Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-1027-580/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08589-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.19; 3.3.1.21.(S)

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl žalos atlyginimo. Išnagrinėjęs bylą, teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ieškovas UAB „BankingLab“ prašė iš atsakovo ATS1 priteisti 4 961,90 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:atsakovas ATS1 nuo 2012-05-04 iki 2023-06-26 ėjo ieškovo vadovo pareigas (atšauktas 2023-06-23). Eidamas šias pareigas atsakovas 2021-09-28 įsigijo televizorių „Sony“ (kaina su transportavimo paslauga – 3 409 Eur). Televizorius jo įsigijimo dieną buvo pristatytas atsakovo gyvenamosios vietos adresu, jį priėmė jo sutuoktinė. Atsakovas 2022-11-22 įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14“ su priedais (bendra kaina 1 253,90 Eur), o 2022-12-24 įsigijo ausines „Apple AirPods Pro“ (kaina – 299 Eur). Daiktai įsigyti atsakovo lėšomis, bet ieškovas šias išlaidas atsakovui kompensavo, todėl turtas tapo ieškovo nuosavybe;ginčo turtas po jo įsigijimo buvo naudojamas išimtinai atsakovo ir (ar) jo šeimos narių interesais bei nėra grąžintas ieškovui. 2023-06-27 bei 2023-06-30 atsakovo buvo pareikalauta grąžinti visą ieškovui priklausantį turtą. Ieškovas 2025-02-14 atsakovui pateikė pretenziją dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginimo, bet atsakovas padarytos žalos nekompensavo. Atsakovo veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia jam, kaip vadovui, tekusias fiduciarines pareigas;Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024-06-11 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, nutarimas nėra ir oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamoms veikoms ir civilinės teisės pažeidimams būdingi skirtingi požymiai, taikomi skirtingi įrodinėjimo standartai. Atsakovo teiginys, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustatyta, kad televizorius, mobiliojo ryšio telefonas ir ausinės buvo jo žinioje, yra nepagrįstas. Nutarime nurodyta, jog nustatyta, kad atsakovas valdė ir naudojo telefoną bei ausines. Telefono ir ausinių įsigijimas buvo finansuotas paties atsakovo lėšomis. Ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį sudarančiame 2024-02-02 tarnybiniame pranešime patvirtinta, kad telefonas buvo atsakovo ir (ar) jo šeimos nario žinioje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad bendrovėje vyravo darbuotojų skatinimo politika, kai ieškovas finansuodavo darbuotojų įsigyjamas mišrios paskirties technines priemones (telefonus ar ausines). Ieškovas neturi vidaus teisės aktų, patvirtinančių, kad jo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma atsakovo nurodytu būdu. Pagal Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais ir užregistruojamos apskaitos registruose. Telefonas ir ausinės, jas įsigijus, turėjo būti apskaitytos nustatyta tvarka. Turto nurašymas yra ūkinė operacija, vadinasi, tokio veiksmo atlikimas turėjo būti apskaitytas nustatyta tvarka. Turto neapskaitymo ar nurašymo aplinkybės savaime neveikia turto teisinio statuso ir nuosavybės teisės į turtą. Tai, kad turtas nurašytas, nereiškia, jog pasibaigia nuosavybės teisė į tokį turtą;jeigu pasitvirtintų, kad vadovaujant atsakovui ieškovas nekontroliavo ir nereikalavo, jog išeidami iš darbo darbuotojai grąžintų jų žinioje buvusį jo turtą, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turi teisę negrąžinti ginčo turto ar nekompensuoti šio turto vertės. Aplinkybė, kad praėjus ilgam laiko tarpui nuo jo įsigijimo dienos televizorius nebuvo rastas atsakovo gyvenamajame name, nesudaro pagrindo teigti, jog jis buvo perduotas ieškovo žinion. Ieškovo ilgalaikio turto 2023-06-27 sąraše yra užfiksuoti 5 televizoriai, tarp jų – ir ginčo televizorius. Televizoriaus fiksavimas ilgalaikio turto sąraše savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad šis turtas faktiškai yra ieškovo žinioje. Ieškovo patalpose esančių 5 televizorių modelių serijos kodai nesutampa su ginčo televizoriaus modelio serijos kodu. Atliekant ikiteisminį tyrimą liudytoja LIU1 paaiškino, kad ieškovo patalpose nėra ir nebuvo ginčo televizoriaus. Televizoriaus buvimo ieškovo žinioje aplinkybė įrodinėjama liudytojo LIU2 parodymais, kurie nėra pakankami. Ikiteisminiame tyrime nustatyta, jog jis nematė televizoriaus, bet neprisimena ir prekių ženklo, kuriuo buvo pažymėta galimai gabento televizoriaus dėžė. Šis asmuo paliudijo, jog jis ne vieną kartą yra vežęs televizorių į ieškovo patalpas, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ginčo televizorius buvo perduotas bendrovės žinion;ieškovo naujasis vadovas VAD1 nepatvirtino perduoto ilgalaikio turto sąrašo – jis tik patvirtino, kad gavo šį sąrašą susipažinti. Naujasis ieškovo vadovas 2023-06-27, dar iki ilgalaikio turto sąrašo gavimo dienos, buvo pareikalavęs, kad atsakovas perduotų ieškovui visą turtą ir dokumentus, esančius atsakovo žinioje. Tai pakartotinai pareikalauta 2023-06-30 raštu;ieškovas nesutinka, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresu televizorius buvo pristatytas dėl Covid-19 viruso paplitimo ir to nulemto nuotolinio darbo. Jeigu ginčo televizorius būtų buvęs skirtas ieškovo poreikiams tenkinti, atsakovas būtų užtikrinęs, jog jis ar kitas įmonės darbuotojas televizoriaus pristatymo dieną būtų buvęs patalpose ir priėmęs siuntą. Darbuotojai televizoriaus įsigijimo laikotarpiu daugiausia dirbo nuotoliniu būdu, ieškovo patalpose praktiškai nesilankė klientai, todėl televizoriaus įsigijimas nedera su atsakovo nurodytais įsigijimo tikslais. Ieškovas neturėjo poreikio įsigyti televizoriaus, kaip prezentacinės medžiagos atvaizdavimo priemonės. Atsakovas ikiteisminiame tyrime buvo išreiškęs sutikimą atlyginti žalą, joks vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo nesutiktų savo valia kompensuoti žalą, kurios jis nepadarė.Atsakovas ATS1 prašė ieškinį atmesti, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės yra išnagrinėtos nutrauktame ikiteisminiame tyrime, nenustačius ginčo turto pasisavinimo aplinkybių. 2023 m. spalio mėn. pabaigoje ieškovas atsakovo atžvilgiu inicijavo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43129-23, reikalavo pripažinti, jog jis neteisėtai pasisavino ir negrąžino ginčo turto. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024-06-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių atitinkančios veikos. Nutarime aprašytos daiktų įsigijimo ir naudojimo bei nurašymo bendrovėje aplinkybės. Nutarime nenustatyta aplinkybių, jog ginčo objektu esantys daiktai (ausinės, mobilusis telefonas ir televizorius) būtų atsakovo valdyme ir žinioje. Nutarime daroma išvada, kad bendrovėje vyravo darbuotojų skatinimo politika, bendrovė finansuodavo darbuotojų įsigyjamas mišrios paskirties technines priemones, kaip telefonus ar ausines, o turtą – iki 1 000 Eur vertės, priskirdavo trumpalaikiam arba menkaverčiam materialiam turtui ir per metus nurašydavo. Nutarime konstatuota, kad televizorius nebuvo rastas atsakovo namuose;ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog televizorius po įsigijimo ir pristatymo jo sutuoktinės gyvenamosios vietos adresu buvo pervežtas į ieškovo patalpas maždaug per savaitę po jo nupirkimo. Tą aplinkybę patvirtino kartu su atsakovu televizorių į įmonės biurą pervežęs buvęs ieškovo darbuotojas LIU2. Liudytoja LIU1 nurodė, jog visi penki ieškovo apskaitoje buvę televizoriai „Sony“ buvo bendrovės patalpose. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad atsakovas galėjo nepristatyti televizoriaus į ieškovo patalpas. Nutarime nustatyta, jog po atsakovo atleidimo iš ieškovo vadovo pareigų, naujasis vadovas VAD1 patvirtino atsakovo perduotą ieškovo ilgalaikio turto sąrašą ir nesidomėjo, kur saugomi ar naudojami ilgalaikio turto sąraše įrašyti objektai, įskaitant televizorių. Nebuvo nustatyta daiktų pasisavinimo fakto;ieškovas nutylėjo esmines aplinkybes, kurios yra ištirtos minėto ikiteisminio tyrimo metu ir siekia nesąžiningai siekia sukurti naują teisminį ginčą. Laikotarpiu, kol ėjo ieškovo vadovo pareigas pagal darbuotojų prašymus nupirkta bent 10 vnt. „Air Pod“ ausinių ir bent keletas mobiliųjų telefonų „iPhone“. Tai buvo įprasta praktika, kai darbuotojas išsirinkdavo ir įsigydavo smulkios technikos savo lėšomis, o vėliau išlaidos būdavo kompensuojamos iš ieškovo lėšų. Atsakovas negali paaiškinti, kuris konkrečiai ieškovo darbuotojas naudojo ginčo daiktus – telefoną ir ausines, nes remiantis ieškovo patvirtinta vidaus turto apskaitos politika, turtas, kurio kaina (be PVM) neviršija 1 000 Eur vertės, buvo priskiriamas trumpalaikiam arba menkaverčiam materialiam turtui ir per metus nurašomas. Dažnu atveju tokios darbuotojams kompensuotos techninės priemonės likdavo darbuotojų žinioje ir po jų darbo santykių pasibaigimo;atsakovas nuo 2023-06-27 neturi prieigos prie ieškovo turto apskaitos ir buhalterinių dokumentų, todėl negali patikrinti, ar ginčo daiktai nebuvo rasti ir apskaityti bendrovėje, ar kažkam perleisti. Atsakovas 2023-06-28 raštu naujajam bendrovės vadovui VAD1 perdavė ieškovo dokumentus ir turtą (įskaitant ilgalaikio turto sąrašą su įrašytu Nr. IT142 televizoriumi). Ieškovas nereiškė pastabų atsakovui dėl televizoriaus neperdavimo ar nesuradimo iki pat 2023 m. spalio mėn. pabaigos, kai inicijavo ikiteisminį tyrimą. Per šį laikotarpį ieškovas buvo laisvas išvežti daiktus, paslėpti, parduoti daiktus (neapskaičius pardavimo fakto) ir vėliau pareikšti reikalavimą. Ieškovas nepaaiškina aplinkybių, kokiu būdu nustatė, kad trūksta ginčo daiktų, bei kas tokias aplinkybes nustatė. Televizorius buvo laikinai pristatytas į jo sutuoktinės, kuri tuo metu buvo ieškovo darbuotoja, gyvenamąją vietą. Televizoriaus pristatymo adresas pasirinktas, nes 2021 m. buvo registruojamas Covid-19 viruso paplitimas ir dauguma ieškovo darbuotojų dirbo nuotoliu. Nežinant tikslaus televizoriaus pristatymo laiko ir datos, nebuvo galimybės užtikrinti, jog pristatymo metu bendrovės veiklos būtų darbuotojas, kuris priimtų siuntą. Vėliau televizorius pervežtas į ieškovo patalpas;ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nutarime aprašytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas dėl ginčo daiktų įsigijimo, naudojimo bei nurašymo. Ieškovui reiškiant ieškinį dėl atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimu sukeltos žalos – turi būti vertinamas daiktų įsigijimo ir naudojimo bendrovėje, kaip atsakovo verslo sprendimo, turinys. Byloje nėra įrodymų, jog ginčo daiktai buvo naudojami išimtinai atsakovo interesų tenkinimui ir nebuvo naudojami bendrovės veikloje;ieškovas neįrodinėja atsakovo vadovavimo metu taikytų darbuotojų skatinimo priemonių neteisingumo ar neproporcingumo. Laikytina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl telefono ir ausinių panaudojimo, kaip darbuotojų skatinimo priemonės, vertės ir dydžio. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad nutarimo turinyje konstatuota, jog ginčo daiktai neva buvo surasti pas atsakovą. Nutarimas turi būti vertinamas kaip vientisas dokumentas, o ne vien tik iš selektyviai ieškovo atrinktų sakinių. Nutarime aprašant atliktus tyrimo veiksmus nėra pateikta duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų suradę ginčo daiktus pas atsakovą ar jo žinioje;ieškovas klaidina teismą, jog atsakovas savo asmeninėmis lėšomis finansavo ginčo daiktų įsigijimą. Tokią ieškovo poziciją paneigia tai, kad atsakovui, kaip tuometiniam ieškovo direktoriui, ieškovas grąžino lėšas už daiktų pirkimą. Atsakovas, eidamas direktoriaus pareigas, savo asmeninėmis lėšomis yra atlikęs eilę pirkimų ieškovo naudai, o vėliau pirkimai būdavo kompensuojami grąžinant išleistas lėšas. Ieškovas reguliariai susidurdavo su apyvartinių lėšų trūkumu dėl užsitęsusių klientų atsiskaitymo terminų, todėl atsakovas reguliariai naudodavo bei skolindavo savo asmenines lėšas ieškovo veiklos sąnaudoms. Atitinkamai prekių ar paslaugų pirkimai ieškovo veikloje, panaudojant jo asmenines lėšas, buvo niekuo neišskirtiniai sandoriai;2024-02-02 tarnybinis pranešimas nepagrindžia mobiliojo telefono suradimo ar buvimo atsakovo žinioje. Ieškovas neginčija liudytojos LIU1 ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, jog įmonėje egzistavo menkaverčio turto nurašymo politika. Ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad apie tokią politiką žinojo ir ieškovo vienintelis akcininkas „BankingLab Holding“ B.V., kurio vadovo pareigas užėmė VAD2 (VAD2), kuris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino aplinkybę apie menkaverčio turto nurašymo politikos egzistavimą;eidamas vadovo pareigas, atsakovas netvarkė buhalterinės apskaitos ir buhalterinių dokumentų, tokios funkcijos buvo pavestos bendrovės buhalterėms. Ieškovas nei ikiteisminiame tyrime, nei civilinėje byloje nepateikė duomenų, kad jos atstovai po jo atleidimo iš direktoriaus pareigų kreipėsi į ieškovo vyr. buhalterę LIU1 ir paprašė paaiškinti menkaverčio turto apskaitos politikos taikymą. Bendrovėje buvo pirkta iki 10 televizorių, kurie buvo naudojami jos veiklos patalpose (biuruose). Jie buvo perkami pagal poreikį ieškovo veiklai. Ieškovas kelis kartus keitė vykdomos veiklos patalpas, pritaikant biuro patalpas ieškovo veiklai, todėl ginčo televizorius buvo nupirktas ieškovo veiklai;ieškovas neįrodė ginčo daiktų vertės 2023-06-28 dienai, nepagrįstai reikalaudamas žalos, prilygindamas jų įsigijimo vertei;vykdant minėtą ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo namuose kelis kartus ieškojo ginčo daiktų; tokios jo šeimos gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena ir nepilnametis vaikas, pasikartojančios apžiūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų lankymasis sukelia stresą ir neigiamus išgyvenimus jo šeimos nariams. Siekdamas savo šeimos ramybės, atsakovas kreipėsi į ieškovo tuometinį atstovą ir pasiūlė ginčą išspręsti taikiai civilinės teisės priemonėmis, tačiau ieškovo atstovas ignoravo jo kreipimąsi. Ieškovas, inicijavęs ikiteisminį tyrimą, neturėjo ketinimo atgauti šioje byloje deklaruojamos žalos atlyginimą, o tik siekė naudoti ikiteisminio tyrimo procesą kaip psichologinio spaudimo įrankį prieš atsakovą.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo ATS1 4 961,90 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 961,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 130 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo ATS1 valstybei 23,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodė, kad:atsakovas pripažino, kad jis tiek iki, tiek ir po darbo santykių su ieškovu pabaigos naudojo telefoną ir ausines. Šis turtas po darbo santykių pabaigos ieškovui negrąžintas. Atsakovo pozicija nenuosekli – ikiteisminiame tyrime ir šioje byloje atsakovas teigė, kad nežino / nežinojo, kas naudojo telefoną ir ausines, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023-07-30 iki 2024-01-30 vakarais numeris, įdėtas į ginčo telefoną, daugiausiai jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, kuris apima adresą, kuriame gyveno atsakovas;atsakovas nepateikė įrodymų, kad telefonas ir ausinės buvo nurašytos į sąnaudas. Net įrodžius, jog turtas buvo nurašytas, tai nepanaikina įmonės nuosavybės teisių į turtą. Atsakovas neįrodė, kad įmonėje buvo nustatyta skatinimo politika, pagal kurią įmonės turtas galėjo būti neatlygintinai perduodamas įmonės darbuotojams pastoviam naudojimui. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu šalys ir liudytojai patvirtino, jog įmonė suteikdavo darbuotojams darbo priemones (pvz., kompiuterius, telefonus, ausines ir pan.), tačiau po darbo santykių pabaigos toks turtas privalėjo būti grąžinamas įmonei;atsakovo argumentai, kad bendrovei neperduoti daiktai pagal apskaitos politiką laikytini susidėvėjusiais, įtraukti į sąnaudas ir nurašyti, nepagrindžia, jog daiktai buvo sunaudoti bendrovės veikloje, todėl negalėjo būti perduoti. Net jeigu daiktų vertė buhalterine prasme būtų 0 Eur, turtas savaime neišnyksta. Telefono ir ausinių, neišsaugojimas / negrąžinimas yra dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovei padaryta žala;atsakovas neįrodė, jog televizorius buvo pirktas įmonės poreikiams tenkinti, pristatytas į ieškovo patalpas ir naudotas jo veikloje. Abejonių kelia ginčo televizoriaus įsigijimo poreikis bendrovės veiklai. Atsakovas nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, jog 2019 m. ieškovas įsigijo bent 7 naujus televizorius. Atsakovas ikiteisminiame tyrime ir šioje byloje įrodinėjo, jog televizorius buvo pirktas bendrovės poreikiams tenkinti (kaip prezentacinės medžiagos atvaizdavimo priemonė ar bendrųjų erdvių įrengimo dalis), bet bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog televizorių pirko, siekiant darbuotojams įrengti žaidimų kambarį, paskatinti juos grįžti į darbą po pandemijos. Matomas atsakovo pozicijos nenuoseklumas. Tačiau 2021 m. rudenį padėtis dėl Covid-19 protrūkio blogėjo, dauguma darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu. Mažai tikėtina, jog atsakovas televizorių pirko žaidimų kambario darbuotojams įrengimui;televizorių atsakovas pirko 2021-09-28, jis buvo pristatytas kitą dieną. Mažai tikėtina atsakovo versija, kad pardavėjas 2021-09-28 negalėjo nurodyti konkrečios pristatymo datos, t. y. kad jį planuoja pristatyti kitą dieną, ir atitinkamai atsakovas, kaip įmonės vadovas, negalėjo užtikrinti televizoriaus priėmimo įmonės patalpose. Kritiškai vertintina atsakovo pozicija, kad jis televizorių pirko iš asmeninių, o ne bendrovės lėšų. Televizoriaus pirkimo sąskaita išrašyta ieškovo, o ne atsakovo vardu. Atsakovas neįrodė, kad televizorius vėliau buvo pristatytas į ieškovo patalpas. Atsakovas apsiribojo savo, savo sutuoktinės (susijusio asmens) ir buvusio įmonės (ar jos susijusios įmonės) darbuotojo LIU2 deklaratyviais paaiškinimais. LIU2 ikiteisminio tyrimo metu nurodė 2021 m. rugsėjo mėn. vežęs televizorių iš atsakovo namų į ieškovo patalpas, tačiau negalėjo įvardinti prekės ženklo, bei įrengimo vietos;teismas kritiškai vertina atsakovo atsikirtimus, kad ieškovo vadovui visas turtas buvo perduotas 2023-06-28 ir pastabų atsakovui dėl televizoriaus neperdavimo ar nesuradimo iki 2023 m. spalio mėn. pabaigos nebuvo. Atsakovas patvirtino, jog jis perdavė naujajam vadovui tik turto sąrašą (o ne turtą faktiškai), kurį ieškovo naujasis vadovas turėjo patikrinti, kas užtruko. Ieškovas ir jo buvęs vadovas liudytojas VAD1 nuosekliai paaiškino, kas ir kada rado turto trūkumą;atsakovo teiginiai, kad ieškovas po jo darbo santykių pabaigos galėjo išvežti daiktus, paslėpti, parduoti juos ir vėliau pareikšti reikalavimą atsakovo atžvilgiu, laikytini deklaratyviais ir vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija, neparemta įrodymais;atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ginčo televizorius buvo įrengtas ne ant sienos, o stumdomas. Liudytoja LIU1, kurios parodymais atsakovas rėmėsi, nors ir negalėjo tiksliai identifikuoti ginčo televizoriaus ieškovo patalpose, tačiau nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu įmonės patalpose atsiradęs naujas televizorius buvo pakabintas ant sienos priimamajame, kas paneigia atsakovo paaiškinimus;ginčo turtą atsakovas naudojo išimtinai asmeniniams, o ne ieškovo, poreikiams tenkinti. Ieškovas pagrįstai nevertina nusidėvėjimo ir neminusuoja PVM sumos. Kadangi daiktai įsigyti ne įmonės, o atsakovo-fizinio asmens asmeniniams poreikiams tenkinti, ieškovas negali susigrąžinti PVM;tai, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ar aplinkybių, nustatytų šio tyrimo metu, laikyti prejudiciniais faktais šioje byloje. Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta baudžiamoji / administracinė atsakomybė. Ieškovui iš atsakovo priteistina 4 961,90 Eur žalos atlyginimo. Iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas ATS1 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „BankingLab“ ieškinį atmesti visa apimtimi, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024-06-11 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nenustatyta aplinkybių, jog ginčo turtas būtų apelianto valdyme ir žinioje. Ieškovas reguliariai susidurdavo su apyvartinių lėšų trūkumu, todėl apeliantas reguliariai naudodavo asmenines lėšas ieškovo UAB „BankingLab“ veiklai. Prekių ar paslaugų pirkimas ieškovo veikloje, panaudojant atskaitingo asmens buvusio vadovo ATS1 asmenines lėšas, buvo neišskirtiniai sandoriai, sudaromi ieškovo interesais ir ieškovo naudai. Vadovo pareigas perėmęs VAD1 patvirtino, jog ausinės, telefonai ir televizoriai naudojami ieškovo veikloje. Ieškovas turėjo pareigą pagrįsti ir įrodyti, jog konkretūs daiktai buvo naudojami apelianto asmeniniams poreikiams ir nebuvo naudojami bendrovės veikloje. Tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo;2024-06-11 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuojama, kad liudytojais apklausti asmenys patvirtino, jog UAB „BankingLab“ vyravo buhalterinės apskaitos tvarka, kuria ginčo turtas, mobilusis telefonas ar ausinės, kurio kaina (be PVM) neviršija 1 000 Eur vertės, buvo priskiriamas trumpalaikiam arba menkaverčiam materialiam turtui ir metų bėgyje nurašomas. Ieškovo vienintelis akcininkas BankingLab Holding B.V. buvo informuotas apie UAB „BankingLab“ vykdomą menkaverčio turto apskaitos ir nurašymo politiką, tokiai politikai neprieštaravo ir kontroliavo nurašomo turto kiekius bei vertes per atsakovo atskaitomybę;liudytoja LIU1 patvirtino, kad bendrovėje buvo rengiami ir pasirašomi mažaverčio turto nurašymo aktai, kurie buvo bendrovės buhalterijoje. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino apeliantas. UAB „BankingLab“ vadovas po apelianto atleidimo iš vadovo pareigų, nesikreipė į vyr. buhalterę LIU1 su prašymu pateikti ar paaiškinti mažaverčio turto apskaitos politiką. Liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo UAB „BankingLab“ naujoji vadovybė selektyviai atrinko pirkinius, už kuriuos asmeninėmis lėšomis atsiskaitė buvęs vadovas ATS1, o vėliau lėšas kompensavo bendrovė, ir pareiškė reikalavimą;2024-06-11 nutarime daroma išvada, kad net jeigu būtų buvę nustatyta, kad ATS1 turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir ausines, nebūtų pagrindo teigti, kad jis privalėtų nurašytus ginčo objektus grąžinti ieškovui. Sprendimu daroma išvada, jog apeliantas neįrodė, kad ausinės ir išmanusis telefonas buvo nurašyti, taikant mažaverčio turto nurašymo apskaitos politiką. Nuo 2023 m. birželio mėn. apeliantas neturi prieigos prie ieškovo buhalterinės apskaitos ar turto valdymo dokumentų. Ieškovas yra laisvas pasirinkti, kokius buhalterinės apskaitos dokumentus nori pateikti teismui ir kokių dokumentų neturi. Iš apelianto negali būti reikalaujama pateikti bendrovės vidinių apskaitos dokumentų, prie kurių prieigos jis neturi. Dėl to civilinėje byloje ir ikiteisminiame tyrime apeliantas rėmėsi liudytojų parodymais. Ieškovui nepateikus naujų įrodymų dėl mažaverčio (iki 1 000 Eur) turto nurašymo ir perdavimo naudotis darbuotojams, kaip bendrovės skatinimo politikos;ausinių perdavimo apeliantui fakto ieškovas neįrodė, nepatvirtino liudytojai. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pripažino faktą, kad galėjo telefonu naudotis, tačiau telefono buvimo vieta jam nėra žinoma. Ieškovas nevykdė nurašyto mažaverčio turto buvimo vietos atsekamumo apskaitos. Telefonai, ausinės galėjo būti naudojami ieškovo darbuotojų laisvai ir be apribojimų. Ikiteisminio tyrimo metu apelianto namuose įvykdytos dvi kratos, kurių metų nei ausinių, nei telefono, nei televizoriaus nerasta;ieškovas nepaneigė 2024-06-11 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nustatytų faktų, jog televizorius „Sony“ buvo pervežtas į ieškovo patalpas ieškovo UAB „BankingLab“ darbuotojo pagalba. Atsiliepimo priede Nr. 2 pateiktas ATS1 dokumentų perdavimo aktas naujajam UAB „BankingLab“ vadovui VAD1, kuriame įrašytas perduodamas televizorius „Sony“. Apeliantas ilgiau nei pusę metų negavo pretenzijų dėl neva neperduoto televizoriaus. Vien šiuo pagrindu pripažintina, jog televizorių ieškovo naujoji vadovybė perėmė ir prisiėmė televizoriaus praradimo riziką. 2024-06-11 nutarime nenustatyta, kad televizorius „Sony“ nebūtų pervežtas į UAB „BankingLab“ patalpas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, ieškodamas televizoriaus, būtų apžiūrėjęs visas ieškovo valdomas ir įrengtas patalpas;sprendimu nepagrįstai ignoruotos aplinkybės, kad visi penki ieškovo UAB „BankingLab“ televizoriai buvo naudojami ieškovo veikloje, biure. Aplinkybė, kad ieškovas daugiau nei pusę metų nepasigedo dokumentų perdavimo akte įrašyto televizoriaus, ir tik vėliau nusprendė reikšti selektyvų reikalavimą buvusio vadovo atžvilgiu – papildomai pagrindžia apelianto poziciją, jog televizorius buvo perduotas ieškovui;sprendimu nepagrįstai reikalaujama iš apelianto pagrįsti įrodymais bendrovėje taikytą darbuotojų skatinimo praktiką, paliekant darbuotojams neribotai naudotis smulkiosios technikos darbo priemonėmis (ausinėmis, telefonais). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog darbuotojų skatinimo priemonės netampa neteisėtomis vien dėl to, kad nėra raštu įformintos vidiniuose juridinio asmens veiklos dokumentuose. Bendrovėje nebuvo vedama nurašyto mažaverčio (iki 1 000 Eur) turto apskaita. Nebuvo apskaitoma tokio turto būklė ir buvimo vieta. Tokia nustatyta mažaverčio turto apskaitos politika buvo siejama ir su smulkiosios technikos darbo priemonių (ausinių, telefonų, klaviatūrų, kita) perdavimu ir palikimu naudotis UAB „BankingLab“ darbuotojams, ypač informacinių technologijų specialistams – programuotojams. Ieškovas neginčijo apelianto vadovavimo metu taikytų darbuotojų skatinimo priemonių neteisingumo. Sprendimu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog mobiliojo ryšio telefono „iPhone 14 256GB Purple“; ir ausinių „Apple AirPods Pro“ panaudojimas, kaip darbuotojų skatinimo priemonių, būtų neteisėtas;byloje negalėjo būti priteisiamas žalos dydis turto įsigijimo verte, nes ieškovas savo reikalavimą kildino iš aplinkybių, kad apeliantas 2023-06-28 negrąžino ginčo daiktų ieškovui po jo atleidimo iš vadovo pareigų. Apeliantas ginčo daiktus turėjo grąžinti 2023-06-28, kuomet perdavė naujajam ieškovo vadovui VAD1 bendrovės dokumentus ir turtą. Reikalavimo perduoti turtą metu (2025 m. birželio mėn.) daiktai nebuvo nauji, buvo naudoti ir praradę vertę lyginant su jų rinkos verte įsigijimo metu. Televizorius buvo naudojamas bent 17 mėn., telefonai buvo naudojami bent 6–7 mėn. Ieškovas privalėjo pagrįsti daiktų vertę 2023 m. birželio mėn., ir įrodyti neperduotų ieškovui daiktų rinkos vertę;ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų pakoregavęs UAB „BankingLab“ PVM atskaitą ir pašalinęs ginčo daiktų įsigijimo PVM sąskaitose faktūrose išskirtą PVM iš UAB „BankingLab“ apskaitos. Sprendimo priėmimo metu ieškovas UAB „BankingLab“ yra susimažinęs mokėtiną valstybei PVM ginčo daiktų įsigijimo PVM sąskaitose faktūrose išskirto PVM apimtimi, ir papildomai ta pačia PVM suma įgijo reikalavimą į apeliantą. Ieškovas sprendimu įgijo nepagrįstą dvigubą naudą: susimažino mokėtiną PVM ir ta pačia PVM suma įgijo reikalavimą į apeliantą.Ieškovas UAB „BankingLab“ prašo Vilniaus apylinkės teismo 2025-12-02 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ATS1 bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame instancijos teisme, atlyginimą. Nurodo, kad:apeliaciniame skunde atkartoti pirmosios instancijos teisme pateiktų procesinių dokumentų argumentai. Šie argumentai nesusieti su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis. Ieškovas siekia ne skundžiamo sprendimo peržiūros, o pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės. Skundo argumentai, kuriais nėra įrodinėjamas skundžiamo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nesudaro apeliacijos dalyko. Ieškovas atsikerta tik į tuos argumentus, kuriais netiesiogiai įrodinėjamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas;2024-06-11 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės nepatenka į CPK 182 straipsnio 3 punkto reguliavimo sritį ir negali būti laikomos prejudiciniais faktais. 2024-06-11 nutarimas, tiek jame nurodytos faktinės aplinkybės ir jų įvertinimas neturi didesnės įrodomosios galios. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutina nutarimą ir jame nurodytas aplinkybes;ieškovas įrodė, kad daiktai buvo atsakovo žinioje ir buvo naudojami jo asmeniniams poreikiams tenkinti. 2024-02-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog telefono numeris, kuris buvo naudojamas mobiliajam ryšiui palaikyti, daugiausia jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, kuris apima atsakovo ir jo šeimos narių gyvenamosios vietos adresą. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas pripažino, kad jis naudojo telefoną ir ausines, bet laikėsi pozicijos, jog neprivalėjo grąžinti šio turto ieškovui;ieškovas objektyviai negali įrodyti aplinkybių, kurios neegzistuoja, t. y. kad ginčo daiktai buvo naudojami bendrovės veikloje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčo daiktai buvo naudojami ieškovo veikloje, todėl jis ir turi šių aplinkybių įrodinėjimo pareigą;skunde pateiktas klaidingas teiginys, kad buvęs ieškovo vadovas VAD1 patvirtino, jog ginčo daiktai yra naudojami ieškovo veikloje. Šio liudytojo parodymai patvirtina priešingas, negu nurodo atsakovas, aplinkybes. Atsakovas nepagrindė, kad ginčo daiktai buvo ieškovo žinioje ir buvo naudojami jo interesais;skunde nurodyta, jog ieškovo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma taip, kad turtas, kurio kaina neviršija 1 000 Eur (be PVM), įskaitant ir ginčo telefoną bei ausines, buvo priskiriamas trumpalaikiam arba menkaverčiam turtui, toks turtas nebuvo traukiamas į balansą ir buvo metų laikotarpiu nurašomas. Ieškovas neturi vidaus dokumentų ir (ar) kitokio pobūdžio dokumentų, patvirtinančių, kad jo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma atsakovo nurodytu būdu. Todėl ieškovas negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių atsakovo įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovas nepagrindė aplinkybės, kad ieškovas turi aptariamus dokumentus. Buhalterinė apskaita negalėjo būti tvarkoma tokiu būdu, nes toks apskaitos tvarkymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Telefonas ir ausinės, juos įsigijus, turėjo būti apskaityti įstatymų nustatyta tvarka. Tas pats pasakytina ir apie galimą turto nurašymą – turto nurašymas yra ūkinė operacija, tokio veiksmo atlikimas turi būti apskaitytas. Tai, kad turtas neapskaitytas, nereiškia, jog jis neegzistuoja ir nepriklauso atitinkamam subjektui. Tai, kad turtas nurašytas, nereiškia, jog jis praranda savo, kaip nuosavybės teisės objekto, statusą ir pasibaigia nuosavybės teisė į tokį turtą. Net jeigu ginčo telefonas ir ausinės ir buvo nurašyti, nereiškia, kad ieškovas prarado nuosavybės teisę į šį turtą ir kad atsakovas be vieno ar kito nuosavybės teisės į turtą perleidimo sandorio įgijo nuosavybės teisę į šį turtą;atsakovas, besiremiantis aplinkybe, kad televizorius buvo perduotas ieškovo žinion jo poreikiams tenkinti, turi procesinę pareigą įrodyti šią aplinkybę. Nėra ginčo, jog televizorius buvo pristatytas atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovo versija dėl televizoriaus pristatymo jo gyvenamosios vietos adresu aplinkybių yra nelogiška ir nepagrįsta. Liudytojo LIU2 parodymai neišsamūs ir neinformatyvūs. Vien paliudijimas, jog LIU2 vežė, kaip jis pats parodė, jam nežinomą ir jo neidentifikuotą, televizorių į ieškovo patalpas, savaime nėra pakankamas spręsti, kad televizorius buvo perduotas ieškovo žinion. Liudytojos LIU1 parodymai neinformatyvūs. Ji negalėjo tiksliai identifikuoti televizoriaus ieškovo patalpose, pasisakydama dėl televizoriaus, nurodė kitokias, negu įrodinėja atsakovas, aplinkybes;atsakovas nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis, ieškodamas ginčo televizoriaus, būtų apžiūrėjęs visas valdomas ir įrengtas patalpas. Atsakovas siekia nepagrįstai perkelti ieškovui įrodinėjimo pareigą. Atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, jog televizorius buvo ieškovo žinioje. Atsakovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą, galėjo prašyti teismo skirti daiktinių įrodymų ar vietos apžiūrą (CPK 210 straipsnis). Atsakovas nepasinaudojo nei šiuo institutu, nei kitais panašios prigimties institutais, skirtais įrodinėjimo pareigai įgyvendinti;atsakovas pripažino, kad buvo perduotas tik turto sąrašas, o ne pats turtas. Turto sąrašo perdavimo ir naujojo vadovo rankraštinio įrašo „Gavau susipažinimui“ egzistavimo perduotame sąraše aplinkybės pačios savaime nepatvirtina, jog ginčo televizorius buvo faktiškai perduotas ieškovo žinion. Aplinkybė, kad ieškovas, praėjus keliems mėnesiams nuo atsakovo atleidimo iš pareigų dienos, pareikalavo grąžinti ginčo turtą, nepatvirtina, kad televizorius buvo ieškovo žinioje. Naujajam vadovui reikalingas pakankamas laiko tarpas, kad jis galėtų įvertinti esminius aspektus, susijusius su atitinkamo juridinio asmens veikla, įskaitant ir turimo turto sudėtį, jo buvimo vietą ir pan. Atsakovas tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu. Ieškovas atliko turto inventorizaciją ir, nustatęs, kad jo žinioje nėra ginčo daiktų, nedelsdamas ėmėsi teisinių priemonių pažeistoms teisėms apginti, t. y. inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą;atsakovas nurodo, jog atliekant kratą televizorius nebuvo rastas jo namuose. Laiko tarpas nuo televizoriaus įsigijimo dienos iki kratos atlikimo dienos viršija 2 metus, kas paneigia bet kokias sąsajas tarp televizoriaus nebuvimo ieškovo namuose ir atitinkamai jo galimo buvo ieškovo patalpose;atsakovas nenurodo, kas patvirtina, jog buvo taikoma tokia darbuotojų skatinimo politika. Liudytojai VAD1 ir LIU1 paliudijo priešingas aplinkybes, kad pasibaigus darbo santykiams turėjo grąžinti arba išpirkti jiems perduotas priemones;ieškovo reikalaujama žala pagrįstai siejama su daiktų įsigijimo kainomis, kitoks vertinimas pažeistų visiško nuostolių atlyginimo principą ir sudarytų atsakovui sąlygas neteisėtai praturtėti. Tai prieštarautų principui, kad iš neteisės neatsiranda teisė. Atsakovui ieškovo lėšomis buvo sumokėta tiek, kiek reikalaujama žalos atlyginimo. Išskaičius PVM, atsakovas neteisėtai sutaupytų. Jeigu galutiniu teismo sprendimu bus patvirtina jo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą, ieškovas įgis prievolę patikslinti PVM atskaitos duomenis. Nėra pagrindo išskaičiuoti PVM iš reikalaujamo žalos atlyginimo. Atsakovui perkant daiktus savo ar savo šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti, bet juos įtraukiant į ieškovo apskaitą bei PVM atskaitą, atsakovas galimai siekė išvengti pareigos mokėti PVM, kas galimai sudaro atskiros nusikalstamos veikos sudėtį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.Apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl fiduciarinių vadovo pareigų pažeidimo ir įmonės turto (televizoriaus, telefono, ausinių) negrąžinimo / pasisavinimo.Faktinės aplinkybėsAtsakovas ATS1 nuo 2012-04-25 iki 2023-06-26 ėjo ieškovo UAB „BankingLab“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltic Amber Solutions“) vadovo pareigas. Atsakovas 2021-09-28 iš UAB „Ogmina“ ieškovo vardu (sąskaitoje kaip pirkėjas nurodytas ieškovas) įsigijo televizorių „Sony“ XR77A80JAEP OLED už 3 399 Eur; transportavimo išlaidos sudarė 10 Eur; bendra pardavėjui sumokėta suma sudarė 3 409 Eur. Televizorius 2021-09-29 pristatytas adresu (duomenys neskelbtini); jį priėmė atsakovo sutuoktinė SUT1 (2021-09-28 krovinio važtaraštis Nr. 12191). Šias išlaidas atsakovui 2021-12-10 kompensavo ieškovas UAB „BankingLab“ (2021-10-29 avanso apyskaita Nr. 2021/38; 2021-12-10 mokėjimo nurodymas). Televizorius buvo ir iki šiol yra apskaitytas ieškovo apskaitoje (prie ilgalaikio turto). 2022-11-22 ieškovui UAB „BankingLab“ pardavėjas UAB „iDeal LT“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 222542930 už prekes – „iPhone 14 256 GB Purple“ (kaina be PVM 966,12 Eur) ir kitus įrenginio aksesuarus (kaina be PVM 70,16 Eur), iš viso suma be PVM buvo 1 036,28 Eur, su PVM – 1 253,90 Eur. 2022-12-24 pardavėjas UAB „iDeal LT“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 222560580 už prekę „Apple AirPods Pro (2nd gen)“, kaina be PVM sudarė 247,11 Eur, su PVM – 299 Eur. Prekes nusipirko atsakovas, jas apmokėdamas iš savo asmeninių lėšų; vėliau (2023-02-03) jam šias išlaidas kompensavo ieškovas (2022-12-31 avanso apyskaita Nr. 2022/62, 2023-02-03 mokėjimo nurodymas). Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matoma, kad ieškovas periodiškai (2020–2023 m. laikotarpiu) pagal avansines apyskaitas atsakovui kompensuodavo tam tikras išlaidas. 2023-06-27 ieškovas atsakovui pateikė pranešimą dėl turto ir prieigos teisių grąžinimo, kuriuo pareikalavo iki 2023-06-28 grąžinti ieškovui priklausantį turtą. Atsakovas 2023-06-28 perdavė naujajam ieškovo vadovui VAD1 sudarytą UAB „BankingLab“ turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktą su priedais. 2023-06-30 ieškovas atsakovui pateikė pakartotinį pranešimą dėl turto grąžinimo iki 2023-06-30.Dėl ginčo turto galimo pasisavinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43129-23, kuris nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024-06-11 nutarimu, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad į ginčo telefoną nuo 2023-07-30 buvo įdėta SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (numeris priklauso UAB „Tele2“ Pildyk išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojams), iš kurio daugiausia buvo skambinta numeriams, priklausantiems ATS1 ir SUT1; laikotarpiu nuo 2023-07-30 iki 2024-01-30 vakarais daugiausiai minėtas numeris jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, kuris apima adresą, kuriame gyvena atsakovas. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu neigė žinojęs kas naudojo ginčo telefoną ir ausines. Ikiteisminio tyrimo metu ginčo daiktų nebuvo rasta (darytos kratos ir atsakovo gyvenamosios vietos adresu). Ieškovas 2025-02-14 atsakovui parengė pretenziją dėl žalos (4 961,90 Eur) atlyginimo dėl negrąžintų ginčo daiktų (televizoriaus, telefono ir ausinių). Ieškovas pateikė bendrovės patalpose esančių televizorių nuotraukas su jų identifikavimo numeriais, kuriose ginčo televizoriaus nenustatyta. Iš ieškovo UAB „BankingLab“ 2022-12-31 finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto nustatyta, kad ilgalaikiam materialiam turtui priskiriamas turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir nuo 2019 m. vertė yra didesnė nei 1 000 Eur. Ieškovas pateikė 3 turto nurašymo aktus (2023-01-31 ir 2023-03-31), sudarytus laikotarpiu nuo 2022-02-22 iki 2023-12-31; tarp nurašyto turto ginčo daiktų nenustatyta. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus dėl 7 televizorių pirkimo iš UAB „Ogmina“ 2019-02-06 ieškovo vardu; 2021-09-15 ir 2021-11-15 paskolos sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo, kurių pagrindu atsakovas ieškovui paskolino atitinkamai 30 000 Eur ir 9 000 Eur sumas.Dėl vadovo atsakomybės pagrindųIeškovas įrodinėja atsakovo neteisėtus veiksmus – kad atsakovas, kaip ieškovo vadovas, iš savo asmeninių lėšų ieškovo vardu įsigijo ginčo televizorių, telefoną ir ausines (nors įmonėje tokio poreikio nebuvo), kurių įsigijimo kainas kompensavo ieškovas ir po darbo santykių pabaigos šio turto ieškovui negrąžino; atsakovas įrodinėjo, kad ginčo televizorius buvo perduotas ieškovui; pripažino, jog ginčo telefoną ir ausines naudojo jis, tačiau minėtas turtas buvo priskirtas prie trumpalaikio / menkaverčio turto, nurašytas į sąnaudas ir atitinkamai nurašytas, todėl jis neturėjo jo grąžinti.Atsižvelgus į ieškovo pareikšto reikalavimo faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes, atsakovui civilinė atsakomybė gali kilti nustačius jo neteisėtus veiksmus, nulėmusius prašomos priteisti žalos atsiradimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo veiksmai nagrinėjamoje byloje procesiniuose dokumentuose vertinami civilinės atsakomybės bei fiduciarinių vadovo pareigų pažeidimo kontekste, o ne remiantis darbo teisės normomis. Pažymėtina, jog Darbo kodekso 103 straipsnio 2, 3 dalys nustato, jog už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas. Už dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas. Ieškovo ieškinys pareikštas buvusiam įmonės vadovui dėl įmonės turto negrąžinimo ir įmonės vadovo pareigų pažeidimo. Neteisėtais veiksmais laikomas ieškovo lėšomis įsigytų daiktų (telefono, ausinių, televizoriaus) negrąžinimas pasibaigus vadovavimo santykiams.Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad nurodyta teisės norma nustato bendrovės valdymo organų narių atsakomybę bendrovei, o ne jos kreditoriui už šiame straipsnyje nustatytų fiduciarinių pareigų bendrovei nevykdymą ar netinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015; kt.).Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 14 punktas).Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno priimto nutarimo galiosApeliantas pabrėžia, jog sprendimu nepaneigtos nutrauktame ikiteisminiame tyrime nustatytos faktinės aplinkybės, paneigiančios sprendimo išvadas dėl ginčo daiktų pirkimo ieškovo UAB „BankingLab“ naudai ir mažaverčio turto apskaitos.Ieškovas nurodo, kad 2024-06-11 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės nepatenka į CPK 182 straipsnio 3 punkto reguliavimo sritį ir negali būti laikomos prejudiciniais faktais. 2024-06-11 nutarimas, tiek jame nurodytos faktinės aplinkybės ir jų įvertinimas neturi didesnės įrodomosios galios. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutina nutarimą ir jame nurodytas aplinkybes.Vadovaujantis CPK 182 straipsniu nereikia įrodinėti aplinkybių: teismo pripažintų visiems žinomomis; nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai); preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka; kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis); nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės ieškinio byloje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais dokumentais, prejudicinės galios neturi. Šie dokumentai, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai bei parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, kurie yra tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais bei visų civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas. Todėl procesiniame sprendime, priimtame ikiteisminio tyrimo byloje, nurodytos aplinkybės nėra civilinei bylai reikšmingi faktai, nes jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso tyrimo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 46 punktas; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).Nagrinėjamu atveju, prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą reiškia tik tai, kad nebuvo įrodyta atsakovo veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo (pasisavinimo) požymių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neturi prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Dėl ausinių ir telefono įsigijimo ir (ne)grąžinimoByloje nebuvo ginčo dėl daiktų – telefono ir ausinių, įsigijimo aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-11-22 ieškovui UAB „BankingLab“ pardavėjas UAB „iDeal LT“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 222542930 už prekes „iPhone 14 256 GB Purple“ (kaina be PVM 966,12 Eur) ir kitus įrenginio aksesuarus (kaina be PVM 70,16 Eur), iš viso suma be PVM buvo 1 036,28 Eur, su PVM – 1 253,90 Eur. 2022-12-24 pardavėjas UAB „iDeal LT“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 222560580 už prekę „Apple AirPods Pro (2nd gen)“, kaina be PVM sudarė 247,11 Eur, su PVM – 299 Eur. Prekes nupirko atsakovas, jas apmokėdamas iš savo asmeninių lėšų, o vėliau – 2023-02-03, jam šias išlaidas kompensavo ieškovas (2022-12-31 avanso apyskaita Nr. 2022/62, 2023-02-03 mokėjimo nurodymas).Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad daiktai įgyti ieškovo naudai, atsakovui atsiskaitymui panaudojus savo asmenines lėšas, kurios vėliau buvo kompensuotos apeliantui. Ieškovas reguliariai susidurdavo su apyvartinių lėšų trūkumu, todėl apeliantas reguliariai naudodavo asmenines lėšas ieškovo UAB „BankingLab“ veiklai. Prekių ar paslaugų pirkimas ieškovo veikloje, panaudojant atskaitingo asmens, buvusio vadovo ATS1 asmenines lėšas, buvo neišskirtiniai sandoriai, sudaromi ieškovo interesais ir ieškovo naudai. Apeliacinio teismo vertinimu, tai kad už ginčo turtą atsiskaitė atsakovas neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi sandoriai buvo sudaromi ieškovo vardu, taigi ieškovas kaip juridinis asmuo įgijo nuosavybės teisę į turtą, kompensavęs išlaidas atsakovui. Atsakovas, ėjęs bendrovės vadovo pareigas, turėjo plačius įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl įmonės veiklai reikalingų prekių bei paslaugų įsigijimo. Vykdydamas šias funkcijas, vadovas galėjo panaudoti asmenines lėšas bendrovės poreikiams tenkinti ir vėliau gauti išlaidų kompensavimą iš įmonės. Byloje ginčas keliamas dėl to, ar įgytas turtas buvo naudojamas įmonės veikloje ar tik asmeninių poreikių tenkinimui. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024-06-11 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nenustatyta aplinkybių, jog ginčo turtas būtų apelianto valdyme ir žinioje. Vadovo pareigas perėmęs VAD1 patvirtino, jog ausinės, telefonai ir televizoriai naudojami ieškovo veikloje. Apelianto vertinimu, ieškovas turėjo pareigą pagrįsti ir įrodyti, jog konkretūs daiktai buvo naudojami apelianto asmeniniams poreikiams ir nebuvo naudojami bendrovės veikloje, tačiau tokių aplinkybių neįrodinėjo.Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis įrodė, kad daiktai buvo atsakovo žinioje ir buvo naudojami jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovas objektyviai negali įrodyti aplinkybių, kurios neegzistuoja, t. y. kad ginčo daiktai buvo naudojami bendrovės veikloje. Laikydamasis pozicijos, kad ginčo daiktai buvo naudojami ieškovo veikloje, atsakovas turi šių aplinkybių įrodinėjimo pareigą. Skunde pateiktas klaidingas teiginys, kad buvęs ieškovo vadovas VAD1 patvirtino, jog ginčo daiktai yra naudojami ieškovo veikloje. Šio liudytojo parodymai patvirtina priešingas, negu nurodo atsakovas, aplinkybes. Atsakovas nepagrindė, kad ginčo daiktai buvo ieškovo žinioje ir buvo naudojami jo interesais.Civiliniame procese galioja taisyklė, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad turtas (telefonas, ausinės) buvo įsigytas bendrovės lėšomis (kompensuojant atsakovo išlaidas). Atsakovas teigia, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog konkretūs daiktai nebuvo naudojami bendrovės veikloje. Atsakovas savo atsikirtimus, jog ausinės, telefonai ir televizoriai naudojami ieškovo veikloje grindė savo ir liudytojų paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad įgytą telefoną ir ausines ieškovas naudojo (turėjo naudoti) su įmonės veikla susijusioms veikloms. Nustatyta, kad įmonėje buvo įprasta pirkti telefonus bei ausines darbuotojams bei juos naudoti įmonės veikloje. Liudytojas VAD1 teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo nupirkta 10 ar daugiau ausinių. Paaiškino, kad telefonai ir ausinės yra naudojami įmonės veikloje. Liudytoja LIU1 teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo perkami televizoriai, ausinės buvo perkamos visiems, telefonai – ne visiems. Telefonai išeinant iš darbo buvo grąžinami, bet ji tuo neužsiėmė, tai negali pasakyti. Nors turtas buvo nurašomas, jis likdavo įmonės nuosavybė. Sąskaita būdavo išrašoma įmonės vardu, nesvarbu, kas apmokėdavo. Jai taip pat buvo išduotos ausinės, išeidama iš darbo ji ausines grąžino. 2024-04-25 liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas VAD2 (VAD2) parodė, kad UAB „BankingLab“ buvo praktika, kad mobiliuosius telefonus pirkdavo darbuotojams, kurie dirbo su klientais, kurie turėjo įmonės numerius ir kurie dirbo operacinį darbą. Taip pat buvo telefonai, kurie įmonėje gulėjo, t. y. buvo įmonės kontaktai. Įmonė pirko tokius telefonus kaip „Samsung“, „iPhone“. UAB „BankingLab“ masiškai pirko ausines, t. y. kiekvienam darbuotojui.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo posėdyje ir ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų paaiškinimai, tarp jų įmonės naujojo vadovo VAD1, ir neprieštarauja vieni kitiems. Abu liudytojai patvirtino aplinkybę, kad ausinės įmonėje buvo perkamos, kad telefonai ir ausinės naudojami įmonės veikloje. Sutiktina su apeliantu, kad ieškovas, teikdamas, jog ginčo daiktai buvo naudojami tik atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, turėjo šią aplinkybę pagrįsti. Vien tai, kad ginčo daiktai buvo atsakovo žinioje, savaime nereiškia, kad jie buvo naudojami išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovas turėjo kitas jam suteiktas ausines ir telefoną, kurie būtų skirti naudoti darbo reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, jog ausinės buvo perkamos nemažais kiekiais, kad būtent darbo funkcijoms atlikti buvo naudojamos tiek ausinės, tiek ir telefonai, atsakovas dirbo vadovo pareigose, dėl ko turėjo akivaizdų poreikį darbo funkcijų atlikimui naudotis tiek telefonu, tiek ausinėmis, sprendžia, kad atsakovui ginčo daiktai (ausinės ir telefonas) jų įsigijimo metu buvo reikalingi darbui, darbo funkcijoms atlikti.Apeliantas pabrėžia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog ginčo daiktai yra jo žinioje ir valdyme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui teigiant, jog nenustatyta aplinkybių, kad ginčo turtas būtų apelianto valdyme ir žinioje, atsakovui kyla pareiga pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau apeliantas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog jis ginčo telefoną ir ausines naudojo tiek iki, tiek ir po darbo santykių su ieškovu pabaigos, tačiau šio turto ieškovui po darbo santykių pabaigos negrąžino. Į bylą pateiktame policijos 2024-02-02 tarnybiniame pranešime užfiksuoti ryšio bokštų duomenys laikotarpiu nuo 2023-07-30 iki 2024-01-30, t. y. po atsakovo darbo santykių pabaigos, rodo telefono naudojimą atsakovo gyvenamojoje vietoje. Liudytojas VAD1 pabrėžė, jog inventorizacijos metu buvo nustatytas konkretus turto trūkumas, o apie konkrečių ginčo daiktų (telefono ir ausinių) buvimo vietą niekas nežinojo. Liudytojos LIU1 parodymai patvirtina apie įmonėje galiojusią taisyklę, jog išeinant iš darbo darbuotojai privalėjo grąžinti jiems išduotus daiktus (pati liudytoja, išeidama iš darbo, grąžino ausines). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad būtent atsakovas valdė ir naudojosi ginčo turtu (telefonu ir ausinėmis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad pasibaigus darbo santykiams jis ginčo turtą (ausines ir telefoną) grąžino ieškovui. Dėl įmonėje (ne)buvusios skatinimo tvarkosApeliantas remiasi tuo, kad pagal įmonėje galiojusią skatinimo politiką išeinant iš darbo nereikėjo grąžinti priskirto turto ir nurodo, kad sprendimu nepagrįstai reikalaujama iš apelianto pagrįsti įrodymais bendrovėje taikytą darbuotojų skatinimo praktiką, paliekant darbuotojams neribotai naudotis smulkiosios technikos darbo priemonėmis (ausinėmis, telefonais). Darbuotojų skatinimo priemonės netampa neteisėtomis vien dėl to, kad nėra raštu įformintos vidiniuose juridinio asmens veiklos dokumentuose. Bendrovėje nebuvo vedama nurašyto mažaverčio (iki 1 000 Eur) turto apskaita. Tokia mažaverčio turto apskaitos politika buvo siejama ir su smulkiosios technikos darbo priemonių (ausinių, telefonų, klaviatūrų, kita) perdavimu ir palikimu naudotis UAB „BankingLab“ darbuotojams, ypač informacinių technologijų specialistams – programuotojams. Ieškovas neginčijo apelianto vadovavimo metu taikytų darbuotojų skatinimo priemonių neteisingumo. Sprendimu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog mobiliojo ryšio telefono „iPhone 14 256GB Purple“; ir ausinių „Apple AirPods Pro“ panaudojimas, kaip darbuotojų skatinimo priemonių, būtų neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad įmonėje buvo nustatyta (rašytinė ar žodinė) skatinimo politika, pagal kurią įmonės turtas galėjo būti neatlygintinai perduodamas / dovanojamas įmonės darbuotojams pastoviam/negrįžtamam naudojimui. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Liudytojas VAD1 teismo posėdžio metu nurodė, kad skatinimo praktika jam nėra žinoma, tokios skatinimo tvarkos nerado, ji jam perduota nebuvo. Liudytoja LIU1 teismo posėdžio metu klausiama apie skatinimo politiką, nurodė, kad tokia buvo, dovanų už gerą darbą nebuvo, visos dovanos buvo apmokestinamos. Kai kurie darbuotojai turėjo papildomą draudimą, gal kažkam buvo pirkti telefonai ir jie galėjo išsipirkti, bet tiksliai nepamena. Liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas VAD2 (VAD2) paaiškino, kad darbuotojams išeinant iš darbo, klausimas dėl jiems išduoto trumpalaikio turto, niekada nebuvo keliamas – kai kurie grąžindavo telefonus, o kai kurie tiesiog išeidavo iš darbo su jiems išduotais telefonais ir su ausinėmis.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad įmonėje buvo taikoma jo nurodyta skatinimo politika. Naujasis vadovas VAD1 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokios skatinimo tvarkos įmonėje nerado ir tokia praktika jam nėra žinoma. Buvusi buhalterė LIU1, teikdama paaiškinimus teisme, nurodė, kad dovanų už gerą darbą nebuvo (visos dovanos buvo apmokestinamos). Pati liudytoja patvirtino grąžinusi gautas ausines pasibaigus darbo santykiams. Nesant konkrečių duomenų apie taikytą praktiką, nėra pagrindo vadovautis pavienių atvejų paminėjimu, kad telefonai ir ausinės ne visada buvo grąžinami. Vadovo nesidomėjimas grąžinamu turtu negali būti laikomas skatinimo politika, tuo labiau, kad liudytojas LIU1 pažymėjo, jog nutraukus darbo santykius buvo reikalinga telefonus išsipirkti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek šios bylos nagrinėjimo metu šalys ir liudytojai patvirtino, jog įmonė tam tikrais atvejais suteikdavo įmonės darbuotojams darbo priemones (pavyzdžiui, kompiuterius, telefonus, ausines ir pan.), tačiau po darbo santykių pabaigos toks turtas privalėjo būti grąžinamas įmonei – ieškovui, arba aiškiai susitariama ir įforminamas toks turto išpirkimas / dovanojimas ir pan. Kad bendrovės turtas neatlygintinai atitektų darbuotojui ar pačiam vadovui asmeninėn nuosavybėn, privalo egzistuoti teisėtas sandoris (dovanojimas, išpirkimas) ar pan. Nesant įrodymų apie nuosavybės teisės perleidimo sandorį ar atitinkamą skatinimo politiką, atsakovas neturi teisinio pagrindo ginčo turto pasilikti sau ir privalo jį grąžinti arba atlyginti jo vertę. Įvertinus, kad kitiems darbuotojams turto grąžinimas buvo privalomas, apelianto teiginys, apie nerašytą praktiką palikti daiktus negrįžtamam naudojimui darbuotojams, vertintinas kaip deklaratyvus ir neįrodytas.Dėl buhalterinės apskaitos tvarkosAtsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „BankingLab“ vyravo buhalterinės apskaitos tvarka, kuria ginčo turtas, mobilusis telefonas ar ausinės, kurio kaina (be PVM) neviršija 1 000 Eur vertės, buvo priskiriamas trumpalaikiam arba menkaverčiam materialiam turtui ir metų bėgyje nurašomas. Ieškovo vienintelis akcininkas „BankingLab Holding“ B.V. buvo informuotas apie UAB „BankingLab“ vykdomą menkaverčio turto apskaitos ir nurašymo politiką, tokiai politikai neprieštaravo ir kontroliavo nurašomo turto kiekius bei vertes per atsakovo atskaitomybę.Ieškovas nurodo, kad telefonas ir ausinės, juos įsigijus, turėjo būti apskaityti įstatymų nustatyta tvarka. Tas pats pasakytina ir apie turto nurašymą – turto nurašymas yra ūkinė operacija, tokio veiksmo atlikimas turi būti apskaitytas. Tai, kad turtas neapskaitytas, nereiškia, jog jis neegzistuoja ir nepriklauso atitinkamam subjektui. Tai, kad turtas nurašytas, nereiškia, jog jis praranda savo, kaip nuosavybės teisės objekto, statusą ir pasibaigia nuosavybės teisė į tokį turtą. Jeigu ginčo telefonas ir ausinės ir buvo nurašyti, nereiškia, kad ieškovas prarado nuosavybės teisę į šį turtą ir kad atsakovas be vieno ar kito nuosavybės teisės į turtą perleidimo sandorio įgijo nuosavybės teisę į šį turtą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo bendrovei neperduoti daiktai pagal bendrovės apskaitos politiką laikytini susidėvėjusiais, įtraukti į sąnaudas ir nurašyti, nepagrindžia, jog šie daiktai buvo sunaudoti bendrovės veikloje, neišliko, todėl negalėjo būti perduoti. Teismas sprendė, kad net tuo atveju, jeigu buhalterine prasme įvardytų daiktų vertė būtų 0 Eur, šis turtas savaime neišnyksta, jo nuosavybė nepanaikinama.Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą pateikti nurašymo aktus nuo 2022-02-22 iki 2023-12-31. Ieškovas į bylą pateikė nurašymo aktus pasirašytus bendrovės vadovo ATS1, verslo procesų analitikės (ANA1, biuro vadovės VAD3: 2023-01-31 nurašymo aktas Nr. 20230131IT, nurašyta iš viso 14 objektų; 2023-03-31 nurašymo aktas Nr. 20230331IT, nurašyta iš viso 2 objektai. Tarp nurašyto turto ginčo daiktų nebuvo nustatyta.Liudytoja LIU1 teismo posėdžio metu paaiškino, kad menkavertis turtas iki 1 000 Eur buvo nurašomas iškart, tą mėnesį kai nupirkdavo, ausinės ir telefonai į šį turtą patekdavo. Paaiškino, kad nors turtas buvo nurašomas, jis likdavo įmonės nuosavybė. Sąskaita būdavo išrašoma įmonės vardu, nesvarbu, kas apmokėdavo. Menkaverčio turto nurašymo politika buvo patvirtinta raštu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažaverčio ar trumpalaikio turto (iki 1 000 Eur) įtraukimas į sąnaudas ar nurašymas buhalterinėje apskaitoje yra tik apskaitos / buhalterinė procedūra. Net tuo atveju, jeigu buhalterine prasme įvardytų daiktų vertė būtų 0 Eur, šis turtas savaime neišnyksta (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-910/2025). Taigi, turto nurašymas buhalterinėje apskaitoje nereiškia, kad bendrovė netenka nuosavybės teisės į daiktą arba kad atsakovas ar kiti darbuotojai įgyja teisę šį turtą pasisavinti. Juolab, kad nagrinėjamu atveju, nėra duomenų nei, jog ginčo turtas buvo nurašytas buhalterinėje apskaitoje, nei, kad buvo sunaudotas atsakovui einant vadovo pareigas.Atsakovas nurodo, kad UAB „BankingLab“ vadovas po apelianto atleidimo iš vadovo pareigų, nesikreipė į vyr. buhalterę LIU1 su prašymu pateikti ar paaiškinti mažaverčio turto apskaitos politiką. Liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo UAB „BankingLab“ naujoji vadovybė selektyviai atrinko pirkinius, už kuriuos asmeninėmis lėšomis atsiskaitė buvęs vadovas ATS1, o vėliau lėšas kompensavo bendrovė, ir pareiškė reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus, kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Liudytoja LIU1 teismo posėdžio metu patvirtino, kad nurašytas turtas likdavo bendrovės nuosavybe, o darbuotojai, nutraukdami darbo santykius, privalėjo jį grąžinti. Aplinkybė, ar naujasis vadovas kreipėsi į vyr. buhalterę dėl apskaitos politikos paaiškinimo, neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovo pareigą grąžinti faktiniam jo naudojimuisi perduotą bendrovės turtą. Apeliantas teigia, kad 2024-06-11 nutarime nurodyta, kad net jeigu būtų buvę nustatyta, kad ATS1 turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir ausines, nebūtų pagrindo teigti, kad jis privalėtų nurašytus ginčo objektus grąžinti ieškovui. Sprendimu konstatuota, jog apeliantas neįrodė, kad ausinės ir išmanusis telefonas buvo nurašyti, taikant mažaverčio turto nurašymo apskaitos politiką. Nuo 2023 m. birželio mėn. apeliantas neturi prieigos prie ieškovo buhalterinės apskaitos ar turto valdymo dokumentų. Ieškovas yra laisvas pasirinkti, kokius buhalterinės apskaitos dokumentus nori pateikti teismui ir kokių dokumentų neturi, todėl iš jo negali būti reikalaujama pateikti bendrovės apskaitos dokumentų, prie kurių prieigos jis neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024-06-11 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, jog aukščiau minėti mobiliojo ryšio telefonas ir ausinės buvo skirti ATS1 tik darbinėms funkcijoms atlikti, o darbo santykiams nutrūkus turėjo būti grąžinti įmonei, yra atlikta baudžiamojo proceso kontekste, vertinant, ar yra nusikalstamos veikos / pasisavinimo sudėtis. Tokia išvada, kaip jau buvo nurodyta, nesudaro prejudicinio fakto ir nėra privaloma civiliniame procese (CPK 182 straipsnio 3 punktas, 197 straipsnio 2 dalis). Civilinėje teisėje turto teisinį režimą nustato civilinės teisės normos, pagal kurias daikto įtraukimas į sąnaudas ar jo nurašymas buhalterijoje nepanaikina nuosavybės teisės į jį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi pats turto nurašymo ar apskaitos faktas neturi teisinės įtakos atsakovo pareigai grąžinti įmonės daiktus, apelianto nurodomos aplinkybės apie prieigos prie buhalterinių dokumentų neturėjimą bei ieškovo elgesį teikiant dokumentus nekeičia bylos esmės ir nesudaro pagrindo skundo tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumo ir prieigos prie jų ribotumo atmetami kaip neturintys teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo teiginys, kad nebuvo vedama nurašyto mažaverčio (iki 1 000 Eur) turto apskaita, nebuvo apskaitoma tokio turto būklė ir buvimo vieta, pagrindžia tik netinkamą įmonės valdymą ir galimai netinkamą vadovo pareigų atlikimą, tačiau nepaneigia fakto, kad pats turtas išlieka bendrovės nuosavybe, o ne tampa atsakovo asmeniniu turtu.Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo turto – telefono ir ausinių, neišsaugojimas / negrąžinimas yra dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovei padaryta žala, kuri priteistina iš atsakovo ieškovui.Dėl žalos dydžioApeliantas nurodo, kad byloje negalėjo būti priteisiamas žalos dydis turto įsigijimo verte, nes ieškovas savo reikalavimą kildino iš aplinkybių, kad apeliantas 2023-06-28 negrąžino ginčo daiktų ieškovui po jo atleidimo iš vadovo pareigų. Apeliantas ginčo daiktus turėjo grąžinti 2023-06-28, kuomet perdavė naujajam ieškovo vadovui VAD1 bendrovės dokumentus ir turtą. Reikalavimo perduoti turtą metu (2025 m. birželio mėn.) daiktai nebuvo nauji, buvo naudoti ir praradę vertę lyginant su jų rinkos verte įsigijimo metu. Televizorius buvo naudojamas bent 17 mėn., telefonas ir ausinės buvo naudojami bent 6–7 mėn. Ieškovas privalėjo pagrįsti daiktų vertę 2023 m. birželio mėn., ir įrodyti neperduotų ieškovui daiktų rinkos vertę.Byloje nesant duomenų, kad atsakovui, einant bendrovės vadovo pareigas, įmonės lėšomis būtų buvęs suteiktas, nupirktas ar priskirtas koks nors kitas alternatyvus darbo telefonas ir ausinės, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo turtas buvo naudojamas išimtinai atsakovo asmeninėms reikmėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo darbinėms funkcijoms vykdyti buvo reikalingas telefonas ir ausinės, tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad daiktai nebuvo nauji, buvo naudoti ir praradę vertę lyginant su jų rinkos verte įsigijimo metu.Ieškovas neteikė duomenų ir neįrodinėjo ginčo daiktų vertės 2023 m. birželio mėn., atsakovo atleidimo iš vadovo pareigų dienai – 2023-06-26. Įvertinus bylos duomenis nustatyta, kad dokumentuose (avanso apyskaitose, sąskaitose ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje) fiksuota tik ginčo daiktų įsigijimo kaina. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalies atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pozicijas ir į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad nesant duomenų apie ginčo turto vertę, buvusią 2023 m. birželio mėn., negalima nustatyti neperduotų ieškovui daiktų rinkos vertės, todėl šioje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų pakoregavęs UAB „BankingLab“ PVM atskaitą ir pašalinęs ginčo daiktų įsigijimo PVM sąskaitose faktūrose išskirtą PVM iš UAB „BankingLab“ apskaitos. Sprendimo priėmimo metu ieškovas UAB „BankingLab“ yra susimažinęs mokėtiną valstybei PVM ginčo daiktų įsigijimo PVM sąskaitose faktūrose išskirto PVM apimtimi, ir papildomai ta pačia PVM suma įgijo reikalavimą į apeliantą. Ieškovas sprendimu įgijo nepagrįstą dvigubą naudą: susimažino mokėtiną PVM ir ta pačia PVM suma įgijo reikalavimą į apeliantą.Ieškovas nurodo, kad jo reikalaujama žala pagrįstai siejama su daiktų įsigijimo kainomis, kitoks vertinimas pažeistų visiško nuostolių atlyginimo principą ir sudarytų atsakovui sąlygas neteisėtai praturtėti. Tai prieštarautų principui, kad iš neteisės neatsiranda teisė. Atsakovui ieškovo lėšomis buvo sumokėta tiek, kiek reikalaujama žalos atlyginimo. Išskaičius PVM, atsakovas neteisėtai sutaupytų. Jeigu galutiniu teismo sprendimu bus patvirtina jo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą, ieškovas įgis prievolę patikslinti PVM atskaitos duomenis. Nėra pagrindo išskaičiuoti PVM iš reikalaujamo žalos atlyginimo. Atsakovui perkant daiktus savo ar savo šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti, bet juos įtraukiant į ieškovo apskaitą bei PVM atskaitą, atsakovas galimai siekė išvengti pareigos mokėti PVM, kas galimai sudaro atskiros nusikalstamos veikos sudėtį.Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės nustatant faktinę ginčo turto rinkos vertę jo privalomo grąžinimo metu (2023 m. birželio mėn.) ir bylą šioje dalyje grąžina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, PVM išskaičiavimo ar įtraukimo į nuostolių sudėtį teisėtumas tiesiogiai priklauso nuo iš naujo nustatinėjamų aplinkybių – galutinės ginčo daiktų rinkos vertės, jų nusidėvėjimo bei ieškovo faktinio PVM atskaitos tikslinimo (ar pareigos ją tikslinti atsiradimo). Kadangi PVM suma yra sudedamoji piniginio reikalavimo (žalos) dalis, ji negalima būti izoliuotai įvertinta apeliacinės instancijos teismo, o turi būti kompleksiškai ištirta ir įvertinta pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant žalos dydžio nustatymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir nustatydamas realią turto vertę / žalos dydį, įvertins ir visus su PVM įskaitymu ar išskaičiavimu susijusius šalių argumentus.Dėl televizoriaus perdavimoApeliaciniu skundu atsakovas ATS1 nesutinka su teismo sprendimo dalimi, susijusia su žalos atsiradimu dėl televizoriaus negrąžinimo. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimu nebuvo paneigtos 2024-06-11 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nustatytas faktas, jog televizorius „Sony“ ieškovo UAB „BankingLab“ darbuotojo pagalba buvo pervežtas į ieškovo patalpas. Ieškinio priedu Nr. 2 pateiktas dokumentų perdavimo naujam vadovui aktas, kuriuo ginčo televizorius pasirašytinai perduotas naujam vadovui VAD1; ikiteisminio tyrimo metu televizorius nebuvo rastas atsakovo namuose; nėra duomenų, kad ieškovas būtų apžiūrėjęs visas jam priklausančias patalpas; įmonė 3 kartus keitė patalpas (Olimpiečių g., Rinktinės 5 (C korpusas), Rinktinės 5 (B korpusas), kurias įrengė.Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovo versija dėl televizoriaus pristatymo jo gyvenamosios vietos adresu aplinkybių yra nelogiška ir nepagrįsta. Liudytojo LIU2 parodymai neišsamūs ir neinformatyvūs. Vien paliudijimas, jog LIU2 vežė, kaip jis pats parodė, jam nežinomą ir jo neidentifikuotą, televizorių į ieškovo patalpas, savaime nėra pakankamas spręsti, kad televizorius buvo perduotas ieškovo žinion.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo televizorius buvo nupirktas įmonės poreikiams tenkinti, pristatytas / perduotas į ieškovo patalpas ir buvo naudotas jo veikloje. Teismas pažymėjo, jog nebuvo įrodytas televizoriaus įsigijimo įmonės veiklai poreikis; atsakovo paaiškinimai dėl reikalingumo yra prieštaringi; neįrodytas televizoriaus pristatymo ieškovui faktas; kritiškai vertintina, kad televizorius pirktas asmeninėmis lėšomis; atsakovas buvo linkęs atlyginti padarytą žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2021-09-28 iš UAB „Ogmina“ ieškovo vardu (sąskaitoje kaip pirkėjas nurodytas ieškovas) įsigijo televizorių „Sony“ XR77A80JAEP OLED už 3 399 Eur; transportavimo išlaidos sudarė 10 Eur; bendra pardavėjui sumokėta suma sudarė 3 409 Eur. Televizorius 2021-09-29 pristatytas adresu (duomenys neskelbtini); jį priėmė atsakovo sutuoktinė SUT1 (2021-09-28 krovinio važtaraštis Nr. 12191). Šias išlaidas atsakovui 2021-12-10 kompensavo ieškovas UAB „BankingLab“ (2021-10-29 avanso apyskaita Nr. 2021/38; 2021-12-10 mokėjimo nurodymas). Televizoriaus galimo pasisavinimo faktas buvo tirtas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43129-23 dėl galimo turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalis nutrauktas 2024-06-11. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus ATS1 namų apžiūrą ir kratą adresu (duomenys neskelbtini), ginčo televizorius nebuvo rastas. Prokuroras konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kad ATS1 galėjo nepristatyti pareiškėjų minimo televizoriaus „Sony“ į UAB „BankingLab“ patalpas, Rinktinės g. 5, Vilniuje, kuris iš pradžių UAB „Ogmina“ atstovų buvo pristatytas adresu (duomenys neskelbtini), todėl baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, o ginčas yra civilinio pobūdžio. 2024-04-26 liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas LIU2 parodė, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jie buvo parodoje Amsterdame. Atgal visi skrido lėktuvu su rankiniu bagažu, o jis automobiliu vežė stalus, kėdes, reklaminę medžiagą ir visų lagaminus. Atvažiavęs į Lietuvą jis viską nuvežė ir iškrovė pas ATS1namuose (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų atvažiavo pas ATS1, nes viską reikėjo nuvežti į biurą. Ten stovėjo mikroautobusiukas, į kurį sukrovė stalus, kėdes ir supakuotą dėžėje televizorių. Koks buvo užrašytas pavadinimas ant televizoriaus dėžės, jis neprisimena. Viską sukrovę į mikroautobusiuką kartu su ATS1 nuvažiavo adresu Rinktinės g. 5, Vilnius. Privažiavę prie biuro visus daiktus iš mikroautobusiuko išnešė ir pastatė ofiso patalpose, vestibiulyje prie administratoriaus. Ofise beveik nieko iš darbuotojų nebuvo. Kur televizorius buvo įrengtas įmonės patalpose jis nežino. Kur šiuo metu yra jų su ATS1 2021 m. rudenį atvežtas į biurą televizorius, jis nežino.2023-11-27 specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ATS1 parodė, kad buvo atvykęs į UAB „Ogmina“, tai galėjo būti 2021-09-28, tačiau tiksliai datos nepamena, ir pirko televizorių „Sony“ UAB „BankingLab“ reikmėms. Įmonės UAB „Ogmina“ atstovai negalėjo nurodyti tikslios datos ir laiko, kada galės pristatyti televizorių į įmonės buveinę, todėl nurodė televizorių pristatyti į jo žmonos SUT1 gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Žmona buvo UAB „BankingLab“ darbuotoja. Televizoriaus pristatymo metu jo nebuvo, jis nedalyvavo. Tikslios datos neatsimena, bet buvo suorganizuotas televizoriaus nuvežimas į įmonės buveinę, Rinktinės g. 5, Vilniuje.Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta ieškovo vyriausioji buhalterė LIU1 nurodė, kad 2021 m. rudenį atsakovas jai pateikė sąskaitą dėl televizoriaus „Sony“, kuri buvo įtraukta į apskaitą, panašiu laikotarpiu vestibiulyje buvo pakabintas televizorius „Sony“, kurio iki to laiko nebuvo, liudytoja galvoja, kad tai tas pats televizorius. Liudytoja apklausta SUT1 teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovo sutuoktinė, buvusi ieškovės darbuotoja. Paaiškino, kad priėmė namuose atvežtą televizorių, atsakovas prieš tai informavo, jog jis bus pristatytas, nes tuo metu daugelis įmonės darbuotojų dirbo iš namų. Teigė, kad vėliau televizorius buvo išvežtas į ieškovo patalpas, ji išvežime nedalyvavo.Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad pardavėja negalėjo nurodyti kada galės pristatyti televizorių, todėl jis nurodė savo namų adresą, nes tuo metu ieškovo darbuotojai įprastai dirbo nuotoliu. Vėliau rudenį šis televizorius buvo pristatytas į ieškovo patalpas ir įrengtas viešoje erdvėje – televizorius buvo įrengtas stumdomas.Atsakovas ATS1 ir liudytojas LIU2 ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jie pervežė stalus, kėdes ir supakuotą dėžėje televizorių mikroautobusu iš ATS1 namų ir iškrovė įmonės biure (Rinktinės g. 5, Vilnius). Abu asmenys ikiteisminio tyrimo metu nurodė išsamias ir sutampančias aplinkybes dėl televizoriaus pervežimo. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu dar kartą patvirtino atsakovas ATS1 ir liudytoja apklausta atsakovo žmona SUT1.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus ir liudytojų bei atsakovo ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad liudytojų parodymai yra deklaratyvūs. Teismas nepagrįstai iškėlė itin aukštus įrodinėjimo reikalavimus liudytojo LIU2 parodymams. Nėra neįprasta, kad asmuo, padedantis pervežti daiktus, neįsidėmėjo tikslaus televizoriaus pavadinimo, gamyklinio modelio ar jo serijinio numerio. Liudytojas aiškiai, nuosekliai ir net įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, patvirtino aplinkybę, kad didelis „Sony“ televizorius pakuotėje buvo atvežtas iš ATS1 namų ir iškrautas UAB „BankingLab“ patalpose (Rinktinės g. 5, Vilnius). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu liudytojo parodymai nebuvo nuginčyti ar pripažinti melagingais. Parodymai sutampa ir su kitų asmenų – atsakovo ATS1 ir liudytojos SUT1 liudijimais, kurie taip pat paaiškino, kad televizorius buvo išvežtas į ieškovo patalpas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pateikti pakankami įrodymai nustatyti faktą, kad 2021 m. rudenį televizorius buvo pervežtas į ieškovo patalpas. Nėra duomenų, kad išeidamas iš darbo atsakovas televizorių pasiėmė ir negrąžino. Tuo labiau, kad atsakovas 2023-06-23 vakare, atostogų metu, elektroniniu paštu buvo informuotas, kad yra atleidžiamas iš įmonės vadovo pareigų ir, kad nuo 2023-06-27 bus naujas vadovas. 2023-06-26 atsakovas, atšaukęs atostogas, grįžo į įmonę, o 2023-06-27 16.56 val. gavo elektroninį laišką iš naujo vadovo VAD1, kad iki 2023-06-28 10 val. turi perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas pervežė ginčo televizorių į įmonės patalpas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, ieškodamas televizoriaus, būtų apžiūrėjęs visas ieškovo valdomas ir įrengtas patalpas. Ieškovas į bylą yra pateikęs bendrovės patalpose esančių televizorių (su jų identifikavimo numeriais) nuotraukas. Remiantis pateiktų televizorių serijos kodais nustatyta, kad tarp jų ginčo televizoriaus nėra. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo nustatyta faktinė ginčo televizoriaus buvimo vieta. Ieškovo teismui pateiktose nuotraukose ginčo televizorius nėra užfiksuotas. Taip pat televizorius nebuvo rastas atsakovui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kai ikiteisminio tyrimo metu jo namuose buvo atlikta krata. Ieškovo suinteresuotumas bylos išsprendimu yra akivaizdus, iš bylos bei ikiteisminio tyrimo duomenų matyti šalių tarpusavio priešiškumas, todėl negalima atmesti, jog nebuvo pateiktos visų įmonei priklausančių televizorių nuotraukos. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas teigia, kad atsakovas siekia nepagrįstai perkelti ieškovui įrodinėjimo pareigą, kurią vykdydamas galėjo prašyti teismo skirti daiktinių įrodymų ar vietos apžiūrą (CPK 210 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas pakankamai įvykdė procesinę pareigą įrodyti, jog televizorius buvo ieškovo žinioje. Tuo tikslu yra pateikti atsakovo kaip šalies paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai, kratos ikiteisminiame tyrime protokolas. Taigi siekdamas paneigti atsakovo pateiktus įrodymus, ieškovas turėjo pareigą įrodyti savo nesutikimą, atsikirtimą yra atsakovo pateiktus įrodymus. Tokia padėtis nevertintina kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimu nepagrįstai ignoruotos aplinkybės, kad visi penki ieškovo UAB „BankingLab“ televizoriai buvo naudojami ieškovo veikloje, biure. Aplinkybė, kad ieškovas daugiau nei pusę metų nepasigedo dokumentų perdavimo akte įrašyto televizoriaus, ir tik vėliau nusprendė reikšti selektyvų reikalavimą buvusio vadovo atžvilgiu – papildomai pagrindžia apelianto poziciją, jog televizorius buvo perduotas ieškovui.Liudytojų parodymais nustatyta, kad įmonė veikloje naudojo daug televizorių. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino VAD2, kuris nurodė, kad bendrovėje buvo 5 ar 6 televizoriai, o būtent trijose posėdžio salėse po vieną televizorių, vienas televizorius virtuvėje, vienas televizorius konferencijos salėje, taip pat liudytoja apklausta ANA1, kuri paaiškino, kad jai išeinant iš darbo 2023 m. biure buvo 5 televizoriai (1 televizorius virtuvėje, 1 televizorius vestibiulyje šalia administratoriaus, 3 televizoriai 3 konferencijos salėse), liudytoja apklausta LIU1 nurodė, kad 2023 m. pabaigoje UAB „BankingLab“ ilgalaikio turto apskaitos balanse buvo 5 televizoriai „Sony“. Į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2019-02-06 ieškovo vardu iš UAB „Ogmina“ buvo pirkti 7 televizorių, ieškovo ilgalaikio turto 2023-06-27 sąraše yra užfiksuoti 5 televizoriai, tarp jų – ir ginčo televizorius. Ieškovas pateikė rašytinį įrodymą – dokumentą su nuotraukomis, kuriose minėto ikiteisminio tyrimo atlikimo metu buvo užfiksuoti visi televizoriai (penki), esantys ieškovo patalpose, nuotraukose užfiksuoti televizorių modelių serijos kodai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatuoja, kad ieškovas savo veikloje naudodavo daug televizorių. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovas ne kartą keitė įmonės patalpas, kurias reikėjo įsirengti, apstatyti įranga ir pritaikyti darbui. Naujasis ieškovo vadovas VAD1 teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam aplinkybės apie tai, kad ieškovas anksčiau veiklą vykdė keliose kitose biurų patalpose, yra žinomos. Nustatyta, kad ieškovas teisinių priemonių ėmėsi atlikęs turto surašymą ir nustatęs turto trūkumą, t. y. nepažeisdamas ieškinio senatvės terminų ir protingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl kitų penkių ieškovo biure esančių televizorių naudojimo bei ieškovo tariamo selektyvumo pareiškiant reikalavimus yra teisiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi įtakos priimamo sprendimo teisėtumui.Apeliantas remiasi atsiliepimo priede Nr. 2 pateiktu ATS1 dokumentų perdavimo naujajam vadovui VAD1 aktu, kuriame įrašytas perduodamas televizorius „Sony“. Pažymi, kad apeliantas ilgiau nei pusę metų negavo pretenzijų dėl neva neperduoto televizoriaus. Vien šiuo pagrindu pripažintina, jog televizorių ieškovo naujoji vadovybė perėmė ir prisiėmė televizoriaus praradimo riziką. Ieškovas teigia, kad perduotas tik turto sąrašas, o ne pats turtas. Aplinkybė, kad ieškovas, praėjus keliems mėnesiams nuo atsakovo atleidimo iš pareigų dienos, pareikalavo grąžinti ginčo turtą, nepatvirtina, kad televizorius buvo ieškovo žinioje. Naujajam vadovui reikalingas pakankamas laiko tarpas, kad jis galėtų įvertinti esminius aspektus, susijusius su atitinkamo juridinio asmens veikla. Ieškovas atliko turto surašymą ir, nustatęs, kad jo žinioje nėra ginčo daiktų, nedelsdamas inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą.Bylos duomenimis nustatyta, kad televizorius yra apskaitytas ieškovo 2023-06-27 apskaitoje, sąraše prie ilgalaikio turto (DOK-88240). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2023-06-28 perdavė naujajam ieškovo vadovui VAD1 sudarytą UAB „BankingLab“ turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktą (su priedais). VAD1 jį pasirašė ir nurodė – „Gavau susipažinimui“.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas dokumentų perdavimo aktas su naujojo UAB „BankingLab“ vadovo VAD1 įrašu „Gavau susipažinimui“ patvirtina tik informacijos (dokumento) gavimo faktą, tačiau nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad naujasis vadovas ar bendrovė faktiškai perėmė valdyti ginčo televizorių „Sony“. Tai, kad ieškovas pareikalavo grąžinti daiktą po kelių mėnesių, atlikęs turto surašymą, nepažeidžia protingumo kriterijų. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad naujajam vadovui reikalingas pakankamas laiko tarpas, kad jis galėtų įvertinti bendrovės turimo turto sudėtį.Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuota, kad atsakovas ATS1 įrodė faktinį ginčo televizoriaus „Sony“ pristatymą ir atvežimą į UAB „BankingLab“ biuro patalpas (Rinktinės g. 5, Vilnius). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas šio fakto neįrodė, keistina ir šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas, o ieškinys atmestinas.Dėl bylos procesinės baigtiesApeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir dalyje dėl žalos atlyginimo už televizorių (3 409 Eur) ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o dalyje dėl žalos dydžio nustatymo byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidųKasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-421/2025). Kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, nėra pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos nagrinėjimas nėra pabaigtas, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,n u t a r i a : apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo tenkinti iš dalies.Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir dalyje dėl žalos dydžio nustatymo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o dalyje dėl žalos atlyginimo už televizorių (3 409 Eur) ieškinį atmesti.