eur už tariamai atsakovo pasisavintą putų polistirolą, 10 000 Eur statybos valdymo sutarčių kainų skirtumą, 91 315,02 Eur statybos kainos skirtumą.Ieškovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Teismai suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovui, taip pažeisdami CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai motyvavo priimtą procesinį sprendimą, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nepagrįstai neanalizavo ieškovo teikto ir pirmosios instancijos teismo atsisakyto priimti teismo eksperto kvalifikaciją turinčio Manto Raišio parengto ekspertinio tyrimo dėl ieškovo namo. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo ir teismo pareigos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą, inter alia suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-916/2026.2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sprendžiant dėl žalos, atsiradusios sudarius pakeičiančiąją statybos valdymo sutartį, nepagrįstai nekvalifikavo jos pakeičiančiąja.3. Nors galutinis sprendimas iš dalies buvo priimtas ieškovo naudai, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, neatsižvelgiant į ankstesnio proceso etapo rezultatą ir priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, negali būti laikomas visiškai atitinkančiu teisingumo principą. Tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas pagal šalies apeliacinį skundą panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo, tokios šalies pirmajame proceso etape patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kitos šalies, nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų proporcinio išlaidų paskirstymo taisyklių.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.