Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Lina Giedrė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolitai Milerienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, tretiesiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. gruodžio 15 d. pateiktoje išvadoje nurodo, kad D. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes dukra išreiškė norą gyventi su motina, tarp jų yra glaudus dvasinis ryšys. Pažymėjo, kad D. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Ieškovės prašoma išlaikymo nepilnamečiui vaikui pinigų suma, t.y. 320,00 Eur/mėn., laikytina atitinkanti geriausius vaiko interesus. Ieškovės prašymą nustatyti vaiko ir atsakovo bendravimo ir auklėjimo tvarką, numatant, kad atsakovas M. K. su dukra D. K. bendrauja suderintu su ieškove būdu ir tvarka, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą, skyrius taip pat palaiko.

Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi.

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovė Jolita Milerienė palaikė išvadoje išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas nustatė, kad ieškovė A. K. ir atsakovas M. K. 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 224. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą D. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktomis AB „Regitra“ pažymomis nustatyta, jog M. K. vardu registruotos šios transporto priemonės: Citroen C5, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė – 750,00 Eur, OPEL VECTRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 5 d. su Kretingos rajono savivaldybės administracija (nuomotojas) ir A. K. (nuomininkas) sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr.S1-770. Pagal šios sutarties 3 punktą nustatyta nuomojamo socialinio būsto paskirtis – gyventi nuomininkui ir jo šeimos nariams: vyrui – M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini)., sūnui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), dukrai – D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini). Socialinis būstas - gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47,53 kv.m. bendro ploto. Socialinio būsto priklausiniai: 17/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymoje apie mokymąsi nurodyta, jog D. K., gimusi (duomenys neskelbtini). 2025-2026 m. mokosi (duomenys neskelbtini)7a klasėje.

Dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei

Ieškovė prašo jos ir atsakovo sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas tik dėl ieškovo elgesio: ieškovas tiek psichologiškai, tiek fiziškai naudojo smurtą jos atžvilgiu, piktnaudžiavo alkoholiu, paliko šeimą, šeimos išlaikymui pinigų nedavė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad yra viena iš sąlygų leidžiančių preziumuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, o būtent: sutuoktinio neištikimybė bei fizinis smurtas prieš ieškovę, kurį patvirtina byloje pateiktos susirašinėjimo žinutės. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, prieštaraujančių ieškovės nurodytoms aplinkybėms, todėl tikėtina, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl neištikimybės ir fizinio smurto prieš ieškovę iš tiesų egzistavo. Teismo vertinimu, neginčytina, kad atsakovo elgesys yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų galinčių paneigti šias aplinkybes, taigi ieškovė įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, kurios pagrindu pripažintina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą bei buvo neištikimas, o minėtos prezumpcijos atsakovas nepaneigė.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo atsakovei A. K. paliekama pavardė – K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo neprašo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CPK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju šalių dukra šeimai iširus gyvena kartu su motina, dukra yra išreiškusi norą gyventi kartu su motina, nes tarp ieškovės ir dukros yra glaudus dvasinis ryšys. Byloje nėra duomenų, jog dukrai gyvenant su ieškove nebūtų užtikrintas mergaitės saugumas, poreikių patenkinimas, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vaiko gyvenamosios aplinkos keitimas būtų būtinas ar objektyviai pateisinamas. Teismo vertinimu, šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti taip pat privalo būti išsaugota.

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

Šioje byloje duomenų, kokia tvarka atsakovas bendrauja su dukra nėra. Byloje yra pateiktas atsakovo ir dukters susirašinėjimo žinutės iš kurių turinio galima spręsti, kad tėvų konfliktai vykdavo vaiko akivaizdoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo dėl pageidaujamos bendravimo tvarkos su dukra, ieškovės prašymas tenkintinas, nenustatant konkrečios dukters bendravimo su tėvu tvarkos.

Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali susitarti ar kreiptis į teismą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Ieškovė reikalavimą priteisti išlaikymą grindžia pateiktais vaikų poreikių per mėnesį paskaičiavimais. Nurodo, kad dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 640 Eur suma, t.y. transportui – 20 Eur, kasdienei mitybai namuose 200 Eur, kišenpinigiai į mokyklą - 60 Eur (3 Eur X 20 d.), mokymosi priemonėms – 30 Eur, higienos priemonėms (įskaitant šampūnus, aliejus, kremukus, dantų pastas, dantų šepetukus, skalbimo miltelius ir kt.) - 30 Eur, vaistams ir vitaminams, akiniams – 40 Eur, rūbams, batams, apatiniam trikotažui, patalynei – 80 Eur, lavinimosi priemonės – 20 Eur, mokesčiai už būstą - 50 Eur, laisvalaikio reikmėms ir poilsiui – 40 Eur, internetui – 10 Eur, užklasinei veiklai – 30 Eur, telefonui – 10 Eur, kirpyklai – 20 Eur. Ieškovė nurodo, jog atsakovas dirba statybose nelegaliai, jo darbo užmokestis pakankamas, kad galėtų teikti po 320 Eur kasmėnesinėmis įmokomis išlaikymą dukros išlaikymui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo 2025 m. kovo 1 d. nesirūpina vaiko išlaikymu, auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nuo 2025 m. kovo 1 d. iki ieškinio pareiškimo 2025 m. gruodžio 1 d. susidarė už 11 mėn. Tačiau apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą padarytas rašymo apsirikimas nurodant mėnesių skaičių. Teisingai turi būti, jog išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs ieškovės nurodomu laikotarpiu už 9 mėnesius. Tokiu būdu D. K. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2880 Eur (320 Eur x 9 mėn.), mokant kas mėnesį išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 320 Eur nuo 2025 m. kovo 1 d. iki ieškinio pareiškimo 2025 m. gruodžio 1 d.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.

Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, bet ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų.

Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą, tuo tarpu kai ieškovė išlaikymą savo nepilnametei dukrai teikė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 2880 Eur išlaikymo įsiskolinimą, mokant kas mėnesį išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 320 Eur nuo 2025 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo (2025 m. gruodžio 1 d. ).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė nurodė, jog santuokos metu neįgijo dalintinų nekilnojamųjų daiktų ir kilnojamųjų, o asmeninio naudojimo daiktai, nedalijami (CK 3.120 str.). Atsakovo vardu registruotos šios transporto priemonės: Citroen C5, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė – 750,00 Eur, OPEL VECTRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė – 300,00 Eur, paliekamos atsakovui, ieškovė kompensacijos už automobilius nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 383,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį ji atleista. Ieškovė reiškė reikalavimą nutraukti santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą dukrai po 320 Eur nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės bei 3520 išlaikymo įsiskolinimą (priteista 2880). Ieškovės reikalavimai patenkinti 82 proc., todėl iš atsakovo priteistina 314,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 221,40 Eur žyminio mokesčio. (Viso mokėtinas 270 Eur žyminis mokestis (neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų – 119 Eur, išlaikymas 320 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. – 86 Eur, išlaikymo įsiskolinimas 2880 x 3 proc. x 75 proc. – 65 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista)) (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 14 d. sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 224, dėl atsakovo M. K. kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes – K., K..

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnametės dukros D. K., gimusios (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą, su motina A. K..

Nustatyti, kad atsakovas M. K. su dukra D. K. bendrauja suderintu su ieškove būdu ir tvarka, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą.

Priteisti iš atsakovo M. K. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis D. K., gimusios 2012 m. gruodžio 8 d., išlaikymui po 320 Eur nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti A. K. uzufrukto teise lėšų vaikui išlaikyti tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo M. K. išlaikymo įsiskolinimą 2880 Eur (320 Eur x 9 mėn.), mokant kas mėnesį išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 320 Eur nuo 2025 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo (2025 m. gruodžio 1 d. ).

Pripažinti asmeninės nuosavybės teisę atsakovui M. K. į transporto priemonės: Citroen C5, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) OPEL VECTRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). sav., pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. Socialinio būsto nuomos sutartį Nr.S1-770 nuomininkas yra A. K. ir jos šeimos nariai sūnus D. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., dukra – D. K., gimusi (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo, teikiamo nepilnamečiui vaikui, vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K. 314,34 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630)

Priteisti iš atsakovo M. K. 221,40 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5665).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose.