Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1429-889/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-10
Bylos Nr.: e2A-1429-889/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-01820-2025-3
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė, Milda Valiulytė, Erika Tamošaitienė, Milda Skersienė
Atsakovas: R. S.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1429-889/2026 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01820-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.19.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 10 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Erikos Tamošaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-65-400/2026 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) g. 12-ojo ir (duomenys neskelbtini) g. 83-ojo namų savininkų bendrija, dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB, ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų S. S. ir R. S. (toliau – ir atsakovai) solidariai 6 967,04 Eur sumą; priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 384,62 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; priteisti ieškovei iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 166 Eur žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas. Po ieškinio priėmimo nustatyta, kad atsakovas S. S. (duomenys neskelbtini) mirė, po atsakovo S. S. mirties palikimą priėmė atsakovė R. S. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė ieškiniu reikalaujamas sumas priteisti iš atsakovės. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji ir draudėjas M. K. (toliau – ir draudėjas) sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 8 d. iki 2046 m. kovo 31 d. apdraustas draudėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2024 m. sausio 23 d. buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmenine nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl žalos, atsiradusios dėl turto užliejimo, išmokėjo 8 802,92 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui (nuostolio suma – 8 860,92 Eur, iš jų atimama išskaita – 58 Eur). Nurodė, kad atsakovei priklausantis butas apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, tačiau įvykio padaryta žala iki galo nedengia visos sumos. Teigė, kad dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjo turtui yra atsakinga atsakovė. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovės 6 967,04 Eur sumą. Atsakovė su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra duomenų kaip apskaičiuota visa nuostolio suma. Teigė, kad 2024 m. sausio 23 d. įvyko vandentiekio avarija – trūko šalto vandens vamzdis, esantis prieš vandens apskaitos prietaisą. Dėl šio įvykio buvo aplieti butai, esantys tame pačiame pastate po atsakovės butu. Šiuo atveju vandentiekio vamzdis nuo įvado į butą prijungimo prie stovo vietos iki apskaitos prietaiso yra pastato bendro naudojimo objektas, kurio priežiūra tenka visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) g. 12-ojo ir (duomenys neskelbtini) g. 83-ojo namų savininkų bendrija (toliau – ir trečiasis asmuo, bendrija) su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš šalies, pralaimėjusios šią bylą. Nurodė, kad 2023 m. sausio 23 d. įvyko vandentiekio avarija, pratrūko vandentiekio vamzdis atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Visi bute esantys vamzdžiai, kurie atsišakoja nuo magistralinio vertikalaus vamzdžio, yra buto savininkų nuosavybė ir už jų priežiūrą atsakingi buto savininkai, o ne bendrija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės 6 967,04 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 384,62 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7 351,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei. Priteisė iš atsakovės 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui. Priteisė iš atsakovės 63,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad užpylimo židinys yra atsakovės bute ir užlieta iš jai priklausančių inžinerinių tinklų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog draudėjo buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų teismas nurodė, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė, todėl už žalos padarymą yra atsakinga ji kaip minėto buto savininkė (valdytoja). Iš atsakovei priklausančių patalpų užliejus draudėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintos kambarių lubos, sienos, grindys, durys, 10 vnt. šviestuvų, tualeto ir vonios kambario lubos. Teismas konstatavo, kad yra visos atsakovės, kaip buto, kuriame įvyko žalą padaręs įvykis, savininkės, deliktinės atsakomybės sąlygos. Teismas pažymėjo, kad padarytos žalos dydį ieškovė įrodė, o atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės nurodyto padarytos žalos dydžio, jokių žalos dydžio skaičiavimų nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, draudėjai išmokėjusi 6 967,04 Eur dydžio draudimo išmoką (8 860,92 Eur – 58 Eur išskaita – 296,72 Eur nusidėvėjimas – 1 539,16 Eur (civilinės atsakomybės likutis)), turi teisę reikalauti, kad atsakovė, kurios bute buvo užliejimo židinys, kompensuotų nurodytą sumą. Atsakovė turi prievolę nurodytą sumą sumokėti ieškovei. Teismas nusprendė patenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės įvykio metu padarytos 6 967,04 Eur žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės parašomos iš atsakovės priteisti 384,62 Eur palūkanos apskaičiuotos iki ieškinio parengimo dienos. Konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų pagrįstas, todėl nusprendė šį reikalavimą patenkinti. Priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 351,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 166 Eur žyminį mokestį, 605 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 1 600 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą trečiajam asmeniui. Iš atsakovės valstybei teismas priteisė 63,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. S. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais: Teigia, kad dėl vandentiekio avarijos atsiradusi žala galėjo būti mažesnė dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, nes avarijos metu, ilgą laiką nebuvo įmanoma susirasti atsakingų asmenų, galinčių užsukti šalto vandens tiekimą namui ir kartu atsakovės butui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nei buto savininkė (atsakovė), nei joks kitas namo gyventojas fiziškai neturėjo galimybės paveikti inžinerinių sistemų – aiškinantis žalos atsakomybės subjektą, nepakanka nustatyti daikto nuosavybės statuso (asmeninė ar bendroji dalinė), o reikia aiškintis dar ir dėl įtakos daiktui, dėl kurio naudojimo kilo žala. Šiuo atveju vandentiekio vamzdis nuo įvado į butą prijungimo prie stovo vietos iki apskaitos prietaiso yra pastato bendro naudojimo objektas, kurio priežiūra tenka visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Mano, kad į šią bylą turėjo būti įtraukti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, o ne tik bendrija. Nurodo, kad nėra duomenų kaip apskaičiuota visa nuostolio suma atsiradusi dėl įvykio. Po įvykio akivaizdžiai matyti, kad tokio dydžio žalos nėra ir kad padarytų nuostolių suma yra neteisingai įvertinta ir perteklinė. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais: Teigia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės draudėjui atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėto veikimo, t. y. atsakovės nesugebėjimo tinkamai prižiūrėti jos bute esančios inžinerinės įrangos būklės, naudotis turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Apeliantė, būdama buto savininkė, privalėjo elgtis pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartą, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, tačiau šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamai neįgyvendino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį patenkino, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Remiantis bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė su draudėju M. K. (duomenys neskelbtini) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nurodomas draudimo laikotarpis nuo 2023 m. balandžio 8 d. iki 2046 m. kovo 31 d.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 23 d. buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė S. S. ir atsakovei. (duomenys neskelbtini) mirus S. S., jo turtą paveldėjo sutuoktinė – atsakovė, todėl butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė 2024 m. sausio 23 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 8 802,92 Eur draudimo išmoką dėl apdraustojo turto apgadinimo. Nustatyta, kad atsakovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovė 2024 m. vasario 14 d. išsiuntė pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo ir pareikalavo per 15 dienų atlyginti žalą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovės prašomą atlyginti 6 967,04 Eur žalą.

Dėl atsakovės kaip už žalą atsakingo asmens atsakomybės

Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad vien dėl to, jog vandens tiekimo sistema (vamzdynas) yra atsakovės bute ir ji yra buto savininkė, jai kyla atsakomybė už žalą, atsiradusią vandentiekio avarijos metu. Teigia, kad vandentiekio vamzdis nuo įvado į butą prijungimo prie stovo vietos iki apskaitos prietaiso yra pastato bendro naudojimo objektas, kurio priežiūra tenka visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017, 20 punktas).

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės bute įvykus vandentiekio avarijai buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad avarinis iškvietimas į butą (duomenys neskelbtini) (apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas) registruotas 2024 m. sausio 23 d. 16 val. 43 min., atvykimo laikas – 17 val. 31 m. 2024 m. sausio 23 d. avarinės tarnybos numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir konstrukcijos įtakos galimam apliejimui neturėjo, buvo nustatytas nesandarumas apeliantei priklausančiame bute Nr. 10 butui priklausančiame šalto vandens vamzdyne. 2024 m. sausio 30 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros akte nurodoma, kad buto Nr. 6 užliejimo priežastis yra buto Nr. 10 vamzdyne, todėl drėko apatinio buto (Nr. 6) lubos, sienos, grindys.

(duomenys neskelbtini) g. 12-ojo ir (duomenys neskelbtini) g. 83-ojo namų savininkų bendrijos 2023 m. spalio 16 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 002 (toliau – ir Aprašas) 2 dalyje „Bendrosios pastato inžinierinės sistemos“ 1 punkto skiltyje „Vandentiekio sistema“ apibūdinama taip – geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos). Pagal Aprašo 2 dalies 1 punktą, atsakomybė butams nuo atsišakojimo stovų vertikalaus atsišakojimo į horizontalią, t. y. visi vertikalūs vamzdynai priklauso bendrijai, o visi horizontalūs vamzdynai – butams, išskyrus magistralinius, kurie priklauso bendrijai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teigdama, kad vandentiekio vamzdis nuo įvado į butą prijungimo prie stovo vietos iki apskaitos prietaiso yra pastato bendro naudojimo objektas, neatsižvelgia į Apraše nustatytą vandentiekio sistemos objektų atribojimą. Pagal Aprašo 2 dalies 1 punktą vertikalūs vamzdynai priskiriami bendrijos atsakomybei, o horizontalūs vamzdynai – butų savininkų atsakomybei, išskyrus magistralinius vamzdynus. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad vamzdynas, esantis apeliantės bute, kuriame ir buvo užfiksuota avarija, yra horizontalus. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės argumentai, jog už žalą, atsiradusią dėl vandentiekio avarijos, turėtų būti atsakingi visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, yra nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad avarijos priežastis buvo ne bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos avarija, o nesandarus apeliantei nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 10 esantis šalto vandens vamzdynas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsakomybės taikymo sąlygos: apeliantei priklausančio objekto (buto) valdymo faktas, žalos padarymo faktas (dėl trūkusio vamzdyno apeliantei nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 10 aplietas žemiau esantis butas Nr. 6) ir priežastinis ryšys tarp šio objekto trūkumo (įvykusios vandentiekio avarijos bute) ir atsiradusios žalos. Todėl už žalą, atsiradusią dėl vandentiekio avarijos, atsakinga apeliantė, kaip nesandaraus vamzdyno savininkė (valdytoja), o ne visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turi prievolę ieškovės prašomą priteisti sumą sumokėti ieškovei, pagrįsta.

Dėl patirtos žalos, nuostolių dydžio nustatymo

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra duomenų kaip apskaičiuota visa patirto nuostolio suma. Teigia, kad po įvykio matyti, kad tokio dydžio žalos nėra ir kad padarytų nuostolių sumą yra neteisingai įvertinta ir perteklinė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors žala asmens turtui, nesant įstatyme numatytų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis), tačiau civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę funkciją, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.

Be to, aktualu akcentuoti, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Dėl jų įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, kuris gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti ieškinio reikalavimus, pateikė įrodymus: 2024 m. sausio 30 d. apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būklė. Savininkas nurodė, kad buto remontas atliktas prieš trejus metus. Po apeliantei nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 10 įvykusios šalto vandens vamzdyno avarijos bute Nr. 6 nustatyta, kad apgadintos parketinės grindys – iš viso 21,37 kv. m, jas reikia pakeisti kartu keičiant ir grindjuostes; buto koridoriaus, 1,58 kv. m, koridoriaus, 10,99 kv. m, ir virtuvės, 8,80 kv. m, lubos yra gipso kartono, jas reikės perdažyti, iš viso 21,37 kv. m, 9 šviestuvai ir vienas dūmų detektorius; svetainės, 18,54 kv. m, gipso kartono lubos deformuotos – 10 kv. m, keisti / dažyti lubas, iš viso 18,54 kv. m, 13 šviestuvų; svetainės sienos dažytos, jos yra sulietos, matyti nubėgimai, perdažyti 30 kv. m; vaikų kambarys, 10,47 kv. m, lubos įtempiamos, avarijos metu suplyšo, jas reikia pakeisti, dažytos sienos sulietos, reikia perdažyti 28 kv. m, vienas šviestuvas; miegamojo kambarys, 15 kv. m, įtempiamos lubos įplyšo, reikia pakeisti, sienos dažytos, reikia perdažyti 35 kv. m, miegamojo durų stakta deformuota, reikia pakeisti; vonios ir koridoriaus durys deformuotos – keisti; dažytos tualeto ir vonios patalpos gipso lubos – perdažyti 3,53 kv. m, ir septyni šviestuvai; elektriko paslaugos – svetainėje 9 šviestuvai, kuriuos reikia pakeisti, koridoriuje – vienas šviestuvas, kurį reikia keisti; baldų pernešimo darbai, šiukšlių išvežimo darbai. Iš pateiktos fotolentelės dėl buto Nr. 6 matyti, kad yra sulietos buto sienos, lubos, apgadintos grindys. Iš bylai pateiktos lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2023 m. spalio mėn. kainas, matyti, kad bendra buto, esančio (duomenys neskelbtini), numatomų remonto tiesioginių išlaidų kaina yra 8 404, 42 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju žalos dydis yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais – ieškovės parengta nuostolio apskaičiavimo-remonto sąmata, kurioje nurodytos darbų ir medžiagų kainos, darbų kiekiai, jų aprašymas, mokėjimo nurodymu. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitoks žalos dydžio apskaičiavimas byloje nėra pateikti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, daro išvadą, kad žalos dydį patvirtina byloje esantis 2024 m. sausio 30 d. apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo pateikta fotofiksacija ir lokalinė sąmata, kurioje pagal 2023 m. spalio mėn. kainas apskaičiuotos būtinos buto remonto išlaidos. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad nėra duomenų kaip apskaičiuota visa patirtų nuostolių suma, taip pat nurodo, kad žalos dydis yra perteklinis ir neteisingai įvertintas, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais konkrečiais duomenimis. Apeliantė nepateikia kitokio žalos apskaičiavimo, nenurodo, kurios konkrečiai į sąmatą įtrauktos žalos rūšys, darbai ar jų apimtys, jos manymu, nėra susiję su vandentiekio avarijos padariniais, taip pat nenurodo, kokia, jos vertinimu, turėtų būti atlygintinos žalos suma. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai apie tariamai per didelį ar neteisingai apskaičiuotą žalos dydį nesudaro pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais nustatytu žalos dydžiu (CPK 185 straipsnis).

Šioje nutartyje aptartų motyvų pagrindų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės įvykio metu padarytos 6 967,04 Eur žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Ieškovė 2026 m. liepos 15 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, prašo iš atsakovės priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikė įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, – 2026 m. birželio 19 d. sąskaitą faktūrą ir 2026 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymą.

Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti 605 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįsta. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia ieškovei iš atsakovės priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Erika MisiūnienėMilda SkersienėErika Tamošaitienė