- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- 2-6777-1138/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00477-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pran.)
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- A. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieškovei T. Ž., jos atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone – atstovei Rimai Bardauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė T. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko I. V. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškiniu ieškovė prašo: 1) nustatyti I. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina T. Ž. motinos gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti tokią A. V. bendravimo su nepilnamete dukterimi I. V. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: a) A. V. gali bendrauti su savo nepilnamete dukterimi I. V. tėvui ir dukteriai patogiu laiku, apie planuojamą susitikimą su dukterimi I. prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo pranešęs T. Ž., tikslu aptarti ir suderinti susitikimo laiką, vietą ir trukmę, b) A. V. susitikimo su dukterimi I. V. metu privalo būti blaivus ir su dukterimi bendrauti aplinkoje, kurioje nevartojamas alkoholis; 3) priteisti iš A. V. materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukteriai I. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 320,00 Eur kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistą išlaikymą pavesti tvarkyti T. Ž.. Įpareigoti A. V. išlaikymui skirtas pinigines lėšas pervesti į T. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Artea“ banke, kiekvieną mėnesį iki einamo mėnesio 25 dienos; 4) priteisti iš A. V. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2026 m. kovo 1 d. – 4 160,00 Eur; 5) įpareigoti A. V. pateikti teismui duomenis apie savo gaunamas pajamas ir turimą turtą; 6) sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo nukreipti skubiam vykdymui; 7) priteisti iš A. V. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą.
1.1. Nurodė, kad su atsakovu A. V. susipažino 2014 metais. Gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Santuokos neįregistravo. Gyvenant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė I. V.. Atsakovas tėvystę pripažino pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ir dukteriai buvo suteikta tėvo pavardė. Nuo 2025 m. sausio mėnesio, dar (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi atskirai. Tų pačių metų kovo mėnesį su dukra grįžo į (duomenys neskelbtini). Jos turimais duomenimis, į (duomenys neskelbtini) yra sugrįžęs ir atsakovas A. V..
1.2. Duktė kartu su ieškove gyvena nuo pat gimimo. Tarp jų yra susiklostę artimi, šilti santykiai. I. yra sudarytos normalios, saugios gyvenimo sąlygos. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. duktė lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini). Po jų išsiskyrimo tėvas dukterį matė tik vieną kartą, jiems atsitiktinai susitikus (duomenys neskelbtini) mieste. A. V. nėra pareiškęs pageidavimo, kad jų dukters I. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Šiuo metu ieškovė gyvena su draugu E. R., kurio santykiai su jos dukterimi yra geri.
1.3. Atsižvelgiant į mažametės dukters I. V. interesus, jos amžių, jai šiuo metu sudarytas normalias gyvenimo, vystymosi sąlygas, atsakovo elgesį po jų išsiskyrimo, tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina T. Ž.. Tai geriausiai atitiks dukters interesus.
1.4. Šiuo metu atsakovas nėra pareiškęs pageidavimo kokiu nors būdu bendrauti su dukterimi. Ieškovė prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukterimi I. V. tvarką: nustatyti, kad A. V. gali bendrauti su savo dukterimi I. V. tėvui ir dukteriai patogiu metu, apie planuojamą susitikimą su dukterimi I. prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo pranešęs T. Ž., tikslu aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę. Bendravimo su dukterimi metu A. V. turi būti blaivus.
1.5. Kaip nors riboti ar griežtai, detaliai, išsamiai reglamentuoti tėvo ir dukters bendravimo tvarką nepageidauja. Atsakovas A. V. pats turi teisę pateikti pasiūlymą dėl savo bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo.
1.6. Atsižvelgiant į nuolat brangstantį pragyvenimą, tame tarpe ir kylančias maisto kainas, dukters ugdymo reikalingumą, jos augančius poreikius, o taip pat į tai, kad turėtų būti tenkinami ne tik būtinieji dukters poreikiai, jos išlaikymui reikalingas ne mažesnis kaip minimalios mėnesio algos dydis, kuris šiuo metų yra 847,00 Eur per mėnesį į rankas. Ši suma yra reikalinga patenkinti ne tik būtinuosius dukters poreikius, bet ir leistų užtikrinti visapusišką dukters vystymąsi. Valstybės dukrai skiriama 205,00 Eur dydžio išmoka kas mėnesį. Atėmus šią sumą iš minimalios mėnesio algos, gaunasi 642,00 Eur suma, kurią dukters išlaikymui turi skirti abu tėvai. Iš vaiko tėvo A. V. turi būti priteistas dukters išlaikymas – 320,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
1.7. Nuo 2025 m. kovo mėnesio gyvena su sugyventiniu E. R. jo tėvui priklausančiame bute. Sugyventinis gauna nedarbo išmoką. Šiuo metu ieškovė nedirba, socialinės pašalpos negauna. Jokio nekilnojamojo turto neturi. Pragyvena iš valstybės teikiamos išmokos vaikui, sugyventinio ir ieškovės mamos paramos.
1.8. Apie atsakovo A. V. darbą, jo gaunamas pajamas bei turimą turtą, duomenų neturi. Mano, kad atsakovas A. V., būdamas sąžiningas ir atsakingas už savo vaiką ir jo poreikių normalų tenkinimą, būdamas darbingas ir turėdamas realias galimybes, gali dukters išlaikymui mokėti periodines išmokas po 320,00 Eur kas mėnesį.
1.9. Jokio išlaikymo nepilnametei dukrai I. V. atsakovas A. V. neteikia nuo 2025 m. vasario 1 d., todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2026 m. kovo 1 d., t. y. už 13 mėnesių, kas sudaro 4 160,00 Eur (320 Eur x 13 = 4 160,00 Eur). Šis išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas iš atsakovo A. V. (b. l. 1-5).
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad T. Ž. šeima Tarnybai yra žinoma. Tarnyboje 2025 m. birželio 13 d. ir 2025 m. lapkričio 3 d. buvo gauti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje. Nuo 2025 m. lapkričio 21 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos.
3.1. Ieškovė su mažamete dukterimi ir sugyventiniu gyvena bute aštuonbučiame name. Butas pirmame aukšte, su atskiru įėjimu. Bute yra du kambariai ir virtuvė. Butas nuosavybės teise, ieškovės teigimu, priklauso jos sugyventinio tėvui. Butas su patogumais, apšildomas krosnimi. Apsilankymo metu, specialisto vertinimu, namuose buvo pagal galimybes tvarkinga, trūko švaros. Ieškovės dukteriai I. yra skirtas atskiras šviesus kambarys, kuriame yra vaikiška lova, drabužių spinta, sofa, sekcija, stalas, komoda, televizorius. Vaiko kambaryje yra žaislų, lavinamųjų priemonių. Vaikui motinos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, žaidimams.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovė paaiškino, kad ji šiuo metu niekur nedirba, planuoja užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Jos pajamos yra išmoka vaikui, sugyventinio gaunamos išmokos ir uždarbis iš atsitiktinių darbų, taip pat jai išlaikyti dukrą padeda jos motina.
3.3. T. Ž. pokalbio su Tarnybos specialiste metu nurodė, kad su dukters tėvu A. V. kartu gyveno užsienyje. Kartu negyvena nuo 2025 m. vasario mėnesio. Dukters tėvas, jos žiniomis, šiuo metu yra grįžęs iš užsienio ir gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas parašo jai per „Messenger“, pasiteirauja apie dukterį, buvo vieną kartą atvažiavęs susitikti su dukterimi, kartą su dukra susitiko mieste. Tėvas išlaikymo dukteriai neteikia. I. pažįsta tėtį.
3.4. Motinos teigimu, dukra yra sveika, tik vėluoja mergaitės kalba ir grįžus iš užsienio gyventi į (duomenys neskelbtini) mergaitė dažnokai serga peršalimo ligomis. I. ugdoma (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) grupėje.
3.5. Tarnybos specialistė, lankydamasi ieškovės namuose pastebėjo, kad mažametė I. buvo aprengta lytį ir sezoniškumą atitinkančiais tvarkingais drabužėliais. Paklausus mergaitės jos vardo, I. šypsojosi, negalėjo atsakyti, į užduodamus klausimus mergaitė nereagavo, nesuprato jai užduodamų klausimų, bandė kalbėti, tačiau mergaitės kalba neišsivysčiusi, neatitinkanti vaiko amžiaus, nebuvo galima suprasti, ką vaikas nori pasakyti. Mergaitė tarė tik retus, pavienius žodžius. Viso pokalbio metu buvo geros nuotaikos, judri, linksma, vis prieidavo prie mamos, prie jos prisiglausdavo, reikalavo jos dėmesio.
3.6. Tarnyba, įvertinusi vaiko gyvenimo sąlygas, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės šeimai yra teikiama socialinė pagalba, mažametį vaiką ir jo motiną sieja stiprūs emociniai ryšiai, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, mano, kad I. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, esamomis aplinkybėmis, geriausiai atitiks mažametės interesus.
3.7. Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovė ribotų atsakovo bendravimą su vaiku, nesudarytų sąlygų tėvui bendrauti su vaiku, šiuo metu byloje nėra pateikta oficialių dokumentų, dėl kurių turėtų būti nustatomas minimalus vieno iš vaiko tėvų bendravimas su vaiku, su kuriuo jis negyvena. Manytina, kad ieškovės ieškinyje siūloma vaiko bendravimo tvarka su tėvu yra nepažeidžianti vaiko interesų.
3.8. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų mažamečio vaiko interesus. Pažymima, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos mažamečio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius (b. l. 22-27).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nemokėjo išlaikymo, nenorėjo draugiškai susitarti. Kreipėsi į advokatą, paskaičiavo dukros išlaikymą per mėnesį, paskaičiavo, kad per mėnesį gaunasi 320,00 Eur, suma atėmus vaiko pinigus. Nedirba, šiuo metu gauna vaiko pinigus, padeda mama, gyvenimo draugas. I. V. turi kalbos raidos sutrikimą, neturi kitų sveikatos problemų, lanko (duomenys neskelbtini). Kiek žino, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), pas seserį, kiek žino, padirba (duomenys neskelbtini). Apie atsakovo sveikatos problemas jai nėra žinoma. Jai parašo per „Messenger“ programėlę, paklausia kaip dukra laikosi, apie teismą nieko neatsako, ar dalyvaus. Jokia forma neprisideda prie išlaikymo, su dukra buvo susitikęs vieną kartą mieste, per „Messenger“ bendravo kelis kartus. Gyvena su draugu, gyvena kaip bendrabučio tipo patalpose. Kreipėsi dėl socialinės pašalpos skyrimo, bet reikia teismo sprendimo. Registruojasi Užimtumo tarnyboje. Apie atsakovą nieko negali pasakyti, buvo susitikę (duomenys neskelbtini) atsitiktinai. Jeigu tik atsakovas norės bendrauti, kliūčių nedarys. Iš atsakovo buvo piktnaudžiavimas alkoholiu. Dukra lanko darželį nuo pusės devynių iki pusės penkių. Už darželį moka iki 80,00 Eur, už tuos pinigus dukra ir pavalgo. Tėvas vieną kartą buvo atvažiavęs susitikti su dukterimi. Kiti atsakovo artimieji prie vaiko išlaikymo neprisideda. Buvo gautas pranešimas, kad sugyventinis skriaudžia dukrą, bet pranešimas nepasitvirtinimo. Dukros sugyventinis neskriaudžia. Dukra sugyventinio nebijo.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog A. V. pats pasirinko pasyvią poziciją, nepareikšdamas jokios pozicijos. Šalys turi nepilnametę dukterį I. V., šalys kartu negyvena. Pradėjus gyventi skyriumi, dukra liko gyventi su motina. Daugiau nei metai duktė I. gyvena tik su mama. Tėvas dukters gyvenimu mažai tesidomi, matė dukrą du kartus, vieną kartą (duomenys neskelbtini) mieste atsitiktinai. Atsakovas savo pozicijos dėl dukros gyvenamosios vietos nėra išsakęs, neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, geresnės alternatyvos šiuo metu nėra. Kitas prašymas dėl bendravimo tvarkos. Tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Ieškovė nekelia nereikalingų reikalavimų ir ribojimų tėvui bendrauti su dukterimi. Įsprausti bendravimo į griežtus rėmus nėra tikslinga, nes neretai tai padaro daugiau žalos nei naudos. Ieškovė prašo išlaikymui priteisti po 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinės išmokomis. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, nes išlaikymas turi užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti vienam iš tėvų. Ieškovei tenka didesnė rūpinimosi dukterimi našta. Turi būti tenkinami ne tik būtiniausi, tačiau ir kiti su vaiko lavinimu ir ugdymu susiję poreikiai. Išlaidos neprasilenkia su realybe, ieškovė išlaidas pagrindė. Prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra aiškiai per didelis ar neprotingas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad negali teikti tokio išlaikymo, apie sveikatos problemas, išlaikytinius, turtinę padėtį. Atsakovas yra jauno amžiaus, tikėtina yra darbingas. Be išlaikymo ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskoliną, išlaikymas nebuvo teikiamas, susidarė išlaikymo įsiskolinimas.
6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu, nesant kitų galimybių įteikti procesinius dokumentus). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Papildomai pažymėjo, kad su atsakovu nepavyko susisiekti. 2026 m. birželio 15 d. buvo gautas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimus, kurio vertinimas yra atliekamas. Pranešimas gautas iš policijos, kreipėsi kaimynas dėl galimo smurto, kad sugyventinis smurtauja prieš podukrą. Nuvykus į įvykio vietą, namuose nebuvo motinos su dukterimi, rastas sugyventinis, kuriam nustatytus neblaivumas. Ieškovė nurodė, kad su dukra yra (duomenys neskelbtini). Vaikas buvo nuvežtas apžiūrai į ligoninę, informacija perduota policijai. Atliekant apžiūrą dalyvavo ir specialistas, išorinių smurto požymių medikai nenustatė. Butas, kuriame gyvena ieškovės šeima, su patogumais, apšildomas krosnimis. Dukrai skirtas atskiras šviesus kambarys, kuriame yra vaiko poreikius atitinkantys baldai. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Apie vaiko tėvą ieškovė skyriui informaciją pateikė tokią pat kaip ir posėdžio metu. Įvertinęs vaiko gyvenimo sąlygas, tai kad šeimai teikiamos socialinės paslaugos, numatytus planus ieškovė vykdo, laiko kad I. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius mažametės interesus. Byloje nėra dokumentų dėl kurių turėtų būti nustatomas minimalus tėvo bendravimas su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
8. Byloje nustatyta, kad nepilnametės I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas atsakovas A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 9). Šiuo metu mažametė I. V. gyvena kartu su motina T. Ž. (b. l. 8). I. V. nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. priimta į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos darželį (b. l. 10).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
10. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė su dukra I. V. gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovės sugyventinio tėvui (b. l. 7-8, 31). Butas yra dviejų kambarių, su patogumais, mergaitė turi atskirą kambarį, kuriame yra vaikui skirti baldai, žaislai, lavinamosios priemonės (b. l. 31). Motinos gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos augti, vystytis, vaiko poreikiams tenkinti. Pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone išvadoje sutinkama, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete šalių dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Teismas taip pat pažymi, kad šiuo metu byloje nėra jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šalių dukros interesų neatitinka. Nors 2026 m. birželio 15 d. buvo gautas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tačiau išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad medicinos įstaigoje atliekant apžiūrą dalyvavo ir specialistas, išorinių smurto prieš šalių dukrą požymių medikai nenustatė, bylos duomenimis ieškovė tinkamas sąlygas dukrai augti užtikrina. Kita vertus, paaiškėjus priešingoms aplinkybėms, galės būti sprendžiamas klausimas dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo ir pan.
11. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
Žemesnės instancijos teismas
12. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
13. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
14. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: 1) A. V. gali bendrauti su savo nepilnamete dukterimi I. V. tėvui ir dukteriai patogiu laiku, apie planuojamą susitikimą su dukterimi I. prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo pranešęs T. Ž., tikslu aptarti ir suderinti susitikimo laiką, vietą ir trukmę; 2) A. V. susitikimo su dukterimi I. V. metu privalo būti blaivus ir su dukterimi bendrauti aplinkoje, kurioje nevartojamas alkoholis.
15. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t.
16. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas bendravimo su dukra tvarkos variantas leidžia atsakovui dalyvauti dukros gyvenime, užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Atsakovas dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygų prieštaravimų nepateikė, tuo tarpu ieškovė bylos duomenimis neketina riboti dukros bendravimo su tėvu. Be to, Tarnyba išvadoje nurodė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeistų vaiko interesų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatytina ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys). Pasikeitus aplinkybėms, tarp šalių kilus nesutarimams dėl bendravimo su vaiku, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
17. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 320,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2026 m. kovo 26 d.) iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro: 300,00 Eur – maistui, 100,00 Eur – drabužiams ir avalynei, 100,00 Eur – būsto išlaikymo daliai, 50,00 Eur – higienos priemonėms, 100,00 Eur – vitaminams ir kitoms medicininėms priemonėms, 100,00 Eur – išlaidoms darželiui, 100,00 Eur – išlaidoms laisvalaikiui, lavinimuisi. Iš viso dukters išlaidos sudaro 850,00 Eur per mėnesį (b. l. 11).
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
20. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaikus, vaiko poreikius, paminėtina, kad pagal rašytinius įrodymus, esančius byloje, ieškovė šiuo metu nedirba, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. vasario 27 d. išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos negavo (b. l. 14). Ieškovė už dukrą kas mėnesį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. gavo po 122,55 Eur išmoką vaikui, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2039 m. gruodžio 12 d. paskirta 129,50 Eur dydžio išmoka vaikui, už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. paskirta ir 76,22 Eur išmoka vaikui (b. l. 12-13). Ieškovė su dukra gyvena ne jai nuosavybės teise priklausančiame būste. Iš Sodros duomenų matyti, jog atsakovas Lietuvoje šiuo metu nedirba. Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, jo užimtumą ar darbą užsienyje. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad neturi pakankamai turto, kad negalėtų susirasti darbo, gauti papildomų pajamų, kad turi kitų išlaikytinių.
21. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant iš ieškovės gaunamų pajamų, jos turtinė padėtis vertinama kaip sunki, ji augina mažametę dukrą, niekur nedirba, jos pajamas sudaro gaunamos išmokos vaikui, o byloje nesant duomenų apie atsakovo darbingumo ribojimą, išsilavinimą, galimybių gauti pajamas iš darbo teisinių santykių ir pan. neturėjimą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybes bent jau lygiomis dalimis su ieškove prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems tenkinti šalims prisidedant po 320,00 Eur, taip pat gaunant išmoką vaikui, būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir I. V. laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo, etc. poreikiai, o išlaikymams iš esmės atitiktų orientacinį minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 1 153,00 Eur bruto) kriterijų, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą, sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina po 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2026 m. kovo 26 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistą išlaikymą pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, neteikė įrodymų, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl daro išvadą, kad teismo sprendimui jis yra indiferentiškas.
23. Pažymėtina, kad CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.
24. Ieškovė prašė priteisti iš A. V. 4 160,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2026 m. kovo 1 d. Ieškovė nurodė, kad dar gyvenant (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. sausio mėnesio pradėjo gyventi atskirai. Todėl, byloje nesant duomenų, kad atsakovas nuo 2025 m. vasario 1 d. būtų teikęs nepilnametei dukrai išlaikymą, už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2026 m. kovo 1 d. priteistinas 4 160,00 Eur (13 mėn. x 320,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.
25. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). 27. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 30 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 16), todėl ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 153,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinį reikalavimą dėl bendravo tvarkos nustatymo, 115,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 125,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 393,00 Eur žyminio mokesčio. 28. Pagal 2026 m. gegužės 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 333,33 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 45). Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo. 29. Šioje byloje teismas patyrė 37,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko I. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) atsakovas A. V. gali bendrauti su savo nepilnamete dukterimi I. V. tėvui ir dukteriai patogiu laiku. Apie planuojamą susitikimą su dukterimi atsakovas ieškovei T. Ž. turi pranešti prieš 2 (dvi) dienas iki numatomo susitikimo, kad būtų aptartas ir suderintas susitikimo laikas, vieta ir trukmė; 2) atsakovas A. V. susitikimo su dukterimi I. V. metu privalo būti blaivus ir su dukterimi bendrauti aplinkoje, kurioje nevartojamas alkoholis.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui I. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026 m. kovo 26 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistą išlaikymą atsakovas A. V. įpareigotinas pervesti iki einamo mėnesio 25 dienos į ieškovės T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Artea“ bankas.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui I. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 160,00 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimo.
Paskirti ieškovę T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 393,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 333,33 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,45 Eur (trisdešimt septynis eurus 45 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.