Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-17655-1210/2024, suinteresuoti asmenys G. V. ir A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas, atsakovas) prašo teismo: 1) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-17655-1210/2024 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – duomenų apie tikėtinai suklastotą pagrindinį įrodymą byloje – 2014 m. vasario 1 d. skolos raštelį; 3) ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti (registracijos Nr. DOK-41429).Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodo, jog Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-17655-1210/2024, 2024 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui G. V. iš atsakovo D. K. 2 316,96 Eur skolą, 57,13 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (toliau – Sprendimas). Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, jis buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėjui procesiniai dokumentai siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tačiau jo elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sužinojo apie jo atžvilgiu vykusį procesą, kai jam buvo įteikti antstolės dokumentai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2025 m. spalio 22 d.). 2025 m. spalio 23 d. kreipėsi į advokatę dėl teisinių paslaugų suteikimo. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 21-24 dienomis (tikslaus laiko nurodyti nėra galimybės) sužinojo apie civilinėje byloje Nr. e2-17655-1210/2024 pateiktą, galimai suklastotą pagrindinį įrodymą civilinėje byloje – 2014 m. vasario 1 d. skolos raštelį. 2025 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į rašysenos ekspertę, 2025 m. gruodžio 5 d. buvo gauta konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyta, kad yra tikėtina, jog skolos raštelyje pareiškėjo vardu pasirašė ne jis, tačiau kategoriškai to teigti ekspertė neturėjo galimybės, kadangi byloje buvo pateikta dokumento kopija. Apie byloje panaudotą galimai suklastotą skolos raštelį pareiškėjas objektyviai sužinojo tik 2025 m. gruodžio 6 d., kai buvo gauta konsultacinė išvada. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu vykstantį procesą, todėl neturėjo galimybės civilinės bylos nagrinėjimo metu atlikti rašysenos ekspertizės ir nustatyti aplinkybės, kad byloje pateiktas skolos raštelis yra tikėtina padirbtas (registracijos Nr. DOK-41429).Suinteresuotas asmuo (ieškovas) G. V. su patikslintu prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui pranešimai apie vykstantį procesą buvo siunčiami ne tik elektroniniu paštu, bet ir jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, darbo vietos adresu, sutuoktinės A. K. adresu. Teismas išnaudojo visas galimybes tinkamai informuoti jį apie vykstantį procesą. Pareiškėjas, nepriimdamas procesinių dokumentų, nesidomėdamas bylos eiga, akivaizdžiai atsisakė stoti prieš teismą. Procesinių dokumentų negavimas nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo 2025 m. spalio 21 d., taigi akivaizdu, kad terminas prašymą dėl termino atnaujinimo pateikimui suėjo 2026 m. sausio 21 d. (registracijos Nr. DOK-55363).Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, procesą atnaujinti atsisakytina.Dėl termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla (buvęs civilinės bylos Nr. e2-4766-1210/2024) buvo iškelta pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovams D. K. ir A. K. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (registracijos Nr. CBP-1307). Pareiškėjui (atsakovui) ieškinys ir teismo pranešimas buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), bet sugrįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai pareiškėjui (atsakovui) buvo išsiųsti darbovietės (duomenys neskelbtini) buveinės adresu, bet sugrįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai pareiškėjui (atsakovui) buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi buvo laikomi įteiktais 2024 m. balandžio 8 d. Po to procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu, elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) (civilinių bylų Nr. e2-4766-1210/2024, Nr. eA2-14719-1085/2024, Nr. e2-17655-1210/2024, Nr. e2A-65-889/2025 duomenys). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų patvirtinęs teismui, jog gavo elektroniniu paštu siųstus dokumentus arba, kad pats būtų pateikęs teismui elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) kaip savo kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus reglamentuoja CPK 117–132 straipsniai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.Bendra procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje: jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o, jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 dalis); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). CPK 124 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinių dokumentų dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba akcentuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Taigi, tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022, 35 punktas).Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo įteikti formaliai, realiai jis apie procesą nebuvo informuotas.Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.Teismo vertinimu, pareiškėjas apie civilinę bylą sužinojo, kai jam buvo įteikti antstolės dokumentai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2025 m. spalio 22 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas pateikė prašymą dėl prieigos prie bylos kortelės suteikimo 2025 m. spalio 23 d., prieiga tą pačią dieną buvo suteikta. Taigi pareiškėjas, atstovaujamas atstovės, nuo 2025 m. spalio 23 d. turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant skolos raštelį, pagal kurį buvo priteista ieškovui skola iš pareiškėjo (atsakovo). Pareiškėjas (atsakovas) kaip atidus, rūpestingas, protingas asmuo nuo 2025 m. spalio 23 d. turėjo suprasti, ar skola priteista pagal jo ar ne jo pasirašytą skolos raštelį. Taigi terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti buvo iki 2026 m. sausio 23 d.Taigi, pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti procesą nepraleidęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto penkerių metų termino, bet praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Skolininkas prašė atnaujinti praleistą terminą, nurodydamas, kad terminą pareiškimui atnaujinti procesą jis praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie procesą sužinojo tik gavęs antstolio patvarkymą, tada kreipėsi teisinės pagalbos į teisininkus ir užsakė rašysenos ekspertizės išvadą. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė teismui 2026 m. kovo 27 d. (DOK-36169). Per terminą nuo 2025 m. spalio 22 d. (sužinojimo apie civilinę bylą) iki 2026 m. kovo 27 d. pareiškėjas buvo aktyvus – sudarė sutartis su dviem advokatais dėl teisinių paslaugų, užsakė rašysenos ekspertizę.EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad pernelyg formalus požiūris į prašymus peržiūrėti teismo sprendimą (pvz., dėl absoliutaus pobūdžio terminų suėjimo, saugant teisinio tikrumo principą), esant išties išskirtinėms situacijoms, gali pažeisti asmens materialiąsias teises (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Zehentner prieš Austriją,peticijos Nr. 20082/02). Iš EŽTT praktikos matyti, kad formalus, griežtas požiūris į absoliutaus pobūdžio terminų taikymą, saugant bendrąjį teisinio tikrumo principą ir visiškai neatsižvelgiant į situacijos realijas, į jos išskirtinumą, neatliekant susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo, gali pažeisti asmens materialiąsias teises (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) pirmiau nurodyto EŽTT sprendimo 64, 65 par.).Atsižvelgiant į EŽTT praktiką, į tai, kad pareiškėjas apie civilinę bylą buvo informuotas formaliai, kad jis buvo aktyvus sužinojęs apie civilinę bylą, atnaujintinas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (EŽTT sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).Taigi, proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).Išnagrinėjus pateiktus dokumentus bei civilinėje byloje esančią medžiagą nustatyta, kad ieškovas G. V. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir A. K. 2 316,56 Eur skolą, 57,13 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (registracijos Nr. CBP-1307). Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:1) Priteisti ieškovui G. V. iš atsakovo D. K. 2 316,96 Eur skolą, 57,13 Eur palūkanas, 5 dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2) Priteisti atsakovei A. K. iš ieškovo G. V. 1 610,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.3) Priteisti valstybei iš ieškovo G. V. 19,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.4) Priteisti valstybei iš atsakovo D. K. 19,83 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.5) Kitą ieškinio dalį atmesti.Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 23 d. Teismas Sprendime nustatė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. vasario 1 d. atsakovas D. K. pasirašė skolos raštelį, pagal kurį pasiskolino iš ieškovo 8 000,00 Lt. Ieškovui iš pareiškėjo (atsakovo) buvo priteista 2 316,96 Eur skola pagal 2014 m. vasario 1 d. skolos raštelį. Pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. vasario 1 d. skolos raštelis yra galimai suklastotas, pateikė į bylą 2025 m. gruodžio 5 d. konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad yra tikėtina, jog skolos raštelyje pareiškėjo vardu pasirašė ne jis, tačiau kategoriškai to teigti ekspertė neturėjo galimybės, kadangi byloje buvo pateikta dokumento kopija.Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad skolos raštelis yra galimai suklastotas. Nors pareiškėjas nurodo, kad apie tokią aplinkybę jam tapo žinoma 2025 m . gruodžio 6 d., kai gavo konsultacinę išvadą, bet teismas su tuo nesutinka. Teismo vertinimu, kiekvienas protingas, atidus ir rūpestingas asmuo žino, ar yra skolinęsis iš kito asmens pinigų, ar dėl to yra pasirašęs dokumentus (skolos raštelį). Taigi aplinkybė, kad galimai skolos raštelis yra pasirašytas ne pareiškėjo, jam vėliausiai turėjo tapti žinoma nuo 2025 m. spalio 23 d., kai turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant skolos raštelį. Argumentui, kad skolos raštelis yra galimai suklastotas, pagrįsti pareiškėjas pateikė konsultacinę išvadą. Tačiau konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad yra tikėtina, jog skolos raštelyje pareiškėjo vardu pasirašė ne jis, tačiau kategoriškai to teigti ekspertė neturėjo galimybės. Taigi pareiškėjo pateikti duomenys tik kelia prielaidas, bet neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Todėl teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.