Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2328Bylos Nr. eCIK-672/2026Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00286-2023-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, susipažinusi su 2026 m. birželio 25 d. paduotu atsakovo ATS1 kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl permokėtos sumos ir nuostolių priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą. Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nepagrįstai atsakovą – fizinį asmenį, kuris pagal imperatyvias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nuostatas negali būti rangovu, – pripažino generaliniu rangovu bei taikė jam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnyje įtvirtintą generalinio rangovo atsakomybę. Atsakovas neginčija teismų nustatytų faktinių aplinkybių (kad organizavo darbus, parinko rangovus, su dalimi jų atsiskaitydavo iš ieškovo jam perduotų pinigų), tačiau ginčija teisinę išvadą, kad tokie veiksmai sukuria generalinio rangovo statusą. 2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ex officio nesprendė dėl statybų valdymo sutarties pripažinimo niekine, nors jos prieštaravimas imperatyviajai Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies normai yra akivaizdus. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad statinio statybos valdytoju turi teisę būti tik juridiniai asmenys, architektai arba statybos inžinieriai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas neatitinka šių reikalavimų. 3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo 6 207,30 Eur ikiteismines išlaidas kaip nuostolius, nors jos pagal savo prigimtį yra bylinėjimosi išlaidos, atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Be to, šiuo klausimu kasacinio teismo praktika yra nevienoda: viena kasacinio teismo praktikos linija privataus ekspertinio tyrimo ir ikiteismines išlaidas priskiria bylinėjimosi išlaidoms ir taiko joms proporcingumo taisyklę, tačiau kita praktikos linija tokias pačias išlaidas leidžia kvalifikuoti kaip nuostolius pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir priteisti jas visa apimtimi. 4. Bylą nagrinėjusiems teismams netinkamai kvalifikavus ikiteismines išlaidas, buvo neteisingai apskaičiuota bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija ir pažeistas CPK 93 straipsnis. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal proporciją, kad byla ieškovo naudai išspręsta 11,84 procento, o atsakovo naudai – 88,16 procento (21 644,24 Eur nuo 182 785,39 Eur). Tačiau nustačius, kad 6 207,30 Eur ieškovo išlaidos už ekspertizę ir teisinę pagalbą yra procesinio pobūdžio išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nebuvo jokio pagrindo jas laikyti ieškovo nuostoliais CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, ir teismas turėjo spręsti dėl jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį.Atrankos kolegija sprendžia, kad CPK 346 straipsnyje nustatytus kasacijos pagrindų kriterijus atitinka ir dėl to priimtina kasacinio skundo dalis dėl skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalių dėl 6 207,30 Eur eksperto Eriko Lenkevičiaus ekspertizės akto parengimo ir teisinės pagalbos ikiteisminėje stadijoje patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovui iš atsakovo.Atrankos kolegijos vertinimu, dėl kitos skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties dalies kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Todėl kasacinio skundo dalis dėl šios Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties dalies nepriimtina. Atsakovas, pateikdamas kasacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis ir išreiškęs pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, nuo kasaciniu skundu ginčijamos 21 644,24 Eur sumos sumokėjo 487 Eur žyminio mokesčio. Kadangi kasacinis skundas priimamas nagrinėti tik dėl dalies, kuria ginčijama 6 207,30 Eur suma, už šią skundo dalį mokėtinas 140 Eur dydžio žyminis mokestis. Todėl atsakovui grąžintina 347 Eur permoka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4 punktais, 4, 6 ir 7 dalimis, atrankos kolegija