Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja ir L. L., miręs (duomenys neskelbtini), nuo 2000 metų iki (duomenys neskelbtini) kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjai 2020 m. sausio 21 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas į turtą, likusį po palikėjo L. L. mirties. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių apskrities VMI) 2024 m. gegužės 29 d. parengė paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą Nr. S-6323, pagal kurią apskaičiavo, kad mokėtinas paveldimo turto mokestis sudaro 15 780 Eur. Paveldimo turto mokestis apskaičiuotas laikantis prielaidos, kad visas pareiškėjos paveldėtas turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė mirusiajam L. L.. Pareiškėja su tokiu paveldimo turto mokesčio apskaičiavimu nesutinka, nes nebuvo įvertinta, kad šis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė tiek jai, tiek palikėjui L. L., kadangi buvo sukurtas vykdant bendrą jungtinę veiklą, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Pareiškėja su L. L. susipažino 1999 m. spalio mėn., o kartu gyventi pradėjo nuo 2000 m. kovo mėn. Iš pradžių L. L. gyveno (duomenys neskelbtini), o pareiškėja – (duomenys neskelbtini), todėl jie važinėjo vienas pas kitą. 2004 metais nusprendė apsigyventi kartu ir pradėjo ieškoti žemės sklypo gyvenamojo namo statybai. 2006 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. 2007 m. rugpjūčio 3 d. gavus statybos leidimą, pradėta rekreacinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirties statyba. Šalys name apsigyveno 2008 metų pradžioje. Jiems gyvenant kartu vyko visi statybos darbai, o pareiškėja rūpinosi darbų eiga ir statybinių medžiagų užsakymu, nes L. L. dažnai vykdavo tvarkyti reikalų į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2003-2018 metų laikotarpiu šalys kartu įgijo ne vieną žemės sklypą Klaipėdos rajone. L. L. 2005 m. rugpjūčio 24 d. buvo išdavęs pareiškėjai įgaliojimą tvarkyti visus su žemės sklypais susijusius klausimus. Pasak pareiškėjos, L. L. nuo 2000 metų ne kartą siūlė jai susituokti, tačiau ji laikėsi pozicijos, kad santuoka nepakeistų jų santykių, o tik sukeltų papildomų formalumų ir dokumentų tvarkymo, todėl neskubėjo tuoktis. Nepaisant to, šalys kartu gyveno, keliavo, bendravo su abiejų giminaičiais, dalyvaudavo renginiuose ir šventėse, o L. L. pareiškėją pristatydavo savo žmona. 2017 metais L. L. pablogėjo sveikata, buvo pradėtas gydymas, o (duomenys neskelbtini) jis mirė. Kadangi kartu įgytas turtas buvo registruotas jo vardu, prieš mirtį jis siekė teisiškai sutvarkyti turto klausimus, tačiau pareiškėja jį nuo to atkalbinėjo, tikėdamasi, kad jo sveikata pagerės. Vis dėlto L. L. 2018 m. rugpjūčio 28 d. pas notarą surašė asmeninį testamentą, kuriame nurodė, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Prie testamento buvo pridėtas 2017 m. vasario 11 d. šalių pasirašytas susitarimas, kuriame nurodyta, kad visas turtas buvo įgytas bendrai. L. L. dukra, sužinojusi apie testamentą, Klaipėdos apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą Nr. e2-3270-1067/2019 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Kadangi byloje buvo sudaryta taikos sutartis, pareiškėjai nebereikėjo kelti klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės į turtą nustatymo. Tuo metu pareiškėja neįvertino, kaip bus apskaičiuotas paveldimo turto mokestis. Atsiradus pareigai sumokėti 15 780 Eur paveldimo turto mokestį, kilo būtinybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja nuo 2000 metų iki (duomenys neskelbtini) kartu gyveno su L. L., vedė bendrą ūkį, t. y. vykdė jungtinę veiklą. Tokio fakto nustatymas turės reikšmės perskaičiuojant paveldimo turto mokestį. Mokėjimo už gyvenamąjį namą ir paslaugas dokumentai, įgaliojimas, nuotraukos, L. L. rašyti laiškai bei šalių susitarimas patvirtina jų bendro gyvenimo ir turto įgijimo aplinkybes. Byloje ginčo nėra, nes kitai įpėdinei – L. L. dukrai – šiuo teismo sprendimu teisės ar pareigos nebus sukurtos. Juridinio fakto nustatymu siekiama, kad būtų teisingai apskaičiuotas paveldimo turto mokestis. Nustačius, kad šalys nuo 2000 metų iki pat L. L. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) gyveno kartu ir vykdė jungtinę veiklą, pareiškėjai atsirastų teisė ginčyti Šiaulių apskrities VMI apskaičiuotą privalomą paveldėto turto mokestį. Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities VMI pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad pagal pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl paveldimo turto apmokestinamosios vertės paskaičiavimo 2019 m. gruodžio 13 d. parengta FR05141 pažyma Nr. (27.4)-MPD2-24470, kurioje apskaičiuotas 219 Eur paveldimo turto mokestis. Ši suma sumokėta 2019 m. gruodžio 18 d. Pagal pareiškėjos 2020 m. sausio 15 d. prašymą 2020 m. sausio 16 d. parengta FR0514 pažyma Nr. (27.4)-MPD2-432, kurioje apskaičiuotas 3 217 Eur paveldimo turto mokestis. Įskaičius iki 2019 m. gruodžio 18 d. sumokėtus 219 Eur, pagal pažymą mokėtina 2 998 Eur suma, kuri sumokėta 2020 m. sausio 20 d. Pagal pareiškėjos 2021 m. balandžio 23 d. pateiktą prašymą 2021 m. liepos 13 d. parengta FR0514 pažyma Nr. (27.4Mr)-D2-7735, kurioje apskaičiuotas 5 063 Eur paveldimo turto mokestis. Įskaičius iki 2020 m. sausio 20 d. sumokėtus 3 217 Eur, pagal pažymą mokėtina 1 846 Eur suma, kuri sumokėta 2021 m. liepos 15 d. Pagal pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymą 2021 m. rugpjūčio 9 d. parengta FR0514 pažyma Nr. (27.4Mr)-D2, kurioje apskaičiuotas 5 658 Eur paveldimo turto mokestis. Įskaičius iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. sumokėtus 5 063 Eur, pagal pažymą mokėtina 595 Eur suma, kuri sumokėta 2021 m. rugpjūčio 13 d. Pagal pareiškėjos 2024 m. gegužės 28 d. prašymą 2024 m. gegužės 29 d. parengta FR0514 pažyma Nr. S-6323, kurioje apskaičiuotas 15 780 Eur paveldimo turto mokestis. Įskaičius iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. sumokėtus 5 658 Eur, pagal pažymą mokėtina 10 122 Eur suma, kuri nesumokėta. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į turtą, likusį po palikėjo L. L. mirties. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 19 punktą „[...] Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais“. Paveldimo turto mokesčio taikymo aspektu tai reiškia, kad paveldimo turto mokestis Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka į notaro pažymose nurodytą paveldimą turtą jau buvo apskaičiuotas ir pareiškėjos sumokėtas, nes priešingu atveju, paveldėjimo dokumentus tvarkantis notaras šio notarinio veiksmo nebūtų galėjęs atlikti. Atsižvelgiant į tai, kritiškai galėtų būti vertinamas pareiškėjos pateiktas paaiškinimas, kad ji iki 2024 m. gegužės 29 d. pažymos Nr. S-6323 išdavimo neįvertino, kaip bus apskaičiuojamas mokestis, nes pagal jos pateiktus prašymus pažymos buvo išduotos ne vieną kartą ir jų pagrindu apskaičiuotas mokestis pareiškėjos buvo sumokėtas. Kai paveldimo turto mokestis yra sumokėtas ir paveldėjimo teisės liudijimas išduotas, paveldimo turto mokestis negali būti perskaičiuojamas, išskyrus perskaičiavimą pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio nuostatas, t. y. kai mokestis buvo apskaičiuotas klaidingai. Taip pat ginčyti Šiaulių apskrities VMI 2024 m. gegužės 29 d. pažymos Nr. S-6323 nėra teisinio pagrindo, nes ši pažyma nebegalioja (pasibaigęs 90 kalendorinių dienų galiojimo terminas, nurodytas Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių 10 punkte). Teismui priėmus sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, Šiaulių apskrities VMI mokestį galės apskaičiuoti tik tuo atveju, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka Šiaulių apskrities VMI bus pateiktas kitas pareiškėjos prašymas su nauja notaro pažyma apie pareiškėjos paveldimą atitinkamą turtą ir paveldimo turto vertę įrodantys dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla nutrauktina.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji ir L. L., miręs (duomenys neskelbtini), nuo 2000 metų iki (duomenys neskelbtini) kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, t. y. vykdė bendrą jungtinę veiklą. Pareiškėja mano, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes tokiu atveju pareiškėjai atsirastų teisė ginčyti Šiaulių apskrities VMI apskaičiuotą paveldėto turto mokestį. Pareiškėjos teigimu, po palikėjo L. L. mirties pareiškėjos paveldėtas turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė tiek jai, tiek L. L., kadangi buvo sukurtas / įgytas vykdant jungtinę veiklą, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po L. L. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo klausimai tarp pareiškėjos ir L. L. dukros I. Ž. buvo išspręsti 2019 m. gegužės 10 d. sudarius taikos sutartį, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3270-1067/2019 buvo patvirtinta ir yra įsiteisėjusi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai 2019 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. sausio 21 d. buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir papildomas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į po palikėjo L. L. mirties likusį turtą. Iš Šiaulių apskrities VMI pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi su prašymais dėl paveldimo turto apmokestinamosios vertės paskaičiavimo. Šiaulių apskrities VMI 2024 m. gegužės 29 d. pažymoje Nr. S-6323 nurodyta, kad paveldimo turto mokestis buvo apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka pagal paveldėjimo dokumentuose nurodytą paveldimo turto vertę. Iš minėtos pažymos taip pat matyti, kad iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo sumokėta 5 658 Eur paveldimo turto mokesčio, liko sumokėti – 10 122 Eur.

Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai toks faktas turi juridinę reikšmę pareiškėjui, pareiškėjas neturi tokį faktą patvirtinančių dokumentų ir tokio fakto negali nustatyti ar patvirtinti kita, ne teismo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 straipsniai) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008; 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2023). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

Sprendžiant, ar konkretus faktas turi juridinę reikšmę, turi būti vertinama ne vien prašomo nustatyti fakto aplinkybė, bet ir tikslas, dėl kurio asmuo siekia tokio fakto nustatymo, t. y. kokios konkrečios asmeninės ar turtinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklausytų nuo tokio fakto nustatymo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad ji ir L. L. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, t. y. vykdė jungtinę veiklą. Tačiau vien šio fakto konstatavimas savaime nesukuria pareiškėjai nuosavybės teisių į nurodomai su palikėju bendrai sukurtą / įgytą turtą ar kitų materialiųjų teisinių pasekmių. Bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo aplinkybės gali būti reikšmingos tik tada, kai jos siejamos su konkrečiu materialiniu teisiniu reikalavimu. Šiuo atveju toks materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas. Faktas, kad asmenims gyvenant kartu, tarp jų buvo susitarimas atitinkamą turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra įrodomasis, t. y. tik vertinant konkretaus turto įgijimo aplinkybes, sprendžiama, ar yra pagrindas pripažinti tarp nesusituokusių asmenų susiklosčiusius jungtinės veiklos teisinius santykius ir konkretaus turto priklausymą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo ir bendro turto kūrimo aplinkybės vertinamos sprendžiant konkretų materialinį reikalavimą dėl turto teisinio režimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neprašo išspręsti konkretaus materialinio teisinio klausimo, nuo kurio priklausytų jos civilinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o siekia atskirai nustatyti bendro gyvenimo ir faktinių šeimos santykių egzistavimo faktą. Tačiau, kaip minėta, toks faktas negali būti nustatomas atsietai nuo konkrečios materialiosios teisės normos, kuri tokiam faktui suteiktų juridinę reikšmę.

Nagrinėjamu atveju teismui nustačius pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja neįgis jokios subjektinės teisės. Nors pareiškėja pareiškime nurodo, kad teismui nustačius pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja turės teisę ginčyti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą privalomą paveldėto turto mokestį, tačiau tokie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus paveldimo turto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal notaro išduotą pažymą dėl konkretaus turto paveldėjimo. Nustačius pareiškėjos prašomą faktą, pareiškėjai neatsirastų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į konkretų turtą, paveldėjimo teisės liudijimai į konkretų paveldėtą turtą netaptų negaliojantys ir kt., t. y. pats savaime faktas, kurį pareiškėja prašo nustatyti, nesukels jai jokių teisinių padarinių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad prašomo nustatyti fakto nustatymas savaime nesukurtų pareiškėjos teisių į bendrą dalinę su palikėju nuosavybę ir atitinkamai nesumažintų paveldėto turto masės, kadangi bendros nuosavybės atsiradimas, gyvenant ne santuokoje arba neįregistravus partnerystės, nepreziumuojamas, o turi būti atskirai įrodinėjamas. Dėl to prašomas nustatyti faktas nesukurs pareiškėjos siekiamų konkrečių teisinių pasekmių ir tokio fakto nustatymas teisme CPK XXVI skyriaus tvarka yra negalimas. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ginčo su kita įpėdine nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtina sąlyga yra ne ginčo egzistavimas ar nebuvimas, o tai, kad nustatomas faktas pats savaime sukeltų įstatyme numatytas teisines pasekmes.

Konstatavus, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas pats savaime nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina jos civilinių teisių, darytina išvada, jog pareiškėja siekia nustatyti faktą, kuris neturi savarankiškos juridinės reikšmės. Kadangi nėra CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinos sąlygos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, pareiškimą priėmus, nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Nutraukus bylą, pareiškėjai grąžintinas už pareiškimą sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 290-291, 293-295 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Grąžinti pareiškėjai V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1240, „Swedbank“, AB, mokėjimo užduoties kodas ZP46127. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.