Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei, Dalei Butkienei, dalyvaujant: ieškovui I. K., jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovui R. Č., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, atsakovo R. Č. priešieškinį ieškovui I. K. dėl atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, permokos, palūkanų priteisimo, sprendimo vykdymo atgręžimo ir pinigų sumos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo ieškinio, atsakovo patikslinto priešieškinio, atsiliepimų esmės santrauka.

II. Šalių paaiškinimų teismo posėdyje santrauka.

Ieškovas I. K. teismo posėdyje savo ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovas piktybiškai nenorėjo ir dabar nenori mokėti už atliktus darbus. Atsakovo iki tol nepažinojęs, jį susirado per reklamą. Su juo susitikę, aptarę darbus, jam išaiškinta kokie darbai reikalingi, kiek kainuoja, buvo sutarta galutinė suma 18 000 Eur. Viskas buvo gerai, kol nereikėjo mokėti pinigų. Rašytinės sutarties nespėję suforminti, kadangi atsakovas nepateikė elektroninio pašto, užsivilkino procesas, ir liko tik žodinis procesas. Pervedė atsakovas 4 000 Eur, 3 000 Eur ir 2 000 Eur avanso, iš viso 9 000 Eur, o dar 9 000 Eur nesumokėjo. Jis tuo metu dirbęs pagal individualią veiklą. Jis išlaidų netraukdavęs, pasirinkę apskaitą su 30 proc., jam įsigijimo dokumentų nereikėjo rinkti pagal įstatymą, nereikėjo pildyti buhalterinės apskaitos. Jokio susitarimo su atsakovu nebuvo, kad jam reikės pateikti medžiagų įsigijimo dokumentus, bet po to pradėjo reikalauti. Darbai buvo atliekami bendroje sumoje už darbus ir už medžiagas, jam keista, kad atsakovas nori sužinoti kiek kainuoja kiekviena medžiaga, paprastai taip nebūna, kai sutarta visa suma. Jam reikia rūpintis medžiagų įgijimu, jų atvežimu, klientas sumoka visą sumą, nereikia jokio išskyrimo. Užsakovas buvo išvažiavęs į užsienį ir elektroninio pašto neatsiuntė. Darę bendru žmogišku susitarimu, manęs, kad viskas bus gerai. Bendravęs su atsakovu ir jo sūnumi, kuris kelis kartus buvo atvykęs ir raktus perdavęs. Dėl atsakovo reikalaujamų dokumentų, tai jo sūnui ir buvo perduoti tie kvitai, bet jie dabar sako, kad nieko negavo. Su atsakovu tik vieną kartą buvo susitikęs, tai buvo remonto vietoje, aptarę viską ką darysiąs. Jis veikla užsiimantis 20 metų, toks atvejis pirmas, kad reikėjo kreiptis į teismą, prieš tai visus nesutarimus su užsakovais išsispręsdavęs, o šis užsakovas nenori kalbėtis. Jis darbus atlikęs visus, surašęs darbų pridavimo aktą savo nuožiūra, taip pat siuntęs sutartį, bet atsakovas nieko nesirašė. Konfliktas kilo paskutinę darbų atlikimo dieną penktadienį, kai jam paskambino atsakovas ir pasakė, kad nutraukiantis visus darbus. Tačiau jis pabaigęs kai kuriuos tuos darbus, nes buvo paskutinė darbų diena. Atsakovo sūnus buvo prieš tai lyg trečiadienį atvažiavęs, žiūrėjo, fotografavo, tikriausiai jie po to kažką pasitarė ir pasikeitė jų nuomonė. Prieš tai kalbėjo, kad jeigu reikia, jis geriau žino, gali daryti ir kažką papildomai, kad bus viskas sumokėta. Jis padaręs visus sutartus darbus, papildomai nieko daugiau nebuvo. Darbų atlikimo akte jis surašęs viską teisingai. Surašę sąskaitą apmokėjimui. Darbų kainą nustatęs pats, buvo sutarta bendra suma už visus darbus, su visomis medžiagomis. Sąskaitoje skyrėsi tik pora šimtų eurų. Atsakovas pirmame susitikime su viskuo sutiko, po to matyt persigalvojo, jam buvo nurodęs darbų kiekius, darbų kainas. Į darbų atlikimo aktą jis jokių neatliktų darbų neįtraukęs. Ieškinį jis skaitęs, su juo susipažinęs. Patikslintas priešieškinis yra absurdas. Jis ne kartą aiškinęsis su atsakovu, kodėl jis nenori sumokėti. Pradžioje paskambinus atsakovas numetė ragelį. Buvo atliktas rūsio gilinimas, laikančių sienų griovimas ir sąrangų montavimas, laiptinės laiptų išardymas, dviejų perdangų tvirtinimas, grindų išlupimas, plytelių valymas, žvyro atvežimas, kanalizacijos montavimas, senos naikinimas ir naujos atvedimas, mūro darbai, pamatų gilinimas. Priešieškinį turbūt ruošė atsakovo advokatė, kuri pati nesupranta ką kalba. Metalinių sijų montavimo yra atitinkama kaina rinkoje. Ten buvo nešanti siena, kuri laiko apkrovą. Daliai jos išsigriovus, kažkas turi perimti tą apkrovą, todėl dedama metalinė sija. Tai buvo aptarta su atsakovu iš pradžių, kad jie nebus pigūs, kad dviejų metalinių sijų montavimas su darbu ir medžiagomis bus apie 3 000 Eur. Dėl atsakovo sąmatos, kad visus darbus galim atlikti už 4 000 Eur., tai nieko bendro su rinkos kainomis neturi, tai beveik 5 kartus mažiau už rinkos kainas. Su atsakovu gal susitikęs 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir apkalbėję visus darbus. Susitikimas truko gal iki valandos, buvo pasakyta, kiek kainuos maždaug visi pagrindiniai darbai, darbų apimtis, visa kaina 18 000 Eur. Buvo pasakyta, kad sąramų montavimas kainuos 3 000 Eur, perdangos sutvirtinimas, į antrą aukštą buvo nugriauti užlipimo laiptai, perdanga buvo dar tvirtinama mažesnėmis metalo sijomis, išvežimo darbai. Jis tokius darbus atliekantis labai dažnai, todėl galintis įvertinti lengvai. Atsakovas pasakė koks jo namo plotas dėl iškasimo darbų. Jis daręs matavimus, paskaičiavimus, tačiau tokių dokumentų atsakovui nedavęs, iš pradžių susitarę žodžiu, po to atsakovas išvažiavo iš Lietuvos. Paskui atsakovas prašė pateikti, bet savo el. pašto nedavė. Po to visas paskaičiavimas buvo pateiktas jo sūnui, bet šis sakė irgi neturi. Vėliau pateikęs ir dalį čekių, kadangi reikalavo. Su atsakovu skambinęsis paprastai ir per whatsup, per kurį nenusiuntęs sutarties, klaidą padaręs. Jis pirmą kartą įsivertino visus darbus ir suskaičiavo 18 000 Eur, buvo apytikslė suma, sąskaita įrašyta truputį didesnei sumai. Jo išsilavinimas vidurinis. Atsakovo ekspertai įvertino, kad esminės pastato konstrukcijos nepažeistos, kas reiškia, jog gerai padaryta. Sijų kainos didžiąją dalį kainos sudaro jų įrengimo kaina. Jis dirbęs vienas, bet ne visą laiką, kartai pasitelkęs brolį į pagalbą, kuris užsiima panašiais darbais. Kur vežęs ir pridavęs atliekas jis dokumentų negalintis pateikti, nes jų nerenkantis. Jis turi savo veikloje atliekų tvarkytojo kodą kaip vežėjo. Viskas buvo išvežta kaip nurodyta eksperto. Buvo samdyti vežėjai, o kur jie išvežė, jis nežinantis, rašytinių įrodymų nebus, jie nėra išsaugoti. Atsakovas pradėjo reikalauti dokumentų, kai darbai buvo padaryti, o jis nenorėjo mokėti. Jis jokių dokumentų susijusių su šiais darbais neturintis, išskyrus išrašytus po atliktų darbų. Jis viską pateikęs atsakovui per Whatsup programėlę. Teismui visus dokumentus pateikęs. Atliekant darbus per jokį Whatsup nebendravę. Jis dalyvavęs su ekspertu ekspertizės atlikime, jo atstovas nedalyvavo, buvo dar atsakovo sūnus. Jį apie ekspertizę informavo ekspertas. Jis naudojęs darbams savo asmeninę techniką. Vienas technikos vnt. yra neregistruojamas, nuosavybę galima įrodyti pagal nuosavybės dokumentus. Vienas nedidelis ekskavatorius kaip ir bobkatas, gali būti neregistruojami. Jis gali pateikti technikos, kuri naudota darbuose, įsigijimo dokumentus. Taip pat buvo naudotas sunkvežimis, tačiau juo atliekų nevežęs, nes buvo užsakyti atliekoms konteineriai. Techniką iš Kauno vežėsi su sunkvežimiu. Atsakovas kažkur dėl plytelių ploto nesutiko, bet ten yra mažareikšmis dalykas, palyginus su visais darbais. Atlikęs žvyro tankinimą ten, kur buvo vedami nauji kanalizacijos vamzdžiai iš šulinio į patalpų vidų, tai buvo atliekama vandens pylimo būdu. Ten gylis buvo nedidelis, todėl kitaip būtų pažeidę vamzdynus. Gal buvo išmontuota tualeto pertvara, kas buvo išmontuota, už tai pinigų neimantys. Nebuvo jokio ginčo, kad jie kažko nedarę. Ardę betoninius pamatus, neteisingai sako atsakovas, kad tik perforatoriumi palyginta, reikėtų atsikasti ir pasižiūrėti kiek ten gilyn įbetonuota. Ardėsi pamatų dalys, kurios buvo nestabilios, po to etapiniu betonavimu buvo pagilinti visi vidiniai pastato pamatai. Apie Agrotechnika, esančios Gižų k., darbus atlikus objekte nežinantis, pas jį patį yra etapinis atliktų darbų fotografavimas, kas yra byloje. Jie vandentiekio nevedę, bet kanalizaciją vedę iš šulinio į namą. Kaip bus atlikti sijų įdėjimo darbai atsakovui buvo išaiškinta pirmo susitikimo metu, kad bus dedamos ne betoninės, o metalinės. Nepamenantis, ar atsakovas prašė dėti betonines, jei buvo, tai jis būtų paaiškinęs, kad tai padaryti metalinėmis sijomis paprasčiau, nes betoninių ilgiai per dideli, jos labai sunkios, todėl pastato viduje dažniausiai montuojamos metalinės. Pigesnės yra betoninės (2026 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 20 min. 4 sek.--- 1 val. 11 min. 55 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis netenkinamas.

III. Ginčo esmė, įrodinėjimo pareiga.

Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl vartojimo statybų rangos turinio, dėl verslininko ir vartotojų teisių bei pareigų, dėl atliktų darbų kiekio ir kainos, darbų ir joms panaudotų medžiagų būtinumo.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

Kadangi civiliniame procese nėra reikalaujama absoliučios tiesos nustatymo, ir neretai teismas objektyvai negali nustatyti realiai egzistavusių aplinkybių, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

IV. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas I. K. 2023 m. spalio mėn. - lapkričio mėn. atliko statybos darbus atsakovui R. Č. priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų, liudytojo A. Č. parodymų teismo posėdyje nustatyta, kad darbai buvo atliekami nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 17 d., kai buvo surašytas darbų atlikimo aktas. Taip pat šalys pripažino, kad darbų eigoje ieškovo prašymu jam atsakovas per savo sūnų A. Č. darbų eigoje atskiromis sumomis ir datomis sumokėjo grynais 4 000 Eur; 3 000 Eur; 2 000 Eur, iš viso 9 000 Eur.

Ieškovas kaip rašytinius įrodymus apie darbų atlikimą ir jų kainas pateikė tik jo paties pasirašytus dokumentus: 2023 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. 2023-08 (e. b. 1 t., l. 14 -18); 2023 m. lapkričio 17 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą (e. b. 1 t., l. 19 - 22); atliktų darbų sąmatą (e. b. l. 41 - 44); PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus (e. b. 1 t., l. 23). Pagal šiuos dokumentus ieškovas reikalavo atsakovą sumokėti 9000 Eur., kurių atsakovas nesumokėjo, juos ir prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas patikslintame ieškinyje ieškovo atliktus darbus vertina 4 000 Eur, ir prašo iš ieškovo naudai priteisti 5 000 Eur permoką, kadangi grynais jam jau sumokėjo 9 000 Eur..

Ieškovo ieškinys jau buvo patenkintas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7533-1021/2024 bei toje pačioje byloje priimtu papildomu sprendimu (e. b. 1 t., l. 95-100). Priimtų sprendimų pagrindu teismas 2024 m. lapkričio 28 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos ieškovui išieškojimo iš atsakovo (e. b. 1 t., l. 106 – 107). Antstolis priverstinai išieškojo iš atsakovo 5 580,67 Eur, kuriuos jis prašo priteisti iš ieškovo, taikant teismo sprendimo vykdymo atgręžimo institutą.

Teismo posėdyje atsakovo prašymu buvo apklaustas jo sūnus liudytojas A. Č., kuris teismo posėdyje parodė, kad atsakovas jo tėvas. Jis vežiojęs ieškovui pinigus. Jam tėtis paskambinęs pasakydavo, kad nuvežti, prieš tai pervesdavo pinigus į sąskaitą. Ieškovas prašė pinigų grynais. Jam raktus nuvežęs 2023 m. spalio 16 d., ir jau spalio 23 d. vežęs 4 000 Eur tėčio prašymu. Kai nuvežęs, pamatęs, kad ten vyksta darbai, prašęs duoti sąmatą, atsakė ieškovas, kad šiuo metu neturi, nes labai užsiėmęs. Apie tai paskambinęs pasakęs tėčiui. Spalio 25 d. paskambinęs tėtis paprašė dar nuvežti ieškovui 3 000 Eur. Jis nuvežęs ir paprašęs sąmatos, nes tėtis prašė, kiek viskas kainuos, ir vėl ieškovas pasakė, kad jis neturi laiko, vėliau bus sąmata. Paskutinį kartą vežęs 2 000 Eur 27 d., tai jam ieškovas pasakė, kad su juo nesitaręs, ne jo reikalas, po ko jis paskambinęs tėčiui ir pasakę, kad ieškovas jam nieko neplanuoja duoti, po to pas ieškovą negrįžęs. Darbus pradėjo spalio 16 d, kai nuvežęs raktus ir padavęs tėčio nurodymu, kuris tuo metu buvo išvykęs dirbti į užsienį. Tėtis darbų atlikimo metu nebuvo grįžęs nei karto. Jis pats nieko nekontroliavęs, nežiūrėjęs, tėtis to jo neprašė. Jis nuo objekto gyvenantis 100 km. atstumu., turėdavęs važiuoti iš Kauno į Vilkaviškį, gyvenantis Kauno rajone. Ieškovas jam jokių kvitų, sąmatos nedavė. Jis tėčio vardu, kai nuvežęs paskutinį kartą 2 000 Eur, prašęs iš ieškovo sąmatos, ir sąskaitų faktūrų už medžiagas, sąramas, šiukšlių išvežimą, betoną. Jis matęs kokie darbai atlikti. Buvo atvažiavęs tik perduoti raktus ir pinigus. Jis matęs, kad dirbo ieškovas ir dar du vaikinai. Tėtis negalėjo pats būti, jam pasakė, kad bus ekspertas, kuriam davė jo telefono numerį. Ekspertas jam pasakė kada bus atliekama ekspertizė ir prašė atsiųsti el. pašto adresą. Po to ekspertas jam į el. paštą atsiuntė ekspertizės datą, laiką, ir jis tą dieną nuvažiavęs prie namo. Jis nežinojęs, kad reikia pranešti advokatui. Ekspertas suprato, kad jis ne savininkas, nes buvo jo vardas, pavardė, pažiūrėjo jo asmens tapatybės kortelę. Jie ėjęs su ekspertu ir jam rodę, matavę. Daugiau nebuvo niekas. Pamatavę metalines sąramas, kita pagal eksperto sąrašą. Kartu matavę ilgius, storius, viską. Po to ėję į rūsį matuoti neva pamatų įgilinimo, bet buvo įšalę, tad nėjo su kastuvu pakasti. Jis ekspertizės akto nematęs. Jis pats dirbęs prie vidaus apdailos ir apie statybas daug žinantis, tai buvo netvarkingai dirbama. Tais metais jis dirbęs pagal individualią veiklą, daręs vidaus apdailą, 10-15 metų. Pas tėtį daręs griovimo darbus (2026 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 36 min. 30 sek.--- 49 min. 3 sek.).

V. Vartojimo statybos rangos sutarties sudarymas.

Byloje yra svarbu teisingai kvalifikuoti šalių tarpusavio santykius, nes nuo to priklauso šalių teisių ir pareigų nustatymas, įrodinėjimo pareigų paskirstymas, kas tiesiogiai lemia teisingą bylos nagrinėjimą. Iš esmės šalys pripažįsta, kad jų santykiai atitinka vartojimo statybos rangos sutarties požymius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.644 straipsnyje apibrėžta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartis yra viena iš rangos sutarčių rūšių. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pastatyti statinį ar atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas - sudaryti rangovui būtinas sąlygas, priimti darbų rezultatą ir atsiskaityti. CK 6.681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos ( CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (LAT 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

Bylos šalys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodamos paaiškinimus teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti griovimo ir statybos darbus atsakovui priklausančiame gyvenamajame name iš savo medžiagų, ką jis iš esmės atliko. Atsakovas buvo įsipareigojęs už atliktus darbus sumokėti, ką jis atliko iš dalies, sumokėdamas grynais dalimis 9 000 Eur. Ieškovas pripažino, kad jis yra verslininkas, veikla užsiimantis 20 metų, dirbantis pagal individualią veiklą. Atsakovas užsakė darbus kaip fizinis asmuo gyvenamosios paskirties name savo šeimos poreikių tenkinimui, dėl ko darytina išvada, kad jis šiuose santykiuose yra vartotojas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad tarp šalių yra susiklostę vartojimo statybos rangos santykiai, su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis.

Byloje iškilo ginčas dėl rašytinės vartojimo statybos rangos sudarymo. Ieškovas įrodinėjo, kad tokia sutartis buvo sudaryta, pateikė prie bylos atsakovo nepasirašytą 2023 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. 2023-08 (e. b. 1 t., l. 14 -18). Ieškovas teigė, kad atsakovui jos išsiųsti elektroninėmis ryšio priemonėmis negalėjo, nes jam atsakovas nenurodė savo elektroninio pašto adreso, po to atsakovui pateikus sutartį, pastarasis nesutiko jos pasirašyti. Atsakovas priešingai, nurodė, kad ieškovas vengė jam pateikti rašytinę sutartį, nors jo ne kartą buvo prašoma, ją pateikė tik jam nutraukus žodinę sutartį, jokia sutartis jam nebuvo pateikta ir jo nebuvo pasirašyta. Ieškovo atstovas teismo posėdyje iš esmės ir neginčijo, kad buvo tarp šalių sudaryta rašytinė vartojimo statybos rangos sutartis, ją laikydamas žodine. Teismo vertinimu ieškovas nors ir pateikė jo paties pasirašytą rašytinę vartojimo statybos rangos sutartį, ją pasirašė, tačiau pats pripažįsta, kad jos atsakovas nepasirašė, pats pripažino, kad prieš pradėdamas darbus jos atsakovui neįteikė, dėl darytina išvada, kad tarp šalių jokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta.

Sandoriai (sutartys) gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat šiuose straipsniuose nurodyta, kad rašytine ar notarine forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems nustatyta tokia forma. Žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kai įstatymuose ar šalių susitarime nėra nustatyta, kad jie turi būti sudaromi raštu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis), o konkliudentiniais veiksmais – tada, kai įstatyme nėra nustatyta konkrečios sandorio formos ir iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). CK 1.73 straipsnyje, kuriame numatyti atvejai, kai turi būti sudaryta rašytinė sutartis, nėra nurodyta, kad statybos rangos sutarčiai yra privaloma rašytinė sandorio forma. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punkte numato, kad rašytine forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą paprastą rašytinę formą, tačiau statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos nenumato privalomos rašytinių sandorių formos. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymuose reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

Atsižvelgiant į tai, kad specialiosiose statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose ir bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose nuostatose nėra nustatyta specialių reikalavimų, keliamų statybos rangos sutarties formai, darytina išvada, kad statybos rangos sutartis gali būti sudaroma tiek pasirašant atitinkamą dokumentą, tiek ir žodžiu ar net konkliudentiniais veiksmais. Tuo atveju, kai statybos darbai yra vykdomi nesudarius rašytinės statybos rangos sutarties, gali kilti ginčų tiek dėl to, ar šalis iš tikrųjų siejo statybos rangos teisiniai santykiai, tiek ir dėl šių santykių turinio, konkrečių šalių prisiimtų teisių ir pareigų. Byloje nesant rašytinės statybos rangos sutarties, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo ir vykdymo veiksmų įrodymais. Vis dėlto tokie įrodymai turi būti pakankami tam, kad suformuotų pagrįstą įsitikinimą apie egzistuojančius sutartinius santykius. Būdamos laisvos susitarti dėl sutartimi ketinamų prisiimti įsipareigojimų, šalys statybos rangos sutartyje gali susitarti tiek dėl viso objekto pastatymo, tiek ir dėl konkrečių darbų atlikimo, be to, šalys gali sudaryti kelias statybos rangos sutartis dėl konkrečių tame pačiame objekte turimų atlikti darbų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011).

Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad suradęs internete ieškovo skelbimą, kad jis atlieka visus statybos darbus, 2023 m. rugsėjo pradžioje nuo 1 iki 5 d. susitikęs su ieškovu objekte, ir jam parodęs atliktinus darbus, pasakęs ką reikia padaryti; nors neigė aptaręs medžiagas su ieškovu, tačiau nurodė, kad prašė įdėti betonines sąramas, o ne metalines, kaip padarė atsakovas; sumokėjo darbų atlikimo eigoje atsakovui 9 000 Eur bendroje sumoje. Atsakovas kategoriškai neigė, kad su atsakovu buvo aptarę darbų kainą, priešingai teikė prašęs iš ieškovo sutarties darbų sąmatos, bei pateikti medžiagų įsigijimo dokumentus, ir teigė, kad jeigu jam ieškovas būtų pateikęs sąmatą 18 000 Eur, jis būtų kategoriškai nesutikęs, t. y. būtų nesudaręs jokios sutarties. Atsakovas pripažino, kad negavęs rašytinės sutarties ir sąmatos po daugiau kaip mėnesį laiko nuo objekto parodymo ieškovui, jis vis dėlto 2023 m. spalio 15 d. perdavęs ieškovui per savo sūnų A. Č. gyvenamojo namo raktus, tuo pačiu sudarydamas galimybę ieškovui pradėti darbus. Liudytojas A. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad jis atsakovo, savo tėvo, prašymu perdavė ieškovui raktus 2023 m. spalio 16 d., o jau spalio 23 d. nuvežęs 4 000 Eur į objektą, matęs, kad ten vyksta darbai, prašęs duoti sąmatą, bet ieškovui jos nepadavus, jis paskambinę ir tai pasakęs atsakovui; spalio 25 d. paskambinęs tėtis paprašė dar nuvežti ieškovui 3 000 Eur, kuriuos nuvežęs ir paprašęs sąmatos, nes tėtis prašė, vėl ieškovas pasakė, kad jis neturi laiko, vėliau bus sąmata; paskutinį kartą 27 d. vežęs 2 000 Eur, vėl prašęs iš ieškovo sąmatos, ir sąskaitų faktūrų už medžiagas, sąramas, šiukšlių išvežimą, betoną, tačiau negavo. Ieškovas teismo posėdyje tvirtino, kad su atsakovu susitikę objekte, aptarę darbus, jam išaiškinta kokie darbai reikalingi, kiek kainuoja, buvo sutarta galutinė suma 18 000 Eur; atsakovas jam teigė, kad jeigu reikia, jis geriau žino, gali daryti ir kažką papildomai, kad bus viskas sumokėta; jokio susitarimo su atsakovu nebuvo, kad jam reikės pateikti medžiagų įsigijimo dokumentus, bet po to pradėjo reikalauti; atsakovo sūnui buvo perduoti darbų kainos paskaičiavimai, medžiagų įsigijimo kvitai, bet jie dabar sako, kad nieko negavo.

Aukščiau paminėtais šalių ir liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad šalys žodžiu darbų atlikimo vietoje aptarinėjo objekte reikalingus atlikti darbus, tarėsi dėl jų apimties, dėl kainų. Kadangi šalys jokios rašytinės sutarties nepasirašė, buvo sudaryta žodinė sutartis, tarp šalių parodymų yra esminių prieštaravimų, dėl ko šiuo metu kyla neaiškumai dėl sutarties sudarymo, sutartų darbų tikslios apimties, kainos ir bendros darbų kainos sumos. Šalys, nesudarydamos rašytinės sutarties, raštiškai neužfiksuodami sutartos darbų ir konkrečių jų dalių/etapų kainos, parašais nepatvirtindamos vienokių ar kitokių tarpusavio atsiskaitymų grynais pinigais ir pan., turėtų pačios prisiimti neigiamus tokio savo elgesio ginčo situacijoje padarinius ir pasekmes, o būtent tai, kad teismo, vadovaujantis įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, gali skirtis nuo realiai egzistavusių, tačiau jokiais ar pakankamais įrodymais nepagrįstų aplinkybių. Teismas byloje daro išvadas pagal tą įrodomąją medžiagą, kuri jam pateikta ir iš kurios gali būti objektyviai nustatyti vienokie ar kitokie faktai.

Atsakovas tiek patikslintame priešieškinyje, tiek teismo posėdyje teigė, kad jokios sutarties su ieškovu, nei žodinės, nei rašytinės nebuvo. Patikslintame priešieškinyje atsakovas neigė, kad perduodamas raktus ieškovui, jis tuo pačiu davė jam leidimą atlikti darbus be sutarties, neva gyvenamojo namo raktas buvo perduotas įvertinti darbus ir nurodyti darbų kainą, pradėti būtinus veiksmus ir pasiruošimą, sumokant avansą. Teismo vertinimu toks atsakovo teiginys, kad ieškovas savavališkai dirbo jo gyvenamajame name mėnesį laiko ir atliko darbų kaip pats ieškovas nurodė už maždaug 18 000 Eur, yra logiškai nepaaiškinama bei prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėmis. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas perdavė ieškovui ne tik namo raktus, bet ir elektros skydinės raktus, namo garažo vartų pultelį, kas tikrai teismo vertinimu nereikalinga vien tik objekto apžiūrai; be to šalys patvirtina, kad kartu objektą jau apžiūrėjo ir kalbėjo apie jame atliktinus darbus. Po to atsakovas per savo sūnų A. Č. tris kartus perdavė 9 000 Eur sumoje ieškovui pinigus, nors 2 pirmus kartus A. Č. perdavė pinigus darbo vietoje, ir matė, kad darbai buvo atliekami, tačiau ieškovas jokių darbų atlikimo nestabdė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. birželio 3 d. prašyme dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad su ieškovu tarėsi dėl darbų objekte, nors galutinės kainos nesutarė, ieškovas nurodė, kad darbus galės pradėti po mėnesio, atsakovo sūnus perdavė raktus 2023 m. spalio 16 d. ir darbai buvo pradėti, t. y. atsakovas nenurodė, kad žodinė sutartis nebuvo sudaryta, darbus ieškovas atliko savavališkai ( e. b. 1 t., l. 117 - 127). Be to teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jo parodyti darbai didžioje visumoje buvo atlikti, dėl jų kokybės, trūkumų šalinimo jis jokių reikalavimų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovas ir atliko darbus atsakovo gyvenamajame name.

VI. Atsakovo kaip vartotojo teisių gynimo būdas.

Specialiu vartojimo rangos santykių reglamentavimu siekiama kompensuoti užsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėties nelygiavertiškumą objektyviai verslo srityje pranašesnio rangovo (verslininko) atžvilgiu. Šio tikslu vartojimo rangos teisiniame reguliavime, palyginanti su įprastinių rangos sutartinių santykių reglamentavimu, įtvirtinta daugiau nuostatų užsakovui, kaip silpnesniajai vartojimo rangos santykių šaliai, suteikiančių papildomų garantijų ir teisių, o rangovui nustatydamas platesnio turinio pareigas. Įstatyme įtvirtintų imperatyviųjų garantijų tikslas – užtikrinti minimalų vartotojo teisių apsaugos lygį, įstatyme nustatytos būtinosios sutartims vartotojo teisės nėra jo pareigos, todėl vartotojas yra laisvas spręsti, kaip vykdant sutartį šiomis teisėmis naudotis, kokią savo pažeistų teisių gynimo apimtį ir būdą pasirinkti. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

Vartojimo rangos institute nėra taisyklių, apibrėžiančių konkrečių vartojimo rangos sutarties sąlygų santykį su CK normose nustatytomis vartojimo rangos sutarties šalių teisėmis ir pareigomis, todėl remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi vartojimo rangos santykiams mutatis mutandis turi būti taikomi CK 6.350 – 6.370 straipsniai, reglamentuojantys vartojimo pirkimo – pardavimo santykius.

Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas inter alia reiškiasi tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, be to, yra silpnesnis už jį ekonomiškai, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos, užsakymo darbų apimties ir kt. reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių, be to, vartotojo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Tokiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti skirtos „Vartojimo rangos“ normose įtvirtintos užsakovo teisių garantijos. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus, sudaryti. Visų pirma vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme taip pat įtvirtinti neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo padariniai: užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį, neapmokėdamas už atliktus darbus, bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). CK 6.672 straipsnio 2 dalies normos, nustatančios vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklių mutatis mutandis taikymą vartojimo rangai, pagrindu darytina išvada, kad būtinos ir teisingos informacijos nepateikimo atveju užsakovas taip turi CK 6.353 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisę reikalauti iš rangovo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vengimo sudaryti sutartį. Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui. Kaip ir kitais iš vartojimo santykių kilusių ginčų atvejais, būtina turėti omenyje tai, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.

Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankinama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

Su rangovo pareigos suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją vykdymu susijusi užsakovo garantija, įtvirtinta CK 6.673 straipsnio 1 dalyje – įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas rangovui reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos, ir atitinkama užsakovo teisė atsisakyti apmokėti už sutartyje nenumatytus darbus (CK 6.673 straipsnio 1 dalis). Ši užsakovo teisių garantija reiškia, kad nepakankamos rangos rezultatui pasiekti užsakymo darbų apimties (atitinkamai ir kainos) numatymo rizika vartojimo rangos atveju tenka išimtinai profesionaliam verslininkui (rangovui), turinčiam pakankamai galimybių numatyti tikrąją rangos darbų apimtį. Ši garantija, be kita ko, apsaugo vartotoją nuo galimo rangovo piktnaudžiavimo, kai siekiant gauti užsakymą iki sutarties sudarymo neatskleidžiama tikroji reikalingų rangos rezultatui pasiekti darbų apimtis. Vartojimo sutarties atveju rangovo rizikos padariniai reiškiasi tuo, kad, užsakovui pasinaudojus teise atsisakyti apmokėti papildomus darbus, rangovas neatleidžiamas nuo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo – jis neįgyja teisės dėl šios aplinkybės nutraukti sutartį ir neatleidžiamas nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, todėl sutartyje neaptartus, bet tinkamam rezultatui pasiekti reikalingus, darbus turi atlikti savo sąskaita. Aptariamas vartojimo rangos sutartinių santykių reglamentavimo ypatumas tampa akivaizdus, palyginti su bendrosiomis, ne vartojimo sutartims taikytinomis, rangos nuostatomis: pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Tik tuo atveju, jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalis).

Esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumas – CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva nuožiūra; ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Kai sutarties nutraukimo pagrindas yra tik paties užsakovo valia (vartotojas tampa nesuinteresuotas rangos darbų rezultatu), jo apsisprendimas nesusijęs su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, sutarties nutraukimo padarinius apima CK 6.673 straipsnio 2 dalies reguliavimas – užsakovo pareiga apmokėti dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Tokiu atveju atlikto darbo kaina turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į konkrečios rangos sutarties sąlygas dėl darbų kainos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į rangos darbų kainą pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalies normą įeina ne tik rangovo atlikto darbo atlyginimas, bet ir jo turėtų išlaidų tam darbui kompensavimas. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas aplinkybe, kad versliškai tam tikra veikla užsiimantis rangovas turi galimybę visa tai, ko neįdėjo į pradėto užsakymo vykdymą, panaudoti kitam užsakymui, taip išvengdamas nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Užsakovas, sumokėjęs atliktos darbo dalies kainą, atitinkamai įgyja teisę į atliktų darbų rezultatą (CK 6.671 straipsnis). Vartotojo rangos sutarties nutraukimas CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju nėra jo sutartinių prievolių pažeidimas, todėl sutartį nutraukusiam užsakovui neatsiranda civilinės atsakomybės prievolės, vartotojo garantija šiuo atveju reiškia civilinės atsakomybės išimtį (CK 6.253 straipsnio 9 dalis). Rangovas tokiu atveju nelaikomas nukentėjusia šalimi, todėl jis neturi teisės reikalauti, kad užsakovas vykdytų sutartį natūra (CK 6.213 straipsnis), taip pat neatsiranda kitų neigiamų užsakovui sutarties neįvykdymo teisinių padarinių.

Palyginus, atitinkama CK 6.658 straipsnio 4 dalies bendroji rangos sutarčių norma taip pat nustato užsakovo teisę iki darbas nebaigtas atsisakyti sutarties, tačiau ši jo teisė varžoma sąlygos, kad sutarties nutraukimas galimas tik esant svarbioms priežastims, be to, užsakovui kyla civilinė atsakomybė – jis ne tik turi sumokėti rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį, bet ir atlyginti nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant tai, ką rangovas sutaupo.

Vartojimo rangos sutarties atveju, kaip ir bendrai rangos sutartyse, įstatyminis reguliavimas neriboja sutarties šalių teisės susitarti, iš kurios šalies – rangovo ar užsakovo – medžiagos bus atliekami rangos darbai (CK 6.647 straipsnis, 6.675 straipsnis). Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę (CK 6.647 straipsnio 2 dalis), jeigu darbas atliekamas iš blogos kokybės medžiagos, tai gali būti pripažįstama darbo ar jo rezultato trūkumu ir užsakovas gali pasinaudoti atitinkamais teisių gynybos būdais. Vartojimo rangos atveju rangovui, suteikusiam medžiagas, tenka medžiagų kainos pasikeitimo rizika – jeigu po sutarties sudarymo medžiagos kaina pasikeičia, rangovas neturi teisės reikalauti ją perskaičiuoti (CK 6.675 straipsnio 3 dalis). Palyginus, pagal bendrąją rangos normą, įtvirtintą CK 6.654 straipsnio 6 dalyje, kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal šio kodekso 6.204 straipsnio nustatytas sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms taisykles.

Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojo pasinaudojimas vienu iš savo pažeistų teisių gynimo būdu eliminuoja kitų būdų taikymo galimybę, nes šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021).

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad prašo taikyti savo teisių gynimą CK 6.673 straipsnio 2 dalies pagrindu. CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nebuvo nurodęs, kokie susitarti darbai buvo neatlikti pagal jų susitarimą su ieškovu, tačiau nėra ginčo, kad jis darbų nepriėmė pagal darbų perdavimo – priėmimo aktą, kadangi su juos nesutiko.

Atsakovas teismo posėdyje taip pat teigė, kad ieškovas nevykdė informavimo pareigos, numatytos 6.674 straipsnio 1 dalis, t. y. jam nenurodė darbų kainos, nepateikė darbų sąmatos, medžiagų įsigijimo dokumentų, dėl ko jis nežinantis kokie darbai ir už kokią kainą buvo pateikti, jis negali patikrinti jų teisingumo, nežinantis už ką mokėti. CK 6.674 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo padariniai, suteikiama užsakovui teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį, neapmokant už atliktus darbus, bei reikalauti atlyginti nuostolius, tačiau tik tokiu atveju, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje. Nagrinėjamoje byloje ieškovas priešieškinyje šiuo teisiniu pagrindu negynė savo pažeistų teisių, nereiškė reikalavimo visiškai atleisti nuo mokėjimo pagal sutartį, nuostolių atlyginimo, neįrodinėjo, kad ieškovas atliko kitus darbus, kurių neturėjo atlikti, ar jie visai kitokie pagal savo savybes, negu jis norėjo atlikti, kadangi pats pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.673 straipsnio 2 dalyje, t. y. pats nurodė, jog jo parodyti darbai iš esmės buvo atlikti, tik nesutinkantis su kai kurių darbų kaina, jų apimtimi, jų atlikimo faktu, kuri jo nuomone turi būti mažesnė, jo teigimu 4000 Eur..

CK 6.2286 straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas teismo posėdyje teigė, kad jo konfliktas su atsakovu kilo paskutinę darbų atlikimo dieną, penktadienį, kai jam paskambino atsakovas ir pasakė, kad nutraukiantis visus darbus, tačiau jis pabaigęs kai kuriuos tuos darbus, nes buvo paskutinė darbų diena; atsakovo sūnus buvo prieš tai lyg trečiadienį atvažiavęs, žiūrėjo, fotografavo, tikriausiai jie po to kažką pasitarė ir pasikeitė jų nuomonė. Ieškovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad darbams einant į pabaigą apie 2023 m. lapkričio 17 d. paskutinę darbų atlikimo dieną buvo pareikšta darbus nutraukti, kad jie toliau nebereikalingi (ši diena pagal 2023 m. kalendorių kaip ir nurodė ieškovas buvo penktadienis). Taigi pats ieškovas patvirtino, kad atsakovas žodžiu nutraukė sutartį nebaigus visų sutartų, dėl ko atsakovas galėjo pasinaudoti pasirinktu savo teisių gynimo būdu nutraukti sutartį. Tai, kad tą dieną ieškovas būdamas protingas ir sąžiningas baigė kai kuriuos pradėtus darbus, nepaneigia sutarties nutraukimo fakto. Ieškovas pateikė 2023 m. lapkričio 17 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą. Atsižvelgiant į paminėta, darytina išvada, kad statybos rangos darbai buvo baigti 2023 m. lapkričio 17 d., tačiau atsakovas savo valią nutraukti darbus pareiškė iki jų galutinio užbaigimo ir priėmimo, kas atitinka CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą užsakovo teisę bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.

Ieškovas pateikė susirašinėjimą su atsakovu, kuriuo nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovui atsakovas atsiunčia adresą ,, (duomenys neskelbtini), R.“. 2023 m. lapkričio 20 d. atsakovas rašo ieškovui, kad ieškovas jam tegul atiduoda raktus, smulkią sąmatą, visus kvitus ką mokėjo iš savo banko sąskaitos ieškovas, tada atiduos likusius pinigus, kitaip kreipsis į policiją. Ieškovas tada paprašė atsakovo jam atsiųsti savo elektroninio pašto adresą, į ką atsakovas atsakė, kai bus raktai, bus elektroninis paštas ir pinigai, bei prašė sąmatą ir kvitus atiduoti jo sūnui; rašė, kad ieškovui jau atiduota 4 000 Eur; 3 000 Eur; 2 000 Eur. Atsakovas iš ieškovo dar iki 2023 m. lapkričio 23 d. reikalavo atiduoti namo visus raktus jo sūnui (A. Č.); atsiųsti jam visus dokumentus, kada sumokės, bei kad atsiųstų ieškovas dokumentą, kad iš ieškovo gavo 9 000 Eur.. 2023 m. lapkričio 21 d. ieškovas prašė iš atsakovo jam atsiųsti savo elektroninio pašto adresą, į ką atsakovas 11:22 val. atsakė, kad kol negaus raktų, nebus nieko nei pinigų. Ieškovui neatsakius, 15:25 val. atsakovas parašė ieškovui, kad kadangi negavo sąmatos, jis darbų atsisako, prašo gražinti raktus, nes kitaip kreipsis į policiją. Ieškovas atsakė, kad sąmata buvo pateikta atsakovo sūnui A. Č. rašytine forma, jam pateikta ir dalis medžiagų įsigijimo dokumentų (čekių); darbų atsisakyti nėra galima, nes jie jau pabaigti; kadangi ankstesnė sąmata netiko, ir atsakovas prašė tikslesnės, tai daug kartų buvo prašyta elektroninio pašto adreso, po to paklausia, ar atsakovas mokės už darbus, atsakovas atsakė, kad pirmoje eilėje visi dokumentai. 2023 m. gruodžio 27 d. ieškovas atsakovui išsiunčia raginimą sumokėti už darbus per tris darbo dienos 9470 Eur., bei rašo, kad pridedama PVM sąskaitos faktūros kopija, kuri taip pat persiųsta. Atsakovas atsako, kad nėra jo parašų, ieškovui parašius, kad jie nereikalingi, ieškovas atrašė, kad jo parašas reikalingas, nes jis turi žinoti už ką jis mokantis, jis atsiskaitęs ieškovui. Ieškovui parašius, kad yra SMS, jog atsakovas prisipažino skolingas, atsakovas tą neigė, reikalavo gražinti raktus ir duoti į teismą, kitaip jis pats duos į teismą. Ieškovas atsakė, kad sutinka, atiduos raktus, atsakovas teigia, kad atiduotų sūnui, su kuo ieškovas nesutiko, nes atsakovo sūnus neturi įgaliojimo. Ieškovui dar kartą paklausus, ar gražiuoju atsakovas nemokės už darbus, atsakovas atsakė, kad kol nebus raktų, eis per teismus. 2023 m. gruodžio 15 d. susirašinėjime ieškovas atsakovui nurodė, kad, kadangi atsakovas jam piktybiškai nedavė elektroninio pašto adreso, todėl jam visą dokumentaciją siunčiantis telefonu, bei pridėta 2023 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos darbų sutartis ( e. b. 1 t., l. 7 – 13, 45 - 53).

Iš aukščiau paminėto šalių susirašinėjimo, matyti, kad raštiškai atsakovas ieškovui apie sutarties nutraukimą pareiškė 2023 m. lapkričio 21 d. tačiau tiek ieškovui, tiek atsakovui tvirtinant, kad atsakovas žodžiu nutraukė sutartį paskutinę darbų atlikimo dieną 2026 m. lapkričio 17 d., ši diena laikytina atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo diena.

Atsakovas pateikė savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį tekstines žinute siuntė ieškovas, išklotinę už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., iš kurios matyti, jog iš jo į ieškovo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (toks ieškovo telefono numeris nurodytas jo pačio pretenzijoje, e. b.1 t., l. 28) buvo skambinta 2023 m. rugpjūčio 23 d. iš Vokietijos. 2026 m. rugpjūčio 26 d. fiksuoti prisijungimai Lenkijoje, po to fiksuoti skambučiai į Lietuvos tinklus. 2023 m. rugpjūčio 28 d. vėl skambinta į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) tris kartus, po to 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo fiksuotas vienas skambutis ryte 9 val.. (e. b. 1 t., l. 128 - 137). Ši išklotinė patvirtina, kad sutartis negalėjo būti sudaryta 2023 m. rugpjūčio 17 d., nes ieškovui atsakovas skambino 2023 m. rugpjūčio 23 d. iš Vokietijos, po ko grįžo į Lietuvą 2026 m. rugpjūčio 26 d..

Atsakovas 2026 m. lapkričio 17 d. nutraukęs vienašališkai su ieškovu sudarytą statybos vartojimo rangos sutartį, remiantis CK 6.673 straipsnio 2 dalimi, privalo sumokėti dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Byloje iškilo ginčas dėl jau atliktų statybos rangos darbų kainos, kadangi kaip teismas nustatė, ieškovas neįrodė, kad buvo sutarta konkreti sutarties kaina.

VII. Atliktų statybos rangos darbų kaina.

CK 6.653 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. 3 dalyje nustatyta, kad sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata, kas tuo pačiu reiškia, kad sąmata nėra privaloma sutarties sudėtinė dalis. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

Ieškovas nors ir nurodė, kad buvo sutarta darbų kaina 18 000 Eur, tačiau tai atsakovui neigiant, tvirtinant, kad ji nebuvo iš viso sutarta, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad tokia kaina buvo šalių susitarta. Nors ieškovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad susitarimą dėl kainos patvirtina atlikti darbai ir perduotas 9 000 Eur avansas, tačiau to teismo vertinimu neužtenka daryti kategorišką išvadą dėl sutartos kainos dydžio. Ieškovas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių brėžinių, matavimų, skaičiavimų, įkainių ir t.t., kurie pagrįstų ieškovo jau objekto apžiūros metu neva apskaičiuotą ir atsakovui nurodytą konkrečią 18 000 Eur kainą, tuo labiau, kad atlikta daug darbų, įskaičiuotas įrengimų naudojimas ir darbo užmokestis. Nors ieškovas vienašališkai pasirašytoje 2023 m. rugpjūčio 17 d. statybos darbų rangos sutartyje ir nurodė, kad darbų kaina 18 000 Eur; darbų eigoje atsakovas įsipareigoja sumokėti 9 000 Eur; tačiau kaip jau teismas aukščiau pasisakė joje nurodyta tikrovės neatitinkanti data, bei šalys pripažino, kad ji nebuvo, nepasirašius jos atsakovui, sudaryta, dėl ko jos teismas nevertina įrodymo, patvirtinančio darbų kainą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog buvo susitarta su atsakovu, jog už ieškovo atliktus darbus jis turės bendroje sumoje sumokėti būtent 18 000 Eur.

Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad vertindamas situaciją, kad nėra netiesioginių įrodymų, kurie galėtų atskleisti šalių susitarimą dėl darbų apimties ir kainos, dėl ko teismas, vadovaudamasis CK 6.198 straipsniu, turėtų nustatyti, kokius darbus ieškovas faktiškai atliko ir kokia buvo tų darbų rinkos kaina jų atlikimo laikotarpiu. Ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė esant tokiai situacijai, kai neaiški šalių susitarimo esmė, t. y. atliktų darbų kiekis ir jų kaina, vadovautis vidutine darbų kaina pagal ekspertizės akto išvadas ir priteisti šią sumą.

Atsakovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte nurodyta darbų kaina - 18 390 Eur yra be nurodytų darbų kiekių ir įkainių, dėl ko atsakovas negalėjo tiksliai įvertinti ir objektyviai palyginti ieškovo nustatytų įkainių dydžių; negavo nei vienos PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimų kvitų už medžiagas, nesutinka su nurodytomis darbų ir medžiagų kainomis, darbo užmokesčio verte, panaudotais mechanizmais, kurios yra neparemtos jokiais įrodymais. Teismo posėdyje atsakovas teigė, kad jam ieškovas privalėjo pateikti sąskaitą, sąmatą, medžiagų įgijimo dokumentus, jis remiasi teisės aktų reikalavimais, kad ieškovas turėjo žinoti, jo sutartis ir sąmata pasirašoma prieš pradedant darbus. Jeigu jam būtų pateikęs sąmatą 18 000 Eur, jis būtų kategoriškai nesutikęs, žodžiu dėl tokios sumos nesutarę. Pačioje pradžioje jis ieškovui sakęs, kad jam reikės ir medžiagų įsigijimo dokumentų.

Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį teigia, kad ieškovas visus medžiagų pirkimo dokumentus buvo pateikęs atsakovo sūnui veikusiam kaip atsakovo įgaliotam atstovui, tačiau teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismo posėdyje ieškovas tvirtino, kad jokio susitarimo su atsakovu nebuvo, kad jam reikės pateikti medžiagų įsigijimo dokumentus, bet po to pradėjo reikalauti; atsakovo sūnui buvo perduoti tie kvitai, bet jie dabar sako, kad nieko negavo; po to visas paskaičiavimas buvo pateiktas jo sūnui, bet šis sakė irgi neturi. Ieškovas patvirtino, kad jis jokių dokumentų susijusių su šiais darbais neturintis, išskyrus išrašytus po atliktų darbų, teismui visus dokumentus pateikęs. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje neigė gavęs kokius nors medžiagų įsigijimo ar kitus dokumentus iš ieškovo. Liudytojas A. Č. teismo posėdyje taip pat neigė gavęs kokius nors dokumentus iš ieškovo, nors jų prašęs atsakovo vardu. Nors tiek atsakovo, tiek jo sūnaus liudytojo A. Č. parodymus negalima laikyti nešališkais, tačiau ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti, kad jis perdavė tokius dokumentus atsakovui, jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikę, nors turėdamas 20 metų verslininko patirtį, ir kaip pats nurodė teismo posėdyje jau anksčiau turėjęs įvairių ginčų su užsakovais, būdamas protingas ir apdairus, šių laikų technologijomis galėjo lengvai pasidaryti perduodamų dokumentų kopijas, fotonuotraukas, užfiksuoti perdavimą, dėl ko laikytina, jog jis šios aplinkybės neįrodė.

Teismo vertinimu nei ieškovo buhalterinės apskaitos vedimo ypatumai, nei medžiagų įsigijimo dokumentų ar kitų dokumentų nepateikimas nesudaro atsakovui teisės nemokėti už jau atliktus statybos vartojimo rangos darbus. Atsakovas būdamas protingas ir apdairus per daugiau nei 1 mėnesį nuo žodinės sutarties negaudamas sutarties ir sąmatos iš ieškovo, nebūtų jam leidęs pradėti darbus, o jeigu būtų leidęs pradėti, tai nebūtų tris kartus perdavinėjęs pinigus, o būtų nutraukęs sutartį anksčiau. Teismo vertinimu toks atsakovo elgesys, kai perduodami net tris kartus pinigai ieškovui darbų tęsimui, o sutartis nutraukiama tik paskutinę dieną, laikytina vartotojo piktnaudžiavimu, bandant pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis vartotojo teisių garantijomis. Kadangi atsakovas ginče naudojasi savo pasirinktu teisių gynimo būdu, numatytu CK 6.673 straipsnio 2 dalyje, todėl privalo sumokėti už jau atliktus faktiškai statybos rangos darbus.

Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį, nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai naudojamomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu naudojo statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Tai gali būti kainos, nustatytos norminiais aktais, išvestos iš apibendrintų tyrimų rezultatų, paprastai naudojamos ekspertų ir kt.. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Pažymėtina, kad darbų kaina rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį - rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos. Pvz., STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" 6 priede nurodyta, kad projektavimo sąmatose skaičiuojamąją kainą sudaro išlaidos statinio statybos darbams, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas ir rizika. Kadangi šį klausimą reglamentuoja dispozityviosios normos, statybos rangos sutarties šalys gali susitarti į sąmatas įtraukti ir daugiau sudedamųjų dalių bei spręsti dėl jų tarifų ar taikymo tvarkos. Kai dėl statybos rangos įprastinės kainos sprendžia teismas (CK 6.198 straipsnio 1 dalis), tai įprasta remtis ekspertų skaičiavimais, imant skaičiuojamuosius dydžius. Ekspertai paprastai sudaro lokalines sąmatas, į kurias įtraukia pirmiau nurodytus komponentus, ir tai yra pagrįsta praktika. Darbuotojų darbo užmokesčio lėšos apskaičiuojamos vadovaujantis rekomendacijomis, o ne atsižvelgiant į faktiškai išleistas lėšas, nes turi būti naudojama įprasta apmokėti skirta suma, o ne suma, sumokėta darbuotojams konkrečiu atveju (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Išlaidos darbo užmokesčiui rangos teisiniuose santykiuose ir darbo teisiniuose santykiuose nėra tapačios sąvokos, nes rangovą ir jo darbuotojus įmonės viduje sieja darbo teisiniai santykiai, reglamentuojami darbo teisės normų; darbuotojams mokamas darbo užmokestis gali priklausyti nuo darbo įstatymų reikalavimų, įmonės finansinės būklės ir pan. Tuo tarpu rangovo ir užsakovo santykiams taikomos civilinės teisės normos, šalių autonomiškumo, sutarčių laisvės ir sutarties uždarumo principai; sudarant verslo sandorius kainos nustatomos atsižvelgiant į pelno siekį, užsakymų rinkoje susiklosčiusią situaciją, mokestinę aplinką ir kt. Rangovas pagal bendruosius prievolių vykdymo principus privalo ekonomiškai vykdyti prievolę, t. y. neišlaidauti (samdydamas darbuotojus, nuomodamasis techniką, pirkdamas medžiagas ir kt.), tuo pačiu užtikrindamas atliekamų darbų kokybę. Tokiu atveju jis turi teisę į tai, ką sutaupė, nes tai - rangovo ekonomija (CK 6.654 straipsnis); ši teisė išlieka ir tada, kai teismas nustato statybos rangos darbų kainą pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį, 6.198 straipsnio 1 dalį. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo nurodytais kainos nustatymo metodais, o kadangi kaina nustatinėjama teisme, remtis ekspertų ekspertizės aktuose pateiktais kainų paskaičiavimais yra įprasta teismų praktika.

Ieškovo pateiktame 2023 m. lapkričio 17 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad atsakovo name (duomenys neskelbtini) atlikta darbų už 18 390 Eur. Atlikti darbai namo vidaus 1A patalpų gilinimas, perteklinio grunto nukasimas, statybinių atliekų (gruzo) išvežimas – betono išardymas 10-15 cm 110 (kv. m) sudaro 1 650 Eur; perteklinio grunto nukasimas 15-25 cm 1 650 Eur; sienos tarp patalpų išgriovimas 8 (kv. m) -200 Eur; statybinio betono laužo ir perteklinio grunto išvežimas, pamato valymas 50 (kub. m) sudaro 1 500 Eur, iš viso darbų 5 000 Eur. Atlikti darbai namo trečiame aukšte sudaro - balkono lango išmontavimas, išėmimas (1 vnt.) 50 Eur; sienos dalies nupjovimas, išgriovimas 1 (kub. m) -100 Eur; betono išardymas 1 (kub. m) -150 Eur; darbo vietos sutvarkymas, atliekų surinkimas, pakrovimas, išvežimas 2 (kub. m) -100 Eur; iš viso 400 Eur. Trečio aukšto perdangos nupjovimas, išgriovimas 4 (kv. m) - 200 Eur; perdangos sutvirtinimas metalo konstrukcijomis -100 Eur, 150 Eur, darbo vietos sutvarkymas, statybinių medžiagų išvežimas, viso sunaudota medžiagų už 100 Eur, viso atlikta darbų už 350 Eur. Darbai vonios kambaryje pirmame aukšte – plytelių vonioje nuėmimas nuo sienų 20 (kv. m.) - 200 Eur; kanalizacijos darbai – buvusio seno nuotekų vamzdžio demontavimas -100 Eur; grunto (molio) atkasimas rankiniu būdu – 100 Eur; naujo vamzdžio pratiesimas, sumontavimas 20 m. 300 Eur (medžiagos); 600 Eur; iškasto grunto pašalinimas, užpylimas žvyru 70 Eur (medžiagos); 150 Eur; viso sunaudota medžiagų už 370 Eur, darbų atlikta už 950 Eur. Namo vidinių pamatų įvirtinimas, gilinimas, betonavimas etapais – netvirtų likučių pašalinimas, grunto kasimas gilyn rankiniu būdu, pamato gilinimas 50 cm -1 000 Eur; pilnas betonavimas 80 - 90 cm gilyn nuo plytinės sienos, klojinių darymas (10 kub. m) 1500 Eur; perteklinio iškasto grunto (išnešimas, pakrovimas) išvežimas 12 (kub. m) 300 Eur; iš viso 2800 Eur. Tam sunaudotos medžiagos - 800 Eur (žvyras - 200 Eur, OSB klojiniams – 100 Eur; medvaržčiai - 30 Eur; medžiagos balkeliai – 50 Eur; cementas 60 maišų x7 Eur lygu 420 Eur). Laiptinės iš namo pirmo aukšto į antrą aukštą išgriovimas: plytinės spintos per du aukštus išgriovimas - 200 Eur; plaušo lentelių demontavimas nuo sienų ir lubų - 250 Eur; medinių laiptų demontavimas – 150 Eur; gelžbetoninių laiptų ir gelžbetoninės aikštelės demontavimas - 250 Eur; statybinių atliekų išvežimas utilizacijai -150 Eur; viso atlikta darbų už 1000 Eur.. Likusios aikštelės dalies (perdangos) laiptinėje sutvirtinimas metalu 100 Eur (medžiagos), darbai 150 Eur.. Grindų išėmimas, laiptų į trečią aukštą išėmimas (50 kv. m) - 400 Eur; viso antrame aukšte statybinių šiukšlių surinkimas ir tvarkymas 110 (kv. m) - 300 Eur; ruberoido išėmimas (110 kv. m.) -100 Eur; statybinių šiukšlių išvežimas, pakrovimas rankiniu būdu, iš viso atlikta darbų už 1000 Eur. Antrame aukšte, atskilusios sienos apatinės dalies atstatymas 6 m. - 300 Eur. Sienos griovimas pirmame aukšte tarp vonios ir tualeto ir atstatymas: nugriovimas ir išvežimas -200 Eur; naujo pamato liejimas (1 kub. m) -200 Eur; laikančios sienos mūrijimas, armuojant ir pririšant prie šoninių sienų (8 kv. m) - 300 Eur, iš viso darbų atlikta už 700 Eur; medžiagos sudaro 450 Eur ( armatūra - 50 Eur; mūro mišinys -70 Eur; blokeliai -200 Eur; betonas -100 Eur; atvežimas - 30 Eur). Metalinių sąramų antrame aukšte įrengimas (abi po 3 m.): 1 sąrama tarp koridoriaus ir didžiojo kambario (dvigubas UPN180 profilis) 1000 Eur; 2 sąrama iš balkono į kambarį (dvigubas UPN 180 profilis) ir kampainis 1 000 Eur, iš viso atlikta darbų už 2 000 Eur; medžiagos 1 000 Eur (dvi sąramos po 500 Eur). Pagrindo išlyginimas, žvyro sunešimas į pirmą aukštą (10 kub. m.) - 300 Eur medžiagos, 300 Eur darbai. Lango antrame aukšte užkalimas USB plokšte 4 vnt. x 15 Eur lygu 60 Eur; varžtai ir kitos pagalbinės medžiagos 20 Eur, iš viso medžiagos už 80 Eur, atlikta darbų už 120 Eur. Viso už atliktus darbus ir supirktas statybines medžiagas 18 390 Eur: statybos darbui atlikti būtinų medžiagų sunaudota už 3120 Eur; statybos darbų atlikta už 15 270 Eur (iš jų sunaudota degalų technikai ir automobiliams objekte už 1 600 Eur). Sumokėta darbų eigoje už atliekamus darbus ir medžiagų įsigijimą 9 000 Eur (e. b. 1 t., l. 19 - 22).

Ieškovas prie ieškinio pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2023 m. 4 ketvirčio kainas, kurioje nurodyta visa atliktų darbų vertė sudarė 29 366,42 Eur su PVM (e. b. 1 t., l. 41 - 44). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovui yra pateikęs darbų sąmatą, apskaičiuotą sąmatų skaičiavimo programa „Sistela“ pagal vidutines rinkos kainas, kurioje darbų kaina yra ženkliai didesnė – 24 269,77 Eur be PVM (su PVM 29 366,42 Eur), tačiau ieškovas siekia tik pradžioje sutartos kainos likučio, kuris sudaro 9 000 Eur.

Ieškovas prie ieškinio pateikė 2023 m. lapkričio 17 d. sąskaitą - faktūrą serija 001 Nr.052, išrašytą atsakovui už jo name atliktus darbus bendrai 18 470 Eur sumai, iš kurių 15 170 Eur sudaro už atliktus darbus, o 3 300 Eur už atliktus darbus; joje taip pat išvardinti darbai ir panaudotos medžiagos.

Ieškovas įrodinėdamas atliktų darbų kainos pagrįstumą papildomai į bylą pateikė UAB ,,Eicosolution“ vertinimo aktą (e. b. 2 t., l. 148 - 167). Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, kad šis vertinimo aktas parengtas specialisto dr. D. K., turinčio teisę atlikti skaičiuojamosios kainos nustatymą, kuris įvertinęs specialisto išvadą (atsakovo pateiktą MB ,,Rustos projektai“), darbų nuotraukas, ieškovo atliktų darbų perdavimo aktą bei užsakovo pateiktą informaciją, įvertino atliktų darbų kiekius ir kainą bei, remdamasis UAB „Sistela" duomenų bazėje pateikiamomis vidutinės darbų / medžiagų rinkos kainomis, sudarė darbų sąmatą, kurioje kaina nurodyta 25 503 Eur su PVM (20 913 Eur be PVM).

Dėl pateikto UAB ,,Eicosolution“ vertinimo akto įrodomosios reikšmės, ieškovas pasisakė atsiliepime į patikslintą prieieškinį, nurodydamas, kad teismų praktikos kontekste, paprastai spręsdamas ginčą, kuriam aktualus statybos darbų kainos dydis, teismas remiasi specialistų ar teismo ekspertų, turinčių teisę atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą, apskaičiuota darbų kaina pagal UAB „Sistela" duomenų bazėje pateikiamus statybos darbų vidutinių kainų duomenis. Vienoje nutarčių, kasacinis teismas netgi nurodo: „Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš teismo paskirtos statybos darbų kokybės 2010 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akto išvados ir darbų sąmatos matyti, jog į sąmatą neįtraukti visi ardymo darbai, todėl teismas, nustatydamas darbų trūkumų šalinimo dydį, vadovavosi labiausiai Lietuvos statybos rinkoje paplitusia UAB „Sistela" lokaline kainų nustatymo sąmata". Atitinkamai, ir šioje byloje teismus nustačius, kokius darbus ir kokius jų kiekius įvykdė ieškovas, patikimas jų rinkos kainos apskaičiavimas turėtų būti grindžiamas tokia teisę turinčio specialisto pagal objektyvius ir patikimus duomenis kaip UAB „Sistela" vidutinės rinkos kainų duomenų bazėje pateikiamos statybos darbų rinkos kainos. Tuo tikslu ieškovas pateikia UAB „Eicosolution" vertinimo aktą, parengtą specialisto dr. D. K., turinčio teisę atlikti skaičiuojamosios kainos nustatymą, kuris įvertinęs specialisto išvadą (MB ,,Rustos projektai“), darbų nuotraukas, ieškovo atliktų darbų perdavimo aktą bei užsakovo pateiktą informaciją, įvertino atliktų darbų kiekius ir kainą bei, remdamasis UAB „Sistela" duomenų bazėje pateikiamomis vidutinės darbų / medžiagų rinkos kainomis, sudarė darbų sąmatą. Nustatyta kaina – 25 503 Eur su PVM, 20 913 Eur be PVM. Tai yra patikimumu ir teismu praktikoje priimtinu būdu tokia teisę turinčio specialisto nustatyta darbu kaina, kuria teismas turėtu vadovautis. Šis vertinimo aktas patvirtinta, kad ieškovo nurodyta darbų kaina neviršija vidutinės rinkos kainos, todėl, vadovaujantis CK 6.198 straipsniu, yra pagrindas ieškinio tenkinimui ir priešieškinio atmetimui.

Atsakovas su pateiktais ieškovo rašytiniais dokumentais atsakovas nesutinka, ginčydamas juose nurodytų darbų atlikimo faktus, jų apimtį ir kainas. Atsakovas ieškovo darbų kiekius ir kainas ginčija ne tik savo paaiškinimais, bet ir pateiktais rašytiniais įrodymais: UAB ,,Namelista“ 2024 m. gegužės 2 d. sąmata Nr. 1 (e. b. 2 t., l. 76 -77); 2025 m. liepos 10 d. MB ,,Rustos projektai“ techninės būklės įvertinimo aktu Nr. RP25-04/7 su priedais (e. b. 2 t., l. 3 -33); 2025 m. informacija iš ,,Info statyba“ (e. b. 2 t., l. 77 ).

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad teikia UAB „Namelista“ 2024 m. gegužės 2 d. parengtą sąmatą (metais vėlesnė nei ieškovo), panašios kvadratūros objektui, tačiau ne griovimo darbų ir tik kai kurių rangos darbų, tačiau atsakingų statybos rangos darbų, tokių kaip - grindų žvyro lyginimas, sutankinimas, grindų šiltinimas; šildymo sistemų, vamzdynų, kanalizacijos įrengimas, grindų betonavimas; šiukšlių konteineriai ir pan., kas sudaro iš viso 18 395,63 Eur su PVM. Nurodo, kad nors šioje ir ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatose darbų kaina yra panaši, tačiau statybos darbai visiškai neatitinkantys vienas kito: atsakovo tik griovimo, o pateikiamoje esminiai, statybos rangos, dėl ko ieškovo atliktų griovimo darbų kaina turėtų būti mažesnė.

Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nesutiko, kad MB „Namelista" sąmata gali būti patikimu rašytiniu įrodymu byloje, nurodydamas, kad visų pirma ji nėra pasirašyta atsakingo asmens, neaišku kokiam objektui ji skirta, kokios jo ypatybės, kokia MB „Namelista" darbų savikaina ir kas ja sudaro, kokios naudojamos medžiagos ir pan., todėl ja remtis kaip įrodančia rinkos kaina nėra pagrindo, be to, joje nurodyti didžiąja dalimi kiti darbai nei aktualūs ginčui.

Teismas, vertindamas MB „Namelista" sąmatą, jos nelaiko leistinu ir patikimu rašytiniu įrodymu, kuriuo teismas galėtų remtis nagrinėdamas šalių ginčą, ir juo nesivadovauja, kadangi visų pirma nėra aišku kam ir kokiomis aplinkybėmis, kokiam objektui ji buvo sudaryta, joje nėra nurodytas užsakovas, ji nėra pasirašyta, joje nurodyti visiškai skirtingi darbai ir medžiagos negu nagrinėjamoje byloje, nėra jokių duomenų, kad toks projektas pagal pateiktą sąmatą buvo realiai atliktas ir tokia suma sumokėta.

Atsakovas savo patikslintame ieškinyje nurodo, kad patikrinus viešai prieinamą informaciją informaciniuose statybos vartuose (toliau - Infostatyba.lt) skiltyje Statybos darbų rinkos kainos Griovimų darbų kainos yra dar žemesnės nei nurodytos specialisto išvadoje, kuri parengta 2025 metais, kai infliacija ir rinkos kainos ženkliai yra pakilusios.

Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį, nurodė, kad priešieškinyje atsakovas remiasi Infostatyba.lt pateikiamomis vidutinės rinkos kainomis ar paslaugos.lt skelbimuose nurodomomis kainomis. Ieškovas vertindamas šią poziciją, pažymi, kad nėra pateikta jokių duomenų kaip apskaičiuotos Infostatyba.lt publikuojamos kainos, kokie yra duomenų šaltiniai, duomenų imtis, laikotarpis. Paslaugos.lt nurodomos kainos iš ieškovo praktikos neatitinka tikrovės. Netgi jeigu tokia informacija būna iš dalies teisinga, ji būna sąlygota dėl to, kad darbai dirbtinai skaidomi į smulkesnius etapus, susiję darbai apmokestinami atskirai, kaina nurodoma be medžiagų, nėra atsižvelgiama į objekto specifiką, darbų apimtis, terminus, naudojamas medžiagas. Taip pat praktikoje itin reikšminga, ar darbai atliekami oficialiai ar be sąskaitų, kas nulemia, ar kaina įtakoja rangovo mokėtini mokesčiai - viena tai gali lemti kainos skirtumą 20-30 proc.. Po objekto apžiūros ir išsiaiškinus visa kainodara, kainos iš esmės padidėja lyginant su nurodytomis skelbime. Taip pat galimi atvejai, kai rangovai gali leisti atlikti darbus už labai konkurencija (mažesnę nei rinkos) kaina dėl to, kad naudoja nekvalifikuota menkai apmokama darbo jėga.

Teismas, susipažinęs su atsakovo pateikta lentele iš interneto www.infostatyba.lt, nustatė, kad šis tinklapis priklauso Cotenders UAB, t. y. privačiai įmonei. Minėtame tinklapyje nurodyta, kad tai yra orientacinės kainos, surinktos apklausų būdu, pažymėta, kad nurodytas apklausos metu surinktų kainų vidurkis gali skirtis nuo pirkėjo įsigyjamos prekės / paslaugos kainos. Nėra aišku kokios įmonės ir kada buvo apklaustos, kokios kainos buvo nurodytos, koks tokių duomenų patikimumas, ar apklausti asmenys nurodė teisingas ir objektyvias kainas ir panašiai. Be to pateiktoje lentelėje nurodytos kainos yra bendro pobūdžio, kelią dideles abejones dėl jų patikimumo. Pvz. langai ir durys yra įvairaus dydžio; sienų ir pertvarų matas nurodytas kvadratiniais metrais, nors jos gali būti įvairaus storio; atliekų išvežimas nurodytas kubais, tačiau nėra aišku, ar čia su pakrovimu, ar ne, ir kokiu atstumu vežamos atliekos; visi matai nurodyti kvadratiniais metrais, nors dalis gali būti išreikšta ir kubiniais metrais. Nėra aišku, ar kainos nurodytos su PVM, darbo užmokesčiu, ar yra įtrauka į kainą mechanizmų pristatymas ir panaudojimas, atsižvelgta į atstumą iki objekto, pelnas ir panašiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas šio pateikto įrodymo nelaiko leistinu įrodymu byloje ir juo nesivadovauja.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad 2025 m. liepos 10 d. MB ,,Rustos projektai“ techninės būklės įvertinimo akto Nr. RP25-04/7 su priedais specialisto išvados 3.2. punkte „pagal sudarytą remonto darbų kiekių žiniaraštį, apklausos būdu apklausiant Vilkaviškyje, Kauno r., Marijampolės r., statybos rangos darbus atliekančių įmonių, bendra atliktų darbų vertė preliminariai sudaro 8 198,42 eurus“. Nors pats atsakovas pateikė šią specialisto išvadą, tačiau tame pačiame patikslintame priešieškinyje šią išvadą kritikavo, nurodydamas, kad specialisto išvadoje nurodytas kainų paskaičiavimas yra tik orientacinis (preliminarus), parengtas atitinkamai tik pagal ieškovo nurodytų medžiagų kiekius ir darbo užmokestį bei kitus duomenis lokalinėje sąmatoje. Atsakovas ir su šia išvadoje pateikta darbų verte patikslintame priešieškinyje nesutiko, teigdamas, jog ši suma dar labiau mažintina dėl rinkos realių kainų ir ieškovo netikslių darbų ir medžiagų pateikimo. Atsakovo teigimu, nors ieškovas ir nurodė, kad galutinė darbų kaina yra 18 000 Eur, tačiau manantis, kad jo naudai atliktų griovimo ir minimalių rangos darbų kaina su medžiagomis ir mechanizmais yra 4 000 Eur. Atsakovo nuomone ieškovo nurodyta galutinė 18 000 Eur darbų kaina yra per didelė, neprotinga ir neatitinka ne tik vidutinės rinkos kainos, specialisto išvadoje preliminarių skaičiavimų, bet ir realių darbų ir medžiagų kainų. Teismo posėdyje 2026 m. balandžio 2 d. atsakovas nors ir nurodė, kad remiasi MB ,,Rusta projektai“ išvada, tačiau paaiškino, kad jis objekto apžiūroje pats dalyvavęs, jiems pasakojęs, jie surašė, tas darbuotojas matavimų nedarė, tik primityviai pažiūrėjo, matė pamatą, kur buvo iškastos duobės, kad nieko pamatui nedaryta. Pats atsakovas nelaiko šios išvados svarbiu įrodymu, kadangi pats nesutinka su joje nurodyta darbų kaina, deklaratyviai nurodydamas, kad bendrai atliktų darbų kaina yra 4 000 Eur, nors tokią kainą patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, bei tokios kainos nepagrindė jokiais savo skaičiavimais.

Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nesutiko su atsakovo pateikta MB ,,Rustos projektai“ specialisto išvada, kaip patikimu įrodymu byloje. Nurodė, kad šioje išvadoje nepagrįstai nustatyta, kad tam tikrų darbų ieškovas neatliko, o darbų, kurių atlikimas pripažintas, kaina nustatyta apklausos būdu, kuris nėra objektyviai patikrinamas ir nėra pateikta jokių atlikto tyrimo duomenų pagal kuriuos specialistas darė išvadas dėl kainos. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad specialistas atliko apžiūrą nedalyvaujant ieškovui, kuris kaip rangovas gali nurodyti, kokiose vietose, kokius darbus ir kokia apimtimi atliko, ypač, jeigu darbai paslėpti kitais darbais; atitinkamai specialistas išvadą rengė tik pagal atsakovo pateiktą informaciją, kuris nestebėjo darbų atlikimo proceso bei turi suinteresuotumą pateikti neteisingą informaciją, kas lemia, kad išvada yra tendencinga, nepilnavertė ir nepatikima. Pažymėta, kad SSVIS teikiamais duomenimis, specialisto išvada parengęs I. M. neturi teisės atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, todėl specialisto išvadoje pateikta sąmata neturėtu būti vadovaujamasi.

Teismui susipažinus su ,,Rustos projektai“ techninės būklės įvertinimo aktu 2025 m. balandžio 30 d. Nr. RP25-04/07, nustatyta, kad darbo užduotis yra nustatyti ar statinio būklė atitinka reglamente ES Nr.305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus bei atliktų remonto darbų normatyvinė būklę. Tirtas vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 233,92 kv. m; užstatytas plotas 140 kv. m. Namo apžiūra atlikta dalyvaujant atsakovui, tyrimą atliko statybos inžinierius I. M., naudojo ruletę ir gulsčiuką, fotografavo. Nurodyti I. M. turimi kvalifikacijos atestatai. Išvadoje aprašomi atlikti ieškovo remonto darbai. Ieškovo pateiktu išrašu iš SSVIS duomenų bazės nustatyta, kad I. M., kuris atsakovo užsakymu pateikė MB ,,Rusta“ specialisto išvadą nesuteikta teisė atlikti skaičiuojamosios statybos kainos skaičiavimus (e. b. 2 t., l. 147)

Atsakovas patikslintame priešieškinyje (teismo posėdyje pats nurodė, kad darbuotojas matavimų nedarė, tik primityviai pažiūrėjo) akcentuoja, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog apžiūros metu atlikus apmatavimus (atimant vonios užimamą plotą), suskaičiuotas 11,3 m² plytelių plotas. Pažymi, kad pats atsakovas savarankiškai išmontavo vidaus pertvaras; paklojus horizontalų išleistuvą ir užpylus 10 cm žvyro sluoksniu, mechanizuotas tankinimas technologiškai negalėjo būti atliktas, todėl darytina kategoriška išvada, kad tankinimo darbų nebuvo vykdyta, o tik rankinis palyginimas. Rangos darbų lokalinės sąmatos 5 skyriuje nurodomas betoninių pamatų išardymas (26 eil. Nr.), tačiau, vadovaujantis savininko (atsakovo) informacija, inžinerine patirtimi bei vizualiais duomenimis, pamatų ardyta nebuvo, nebent perforatoriumi paviršių lyginimas (kas sudarytų apie 8 m2), tačiau tai įvertinta sąmatos eil. Nr. 6. Pamatų atidengimas buvo atliktas vykdant grindų perdangos ardymą (1 ir 2 sąmatos eil. Nr.). Analizuojant darbų atlikimo technologiškumą, 600x150x100 mm betoninei pagalvei įrengti, tikėtina, kad rankiniu būdu gruntą reikėjo paformuoti, kas galėjo sudaryti apie 0,10 m3 darbų apimtį; Išmontavus vidaus medinius laiptus, I aukšte prie laiptų aikštelės g/b briaunos priankeruotas lovinis UPN100 metalo profilis (parodyta rodykle) (17 pav.), kurio ilgis 2,65 m ir jis sudaro 28,1 kg. (3 priedas); pamatas nebuvo naujai montuotas, todėl žvyro pasluoksnio įrengti nereikėjo. Apžiūros metu vizualiai pastebėta, kad į pusrūsio patalpas žvyro yra privežta (1 ir 3 pav.). Atlikus preliminarius matavimus suskaičiuota, kad karučiu privežto žvyro kiekis sudaro 6,75 m3; Sumontuotų plieno sąramų angose, vadovaujantis kadastrinės bylos duomenimis, buvo plytų mūro (250 mm ir 380 mm) stulpai (2 priedas). Angų aukštis (nuo perdangos iki angokraščio sąramos) h = 2,40 m. Tuomet išardytų mūro stulpų skaičiuotinas tūris V = 0,771 m3; Išorės atitvaroje angokraščio plotas - 2,80x2,50 m, tai OSB-3 plokštės panaudota apie 7,30 m2. Apžiūros metu pastebėta, kad pirmame aukšte buvo palikta nepanaudota 1,25x2,50 (3,125 m2) plokštė ir t. t. Iš šių specialisto išvados teiginių atsakovas daro išvadą, kad ieškovo atlikti darbai nėra tiksliai atitinkantys realios faktinės situacijos ir darbų masto, o tai dar kartą jo manymu patvirtina, kad ieškovas kainas nurodė netiksliai, jas ženkliai padidindamas savo naudai.

Atsakovo prašymu atliktos statybos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad statybos darbai buvo realiai atlikti 2023 m. spalio - lapkričio mėn. atsakovo R. Č. vieno buto gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo I. K. pateiktus rašytinius dokumentus: ieškovo 2023 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti darbų ir panaudotų medžiagų kainos, 2023 m. lapkričio 17 d. atliktų darbų perdavimo — priėmimo aktą; nesutampa tiktai kai kurie atliktų statybos remonto darbų kiekiai (e. b. 4 t., l. 1 - 8).

Teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad visų atliktų statybos remonto darbų atsakovo gyvenamajame name vertė 2023 m. spalio mėn. kainų lygiu, vertinant pusrūsio grindų storį 100 mm yra 15 806,68 Eur, PVM 21% 3 319,4 Eur, viso įvertinant su PVM, 19 126,08 Eur. Visų atliktų statybos remonto darbų vertė 2023 m. spalio mėn. kainų lygiu, vertinant pusrūsio grindų storį 70 mm yra 14 622,86 Eur, PVM 21% 3 070,8 Eur, viso įvertinant su PVM, 17 693,66 Eur. Nurodoma, kad reikia žiūrėti lokalines sąmatas akto priede.

Ieškovas teismo posėdyje teigė, kad buvo atliktas rūsio gilinimas, laikančių sienų griovimas ir sąrangų montavimas, laiptinės laiptų išardymas, dviejų perdangų tvirtinimas, grindų išlupimas, plytelių valymas, žvyro atvežimas, kanalizacijos montavimas, senos naikinimas ir naujos atvedimas, mūro darbai, metalinių sijų montavimas, statybinių atliekų išvežimas, sutvarkymas, pamatų gilinimas, ardėsi pamatų dalys, kurios buvo nestabilios, po to etapiniu betonavimu buvo pagilinti visi vidiniai pastato pamatai.

Ieškovo pateiktu UAB ,,Eicosolution“ vertinimo aktu nustatyta, kad tyrimui atlikti ieškovas pateikė atliekamų darbų fotonuotraukas ( e. b. 2 t., l. 148 -167). Iš 2.1.fotonuotraukos matyti, kaip dirba krautuvas, taip pat hidraulinis kūjis, kuris trupina betoninę grindų dangą; už krautuvo yra sunkvežimis, ekskavatoriumi kasamas gruntas. 2.2 fotonuotraukoje matyti išardytas laiptakis ir laiptų aikštelė tarp 1 ir 2 aukštų. 2.3 fotonuotraukoje matyti nukasta gruntas, pakasimas po pamatais. 2.4 fotonuotraukoje matyti pamūrijimai po 2.3 fotonuotraukoje pavaizduotais pamatais, matosi išpiltas smėlio pasluoksnis. 2.5 fotonuotraukoje matosi 1 aukšte nukastas viduje gruntas vamzdyno keitimui. 2.6 fotonuotraukoje matyti viduje vedžiojamas vamzdynas. 2.7 fotonuotraukoje matyti sudėtos metalinės sijos virš durų tarpų, po jomis matyti dvejos durys su tarpu sienos tarp jų. 2.8 fotonuotraukoje matyti išardyta pertvara tarp balkono ir vidaus, išimtos durys, kas matosi 2.7. fotonuotraukoje. 2.9 fotonuotraukoje matyti MPD uždengta balkono anga, kuri matoma 2.8 fotonuotraukoje. 2.10 fotonuotraukoje matosi sienos apačioje pakeistos silikatinės plytos. 2.11 fotonuotraukoje matyti prie 2 aukšto laiptų aikštelės briaunos pritvirtintas metalinis profilis. 2.12 fotonuotraukoje matyti pakeisti nuotekų stovo vamzdžiai, nuardyta plytelių danga. 2.13 fotonuotraukoje matyti iš blokelių permūryta siena pusrūsyje. 2.14 fotonuotraukoje matyti dažyta lubų danga. 2.15 fotonuotraukoje matyti 1 aukšte išpiltas smėlis. 2.16 fotonuotraukoje matyti sumontuotos metalinės sąramos. 2.17 fotonuotraukoje matyti išardyta grindų danga antro aukšto patalpose. 2.18 fotonuotraukoje matyti išardytas laiptakis ir laiptų aikštelė tarp 1 ir 2 aukšto. 2.19 fotonuotraukoje matyti išpiltas smėlis pusrūsyje, mikroeskavatorius, už garažo įvažiavimo stovinti priekaba. 2.20 fotonuotraukoje matyti pusrūsio langų šulinys, parašyta atvesta kanalizacija, tačiau iškastos duobės vamzdžiams nematyti.

2026 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje atsakovas teigė, kad jo gyvenamajame name reikėjo atlikti tokius griovimo darbus: rūsyje reikėjo išmušti betoną; buvo išgriautos durys, kurias reikėjo iš laiko pusės apkalti plokšte; reikėjo sudėti sąramas, nes durys buvo išimtos, likus sienelė, reikėjo išgriauti ten ir įdėti sąramą, iš lauko pusės reikėjo irgi sąramą įdėti; trečiame aukšte reikėjo išgriauti medinius laiptus, pagal sąmatą už jų nugriovimą norėjo 1000 Eur., su tokia suma nesutikęs; trečiame aukšte reikėjo išimti langą ir sieneles; pirmame aukšte dar buvo plytelių 4-5 kv. m. ant sienos, kurias reikėjo nuimti. Buvo išimti laiptai iš pirmo į antrą aukštą.

Atsakovas su dalies darbų atlikimu nesutiko, su kitais iš dalies sutiko, teigdamas, kad dalį darbų padarė pats, o su kitų nesutiko kaina. Atsakovas teigė, kad ieškovas sakė, kad rūsyje griovė sieną, tai nėra teisinga, nes pirmiausia betono sluoksnis buvo plonas, dėl ko praktiškai ta siena pati nugriuvo. Dėl pamatų, kaip nurodė ieškovas, nieko jokio gilinimo nebuvo daroma, tik grunto iškasimas. Kur vonia ir tualetas, jis pats sieną nugriovęs asmeniškai, pats išvežęs atliekas. Ieškovas jo name jokių elektros laidų nevedžiojo. Jokio betonavimo nebuvo. Siena pati nugriuvo, kai išmušė pamatą. Su rūsio valymu nesutinkantis. Jokio ruberoido ieškovas neišėme, jis pats pirmame aukšte išsiėmęs ir išvežęs į Vilkaviškio šiukšlyną. Jokios plytinės spintos išgriovimo nebuvo. Paties atsakovo pateiktoje MB ,,Rustos projektai“ išvadoje nurodyta, kad rūsyje buvo išmontuota (nugriauta) silikatinių plytų siena ir sumūryta naujasis silikatiniais blokeliais; buvo pamato valymas, betonavimas, ardymo darbai, suformuota betono pagalvė; pirmame aukšte išgriauta siena, kas nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti atsakovo parodymais.

Atsakovas nesutiko su kai kurių atliktų darbų kiekiais, teigė, kad jis prašęs pervesti vamzdyną, tačiau tai viskas buvo tik viduje, jokių darbų iš lauko pusės ieškovas neatliko, nes juos atliko Agrotechnika iš Gižų nuo šulinio iki namo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kanalizacijos buvo atvesta 18 m., ne 20 m., juos reikėjo pakeisti, nes name nebuvo šilumos. Jokių vamzdynų nuo namo iki šulinio nedarė. Su naujo vamzdžio sumontavimu 18 m. sutinkantis. Betono išardymas 10 - 15 cm. negalėjo būti. Rūsyje galėjo ieškovas nukasti maksimum 20 cm grunto, nes daugiau neleido pamatas. Pagal ieškovo pateiktą sąmatą, jis visų šiukšlių neišvežęs, neatitinka jo nurodyti kilometražai, kam išvežęs, jokie dokumentai nepateikti. Trečiame aukšte ieškovas išėmė langą, ir buvo metras sienos, jis pats savo rankomis išnešęs. Pirmame aukšte nebuvo 20 kv. m. plytelių, maksimum buvo 4-5 m., nes jis pats jis nudaužinėjęs, kadangi reikėjo išvažiuoti, nespėjęs to padaryti. Buvo grindys, pats nespėjęs išimti, buvo gal 50 kv. m., nes buvo pusę pats išėmęs. Ar ieškovas atvežęs to žvyraus 10 kub. m, nes jis ten nieko neišlyginęs, nieko nepadaręs, dokumentų jokių nėra.

Atsakovas nesutiko su kai kuriomis atliktų darbų kainomis. Teigė, kad su medinių laiptų numontavimu 150 Eur nesutinkantis, nes ten nebuvo ką numontuoti, išspardyti, maksimumas 100 Eur. Nesutinkantis, kad antrame aukšte atliekų surinkimas 300 Eur. Nesutinkantis, kad šiukšlių pakrovimas būtų vertinamas 200 Eur. 2 aukšte truputį sienos buvo atskilę, bet ne 6 m., o 4 m. Sienos pirmame aukšte tarp tualeto ir vonios išgriovimo nebuvo, jis ją išgriovęs pats, visos atliekos buvo išvešta, likę tik plytelės 4 kv. m. nuėmimas. Buvo sumūryta siena 6 kv. m. iš blokelių, su jų kaina negali sutikti, nes neturi dokumentų, kaip ir su betono kaina. Atsakovas teigė, kad įdėtos sijos yra pramoninės, jų nebuvo reikalo dėti, buvo prašyta dėti betonines, metalines ieškovas įdėjo jo neatsiklausęs. Metalinės sijos yra pramoninės, tokios nebuvo reikalingos, jos kitaip atrodo, ir yra brangesnės. Su sąrama už 1000 Eur nesutinkantis, nes jis prašęs įdėti metalinę, ne betoninę; taip pat nesutinkantis ir su kita sąrama. Su keturių langų apkalimu OSB plokštėmis nesutinkantis, nes ten nėra tiek kvadratų, maksimum yra 4 kvadratai, nesutinkantis su 120 Eur verte. Plaušo lentelių demontavimas buvo, apie 200 Eur. Tik įėjus pro duris buvo betoninė aikštelė, nes buvo į pirmą aukštą laiptai padėti, kitaip jie negalėjo būti, aikštelė buvo sutvirtinta metalu ieškovo, su 150 Eur sutiksiantis.

Kitame teismo posėdyje 2026 m. gegužės 7 d. atsakovas teigė, kad ekspertizės aktu iš dalies nesutinkantis. Paaiškino, kad samatos pirma pozicija, kur yra parašęs ekspertas, 11,16 kubo cementinių grindų išardymas, ten tiek nėra, praktiškai buvo 5 cm, o jis paskaičiavo 10 cm, visa suma 1596 Eur., t. y. nors atsakovas praeitame teismo posėdyje nurodė, kad 7 cm., dabar teigia, kad 5 cm. Grunto pervežimas 20 m. atstume viduje, ten nėra tokio atstumo, yra išmatuota lazeriu yra 13 m. Mašina buvo pastatyta prie pat garažo durų. Grunto pervežimas 20 m. atstumu vėl kartojasi, yra tik 13 m. Pamatų sustiprinimo monolitiniais tarpais nebuvo, tik aptinkuota, jokių pastiprinimų nebuvo padaryta. Smėlio pavežimas yra parašyta 20 m., tačiau yra 13 m., paskaičiuota 166 Eur, o bus 80 Eur, kadangi skiriasi atstumai. Vamzdžiai 110 mm skersmens, nėra išvedžiota po žeme kaip rašoma 24 m., o išmatuota, kad yra 11 m. po žeme. + 5 m. yra statiniai. Ne 24 m., o 11 metrų, todėl kaina 406,24 Eur netinkama. Yra išmatuota 11 metrų lazeriu. Vidaus nuotekų vamzdžių montavimas, yra kartojama, jau pasisakęs, kad buvo 11 m. Sienos plastikinių lentelių ant medinio karkaso išardymas 66 kv.m., ten tiek nebuvo, buvo jų jo pačio išardyta ir išvežta, buvo palikta tik 29,5 kv. m.. Pirmame aukšte grindų lentų išardymas, jis buvo pats išardęs 60 kv. m, ieškovui buvo likę 39,7 kv. m., kur jis buvo parašęs 100,29 kv m., pats nespėjęs išardyti visko, nes išvyko į užsienį. Neaišku kur išvežtos šiukšlės 10 km atstumu, kodėl nepateikė dokumentų. Šiukšlės statybinės medžiagos 20 km atstumo buvo parašęs, kur jis išvežė. Jis prieš darbus buvo pasakęs ieškovui parūpinti konteinerį, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė, kad galėtų apgaudinėti, tikriausiai gali būti užteršęs gamtą, nes Vilkaviškyje statybinių atliekų 30 tonų niekas nepriima. Išvežta 39 tonos šiukšlių, kurių Vilkaviškis nepriima, kur jis jas dėjęs, kur dokumentai. Nėra įrodymų, kad jis tiek iškasęs.

Teismas vertindamas aukščiau paminėtus atsakovo paaiškinimus, atsižvelgia į tai, kad atsakovas savo paaiškinimus nepatvirtino jokiais kitais įrodymais, t. y. nepateikė jokių fotonuotraukų kokia namo būklė buvo prieš ieškovui pradedant darbus, kad jis atliko tam tikrus jo nurodytus griovimo, grindų, darbus. Nors atsakovas nurodo, kad jis nuardė dalį lentelių, dalį grindų, dalį plytelių, tačiau to nepagrindžia jokiais kitais duomenimis, be to nei vieno šio darbo neatliko iki galo, kas kelia abejonių jo parodymų tikrumu, tuo labiau, kad jis turi tiesioginį suinteresuotumą sumažinti ieškovo atliktų darbų kiekį, tuo pačiu ir kainą. Jokių įrodymų pie atliekų, ruberoido išvežimą ir pridavimą į šiukšlyną taip pat atsakovas nepateikė. Nors ieškovas nurodė savo atliktus matavimus, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas naudojo skaitmeninį lazerinį atstumų matuoklį, ruletę, kurių patikra atlikta Kauno regiono laboratorijoje, o kokius prietaisus naudojo pats atsakovas ir ar jie tiksliai rodo atstumus jokių duomenų nepateikė. Teismo vertinimu, jeigu remtis subjektyviais deklaratyviais atsakovo parodymais byloje, tai nebuvo būtina skirti ir brangiai kainuojančios statybos ekspertizės, kurią prašė skirti būtent pats atsakovas.

Ieškovas teismo posėdyje 2026 m. balandžio 2 d. teigė, kad nesutinkantis, kad medžiagoms buvo skirta 3 200 Eur, nes neturintis kvitų. Nesutinkantis, kad atlikta darbų už 15 000 Eur. Kad jam ieškovas privalėjo pateikti sąskaitą, sąmatą, medžiagų įgijimo dokumentus, jis remiasi teisės aktų reikalavimais ieškovas turėjo žinoti, kas sutartis ir sąmata pasirašoma prieš pradedant darbus. Jeigu jam būtų pateikęs sąmatą 18 000 Eur, jis būtų kategoriškai nesutikęs, žodžiu dėl tokios sumos nesutarę. Pačioje pradžioje jis ieškovui sakęs, kad jam reikės ir medžiagų įsigijimo dokumentų. Su ieškovu nebuvo jokių kalbų dėl jokių leidimų statybos darbams, neprašė kreiptis dėl jokių leidimų. Nėra sutarties, nėra sąmatos, jis neturi pagal ką mokėti, nesutinkantis su kainomis, nurodytomis ekspertizės išvadoje.

Pagal CK rangovui net nepateikus sąmatos ar sąskaitų, užsakovas nėra automatiškai atleidžiamas nuo pareigos sumokėti už faktiškai atliktus ir priimtus darbus, jis to gali išvengti tik panaudodamas savo teisių gynimo būdus. Byloje atsakovas neginčija darbų kokybės, neprašo ištaisyti jokių darbų trūkumų, todėl jis turi pareigą sumokėti už ieškovo atliktus statybos rangos darbus. Tam tikrų dokumentų nepateikimas tik gali suteikti užsakovui teisę sustabdyti mokėjimus, tačiau neatleidžia nuo pareigos sumokėti už darbus, nes teismas išnagrinėjęs bylą gali įpareigoti atsakovą sumokėti realią darbų vertę (CK 6.681 ir 6.653 straipsniai). Užsakovo pareiga sumokėti už darbus atsiranda rangovui atlikus sutartus darbus ir darbų atlikimo – priėmimo aktą, o ne pateikus medžiagų įsigijimo dokumentus, šiuo atveju teismui priėmus sprendimą.

Šioje byloje esant šalių ginčui dėl atliktų darbų, jų kiekio, kainos, teikiant prieštaringus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, nepateikus objektyvių neginčytinų įrodymų, teismas remiasi atliktos statybos ekspertizės aktu, kaip teismų praktikoje pripažįstamu leistinu objektyviausiu tokio pobūdžio bylose rašytiniu įrodymu.

CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Ieškovo atstovas savo baigiamoje kalboje prašė remtis ekspertizės akto išvadomis, kadangi eksperto kompetencija nėra abejonės, jis su ekspertu niekaip nėra susijęs, nėra jo samdęs kitose bylose.

Ieškovo atstovas teigė baigiamojoje kalboje, kad atsakovas nepateikė jokios kitos specialisto išvados, kritikuojančios eksperto išvadą, taip pat galėjo apklausti ekspertą teismo posėdį, jei būtų negalėjęs atsakyti ar atsakymai būtų prieštaringi, galėjo prašyti papildomos ekspertizės, tačiau ta teise nepasinaudojo, dėl ko abejoti ekspertizės išvada neliko jokių pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas pateikė prašymą po ekspertizės akto išvados gavimo skirti papildomą ekspertizę, tačiau teismas 2026 m. balandžio 2 d. protokoline nutartimi šio prašymo netenkino, išaiškindamas, kad tikslinga šį klausimą spręsti pradėjus bylos nagrinėjimą, apklausus šalis, liudytojus, ekpertizę atlikusį ekspertą, ir tik tada, nepašalinus abejonių dėl ekspertizės akto išvadų, spręsti dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Teismui iškvietus į teismo posėdį ekspertą, jis paprašė už atvykimą sumokėti tam tikrą pinigų sumą, dėl ko teismas dėl to priėmė 2026 m. balandžio 8 d. rašytinę nutartį, įpareigodamas atsakovą sumokėti depozitą už eksperto atvykimą, tačiau jis atsakovo nebuvo sumokėtas. 2026 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė pareiškė, kad atsakovas atsisako eksperto apklausos ir papildomos ekspertizės, daugiau nesiruošia leisti pinigų, nes nusivylęs teisingumu, t.y. be pagrįstos priežasties.

Atsakovo atstovė baigiamoje kalboje taip pat ginčijo ekspertizės akto išvadas, kad ekspertas neatkasė pamato, o vadovavosi ieškovo, tiek liudytojo A. Č. paaiškinimais, kuris byloje nėra joks atsakovo atstovas, o jai pačiai kaip atsakovo atstovei advokatei nebuvo pranešta apie ekspertizės atlikimą. Taip pat atsakovo atstovė įrodinėjo, kad buvo pranešta atsakovo atstovui advokatui, o jei nebuvo pranešta, ir tame yra eksperto šališkumas, tačiau to atsakovo atstovui nepatvirtinus, o kitų įrodymų atsakovui nepateikus, laikytina, kad šio fakto atsakovo atstovė neįrodė.

CPK nereglamentuoja pačios ekspertizės atlikimo, tik jos skyrimo ir su tuo susijusius klausimus. Ekspertizės akte nurodyta, kad buvo remtasi Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymu, tačiau joje nėra reglamentuota ekspertizės atlikimo tvarka, kad būtų privaloma informuoti ekspertizės išvadomis suinteresuotus asmenis, jų atstovus, kad jie turi teisę ar pareigą dalyvauti ekspertizės atlikime. Prieš atliekant ekspertizę bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo apklausti, paaiškinimų nedavė, taip pat nebuvo apklaustas ir liudytojas A. Č.. Pažymėtina, kad pats liudytojas A. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad įleisti ekspertą į namą jam pavedė jo tėvas atsakovas R. Č., jis iš esmės atstovavo faktiškai atsakovą A. Č. ir statybos darbų atlikimo eigoje, ieškovui paduodamas raktus, perduodamas pinigus, kai visą tą laiką atsakovas buvo užsienyje. Teismo vertinimu nesant teisinio pagrindo dalyvauti šalims ar jų atstovams ekspertizės atlikime, darytina išvada, kad jų dalyvavimas nebuvo būtinas, juos ekspertas pasitelkė tik kaip priemonę patekti į objektą ir greičiau ir teisingiau susiorientuoti jame.

Ekspertizės akte nurodoma, kad kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo atstovo A. Č. dėl pusrūsio cementinių grindų storio, o tyrimo metu pusrūsio grindų storio nepavykus nustatyti, todėl ekspertizės akte buvo pateiktos dvi lokalinės sąmatos, kurių vienoje įvertintas 100 mm cementinių grindų storis, kitoje lokalinėje sąmatoje 70 mmm, dėl kitų atliktų darbų tarp ieškovo ir atsakovo ginčo nebuvo. Baigiamojoje kalboje atsakovo atstovė, teismo vertinimu tikėtina siekdama paneigti teismo ekspertizės aktą, kuriuo prašė teismui nesivadovauti, jau nurodė, kad jie laikantys, jog grindų storis buvo 50 mm, nors pats atsakovas teismo posėdyje 2026 m. balandžio 2 d. nurodė, kad grindų storis buvo apie 7 cm. Teismas tokią pasikeitusią atsakovo poziciją dėl betoninių grindų storio vertina kritiškai kaip siekį dar sumažinti darbų kainą, nes vertinant ieškovo prie UAB ,,Eicosolution“ vertinimo akto pateiktą 2.1.fotonuotrauką, kurioje matyti, kaip dirba hidraulinis kūjis, kuris trupina betoninę grindų dangą, galima daryti iš pažiūros išvadą, kad betono dangos storis buvo tikrai ne mažiau kaip 7 cm, kaip pats atsakovas ir nurodė pirmame teismo posėdyje.

Teismas įvertinęs ekspertizės akto išvadas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo argumentai dėl nesutikimo su ekspertizės akto išvadomis yra nekonkretūs ir deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, paneigiančiais ar keliančiais abejonių dėl teismo eksperto J. G. atliktos ekspertizės išvadų tikslumo bei patikimumo, atsakovui atsisakius eksperto apklausos, bei nepareiškus prašymo dėl papildomos ar pakartotinos ekspertizės, vadovaujasi bylos nagrinėjimo metu skirtis statybos ekspertizės akto išvadomis dėl atliktų darbū apimties ir jų kainos. Atsižvelgdamas į tai, kad pats ekspertas nepašalino prieštaravim, ar betoninės dangos storis buvo 7 cm. ar 10 cm., remiasi vartotojui palankesne aplinkybe, kad storis buvo 7 mm., bei laiko, kad atliktų darbų kaina sudaro 17 693,66 Eur su PVM.

VIII. Priešieškinio reikalavimas dėl darbų perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu

Remiantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi sutarto darbo atlikimo faktą patvirtina specialus dokumentas darbų perdavimo – priėmimo aktas. Tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Taigi, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas – tai dokumentas, kuriuo šalys patvirtina, kad darbų rezultato perdavimo ir priėmimo faktas yra įvykęs ir kad joms kyla su darbų perdavimu susijusios teisės ir pareigos. Kita vertus, nors atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, be kita ko, ir sutarties kaina, jeigu šalys tokios galimybės nenustatė rangos sutartyje. Todėl užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus tokiu aktu, jam atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina, kadangi tai yra sutarties elementas.

Atliktų darbų priėmimą reglamentuoja CK 6.662 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pagal šio straipsnio 1 dalį užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). CK 6.694 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Iš šios normos darytina išvada, kad toks aktas turi būti rašytinės formos, nes jį sutarties šalys privalo pasirašyti.

Darbų priėmimo – perdavimo aktų turinys nėra reglamentuotas, todėl klausimus, kokie perduodami ir priimami darbai, kokius kitus duomenis įrašyti į tokį aktą, sprendžia statytojas ir užsakovas bendru sutarimu, numatydami sutartyje. Remiantis įprastais dokumentų rekvizitais, bei aukčiau paminėtais teisės aktais, tokiame perdavimo - priėmimo akte turėtų būti užsakovo ir rangovo duomenys (pavadinimai, įmonių kodai, adresai, atstovai), rangos sutarties numeris ir pasirašymo data; aiškus atliktų statybos ar remonto darbų sąrašas, kada darbai buvo atliekami ir atlikti, faktiškai perduoti ir priimti; trūkumų fiksavimas ir teisinės pasekmės, užsakovas privalo akte nurodyti visus pastebėtus trūkumus.

Tuo atveju, jeigu užsakovas atsisako pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą, užsakovas privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, darbų perdavimo–priėmimo akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Pagal šią nuostatą, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, turi diskreciją konstatuoti arba nekonstatuoti akto nepasirašymo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo ieškovo prie ieškinio pateiktą 2023 m. lapkričio 17 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą prašo pripažinti negaliojančiu nuo jo surašymo momento, remdamasis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas akto nepasirašė, jį pasirašė tik ieškovas. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Dėl to nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Turėdamas vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo aktą rangovas įgyja teisę kreiptis į teismą bei reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo.

Atsakovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad šio akto jis nepasirašė, kadangi jam ieškovas nepateikė sutarties, sąmatos, dėl ko jis nežinojo nuo pat pradžių darbų, medžiagų ir jų kainų, vėliau nesutiko su pateiktomis sumomis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skiriasi ieškovo pateiktuose dokumentuose darbų kaina, t. y. sutartyje nurodyta darbų kaina nurodyta 18 000 Eur; PVM sąskaitoje faktūroje - 18 470 Eur, lokalinėje sąmatoje - 29 366,42 Eur, ieškinyje nurodyta, kad atsakovas turėjo sumokėti 18 000 Eur. Teismas su atsakovo teiginiais nesutinka, kad yra prieštaravimai, kadangi nors rašytinės darbų rangos sutarties atsakovas nepasirašė, ji rašytine forma laikoma nesudaryta, tačiau jos 3.4 punkte nustatyta, kad šalių sutarta kaina gali kisti. Lokalinėje sąmatoje ieškovas pateikė orientacinę sąmatą, kurioje darbus paskaičiavo pagal SISTELA sistemoje nurodytas vidutines rinkos kainas, ir nurodė, kad tokiu atveju darbų kaina viršytų sutartą 18 000 Eur, pagal šią sąmatą ir neprašė atsakovo mokėti. Taip pat ieškinyje ieškovas pagrindė, kad prašo 18 000 Eur, o ne 18 470 Eur, nes taip buvo sutarta su atsakovu.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad jis nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo akto, kadangi nesutinka su atliktų darbų kaina, negavo nei vienos PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimų kvitų už medžiagas ir kt., nesutinka su nurodytomis darbų ir medžiagų kainomis, kurios yra neparemtos jokiais įrodymais, bei darbo užmokesčiu už darbą. Lokalinėje sąmatoje ties kai kuriais darbais yra pridėtos medžiagos ir mechanizmai, o atsakovas nematė nei vienos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo įgytos būtent jo gyvenamajam namui naudojamos medžiagos ir mechanizmai; nurodytas darbo užmokestis, tačiau atsakovas nežino, kiek asmenų dirbo jo name; ieškovas nepateikė jokio kainas pagrindžiančio įrodymo. Visiškai nėra aišku iš kur, kokias medžiagas ir kokiomis kainomis ieškovas pirko, ar jas panaudojo būtent atsakovo gyvenamajame name. Atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte nurodyta darbų kaina - 18 390 Eur yra be nurodytų darbų kiekių ir įkainių, tad atsakovas negalėjo tiksliai įvertinti ir objektyviai palyginti ieškovo nustatytų įkainių dydžių. Ieškovas prieš pradėdamas darbus atsakovui nepateikė statybos darbų sąmatos, nenurodė nei statybos darbų kainos, nei darbų masto. Apibendrinus atsakovo poziciją, darytina išvada, kad jis remiasi tuo, jog ieškovas prie darbų perdavimo – priėmimo akto nepateikė visų jame nurodytus darbus ir sumas patvirtinančių dokumentų, dėl ko jam kyla neaiškumai dėl atliktų darbų kiekio ir jų kainos.

Ieškovo pateiktu 2023 m. lapkričio 17 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu nustatyta, kad jame nurodyta, kad atsakovo name (duomenys neskelbtini) atlikta darbų už 18 390 Eur., nurodyti atskiri darbai, nurodytas jų kiekis, kainos, medžiagos, jų kainos, bendra darbų kaina, kas teismo vertinimu laikytina pakankama informacija atsakovui apsispręsti dėl atliktų darbų priėmimo.

Pažymėtina, kad nors buvo sudaryta vartojimo statybos rangos sutartis, kurioje ieškovas buvo rangovas, o atsakovas užsakovas (vartotojas), tačiau tai nereiškia, kad atsakovas visiškai atleidžiamas nuo pareigos bendradarbiauti su kita sutarties šalimi. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Teismo vertinimu ne tik ieškovas, bet ir pat atsakovas pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą. Atsakovas žinojo apie tai, jog jo objekte atliekami statybos rangos darbai, bet jų eigoje nereiškė pretenzijų, nestabdė darbų atlikimo, sumokėjo 9 000 Eur avansą. CK 6.689 straipsnyje taip pat nustatyta užsakovo teisės kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus, tačiau šia savo teise atsakovas jam priklausiančiame objekte nei pats, nei per kitus asmenis nesinaudojo, remdamasis tik tuo, kad tuo metu buvo užsienyje. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jis būtų vykdęs bendradarbiavimo pareigą, būtų darbų atlikimo eigoje kaip nors bendradarbiavęs su ieškovu, rašęs jam SMS žinutes, pateikęs savo el. pašto adresą ir panašiai, informaciją apie savo telefono skambučius pateikė tik iki darbų pradžios.

Pagal CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatas, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013), o juos priėmęs, kaip minėta, turi atsiskaityti su rangovu. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą, rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vis dėlto net ir aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

Nors atsakovas kaip vartotojas, pasinaudodamas savo teise, nutraukė žodinę statybos rangos vartojimo sutartį iki darbų priėmimo, remiantis CK 6.671 straipsnio pagrindais, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus, tuo atsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, kuriuos ieškovas nurodė darbų perdavimo - priėmimo akte.

Išimtiniai atvejai, kai užsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą, tuo pačiu ir pasirašyti šį aktą, bei nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą, tuo pačiu yra nustatyti įstatyme. Tokia teisė užsakovui yra suteikta tuo atveju, kai: 1) rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 54 punktas). Taigi, pagal aptariamas nuostatas, užsakovo teisė atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovui iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovas negali panaudoti pagal paskirtį. Atsakovas nagrinėjamoje byloje tokių išimtinių įstatyme įtvirtintų aplinkybių nenurodė ir jų neįrodinėjo. Nors CK tiesiogiai nepaminėta, tačiau akivaizdu, kad užsakovas neturi priimti (pasirašyti) perdavimo - priėmimo akto tais atvejais, jei akte nurodyti darbai yra iš viso neatlikti, nes nėra ko priimti.

Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas neįrodė išimtinių aplinkybių, numatytų CK, taip pat, kad kai kurie darbai, nurodyti darbų priėmimo - perdavimo akte yra neatlikti, o ginčas kilo byloje tik dėl kai kurių darbų apimties ir kainos, kuri yra šalių susitarimo dalykas, nėra reglamentuota teisės aktais, darbų kaina nustatyta ekspertizės akto išvadomis, tačiau tai nepaneigia, kad šalys galėjo susitarti ir dėl 18 000 Eur sutarties kainos, dėl ko darytina, išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jis darbų atlikimo – priėmimo akto nepasirašė pagrįstai, dėl ko šis priešieškinio reikalavimas netenkintinas. Be to pažymėtina, kad išnagrinėjus iš esmės bylą toks dokumentas neteks prasmės, kadangi skolos dydžio klausimas bus išspręstas teismo sprendimu, kurį šalys privalės vykdyti.

IX.Ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo.

Iš sutarties kylančios šalių prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y., pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo - priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.655, 6.662, 6.687, 6.694 straipsniai).

Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsni 6 dalis). Taigi dvišalio perdavimo - priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-672-313/2015).

Nagrinėjamoje byloje teismas atmetė atsakovo patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti vienašalį ieškovo surašytą statybos rangos darbų perdavimo aktą negaliojančiu, dėl ko jis laikytinas galiojančiu, ir įrodančiu atsakovo skolą ieškovui. Atsakovas neginčijo, kad jis neatsiskaitė su ieškovu jo ieškinyje prašoma suma. Ieškovo pateikti elektroninio susirašinėjimo ir kiti dokumentai patvirtina, kad atsakovas buvo informuotas apie darbų baigtį ir jam buvo išsiųstas pasirašymui atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti statybos darbų rezultatą (pasirašyti atliktų darbų perdavimo -priėmimo aktą) ir sumokėti sutartą kainą (likusią nesumokėtą jos dalį – 9 000 Eur).

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010.

CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

Ieškovo pateiktu susirašinėjimu su atsakovu, taip pat ieškovo prie ieškinio pateikta atsakovo 2024 m. sausio 17 d. pretenzija ieškovui dėl griovimo darbų sąmatos pateikimo, raktų gražinimo (e.b. 1 t., l. 24 - 27); 2024 m. vasario 9 d. advokato Pauliaus Vaicekausko surašytu atsakymu į atsakovo 2024 m. sausio 17 d. pretenziją (e.b. 1 t., l. 54 -57); 2024 m. vasario 22 d. advokatės Dianos Višinskienės surašytu atsakovo atsakymu į ieškovo 2024 m. vasario 22 d. atsakymą į atsakovo 2024 m. sausio 17 d. pretenziją (e.b. 1 t., l. 62 - 63), ieškovas CK 6.694 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytas pareigas tinkamai informuoti apie darbų pabaigą atsakovą įvykdė.

Iš ieškovo pateiktų dokumentų spręstina, jog atsakovas atsisakymą apmokėti už atliktus darbus grindė tuo, kad jis neturėjo objektyvių galimybių įvertinti atliktus darbus, jų apimtis, kokybę ir, atitinkamai, juos priimti, nes neturėjo galimybės patekti į gyvenamąjį namą, kadangi raktus buvo atidavęs ieškovui, kurių pastarasis jam negrąžino, nors ir buvo raginamas. Atsakovo pateiktu antstolės Svajonės Žukaitienės 2024 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad anstolė 2024 m. spalio 30 d. atsakovo prašymu konstatavo, kad atsakovas Marijampolės policijos komisariate atsiėmė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus, pultelį nuo garažo ir elektros skydinės raktus. (e.b. 1 t., l. 144 – 145). Nuo to laiko atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl atliktų statybos darbų kokybės, trūkumų, tačiau likusios nesumokėtos darbų kainos dalies – 9 000 Eur nemokėjo.

Ieškovas tiek darbų perdavimo - priėmimo akte, tiek sąskaitoje faktūroje nors nurodė ir medžiagas, tačiau neskaičiavo PVM, jo visos sumos paskaičiuotos be PVM, kas reiškia, jog jis tuo metu nebuvo PVM mokėtoju. Ieškovo pateikta pajamų mokesčio deklaracija nustatyta, kad ieškovas 2023 metais yra gavęs individualios veiklos pajamas, pasirinktas apskaitos metodas - pinigų pagal pinigų gavimo faktą, leidžiamų atsiskaitymų pripažinimo būdas - 30 procentų gautų individualios veiklos pajamų; PVM apmokestinamos pajamos neviršijo PVM ribos, pajamų suma 26 890,31 Eur. Atliekų pardavimo pajamos, nevykdant tokio pobūdžio individualios veiklos, 88,40 Eur; 326,05 Eur; 175,24 Eur, deklaruota iš viso 29 700 Eur pajamų ( e. b. 3 t., l. 121-123). Ekspertizės akte darbų kaina paskaičiuota 14622,86 Eur be PVM, PVM 21% 3070,8 Eur, bendra kaina su PVM 17693,66 Eur, dėl ko laikytina, kad darbų kaina yra 14622,86 Eur.

Teismui nustačius nagrinėjamoje byloje, kad atsakovo atliktų darbų kaina laikytina ekspertizės akte nustatyta kaina 14 622,86 Eur., o atsakovas jau sumokėjo avanso 9000 Eur, tad atsakovo nesumokėta suma sudaro 5622,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu, pripažįstama, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja priteisti iš atsakovo skolą už atliktus statybos darbus, dėl ko ieškinys tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5622,86 Eur. skola. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolio pateiktais duomenimis iš atsakovo ieškovo naudai jau išieškota 5 142,66 Eur suma

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, atsižvelgiant į minėtą CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatą, konstatuojama, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

X. Priešeškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 5 000 Eur permoką, kadangi ieškovas atliko darbų už 4 000 Eur, o jis jam sumokėjo 9 000 Eur, dėl ko ieškovas jam privalo gražinti be pagrindo gautus 5 000 Eur. Teismui nustačius, kad atliktų darbų kaina ne 4 000 Eur kaip nurodo atsakovas, kas yra tik jo prielaida, o teismas sprendime prielaidomis negali vadovautis, teismas remdamasis ekspertizės akto išvada nustatęs, kad darbų kaina yra 14 622,86 Eur., dėl ko atsakovo permokos nėra, daro išvadą, kad šis priešieškinio reikalavimas netenkintinas.

XI. Priešieškinio reikalavimas dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo atgręžti teismo sprendimą, ir iš ieškovo jam priteisti antstolio nepagrįstai pagal panaikintą teismo sprendimą išieškotus 5 580,67 Eur.

CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). CPK 761 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą.

Ieškovo ieškinys jau buvo patenkintas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7533-1021/2024 bei toje pačioje byloje priimtu papildomu sprendimu (e. b. 1 t., l. 95-100). Priimtų sprendimų pagrindu teismas 2024 m. lapkričio 28 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos ieškovui išieškojimo iš atsakovo (e. b. 1 t., l. 106 – 107)

Antstolio Artūro Auglio 2025 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr.S-25-23-17136 nustatyta, kad skolininkas R. Č., išieškotojas I. K., išieškomos 929 Eur bylinėjimosi išlaidos, 9 000 Eur skola ir 362,47 palūkanų, skolos suma 10 291,47 Eur, vykdymo išlaidos 1 111,37 Eur (e. b. 1 t., l. 147 – 148). Antstolio Artūro Auglio 2025 m. gegužės 20 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas nustatyta, kad priverstinai nurašomų lėšų suma 11 402,84 Eur (e. b. 1 t., l. 149 – 150). Antstolio Artūro Auglio 2025 m. gegužės 20 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimu nustatyta, kad apskaičiuotos vykdomosios išlaidos 1 111,37 Eur, kurių neišieškota iš atsakovo (e. b. 1 t., l. 151 – 152).

Antstolio Artūro Auglio 2025 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. S-25-23-20065 nustatyta, kad iš atsakovo ieškovo naudai išieškota 4 924,12 Eur skola; 218,54 Eur vykdymo išlaidų išieškotojui, liko išieškoti 5 394, 47 Eur (e.b. 3 t., l. 137 - 138). Antstolio Artūro Auglio 2025 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S-25-23-27 nustatyta, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurių vykdymo pagrindu išieškotojo I. K. iš skolininko R. Č. naudai 2025 m. birželio 11 d. išieškota 5 580,67 Eur, iš jų 5 142,66 Eur (ne 5 580,67 Eur. kaip nurodyta priešieškinyje, nes tai bendra suma) I. K., t.sk. 218,54 Eur BVI, 438,01 Eur vykdymo išlaidos, nutraukta vykdomoji byla Nr.0023/25/00683 (e. b. 2 t., l. 48 - 49). Antstolio Artūro Auglio 2025 m. rugpjūčio 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-25-23-27233 nustatyta, kad iš atsakovo išieškota 8,98 Eur, kuriuos nuspręsta gražinti atsakovui (e. b. 3 t., l. 139 -140).

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, kad iš atsakovo priteista ieškovui 5 622,86 Eur, iš dalies įvykdžius ankstesnį sprendimą, kuris panaikintas, ir bylą išnagrinėjus nauju sprendimu ieškinys tenkintas, daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą, dėl ko šis priešieškinio reikalavimas netenkintinas, o jau iš atsakovo išieškotos sumos įskaitytinos.

XII. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Bylinėjimosi išlaidos tarp byloje dalyvaujančių asmenų turi būti paskirstytos atsižvelgiant į ieškiniu / priešieškiniu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

Byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro šalių sumokėtas už ieškinį ir priešieškinį žyminis mokestis, advokato atstovavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas per EPP sistemą už ieškinį sumokėjo 203 Eur žyminio mokesčio (e.b. 1 t., l. 5).

Atsakovas sumokėjo 2025 m. birželio 3 d. 114 Eur žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą (e.b. 1 t., l. 153). Atsakovas pateikė informaciją apie žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą, kad sumokėjo 238 Eur žyminį mokestį ( e. b. 2 t., l. 80 – 82), patikslintu ieškiniu prašė gražinti 11 Eur. žyminio mokesčio permoką ( e. b. 2 t., l. 181).

Priedu Nr.1 prie 2024 m. vasario 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr.PV-2024-02-09-01 nustatyta, kad ieškovą atstovavo advokatas Paulius Vaicekauskas (e. b. 1 t., l. 67 - 69). Ieškovas pateikė prašymus bei dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2024 m. spalio 15 d. PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitu nustatyta, kad ieškovas advokatui už ieškinio parengimą sumokėjo 726 Eur su PVM (e. b. 1 t., l. 91 - 94). 2025 m. birželio 23 d. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kaina 847 Eur su PVM (1 val. 100 Eur, 7 valandos), apmokėta 2025 m.birželio 25 d. pavedimu (e.b. 1 t., l. 184-185). 2025 m. spalio 20 d. ieškovo prašymu, PVM sąskaita faktūta, grynųjų pinigų priėmimo kvitais nustatyta, kad ieškovas advokatui už susipažinimą su atsakovo priešieškiniu ir atsiliepimo pateikimą sumokėjo 968 Eur su PVM (e. b. 2 t., l. 135 -138). 2025 m. lapkričio 12 d. ieškovo prašymu, PVM sąskaita faktūra, grynųjų pinigų priėmimo kvitais nustatyta, kad ieškovas advokatui už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posdyje sumokėjo 363 Eur su PVM (e. b. 2 t., l. 183 -186). 2025 m. gruodžio 8 d. ieškovo prašymu, PVM sąskaita faktūra, grynųjų pinigų priėmimo kvitais nustatyta, kad ieškovas advokatui už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gruodžio 8 d. posėdyje sumokėjo 363 Eur su PVM (e. b. 3 t., l. 74 -77 ). 2025 m. lapkričio 12 d. ieškovo prašymu, PVM sąskaita faktūra, grynųjų pinigų priėmimo kvitais nustatyta, kad ieškovas advokatui už teismo ekspertų paiešką ir atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo sumokėjo 605 Eur su PVM. (e. b. 3 t., l. 111 - 112). 2026 m. sausio 21 d. ieškovo prašymu, PVM sąskaita faktūra, grynųjų pinigų priėmimo kvitais nustatyta, kad ieškovas advokatui už atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl institucijos duodančios išvadą įtraukimo į bylą ir prašymą dėl klausimų ekspertams pateikimą sumokėjo 605 Eur su PVM (e. b. 3 t., l. 129 -134). 2026 m. gegužės 7 d. ieškovo prašymu, PVM sąskaita faktūra, grynųjų pinigų priėmimo kvitais nustatyta, kad ieškovas advokatui už atstovavimą 2026 m. gegužės 7 d. sumokėjo 363 Eur su PVM (e. b. 4 t., l. 88 - 90). Ieškovo atstovavimo išlaidos bendroje sumoje yra (726 Eur+847 Eur +968 Eur+363 Eur +363 Eur +605 Eur+605 Eur+363 Eur), iš viso 4 840 Eur.

2025 m. gegužės 21 d. išrašu iš 2024 m. sausio 3 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo nustatyta, kad atsakovą R. Č. byloje atstovauja advokatė Diana Višinskienė (e. b. 1 t., l. 110). Atsakovas pateikė 2026 m. balandžio 1 d. prašymą advokato išlaidų apmokėjimo ir juos patvirtinančius dokumentus (e. b. 4 t., l. 59 – 69). Atsakovas prašo priteisti bylinėimosi išlaidas, kurias sudaro 6950 Eur advokato atstovavimo išlaidos, 1983,60 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 1500 Eur su PVM už teismo ekspertizę, 302 Eur su PVM už faktinių aplinkybių konstatavimą antstolei, 181,50 Eur už sąmatos parengimą.

Atsakovo pateiktu SEB banko mokėjimo nurodymu nustatyta, kad atsakovas sumokėjo už teismo statybos ekspertizę 2026 m. vasario 4 d. 1 500 Eur. ( e. b. 3 t., l. 165 ). Šios atsakovo sumokėtos pinginės lėšos iš teismo depozitinės sąskaitos 2026 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 211 teismo ekspertui J. G., remiantis jo išrašyta 2026 m. vasario 23 d. sąskaita faktūra JG Nr. 07/26 ( e. b. 4 t., l. 40 - 41). Teismas, remdamasis tuo, kad CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia nukrypti nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, daro išvadą, kad statybos ekspertizės skyrimas buvo būtinas siekiant nustatyti darbų kainą abiejų šalių interesams, jos atsirado dėl abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo sudarant ir vykdant statybos rangos sutartį, abi šalys aktyviai siūlė ekspertus bei klausimus jiems daro išvadą, akd būtų teisinga ir protinga šias išlaidas abiem šalims padalinti po lygiai, ir iš ieškovo priteisti 750 Eur ekspertizės išlaidų atsakovo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas 62 proc. (priteista 5 622,86 Eur iš 9 000 Eur), o atsakovo priešieškinis netenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina jo sumokėto žyminio mokesčio 125,86 Eur (62 proc. nuo 203 Eur) bei advokato atstovavimo išlaidų 3000,80 Eur (62 proc. nuo 4 840 Eur) Eur., bendroje sumoje 3126,06 Eur. Atsakovui gražintina 11 Eur žyminio mokesčio permoka.

XIII. Laikinoji apsaugos priemonė.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 13 d. tenkinus atsakovo R. Č. prašymą buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo veiksmų antstolio Artūro Auglio vykdomojoje byloje Nr. 0023/25/00683 sustabdymas (e.b. 1 t., l. 155 -157). Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 150 straipsnio 1 dalis). Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Civilinė byla išnagrinėta, ieškinys tenkintas, priešieškinis atmestas, dėl ko pagal atsakovo R. Č. prašymą taikyta laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje paliktinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina. Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį visiškai atmesti.

Priteisti ieškovui I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 622,86 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du eurus 86 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. liepos 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 3126,06 Eur (tris tūkstančius šimtą dvidešimt šešis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti pusę jo už ekspertizės atlikimą sumokėtų išlaidų -750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

Sudengti priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas ir priteisti galutine suma ieškovui I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2376,06 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Į ieškovui I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas sumas - 5 622,86 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du eurus 86 ct) skolos, 2376,06 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų įskaičiuoti kaip jau sumokėtas sumas, antstolio išieškotas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7533-1021/2024 bei toje pačioje byloje 2024 m. spalio 16 d. priimto papildomo sprendimo pagrindais.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 13 d. taikytą laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų antstolio Artūro Auglio vykdomojoje byloje Nr. 0023/25/00683 sustabdymą palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Gražinti atsakovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11 Eur (vienuolika eurų) žyminio mokesčio permoką, išaiškinant, kad žyminį mokestį gražina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos asmens prašymu.

Teismo sprendimo kopijas per tris darbo dienas nuo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.