Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019,

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 pagal ieškovės individualios J. įmonės (toliau – IĮ) „J“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo ir pagal VšĮ Vilniaus universiteto priešieškinį IĮ „J“ ir J. J. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versina“ ir UAB „Prie Lėvens“, panaikinti 2019 m. birželio 3 d. teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas VšĮ Vilniaus universiteto priešieškinis J. J. ir IĮ „J“ dėl nuostolių atlyginimo, ir priešieškinį atmesti.

UAB „VIPA“ 2016 m. liepos 13 d. rašte Nr. 2016/2-795 užfiksuoti duomenys prieštarauja VšĮ Vilniaus universiteto procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms dėl mokėjimų sustabdymo momento ir faktiškai atliktų mokėjimų apimties. Iš rašto matyti, kad mokėjimų IĮ „J“ sustabdymas inicijuotas 2016 m. birželio 21 d. prašymo pagrindu, tačiau atsakovas teismui nurodė vėlesnę datą – 2016 m. lapkričio 2 d., taip pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie esminę bylos aplinkybę. Be to, rašte nurodyta, kad iki mokėjimų sustabdymo IĮ „J“ buvo išmokėti 332 297,17 Eur, tai nesutampa su atsakovo priešieškinyje nurodyta 353 042,69 Eur suma, todėl nustatytas 20 745,52 Eur skirtumas. Šie duomenys yra naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, galinčios turėti reikšmę ginčo vertinimui dėl atsiskaitymų apimties ir šalių finansinių tarpusavio įsipareigojimų;

Iš VšĮ Vilniaus universiteto 2016 m. liepos 11 d. rašto Nr. 50000-SR-1037, adresuoto UAB „VIPA“, matyti, kad iki Rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664 su IĮ „J“ formalaus nutraukimo atsakovas faktiškai buvo suformavęs kitą darbų užbaigimo strategiją, nes nurodė, jog darbai turi būti užbaigti ne iki 2016 m. liepos 30 d., o iki šildymo sezono pradžios, tai leidžia konstatuoti kitokį darbų organizavimo terminų vertinimą nei vėliau nurodoma ginčo kontekste. Be to, iš rašto matyti, kad atsakovas, dar nenutraukęs rangos sutarties su IĮ „J“, nuo 2016 m. liepos 5 d. pradėjo pasirengimą naujo rangovo parinkimui ir iki 2016 m. liepos 21 d. vykdė naujo rangovo paieškos procedūras, tai rodo iš anksto priimtą sprendimą keisti rangovą bei, galimai, dar iki sutarties nutraukimo pradėtą jo pakeitimo procesą;

2016 m. liepos 28 d. Rangos sutartis Nr. RanS-50000-1009 dalyku ir turiniu iš esmės skiriasi nuo ankstesnės Rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664, todėl ji negali būti laikoma pakeičiančia sutartimi. Be to, skiriasi sutarčių dalykas (modernizavimo darbų apimtis ir techninės specifikacijos), o darbų atlikimo terminas nėra esminė sutarties sąlyga, todėl negalima teigti, jog nauja sutartis buvo sudaryta, siekiant pakeisti ar perimti ankstesnės sutarties vykdymą;

2016 m. liepos 12 d. Techninėse specifikacijose (priedas Nr. 53 prie Rangos sutarties Nr. RanS-50000-1009) aiškiai nustatyta, kad darbai ir jų kiekiai nėra apibrėžti pagal techninį darbo projektą Nr. SN-14-026/3-TDP-AK, o yra nurodomi sutarties prieduose, įskaitant „Pasiūlymo formą“. Tai reiškia, kad darbų apimtis ir turinys buvo nustatomi ne pagal ankstesnį projektą, o pagal naujai sudarytos sutarties dokumentus. Minėto techninio darbo projekto specifikacijose nėra numatyta;

2016 m. liepos 12 d. Rangos sutarties priedas Nr. 2 „Pasiūlymas“ buvo parengtas neaiškiomis ir neįrodytomis procedūromis – nėra duomenų, kas oficialiai sudarė ar patvirtino jį sudariusią asmenų grupę ir kokiais dokumentais ji vadovavosi. Be to, nustatyta, kad grupė sudaryta iš skirtingų UAB „Versina“ ir Vilniaus universiteto atstovų, tačiau nėra aišku dėl jų įgaliojimų, o statybos objekte lankėsi tik vienas iš jų. Nėra ir duomenų, kur konkrečiai turėjo būti atliekami „Pasiūlyme“ nurodyti darbai, o iš aplinkybių matyti, kad dalis darbų galimai apskritai nebuvo susiję su bendrabučio, esančio, Vilniuje, Saulėtekio al. 6, darbais. Todėl kyla pagrįstos abejonės dėl „Pasiūlymo“ sudarymo pagrindo, jo teisėtumo ir faktinio ryšio su ginčo objekto darbais;

2016 m. spalio 7 d. protokole Nr. 1, kuris yra priedas prie Rangos sutarties Nr. RanS-50000-1009, nustatyta, kad „Patikslintų darbų sąmata“ buvo sudaryta remiantis 2016 m. rugpjūčio 5 d. eksperto D. K. vertinimo aktu, tačiau nėra pateikta įrodymų, kokiais konkrečiais dokumentais ar duomenimis sąmata buvo pagrįsta ir kas ją patvirtino. Be to, paaiškėjo, kad vertinimo aktas nėra tinkamai pagrįstas – jame nenurodyta defektų vieta, dydis ar leistini nukrypimai, dalis lentelių yra be autorystės ir parašų, o esami priedai tarpusavyje nesutampa. Dėl to kyla pagrįstos abejonės dėl protokole nurodytos „taisytinų darbų sąmatos“ objektyvumo ir jos sudarymo pagrįstumo;

2016 m. spalio 7 d. patikslintų darbų kiekių sąmatoje yra įtraukti ir apmokėti darbai bei jų kiekiai, kurie neatitinka techninio darbo projekto sprendinių arba jame nebuvo numatyti, o dalis darbų kiekių yra iš esmės padidinti be aiškaus pagrindimo. Be to, matyti neatitikimai tarp faktiškai atliktų ir apmokėtų darbų apimčių (fasado šiltinimo, kampų aptaisymo, hidroizoliacijos ir kitų darbų), dėl kurių nėra aišku, kur ir kokia apimtimi darbai realiai buvo atlikti. Be to, sąmatoje ir su ja susijusiuose dokumentuose nurodyti darbai, kurie nebuvo numatyti techniniame darbo projekte, tačiau vis tiek įtraukti į apmokėjimą, taip pat nurodoma, kad darbų vertinimas buvo grindžiamas ne vien projekto sprendiniais, o kitais neaiškiais pagrindais („rangovo įsipareigojimais“). Dėl šių neatitikimų kyla pagrįstos abejonės dėl patikslintų darbų kiekių sąmatos pagrįstumo ir realaus darbų vykdymo atitikties dokumentams;

2016 m. spalio 7 d. taisytinų darbų sąmatoje, kuri parengta remiantis eksperto D. K. vertinimo aktu, matyti sisteminė neatitiktis tarp sąmatoje nurodytų darbų ir eksperto akto lentelėje Nr. 2 pateiktų duomenų – dauguma darbų, jų kiekių ir vertinimų nesutampa arba apskritai nėra identifikuoti. Nėra pagrindo teigti, kad sąmatoje nurodyti darbai buvo faktiškai pagrįsti objektyviais matavimais ar tinkamai dokumentuoti. Be to, atsakovas į priešieškinį įtraukė darbų vertes, kurios nėra pagrįstos realiais duomenimis, patvirtinančiais darbų atlikimą, nes nebuvo atlikta išsami darbų apžiūra, matavimai ar kokybės įvertinimas, o ekspertinis tyrimas buvo atliktas formaliai, nepatikrinus faktinių darbų kiekių ir jų atitikties dokumentams.

Atsakovė nuo Rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664 sudarymo 2014 m. lapkričio 19 d. siekė sudaryti prielaidas sutarties nutraukimui su nepageidaujamu rangovu, tikslingai kaupdama tam reikalingą medžiagą ir sudarydama situaciją, palankią sutarties nutraukimui. Tai patvirtina aplinkybė, kad nuo 2014 m. gruodžio 1 d. ilgą laiką nebuvo perduota statybvietė, dėl to rangovas neturėjo galimybės pradėti darbus ir atlikti objekto apžiūrą, o nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. liepos 1 d. buvo ribojamos realios darbų vykdymo galimybės, tai iš esmės sutrikdė rangovo pasirengimą darbams ir jų vykdymą.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2027-565/2022 pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, o ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-694-516/2022 buvo palikta nepakeista, todėl yra įsiteisėjusi. Pareiškėjas naują prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir anksčiau vykusiame procese. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad egzistuoja procesinis pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nes dėl tų pačių pagrindų jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo priimti prašymą atnaujinti procesą

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys, tretieji asmenys, taip pat į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys.

CPK 370 straipsnyje reglamentuojama prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka, t. y. teismo atliekamų procesinių veiksmų seka ir jų turinys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) visų pirma sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) tuomet prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas iš esmės (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys); 3) jeigu prašymas patenkinamas, atnaujinta byla nagrinėjama iš naujo (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių procesinių stadijų atliekami tik tai stadijai priskirti procesiniai veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024, 46 punktas).

Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, teismas CPK nustatyta tvarka sprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o esant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nurodytiems pagrindams – atsisako priimti prašymą (CPK 370 straipsnio 1 dalis).

CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, kai jis grindžiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau remiantis skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Kai prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, faktinį jo pagrindą sudaro naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės. Todėl, jei naujame prašyme nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios esminės faktinės aplinkybės, laikytina, kad skiriasi ir prašymo faktinis pagrindas. Taigi, kai pakartotinis prašymas atnaujinti procesą grindžiamas kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo jį laikyti tapačiu ankstesniam prašymui. Priešingas CPK 374 straipsnio aiškinimas nepagrįstai apribotų asmens teisę būti išklausytam dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos ankstesniame procese, ir pažeistų teisę į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, kai pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė iš esmės yra tapati anksčiau vertintai, prašymas turi būti atsisakytas priimti kaip prieštaraujantis CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. Jis teigia, kad tik vėliau sužinojo apie atsakovo pateiktų duomenų neatitikimus dėl mokėjimų IĮ „J“ sustabdymo momento ir faktiškai išmokėtų sumų, taip pat apie galimai klaidingai nurodytą nuostolių apskaičiavimo metodiką, sutarčių tarpusavio santykį (ar Rangos sutartis Nr. RanS-50000-1009 yra pakeičiančioji), darbų kiekių ir sąmatų neatitiktis techniniam darbo projektui bei galimai nepagrįstą ar dokumentais nepatvirtintą defektų ir taisytinų darbų vertinimą.

Be to, pareiškėjas remiasi papildomais dokumentais (UAB „VIPA“ raštais, VšĮ Vilniaus Universiteto vidiniais dokumentais, techninėmis specifikacijomis, protokolais, sąmatomis ir eksperto D. K. vertinimo aktu), kuriuose, jo vertinimu, yra prieštaravimų, netikslumų arba galimų klastojimo požymių, ir kurie esą nebuvo įvertinti ankstesniame procese arba jam nebuvo prieinami.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. J. 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019. J. J., prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, įrodinėjo, kad, susipažinęs su VšĮ Vilniaus universiteto pateiktu prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą IĮ „J“ nemokumo (bankroto) byloje ir kartu su prašymu pateiktais dokumentais, sužinojo naujų esminių aplinkybių, t. y. jog esminį statybos darbų kainos padidėjimą lėmė techninio darbo projekto sprendinių pakeitimai po rangos sutarties nutraukimo ir kad apie šiuos techninio darbo projekto sprendinių pakeitimus bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma pareiškėjui. Šioms aplinkybėms pagrįsti kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Versina“ atliktų (taisytinų) darbų aktus su atliktų (taisytinų) darbų kiekiais ir IĮ „J“ atliktų darbų aktus. Apelianto teigimu, detaliai išnagrinėjęs užsakovo priimtų ir apmokėtų darbų apimtis, jis sužinojo, kad darbų apimtis padidėjo dėl techninio darbo projekto sprendinių pakeitimų.

Naujai pateiktame 2026 m. kovo 16 d. pareiškime pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius ginčo faktinius pagrindus, juos papildydamas detalesniais paaiškinimais, skaičiavimais ir dokumentų interpretacijomis, tačiau nenurodo naujų, objektyvių, anksčiau nežinomų ir negalėjusių būti žinomų faktinių aplinkybių, kurios atitiktų CPK 366 straipsnyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus. Pareiškėjo nurodomi UAB „VIPA“ rašto duomenys, rangos sutarčių dokumentai, techninės specifikacijos, sąmatos, ekspertiniai aktai bei jų neatitikimų vertinimai buvo arba galėjo būti pateikti ir įvertinti nagrinėjant pagrindinę bylą bei ankstesnį prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Argumentai dėl mokėjimų sumų, jų sustabdymo datų, rangos sutarčių kvalifikavimo kaip pakeičiančiosios sutarties, darbų kiekių ir sąmatų neatitikimų, ekspertinių išvadų patikimumo bei galimų dokumentų klastojimo iš esmės yra susiję su tų pačių faktinių aplinkybių interpretavimu ir įrodymų vertinimu, kuris buvo arba galėjo būti atliktas ankstesniuose procesuose.

Vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus anksčiau teismo išnagrinėtam prašymui, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni argumentai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškimo dalykas, nepaisant formalių formuluočių skirtumų, iš esmės sutampa su ankstesniame procese nagrinėtais reikalavimais ir jų faktiniu pagrindu, o vien naujų dokumentų ar detalesnių argumentų pateikimas nesudaro pagrindo konstatuoti naujų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo įvertino kaip pakartotinį ir teisėtai atsisakė jį priimti CPK 374 straipsnio pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimą, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.