Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Mikšienei,dalyvaujant ieškovui G. G. ir jo atstovui advokatui V. G.,atsakovei D. B. ir jos atstovui advokatui V. S.,žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinės bylos dalį pagal atsakovės D. B. priešieškinio ieškovui G. G. reikalavimą dėl vidaus patalpų remonto išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. O. ir A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-81-940/2026 panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-797-2025 dalį dėl atsakovės D. B. priešieškinio ieškovui G. G. reikalavimo dėl vidaus patalpų remonto išlaidų (1 894,40 Eur) priteisimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžino nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.Atsakovė D. B. patikslintu priešieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo proporcingai savo daliai dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų remonto 1 894,40 Eur išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. susiekė telefonu su ieškovu dėl namo vidaus patalpų remonto, tačiau ieškovas atsisakė prisidėti prie remonto, nurodydamas, kad atsakovė, kaip gyvenanti ieškovui priklausančioje namo dalyje, turėtų remontuoti pati, todėl ji 2020 m. pradėjo namo vidaus patalpų remontą ir pakeitė krosninį šildymą į dujinį, įrengė dušo ir tualeto patalpas, pakeitė grindis, pakeitė elektros instaliaciją, sienas apkalė gipso kartono plokštėmis, išdažė ir ištapetavo. Atsakovė taip pat nurodė, kad pirko vidaus patalpų remontui skirtas medžiagas ir iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 1 952,16 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 903,85 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 1 147,18 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo dušo kabiną už 209,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo langus ir jų pakeitimo paslaugą už 892,03 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių už 615,80 Eur, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo medieną už 37,99 Eur bei (duomenys neskelbtini) sumokėjo 70,00 Eur už paslaugas, ir kad 2021 m. pabaigusi namo vidaus patalpų remontą buvo išleidusi 5 876,99 Eur. Ieškovas G. G. atsiliepimu į patikslintą priešieškinį nesutiko su reikalavimu priteisti vidaus patalpų remonto 1 894,40 Eur išlaidas. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovė jo kaip bendrasavininko neinformavo apie ketinamus atlikti vidaus patalpų remonto darbus, o jis nedavė sutikimo atlikti šiuos darbus, todėl atsakovė veikė savo nuožiūra ir savo rizika. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad buvo būtina remontuoti vidaus patalpas, kad patalpų būklė buvo tokia bloga, kad remonto darbai buvo būtini siekiant išsaugoti daikto naudingąsias savybes. Ieškovo nuomone, atsakovės pateikti kvitai negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes nėra įmanoma nustatyti, kam šie kvitai priklauso ir kur buvo panaudotos jose nurodytos medžiagos. Ieškovas pažymėjo, kad nuo turto paveldėjimo jis gyvenamojo namo dalyje negyveno ir nesinaudojo, o tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai ir atsakovė viena naudojosi visu su ieškovu lygiomis dalimis paveldėtu turtu, todėl jai, kaip panaudos gavėjai, teko pareiga daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą.Atsakovė D. B. pateikė dubliką ir prašė tenkinti patikslintą priešieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, pripažinęs aplinkybę, kad sutiko dėl stogo remonto ir sumokėjo dalį stogo keitimo išlaidų, iš esmės patvirtino, kad ir kiti remonto dabai buvo derinami su ieškovu, o atvykęs ir pats apžiūrėjęs gyvenamąjį namą matė jo būklę, tarėsi dėl remonto darbų, pradedant nuo stogo remonto ir tęsiant vidaus patalpų remontu.Ieškovas G. G. pateikė tripliką ir prašė patikslintą priešieškinį atmesti. Atsakovė, po to kai apeliacinės instancijos teismas civilinė bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pasinaudojusi teise sumažinti priešieškinio reikalavimą, prašė priteisti iš ieškovo vidaus patalpų remonto 1 622,26 Eur išlaidas, nes per klaidą įskaičiavo dalį pirkinių, nesusijusių su remonto išlaidomis.Atsakovė D. B. teismo posėdžio metu prašė tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimą. Atsakovė paaiškino, kad su ieškovu dėl visų remonto darbų tardavosi telefonu ir žodžiu, kai jis atvykdavo pas ją, ir ieškovas šių pokalbių metu yra pasakęs, kad, jei riekia atlikti remonto darbus, ji gali juos atlikti, todėl ji suprato, kad ieškovas pritaria remonto darbams ir įsipareigoja dalį išlaidų atlyginti. Atsakovė detalizavo, kad padarė vandentiekio įvadą, todėl išardė dalį grindų, pakeitė elektros instaliaciją, pakeitė radiatorius, remontavo lubas, sienas, grindis, bei detalizavo, kur panaudojo jos pateiktuose kvituose nurodytas įsigytas medžiagas, o būtent, kad USB plokštes panaudojo grindims, gipso kartono plokštes panaudojo sienoms ir luboms, akmens vatą panaudojo daliai sienų ir luboms, kolektorius buvo būtinas dujiniam katilui, rozetes įsigijo įrengiant naują elektros instaliaciją, glaistą ir gruntą panaudojo sienoms ir luboms, profilius panaudojo plokštėms tvirtinti, betono mišinys buvo būtinas išlyginimui, santechnikos žarna buvo būtina vandentiekio įsivedimui, bėgelį įsigijo naujai įrengtos sanitarinio mazgo patalpos stumdomoms durims, trišakius įsigijo šildymo sistemai, medsraigčius panaudojo plokštėms pritvirtinti, lamintą ir akmens masės plyteles panaudojo grindims, kaminas buvo reikalingas naujam dujiniam katilui, mediena buvo reikalinga suformuoti naują sanitarinio mazgo patalpą, apvali spyruoklė buvo būtina vandens paskirstymo sistemai. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos išlaidas vidaus patalpų remonto darbams patvirtina visi patikslintame ieškinyje nurodyti kvitai, išskyrus kurių sumažindama ieškinio reikalavimą atsisakė ir (duomenys neskelbtini) kvitas, nes šiai įmonei sumokėta suma jau priteista kaip išlaidos už namo išorės remonto darbus. Atsakovė nurodė, kad dalį statybos darbų atliko pati su vyru, dalį darbų atliko samdyti asmenys, tačiau išlaidų už atliktus darbus nereikalauja priteisti. Atsakovė taip pat paaiškino, kad ieškovas niekada neatsisakė atlyginti dalies išlaidų, todėl rinko visus kvitus, kilus ginčui, kreipėsi į parduotuves, kad gautų kvitų, kai buvo atsiskaityta kortele, kopijas ir pažymas apie visas įsigytas prekes. Atsakovės D. B. atstovas advokatas V. S. teismo posėdžio metu prašė patikslinto priešieškinio reikalavimą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad atsakovė atliko vidaus patalpų remonto darbus, nes jie buvo būtini, atsakovė buvo įspėta pareigūnų dėl naudojamos nesaugios krosnies, o keičiant dalį įrenginių, buvo būtina pakeisti ir elektros instaliaciją, kuri nebuvo keista 50 metų, keičiant elektros instaliaciją buvo apgadintos vidaus sienos, todėl buvo būtina jas remontuoti. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė su ieškovu tarėsi dėl remonto darbų ir kai ieškovas nurodė, kad atsakovė pati spręstų dėl reikalingų atlikti remonto darbų, atsakovė suprato, kad gali atlikti remonto darbus. Atstovas taip pat nurodė, kad kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovė surinko visus kvitus ir nors patyrė daugiau išlaidų, tačiau iš ieškovo prašo priteisti mažesnes išlaidas, o be to, dalies išlaidų atsisakė. Atstovas laikėsi pozicijos, kad pats ieškovas galėjo patekti į ginčo patalpas ir įsitikinti, ar remonto darbai atlikti, o to nepadaręs, neturi teisės ginčyti. Ieškovas G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove jo santykiai nebuvo geri, apie 20 metų beveik nebendravo, o nuo 2019 m. bendravo tik du kartus, kai 2019 m. vyko tvarkyti kapų, užsuko pas atsakovę, kuri nieko apie remonto darbus nekalbėjo, o 2022 m. pabaigoje užsuko pasiskolinti žirklių, su atsakove jokio pokalbio nebuvo. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad su atsakove niekada nesitarė dėl vidaus patalpų remonto, o 2009 m. tarėsi tik dėl gyvenamojo namo stogo remonto ir šio remonto išlaidas atlygino, 2011 m. dėl langų keitimo atsakovei buvo nurodęs, kad jis nesinaudodamas namu prie langų keitimo neprisidės. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovei leido naudotis ir savo gyvenamojo namo dalimi ir nereikalavo atlyginimo už naudojimąsi, o atsakovė iš jo niekada nereikalavo atlyginti vidaus patalpų remonto išlaidų ir toks reikalavimas atsirado tik tuomet, kai ieškovas pasiūlė atsakovei nusistatyti naudojimosi tvarką arba atsidalinti. Ieškovas pažymėjo, kad gyvenamojo namo patalpos, kai jose yra gyvenama, natūraliai dėvisi, todėl atsiranda darbų, kuriuos reikia atlikti, be to, gyvenamasis namas neturėjo vandentiekio ir turėjo tik lauko tualetą, todėl atsakovė, kuri gyveno name, savo iniciatyva atliko darbus dėl savo potogumo. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su visomis vidaus patalpų remonto išlaidomis, nesutinka, kad jie buvo būtini, kad su juo darbai buvo derinti, kad jis įsipareigojo atlyginti išlaidas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovei leidęs naudotis patalpomis, nurodė, kad jei atsakovei būtina pasigerinti gyvenimo sąlygas, ji gali tvarkytis, todėl kokį katilą įsirengti ir ar keisti elektros instaliaciją sprendė tik pati atsakovė, o apie atliktus remonto darbus jis sužinojo tik gavęs priešieškinį, o ar darbai atlikti jis nežino iki šiol. Ieškovo G. G. atstovas advokatas V. G., teismo posėdžio metu pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo 1 622,26 Eur vidaus patalpų remonto išlaidas, pirmiausia akcentavo, kad atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad iš viso patyrė 5 827,85 Eur išlaidų, iš jų atėmus išlaidas už langus ir jų pakeitimą bei atėmus išlaidas, kurių suma atsakovė sumažino savo reikalavimą, negaunama ta suma, kurios atsakovė reikalauja. Atstovas taip pat akcentavo, kad atsakovė nereikalauja priteisti išlaidų už remonto darbus, nėra duomenų, kad remonto darbai buvo atlikti tinkamai, o atsakovei reikalaujant priteisti jos patirtas išlaidas įsigyjant medžiagas, tačiau neturint duomenų apie medžiagų panaudojimą, nėra jokio pagrindo priteisti šių išlaidų. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė gyveno ir naudojosi patalpomis, ieškovas panaudos pagrindais leido naudotis, o nuomos ir panaudos teisinius santykius reglamentuojančios normos numato, kad einamojo remonto išlaidos neatlyginamos, jei šalys nesusitarė kitaip. Atstovas atkreipė dėmesį, kad, kai ieškovas nurodė atsakovei dėl langų keitimo spręsti pačiai, tai nereiškė, kad ieškovas davė sutikimą vidaus patalpų remontui už konkrečią kainą, iš konkrečių medžiagų, ar kad įsipareigojo atlyginti puse išlaidų. Atstovas taip pat nurodė, kad šalių paaiškinimai apie vidaus patalpų remontą prieštaringi, tačiau šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, kad vidaus patalpų remonto darbus buvo būtina atlikti, atsakovės nurodytos aplinkybės apie priešgaisrinės tarnybos pareigūnų įspėjimą dėl netinkamos krosnies yra deklaratyvios, atsakovė malkomis kūrenamą katilą į dujinį katilą pasikeitė dėl savo patogumo, o atsakovės teiginiai, kad pakeitus langus reikėjo sutvarkyti sienas, laikytini bendro pobūdžio samprotavimais, nepatvirtinančiais darbų būtinumo. Atstovas pažymėjo, kad nei iš patikslinto priešieškinio, nei iš atsakovės paaiškinimo nėra galimybės suprasti, kokias konkrečias medžiagas panaudojo kokiems konkretiems darbams, t. y. lieka neatsakyta, kur panaudotos įsigytos medžiagos. Atstovas pabrėžė, kad galėtų būti apmokėta tik už tinkamai atliktus darbus, ir nors ieškovas turėjo galimybę apžiūrėti patalpas, tačiau yra paslėptų darbų, tokių kaip vamzdynai, elektros instaliacija, kuriems turėjo būti surašytas paslėptų darbų aktas, tačiau tokio akto atsakovė nepateikė. Atstovas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, akcentavo, kad dėl kiekvieno šalių išspęsto reikalavimo bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skirstomos skirtingai, o būtent dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turėtų būti skirstomos vertinant galutinį šio klausimo išsprendimą ir 3/4 dalis priteisiant už patenkintą reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką ir 1/4 dalį priteisiant už nustatytą konkrečią tvarką, dėl daliniu sprendimu patenkinto atsakovės reikalavimo iš ieškovo neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovas sutiko su reikalavimu pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis, tačiau atsisakė pasirašyti deklaraciją dėl statybos užbaigimo, nes nebuvo statytojas, o pasirašymas būtų sukėlęs teisines pasekmes, o dėl patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti vidaus patalpų remonto išlaidas turėtų būti skirstoma proporcingai patenkintai ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai.