Vilniaus apygardos teismo nutartis

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei, nuteistajam R. K. ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės ir nuteistojo R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-15 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė R. K. paskirta – 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Pagal BK 243 straipsnį R. K. išteisintas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. K. uždrausta 4 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš R. K. valstybės naudai konfiskuota automobilio „Audi Allroad“, valstybiniai Nr. ( - ) vertė – 2066 eurų.

Aprašomoji dalis

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

8R. K. 2019-05-22 apie 20.28 val. Vilniuje, Karačiūnų gatvėje, prie Tapelių ežero 2-ojo paplūdimio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi Allroad“, valstybiniai Nr. ( - ), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams patikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. 2.

9R. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-05 nuosprendį privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2019-05-22, apie 20.28 val., Vilniuje, Karačiūnų g., prie Tapelių ežero 2-ojo paplūdimio, vairavo automobilį „AUDI Allroad“, valstybiniai Nr. ( - ), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais R. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

10II.

11Apeliacinių skundų argumentai 3.

133.1.

14pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, kad R. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 243 požymių, o būtent - sistemingumo ar piktybiškumo ir pakankamo veikos pavojingumo, kad ji būtų nusikalstama, nesilaikė reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

153.2.

16Pagal formuojamą teismų praktiką, išvadai, kad asmuo vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numatyta BK 243 straipsnyje, būtina nustatyti veiksmų piktybiškumą arba sistemingumą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018-11-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.lA-671-873/2018; 2018-10-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-211/2018). Tai pat teismų praktikoje pažymėta, jog tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

173.3.

18R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-05 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, automobilio konfiskavimas, nuosprendis įsiteisėjo 2018-05-25. 2018-05-11 R. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 str. 1 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d. dėl to, kad jis, ties Žirmūnų g. 107, Vilniuje, vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo, važiuodamas atbulomis nepamatė gale stovėjusio automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. ( - ) ir į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra. 2018-05-30 nutarimu už šių administracinių nusižengimų padarymą R. K. skirta 300 Eur bauda. 2016-09-21 R. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ATPK 127 str. 3 d., 130(2) str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. dėl to, kad jis apie 18.39 val., Vilniuje, Karačiūnų gatvėje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. ( - ) pasirinktu greičiu, neturėdamas teisės vairuoti, taip pat neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, elgėsi neatsargiai, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eimo įvykio metu apgadintas vairuojamas automobilis ir nulaužtas medis. Vairavo transporto priemonę neblaivus, kai buvo baustas už ATPK 127 str. 3 d. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. 2016-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už šių administracinės teisės pažeidimų padarymą R. K. skirta 1448 Eur bauda ir daiktų konfiskavimas. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus individualaus probuojamojo R. K. priežiūros plano 2018-06-20 Nr. 998 matyti, kad nuo 2018-06-04 vykdoma R. K. priežiūra, pastarasis pasirašytinai buvo supažindintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo sąlygomis, tame tarpe – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, t.y. iki 2019-05-25, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir paskirtąja baudžiamojo poveikio priemone – nevairuoti transporto priemonių iki 2021-05-25. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. K. sąmoningai ir piktybiškai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones draudimo.

193.4.

20Skunde taip pat teigiama, kad R. K. piktybiškas elgesys nevykdant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pasireiškia ir tuo, kad R. K. nenuvažiavo toliau tik dėl to, kad automobilis nepajudinamai buvo užšokęs ant atitvaro į Tapelių ežero 2-ąjį paplūdimį, ką ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytojai I. S., A. K., E. M., L. S..

213.5.

22Skunde prokurorė teigia, kad anksčiau taikytos administracinės nuobaudos taip pat patvirtina, kad kitomis priemonėmis R. K. elgesiui poveikis nepasiektas ir jis pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, jog jam turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 243 straipsnyje. R. K. piltybiškumą patvirtina ir tai, kad jis transporto priemonę vairavo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai jam 3 metams buvo uždrausta tai daryti, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir atsisakė tikrintis neblaivumą (kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, galvojo, kad už tai dar nenumatyta baudžiamoji atsakomybė). 4.

244.1.

25nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija. Teismas byloje taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą, nustatomoje dalyje nurodė, jog jis savo kaltę pripažino iš dalies, taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas reiškia, kad jis kaltę pripažino. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad kaltininko prisipažinimas ir gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normą, reglamentuojančią atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimą.

264.2.

284.3.

29Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, kurios numato galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ne tik pirmą kartą nuteistiems asmenims ar asmenims, kurie nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jo padarytas nusikaltimas nesunkus, nepataisomų pasekmių nesukėlė . Nors jis buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą ir bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau iki bausmės pabaigos buvo likusios tik trys dienos. Apelianto nuomone svarbu tai, kad automobilį jis vairavo ne judrioje gatvėje, o miške, todėl pavojaus niekam nesukėlė, be to, pavažiavo trumpą atstumą, todėl jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad jis turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės.

304.4.

31Skunde taip pat nurodoma, kad atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis yra kontroliuojamas Probacijos tarnybos, o tai kaip tik įpareigoja elgtis atsakingai ir nepažeidinėti įstatymų. Per jam paskirtą ankstesniu nuosprendžiu bausmės vykdymo atidėjimą jis jokių pažeidimų nepadarė, be to jam paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat turės auklėjamąją reikšmę. Apeliantas teigia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir netaikant jam realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

32III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

33Prokurorės ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmetami. Dėl prokurorės skundo 5.

34Prokurorė nuosprendį skundžia dalyje dėl R. K. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį. Iš prokurorės skundo argumentų matyti, jog ji nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad R. K. veiksmuose nenustatytas sistemingumas bei jo veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas vengęs atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę. 6.

35Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Teismų praktikoje kriterijus, apibūdinantis šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). 7.

36Kolegija išnagrinėjusi byloje nustatytas aplinkybes pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad R. K. veiksmai nebuvo sistemingi ir nelaikytini tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Prokurorė teiginius, apie R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo sistemingumą, grindžia tuo, kad R. K. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už nusižengimus kuriuos padarė vairuojant automobilį. R. K. baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas buvo taikytas pagal 2018-03-05 nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2018-05-25. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad R. K. 2018-05-11 padarė administracinius nusižengimus, numatytus ATPK 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje, už ką jam buvo paskirta administracinė nuobauda, taigi nusižengimas padarytas dar nuosprendžiui neįsiteisėjus. Taip pat prokurorė savo skunde nurodo, kad R. K. 2016-09-21 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130(2) straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, tačiau šiuos nusižengimus R. K. padarė apskritai iki baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. 8.

37Kolegija sprendžia, kad vien tik 2019-05-22 įvykis, kuomet R. K. atsisakė tikrintis blaivumą ir skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį yra nepakankamas pagrindas R. K. traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, kadangi tai neatitiktų formuojamos praktikos šiose bylose. 9.

38Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. R. A. nusižengimų registro duomenimis R. K. už tai, kad 2019-05-22 vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę bei vairuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir užvažiavo ant kelyje esančių kuoliukų, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ir 423 straipsnio 1 dalį, 2019-06-10 nutarimu paskirta 420 Eur bauda. Dėl nuteistojo R. K. skundo 10.

39Apeliantas savo kaltės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs veiką, neteisingai vertino jo asmenybę ir nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, tai yra paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. 11.

40Apeliantas teigia, kad teismas priėmęs sprendimą byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kuris galimas tik asmeniui pripažįstant savo kaltę, tuo pačiu turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – tai yra, kad asmuo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. 12.

41Tai, kad R. K. pirmosios instancijos teisme pripažino kaltu toje dalyje, kurioje jis buvo kaltinamas pagal 2811 straipsnio 1 dalį, buvo pagrindas atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks prisipažinimas visais atvejais turi būti pripažįstamas ir kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Asmens prisipažinimas ir gailėjimasis atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tik tuomet, kai asmuo kaltę pripažįsta bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje formuluojama taisyklė, kad asmens prisipažinimas atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tik tuomet, kai asmuo kaltę pripažįsta savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2010, 2K-7-107/2013 ir kt.). Iš bylos matyti, kad R. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino (b. l. 56, 66). Todėl pagrindo pripažinti, kad yra ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra. 13.

42Kolegija sutinka su skunde nurodytu argumentu, kad ta aplinkybė, jog asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nusikalstama veika įvykdyta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nedraudžia BK 75 straipsnio nuostatas taikyti dar kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. 14.

43Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė analogišką veiką. Iš byloje esančių R. K. charakterizuojančių duomenų, nustatyta, kad R. K. teisiamas 5 kartą, iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad daug kartų baustas administracine tvarka, du kartus buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, taigi, nei jam skiriamos baudos, nei transporto priemonių konfiskacijos, o ir laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, poveikio nepadarė. Nors apeliantas teigia, kad teismas nepakankamai vertino tokias aplinkybes, kaip, kad jis dirba, išlaiko vaiką bei yra užsiregistravęs į anoniminių alkoholikų grupę (pastarąją aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra), tačiau vien šios aplinkybės gretinant jas su anksčiau aptartomis nėra pakankamos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. 15.

44Reikšmingomis nėra laikomos ir skunde nurodytos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė likus trims dienoms iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, vairavo nejudrioje gatvėje, toli nevažiavo, kadangi kaip jau minėta, net ir tai, kad asmuo nusikalto bausmės vykdymo metu nėra aplinkybė draudžianti taikyti BK 75 straipsnį, o tai kad apeliantas važiavo nejudrioje gatvėje, toli nenuvažiavo nė kiek nemenkino jo veiksmų pavojingumo, kadangi iš įvykio vietos jis neišvažiavo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl to, kad jo vairuojamas automobilis pakibo ant įkastų kuoliukų. Šias aplinkybes patvirtino įvykio vietoje buvę asmenys liudytojai I. S., A. K., A. M., L. S. ( b.l. 25, 27–28, 30–31, 33–34). 16.

45Pirmos instancijos teismas nustatė, kad R. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimu bausmę atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. R. K. nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą. Įvertinus nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį kolegija sprendžia, kad bausmę atliekant pataisos namuose nuteistojo padėtis bus suvaržyta labiau nei to reikia bausmės tikslams pasiekti bei gali neigiamai įtakoti jo asmenybę. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalį, atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Įstatyme numatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai (BVK 91 straipsnis) suteikia asmeniui galimybes dirbti, palaikyti socialinius santykius, bei gydytis priklausomybės ligas. 17.

46Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra pašalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi būti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir dėl to būtų pažeistos konstitucinės vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Remiantis išdėstytu kolegija savo iniciatyva ištaiso netinkamai išspręstą bausmės atlikimo vietos klausimą ir nustato, kad R. K. bausmę nustato atlikti atvirojoje kolonijoje.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

Nutarė

48nuteistojo R. K. ir prokurorės apeliacinius skundus atmesti .

49Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-15 nuosprendį pakeisti, R. K. parinktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

50Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

51Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.