Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo PRS1 skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo išreikalauti vykdomąją bylą

Apeliantas atskiruoju skundu prašo išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą. Pasisakydamas dėl šio apelianto prašymo apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylai išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakanka byloje esančių duomenų ir vykdomosios bylos medžiagos nereikia, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdomosios bylos išreikalavimo.

Dėl ginčo esmės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2026 m. gegužės 12 d. pateikė skundą (pareiškimą) dėl antstolio veiksmų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti antstolės E. M. turtą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nustatęs, kad pareiškėjas skundą padavė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties.

Vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai (skundo dėl antstolio veiksmų) įstatyme nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šių nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).

Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas).

Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatas, skundą dėl antstolio veiksmų antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tokiu atveju kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas 2026 m. gegužės 12 d. skundą, be kita ko, prašydamas pripažinti, kad yra neteisėtai pavogtas ir nusavintas jo turtas, ir įpareigoti antstolę ir (duomenys neskelbtini) banką grąžinti nusavintas ir pavogtas pensijos kaupimo lėšas, pateikė tiesiogiai teismui. Pastebėtina, jog teismui pateiktame skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad gavęs 2026 m. vasario 2 d. iš antstolio jo eilinius kartotinius raginimus (bendros 1 700 Eur sumos) į jį vėl (penktą kartą) kreipėsi su pareiškimu (prašymu / skundu) prašydamas atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus ir grąžinti vykdomuosius dokumentus, padidinti laisvai disponuojamų lėšų limitą. Taip pat nurodė, kad kartu su patvarkymais antstolė pateikė 2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. Sp-4307 dėl skolininko prašymų išnagrinėjimo.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat paties pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė išankstinės bylų pagal skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, kadangi nesutindamas su tuo, kaip antstolė išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, skundą pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės patvarkymais, kuriais išnagrinėti pareiškėjo prašymai, skundą dėl antstolės veiksmų (patvarkymų) turėjo pateikti antstolei. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį skundą antstolei teikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolę prašydamas atlikti tam tikrus veiksmus, o antstolė dėl pareiškėjo prašymų priėmė patvarkymą (patvarkymus), nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Minėta, kad nesutikdamas su tuo, kaip antstolė išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turėjo pateikti skundą antstolei dėl konkrečių jos veiksmų, su kuriais nesutinka, o ne tiesiogiai kreiptis į teismą.

Nesant duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog antstolė neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir dėl to pareiškėjas įgijo teisę skundą dėl antstolės neveikimo pateikti tiesiogiai teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis). Apeliantas duomenų, sudarančių pagrindą priešingoms išvadoms, nenurodė ir nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

Apibendrinamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nustatęs, jog pareiškėjas nesutikdamas su antstolės atliktais vykdymo veiksmais kreipėsi tiesiogiai į teismą, prieš tai nepateikęs antstolei skundo dėl jos veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikė, ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) dėl antstolio veiksmų.

Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas, t. y. buvo pažeistos teisėjų nušalinimo / nusišalinimo taisyklės, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjui (teisėjams) pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką reglamentuojančio CPK 69 straipsnio nuostatos numato, kad teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas (straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pateikė pareiškimą dėl teismo nušalinimo, juo, be kita ko, prašė nušalinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjus. Pareiškėjo PRS1 pareiškimas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo atmestas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjos (duomenys neskelbtini) 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi. Iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutarties turinio matyti, jog teisėjų nušalinimo klausimą išsprendė didžiausią teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas, įvertinus tai, kad Telšių apylinkės teismo pirmininkė ir teismo pirmininkės pavaduotoja yra Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjos. Atsižvelgdamas į tai, kad Telšių apylinkės teismą sudaro Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai, pareiškėjo pareiškimą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo išnagrinėjo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas, turintis didžiausią teisėjo darbo stažą šiame teisme, vadovaudamasis CPK 69 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, jog pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo buvo išnagrinėtas pažeidžiant šio pareiškimo nagrinėjimo taisykles. Kadangi pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Dėl kitų atskirojo skundo prašymų

Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir su morale. Pasisakydamas dėl šių prašymų apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, viena vertus, pažymėtina, jog šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjo prašymai nėra susiję su šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku. Pareiškėjas prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nepagrindė ir tinkamai nemotyvavo, toks pareiškėjo prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, objektyvių priežasčių, suponuojančių būtinybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nenustatė. Kita vertus, atskiruoju skundu negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis), o atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjo prašymai, nurodyti atskirajame skunde, pirmosios instancijos teisme pareikšti nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas šių pareiškėjo prašymų nenagrinėja.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.