- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-16
- Bylos Nr.
- e2-574-467/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00275-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- "RYWAL LT", "Bauen", ,,BK GRUPĖ“, Šiaurės banga
- Suinteresuotas asmuo
- ,,EDS invest", EASY DEBT SERVICE
- Ieškovas
- "Juris LT", E.B. METAL s.r.l., ENVINO
- Atsakovas
- "KT MODULES"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rywal LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KT MODULES“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „ADMIVITA“ prašymas dėl rašymo apsirikimo (klaidos) ištaisymo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartyje, kurioje uždarajai akcinei bendrovei „KT MODULES“ iškelta nemokumo (bankroto) byla,
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-297-440/2026 iškėlė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „KT MODULES“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „ADMIVITA“ (toliau – ir nemokumo administratorė), priteisė trečiajam asmeniui UAB „Rywal LT“ 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidas iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „KT MODULES“ (toliau – ir bendrovė) bankroto proceso administravimo lėšų. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2026 m. vasario 7 d. Bendrovės nemokumo administratorė UAB „ADMIVITA“ 2026 m. gegužės 19 d. pateikė teismui prašymą dėl rašymo apsirikimo (klaidos) ištaisymo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartyje. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartyje padarytas rašymo apsirikimas (klaida), nes nutarta priteisti trečiajam asmeniui UAB „Rywal LT“ 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidas iš bendrovės bankroto proceso administravimo lėšų. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos bankroto proceso išlaidomis, nes jos yra kreditoriaus reikalavimas, atsiradęs iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl tai yra kreditoriaus finansinis reikalavimas. Taigi nutartyje padarytas rašymo apsirikimas (klaida) ištaisytinas, nurodant, kad trečiajam asmeniui UAB „Rywal LT“ 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš UAB „KT MODULES“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 4 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą ir ištaisė Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą (klaidą) – vietoje nurodyto „Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Rywal LT“, įmonės kodas 301523654, 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidų iš UAB „KT MODULES“ bankroto proceso administravimo lėšų“ nurodant „Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Rywal LT“, įmonės kodas 301523654, 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidų iš UAB „KT MODULES“; teismas taip pat netenkino trečiojo asmens UAB „Rywal LT“ prašymo dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nurodė, kad 2026 m. sausio 30 d. nutartyje, spręsdamas dėl trečiojo asmens UAB „Rywal LT“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, nenurodė argumentų ir (ar) motyvų dėl galimybės priteisti šias bylinėjimosi išlaidas iš bankroto proceso administravimo lėšų. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio nuostatas, kuriose numatytos bankroto proceso išlaidos ir jų sudėtis, į tai, kada trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė, kokiu pagrindu jos faktiškai buvo patirtos, sutiko su nemokumo administratorės argumentais. Teismo vertinimu, buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas (klaida) priteisiant trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bankroto proceso administravimo lėšų. Teismas pripažino nepagrįstais trečiojo asmens UAB „Rywal LT“ argumentus dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 276 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvo aiškinimo ir juos atmetė.
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Rywal LT“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – bendrovės nemokumo administratorės UAB „ADMIVITA“ 2026 m. gegužės 19 d. prašymą dėl rašymo apsirikimo (klaidos) ištaisymo atmesti; priteisti trečiajam asmeniui UAB „Rywal LT“ 605,48 Eur bylinėjimosi išlaidas iš bendrovės bankroto proceso administravimo lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Apeliantės prašytos priteisti iš bendrovės bankroto proceso administravimo lėšų bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejamai susijusios su bankroto bylos iškėlimo procesu, kadangi jos buvo patirtos inicijuojant ir nagrinėjant bendrovės nemokumo klausimą. Šios išlaidos savo pobūdžiu ir paskirtimi yra tiesiogiai susijusios su nemokumo procedūra ir negali būti vertinamos izoliuotai vien pagal formalų jų atsiradimo laiką. Teismų praktikoje prioritetas teikiamas bylinėjimosi išlaidų paskirčiai, jų ryšiui su nemokumo procesu.
Šiuo atveju nėra techninio pobūdžio rašymo apsirikimo ar aiškios aritmetinės klaidos, kuri galėtų būti taisoma CPK 276 straipsnio pagrindu. Bendrovės nemokumo administratorės prašymu siekiama pakeisti priimtos nutarties turinį ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šaltinį, t. y. pakeisti teismo priimto procesinio sprendimo esmę, o tai pagal CPK 276 straipsnį yra negalima. Tokio tikslo buvo galima siekti pateikiant atskirąjį skundą CPK nustatyta tvarka ir terminu, bet tai nebuvo padaryta.
Nemokumo administratorės nurodyta aplinkybė, kad trečiojo asmens finansiniame reikalavime, be pagrindinio reikalavimo, buvo nurodytos ir 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, priteistos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartimi iš bendrovės bankroto proceso administravimo lėšų, nesukuria ir negali sukurti teisinių pasekmių, paneigiančių ar pakeičiančių 2026 m. sausio 30 d. nutartimi nustatytą šių išlaidų atlyginimo tvarką ar leidžiančių teigti, kad trečiasis asmuo atsisakė savo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bankroto proceso administravimo lėšų ar sutiko su kitokiu jų tenkinimo būdu.
Nemokumo administratorė, vykdydama pareigas ir veikdama rūpestingai bei profesionaliai, pirmiausia turėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl finansinio reikalavimo patikslinimo arba, manydama, kad tam tikra finansinio reikalavimo dalis yra nepagrįsta, jos neteikti tvirtinti teismui. Nemokumo administratorės argumentai nukreipti ne į tariamos techninės klaidos ištaisymą, o į bandymą pakeisti įsiteisėjusios teismo nutarties turinį bei pabloginti trečiojo asmens teisinę padėtį, nors tam CPK 276 straipsnyje nustatyta procedūra nėra skirta.
Apeliantė, siekdama pašalinti bet kokias galimas interpretacijas ar procesinius nesusipratimus dėl 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinio statuso, 2026 m. gegužės 22 d. patikslino finansinį reikalavimą ir jame nebeįtraukė šių bylinėjimosi išlaidų, kurios jau yra priteistos įsiteisėjusia teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartimi iš bendrovės bankroto proceso administravimo lėšų.
Bendrovės nemokumo administratorė UAB „ADMIVITA“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
JANĮ imperatyviose nuostatose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad bankroto proceso išlaidomis laikytinos tik bankroto proceso administravimo išlaidos, patirtos po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, ir tokios išlaidos yra reikalingos bankroto procesui administruoti. Įstatymas nenumato išimčių, kuomet iki nutarties iškelti bankroto bylą kreditoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos būtų pripažįstamos bankroto proceso išlaidomis. Priešingai, tokios bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos bankroto proceso išlaidomis, kadangi jos atsirado iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos teisme dėl kilusio ginčo, inicijuoto prieš bendrovės bankroto bylos iškėlimą, negali būti apmokamos iš bankroto proceso administravimo išlaidų ir tokios išlaidos turi būti pripažintos kaip reikalavimas atsakovo bankroto byloje, nes šios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iki bendrovės teisinio statuso pasikeitimo bei iki nemokumo administratoriaus, turinčio teisę atstovauti bankrutuojančiai bendrovei teisme, paskyrimo. Sprendžiant klausimą, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, svarbu nustatyti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, t. y. kada jos faktiškai buvo patirtos.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantės bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2026 m. vasario 7 d.), jai dar neturint atstovo – nemokumo administratoriaus, o šiam neturint teisių ir (ar) pareigų, atitinkamai, turėjo būti priteistos iš bendrovės, tačiau ne iš jos bankroto proceso administravimo išlaidų. Tą įvertinęs pirmosios instancijos teismas ištaisė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą skundžiama nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ištaisė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą, nekeisdamas sprendimo esmės – bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nemokumo administratorė pateikė prašymą teismui dėl rašymo apsirikimo ištaisymo pagrįstai, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis ir siekdama teisinio aiškumo bankroto procese, kiek tai susiję su bankroto proceso administravimo išlaidomis bei kreditorių finansiniais reikalavimais.
Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad tokio tikslo buvo galima siekti pateikiant atskirąjį skundą CPK nustatyta tvarka ir terminu, o tai nebuvo padaryta. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą ir paskyrė nemokumo administratorę, nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 7 d., t. y. bendrovės nemokumo administratorė teises ir pareigas, tarp jų – ir teisę atstovauti bendrovę, įgijo tik 2026 m. vasario 7 d., todėl neturėjo nei teisinių, nei faktinių galimybių skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartį iki jos įsiteisėjimo dienos.
Prašymo dėl rašymo apsirikimo pirmosios instancijos teismui nepateikimas būtų bendrovės ir jos kitų kreditorių interesų neužtikrinimu, nesiekiant išlaikyti visų kreditorių lygiateisiškumo, kadangi vieno iš kreditorių (apeliantės) atsiradęs finansinis reikalavimas bendrovės atžvilgiu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos per rašymo apsirikimo klaidą būtų priskirtas bankroto proceso administravimo (einamosioms mokėtinoms) išlaidoms, nors visų bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai susiformavo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Apeliantės nurodoma hipotetinė situacija, kad nemokumo administratorė pirma turėjo kreiptis į apeliantę dėl finansinio reikalavimo patikslinimo arba manydama, jog tam tikra finansinio reikalavimo dalis yra nepagrįsta, jos neteikti tvirtinti teismui, sukeltų dar didesnį teisinį neaiškumą, nes teismas nei teisiškai, nei faktiškai negalėtų nesivadovauti su rašymo apsirikimu (klaida) priimta Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas bendrovės nemokumo administratorės prašymas dėl rašymo apsirikimo (klaidos) ištaisymo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo ištaisyti rašymo apsirikimą (klaidą)
Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 12 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023 31 punktas).
Taigi, pasinaudojant CPK 276 straipsnyje įtvirtintu klaidų teismo sprendime ištaisymo institutu, gali būti ištaisomos tik tokios klaidos, kurių ištaisymas nepakeis teismo sprendimo (nutarties) esmės. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas patenkino nemokumo administratorės prašymą dėl rašymo apsirikimo (klaidos) Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartyje ištaisymo ir patikslino šaltinį, iš kurio priteisiamos trečiojo asmens UAB „Rywal LT“, inicijuojant bendrovės bankroto bylą, patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau subjekto, iš kurio jos priteisiamos, nepakeitė.
Pažymima, kad, vertinant rašymo apsirinkimo procesiniame sprendime ištaisymą, turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Šiuo atveju nutartis, kurioje ištaisytas rašymo apsirikimas (klaida), buvo priimta nemokumo procese, todėl aktualios ir JANĮ nuostatos bei principai ir susiklosčiusios proceso aplinkybės. Klausimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankrutuojančio juridinio asmens viena vertus yra reikšmingas, nes susijęs su jų patenkinimo galimybėmis, kita vertus nemokumo procese teismas privalo vadovautis teisėjo vadovavimo procesui principu ir užtikrinti viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nemokumo administratorės pozicijai, kad ji neturėjo nei teisinių, nei faktinių galimybių skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartį iki jos įsiteisėjimo dienos (2026 m. vasario 7 d.), o rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas šiuo atveju yra susijęs su visų bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimu, jų lygiateisiškumo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nemokumo administratorės prašymą dėl rašymo apsirikimo (klaidos) ištaisymo įvertinti ir, konstatavęs proceso pažeidimą, jį ištaisyti.
JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro ir bylinėjimosi, ir sprendimų vykdymo išlaidos.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, svarbu nustatyti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, t. y. kada jos faktiškai buvo patirtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022 49 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-337-370/2024 84 punktas). Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos patirtos išlaidos priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-143-407/2026 97 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-297-440/2026 UAB „KT MODULES“ buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 7 d. Trečiasis asmuo UAB „Rywal LT“ bylinėjimosi išlaidas patyrė iki 2026 m. vasario 7 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti atsakovei UAB „KT MODULES“ bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartyje, priteisiant šias išlaidas iš bendrovės bankroto proceso administravimo lėšų, buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas (klaida) ir jį ištaisė – trečiojo asmens UAB „Rywal LT“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė ne iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų, o tiesiog iš pačios bendrovės. Aplinkybė, kad šios bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens buvo patirtos inicijuojant atsakovei bankroto bylą, nekeičia teisinio įvertinimo, nes jos atsirado iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl laikytinos kreditoriaus finansiniu reikalavimu bendrovės nemokumo (bankroto) byloje ir negali būti atlyginamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Priešingu atveju, nebūtų užtikrintas bendrovės kreditorių lygiateisiškumas, kadangi vieno iš kreditorių (apeliantės) atsiradęs finansinis reikalavimas bendrovės atžvilgiu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos būtų atlyginamas iš bankroto proceso administravimo išlaidų pirmumo tvarka, nors visų bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai taip pat susiformavo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Apeliantės veiksmai patikslinant finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje nekeičia aptarto teisinio įvertinimo dėl konkrečių bylinėjimosi išlaidų nepriskyrimo bankroto administravimo išlaidoms, nes, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl rašymo apsirikimo (klaidos) ištaisymo, apeliantės finansinis reikalavimas vėl bus patikslintas.
Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi patenkinus nemokumo administratorės prašymą dėl rašymo apsirikimo (klaidos) ištaisymo, o apeliacinės instancijos teismui palikus šią teismo nutartį nepakeistą, atmetant trečiojo asmens atskirąjį skundą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą, todėl jos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimų (klaidų) ištaisymą, o taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bankrutuojančio juridinio asmens reglamentuojančias JANĮ nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstąją pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirais skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.