- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- e2-538-798/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00007-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- „Elektrinio transporto sistemos“
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VSDFV Klaipėdos skyrius, Diamond Hands Inv, UAB, Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam, į paskolas investuojančio investicinis fondas „NuCapital“
- Kreditorius
- UAB "Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė"
2026 m. liepos 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą trečiojo asmens uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties padidinti nemokumo administratoriaus bazinį atlygį, n u s t a t ė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elektrinio transporto sistemos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, nustatyta bazinio atlyginimo suma už bankroto administravimą – 5 190 Eur. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. balandžio 2 d. gautas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgalioto asmens prašymas dėl bazinio atlyginimo padidinimo, tai yra pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytą 5 190 Eur bazinio atlygio sumą ir patvirtinti nemokumo administratorei 30 024,90 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą. Prašyme nurodė, kad remiantis bendrovės balanso, sudaryto nutarties įsiteisėjimo dienos duomenis, bankrutuojančios bendrovės turtą iš viso sudaro 7 952 274 Eur. Bendrovės neginčijamų kreditorių reikalavimų dydis sudaro 8 942 796,30 Eur, bankroto procese patvirtinti 89 (iš jų vienas užsienio) kreditoriai, todėl pagal bazinio atlygio skaičiuotę, nemokumo administratorei – bazinio atlygio suma sudaro 30 024,90 Eur už bankroto proceso administravimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė iš dalies tenkinti BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgalioto asmens L. L. K. prašymą dėl bazinio atlyginimo padidinimo (DOK-3860); paskirti nemokumo administratorei UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ papildomą 21 405,47 Eur sumą prie 5 190 Eur bazinio atlygio, nustatyto įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi; kitos prašymo dalies netenkinti. Teismas nustatė, kad BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje patvirtintų 89 kreditorių reikalavimų bendra suma sudaro 8 959 446,28 Eur. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė pateikė skaičiuoklę, kurioje nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikytina tarptautinė jurisdikcija, o pateiktame prašyme nurodo, kad bendrovės kreditorių sąraše yra vienas užsienio kreditorius. Jurisdikcijos priskyrimą Lietuvos (teritorinei)/tarptautinei reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnis. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Atsižvelgdamas į minėtas sąlygas, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog vieno užsienio kreditoriaus faktas sudaro pagrindą bankroto procedūrai taikyti tarptautinę jurisdikciją. Teismas nusprendė BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje taikyti Lietuvos (teritorinę) jurisdikciją. Teismas taip pat nustatė, kad nemokumo administratorė su prašymu pateikė BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ 2025 m. gegužės 16 d. balansą, pasirašytą bendrovės buvusio direktoriaus A. N. Pateikto balanso duomenimis ir bendrovės nemokumo administratorės įgalioto asmens teigimu, bendrovės turtą iš viso sudaro 7 952 274 Eur vertės turtas. Nemokumo administratorė pateikė skaičiuoklės detalizaciją dėl turto sudėties, kurioje nemokumo administratorė teismui nurodo, kad nekilnojamasis turtas yra 2 027 372 Eur vertės; kilnojamasis turtas yra 23 162 Eur vertės; nematerialus turtas yra 5 111 335 Eur vertės, kitas turtas – 790 405 Eur vertės (viso 7 952 274 Eur), tai atitinka pateikto balanso duomenis. Teismas, atsižvelgė į byloje pateiktus duomenis ir įvertino JANĮ 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus, įskaitant ir bendrovės kreditorių skaičių ir kreditorių reikalavimų sumą, skaičiuojamą su aukščiausiu nekilnojamojo turto koeficientu – 0,5 proc. Teismas padarė prielaidą, kad BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ vis dar turi 2025 m. gegužės 16 d. balanse nurodytą turtą. Todėl teismas nurodė, kad apskaičiuotinas realus bazinis atlygis už bendrovės bankroto administravimą, yra 26 595,47 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi nustatyta bazinio atlyginimo suma už bankroto administravimą – 5 190 Eur, todėl šiuo atveju prie nustatytos bazinės sumos (5 190 Eur) pridėtina papildoma 21 405,47 Eur suma. Teismas atkreipė dėmesį, kad suvedus bendrovę apibūdinančių kriterijų duomenis (turto vertę, kreditorių reikalavimų sumą, kreditorių skaičių) į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetinėje svetainėje esančią Bazinio atlygio skaičiuoklę (https://www.avnt.lt/2024/s1.htm) taip pat nustačius atitinkamą jurisdikciją gaunama ta pati suma – 26 595,47 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (apeliantas) uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį ir bankrutuojančios UAB „Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ 2026 m. balandžio 2 d. prašymą dėl bazinio atlygio už bankrutuojančios UAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto proceso administravimą pakeitimo atmesti visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas be jokio teisinio pagrindo nusprendė, kad bankrutuojančios UAB „Elektrinio transporto sistemos“ bendrovės turtą iš viso sudaro 7 952 274,00 Eur vertės turtas ir tokią savo išvadą (bei iš esmės pačią ginčijamą nutartį) grindė išimtinai savo prielaida, kad bendrovė ši turtą faktiškai turi.
9.2. Įsiteisėjusia ir prejudicinę reikšmę turinčia Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi bankroto byloje pirmosios instancijos teismas jau buvo konstatavęs, kad į BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ balansą įrašytas 5 111 335 Eur nematerialus turtas yra realiai neegzistuojantis ir nelikvidus, dėl to negali būti įtrauktas į turto masę. Nepaisant to, po metų nagrinėdamas administratorės prašymą pirmosios instancijos teismas į BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ turto masę įtraukė šį 5 111 335,00 Eur vertės nematerialųjį turtą, kurio egzistavimas ir likvidumas bankroto byloje iki šiol nėra įrodytas jokiais CPK leistinais įrodymais.
9.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Kokius įrodymus ištyrė pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ turi net 5 111 335 Eur vertės nematerialųjį turtą nutartyje nėra nurodyta. Pats teismas nurodė, kad jis tiesiog padarė prielaidą, kad toks turtas egzistuoja – kas tiesiogiai pažeidžia minėtą CPK teisės normą.
Šalies argumentai
9.4. Apeliantės įsitikinimu, teikdama prašymą, nemokumo administratorė kartu su BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ vadovo A. N. pasirašytu 2025 m. gegužės 16 d. balansu turėjo pateikti visus BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ turto perdavimo–priėmimo pagal tokį balansą aktus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismui ir visiems bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims būtų įmanoma įsitikinti, kad nemokumo administratorė iš tikrųjų iš buvusio BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ vadovo perėmė ir realiai administruoja(-s) net 7 952 274 Eur vertės turtą.
9.5. Nemokumo administratorė kartu su prašymu turėjo pateikti konkrečius rašytinius įrodymus, kad ji faktiškai perėmė bei realiai administruoja ir minėtą 5 111 335,00 Eur vertės nematerialųjį turtą. Gi nemokumo administratorė turi teisę gauti atlygį tik už konkretaus, realybėje egzistuojančio (o ne vien į balansą formaliai įrašyto) ir jos perimto bendrovės turto realų administravimą. Jeigu nemokumo administratorė perdavimo–priėmimo aktais faktiškai perėmė bendrovės turtą, kurio vertė yra mažesnė kaip 7 952 274 Eur suma (nurodyta A. N. pasirašytame balanse), nemokumo administratorė turi įstatyminę pareigą parengti naują, aktualų bendrovės balansą, kuris atspindėtų realią bendrovės turtinę padėtį, kadangi bendrovės turto apimtis ir vertė yra aktuali ne tik nemokumo administratorės bazinio atlygio nustatymui, bet ir tolimesniam bendrovės bankroto procesui, be kita ko kreditoriams sprendžiant klausimą dėl šio turto realizavimo kainos ir tvarkos.
Atsiliepimas
9.6. Kartu su 2025 m. vasario 21 d. atsiliepimu apeliantas buvo pateikęs į bankroto bylą 2024 m. liepos 29 d. ekspertizės aktą, kuriuo visas bendrovei priklausantis ir apeliantei įkeistas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas vos 1 880 000 Eur. Taigi, nemokumo administratorės į bylą pateiktame buvusio vadovo 2025 m. gegužės 16 d. pasirašytame balanse nurodyta bendrovei priklausančių pastatų ir statinių vertė – 2 027 372 Eur, taipogi yra akivaizdžiai klaidinga ir taisytina.
9.7. Nemokumo administratorė galėjo ir turėjo susipažinti su bankroto byloje esančiais duomenimis ir, perėmusi iš bendrovės vadovo realų bendrovės turtą, sudaryti aktualų bendrovės balansą, kurio pagrindu ir būtų skaičiuojamas jos bazinis atlygis. Bendrovės vadovas galimai klastojo tiek jos, tiek motininės įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, įrašydamas ten bet kokius, išgalvotus duomenis apie įmonių turtą, dėl to Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra pradėti ir vykdomi net du ikiteisminiai tyrimai Nr. 04-6-00002-25 ir Nr. 04-600008-252. Todėl skundžiama nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta, dėl ko turi būti panaikinta CPK nustatyta tvarka. Apelianto nuomone, nemokumo administratorė aptariamu atveju gali ir privalo gauti sąžiningą atlyginimą už savo funkcijų atlikimą, kuris teisės aktais siejamas ir su administruojamo turto mase, tačiau nemokumo administratorė privalo realiai administruoti jos valdomą (perimtą) atitinkamos masės bendrovės turtą, o ne įsivaizduojamą ar net žinomai neegzistuojantį.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo administratorė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
10.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad bendrovės balanse apskaitytas 5 111 335 Eur vertės nematerialusis turtas yra „realiai neegzistuojantis“ ir todėl negali būti įtrauktas į bendrovės turto masę. Apeliantas savo poziciją grindžia 2025 m. kovo 17 d. nutartimi bankroto byloje, tačiau šios nutarties turinį interpretuoja neteisingai. Nutarties 41 punkte teismas nekonstatavo nei nematerialiojo turto neegzistavimo, nei jo fiktyvumo. Teismas nurodė tik tai, kad tuo metu nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių balanse apskaityto nematerialiojo turto vertę, bei vertino tokį turtą, spręsdamas bendrovės mokumo klausimą.
10.2. Priešingai nei teigia apeliantas, bendrovės nematerialusis turtas nėra hipotetinis ar deklaratyvus. Nematerialųjį turtą sudaro ,,Elektrinio miesto transporto kūrimo laboratorijos įrengimas, modulinio elektrinio miesto autobuso prototipo sukūrimas ir bandomosios partijos gamyba“. Bendrovei priklauso registruotos intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su bendrovės vykdyta elektrinio transporto technologijų kūrimo veikla, įskaitant patentus, kurių savininkė yra bendrovė. Patentas yra savarankiškas civilinių teisių objektas, galintis būti valdomas, perleidžiamas, licencijuojamas bei realizuojamas bankroto proceso metu. Todėl objektyvūs registrų duomenys paneigia apelianto teiginius, kad bendrovės balanse apskaitytas nematerialusis turtas neegzistuoja. Be to, net ir teismo ankstesnėje nutartyje vartojama sąvoka „nelikvidus“ savaime nereiškia, kad turtas neegzistuoja arba negali būti įtrauktas į bankroto turto masę. Bankroto procese administruojamas visas skolininkui priklausantis turtas ir turtinės teisės, nepriklausomai nuo jų likvidumo ar realizavimo sudėtingumo.
10.3. Apeliantas iš esmės ginčija ne paties turto egzistavimą, o jo apskaitinę vertę ir realizavimo galimybes. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad bendrovės balanse apskaitytas nematerialusis turtas egzistuoja kaip savarankiškas turtinis objektas ir dėl to pagrįstai buvo įtrauktas į administruojamą bendrovės turto masę. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnėje bankroto byloje teismas nematerialųjį turtą identifikavo kaip „išradimus“, todėl pats teismas pripažino konkretaus nematerialiojo turto egzistavimą, o ne nustatė jo neegzistavimo faktą. Teismo išvados buvo susijusios su tokio turto verte ir likvidumu vertinant bendrovės mokumą, tačiau ne su jo egzistavimu. Apelianto pozicija grindžiama nepagrįstu teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties turinio išplėtimu, nepaisant to, kad joje nebuvo konstatuotas nei bendrovės nematerialiojo turto neegzistavimas, nei jo fiktyvumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta padidinti nemokumo administratorės bazinį atlygį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Apeliantas nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas padidino nemokumo administratorės bazinį atlygį nuo 5 190 Eur iki 21 405,47 Eur. Apelianto teigimu, į BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ balansą įrašytas 5 111 335 Eur nematerialus turtas yra realiai neegzistuojantis ir nelikvidus, dėl to negali būti įtrauktas į turto masę skaičiuojant bazinį atlygį nemokumo administratorei. Taip pat nemokumo administratorės į bylą pateiktame buvusio vadovo 2025 m. gegužės 16 d. pasirašytame balanse nurodyta bendrovei priklausančių pastatų ir statinių vertė – 2 027 372 Eur, taipogi yra akivaizdžiai klaidinga ir taisytina.
Nemokumo administratoriaus atlygis reglamentuojamas JANĮ 77 straipsnyje. Nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma (JANĮ 77 straipsnio 1 dalis). JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (JANĮ 77 straipsnio 4 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi, kuria iškelta UAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byla, nemokumo administratorei nustatytas 5 190 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Šioje nutartyje teismas, vertindamas realiai atsakovės turimą turtą, nurodė, kad: „atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės balanse nurodytas 2025 m. sausio 31 d. nematerialus turtas sudaro 5 111 335 EUR (apie 63 procentai viso atsakovės turto), tai yra, įrodymų, pagrindžiančių viso turto vertės realumą ir tikrąją vertę. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. N. paaiškino, kad nematerialų turtą sudaro išradimai. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytas nematerialusis turtas, atsižvelgiant į atsakovės jo nurodytą pobūdį, yra skirtas tik įmonės veiklai vykdyti ir yra nelikvidus bei negalintis būti panaudotu bendrovės finansiniams įsipareigojimas vykdyti, tokiu būdu sumažinant bendrovės įsipareigojimus kreditoriams“ (nutarties 41 punktas).
Lietuvos apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėję bylą apeliacine tvarka, civilinėje byloje Nr. e2-461-450/2025 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė ir būtent atsakovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, tenka pareiga pagrįsti tokias aplinkybes, jog balanse nurodytas turtas yra realus ir tokio turto vertę. <...>bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nereiškė prašymo skirti technologinę ir finansinę ekspertizę, siekiant nustatyti nematerialaus turto rinkos vertę ir komercinį jo potencialą. Tokio prašymo pareiškėja nereiškia ir atskirajame skunde, apsiribodama deklaratyviais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nustatydamas jos turto masę (nutarties 53 punktas). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bendrą atsakovės turto masę neįtraukė jos nematerialaus turto (nutarties 62 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartimi iškėlus bendrovei bankroto bylą, teismas, nustatydamas nemokumo administratoriui bazinį atlygį, vadovaujasi byloje esančiais duomenimis apie bankrutuojančios bendrovės būklę (dydį, turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus) ir nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kokio dydžio bazinis atlygis turi būti nustatytas nemokumo administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1011-567/2024). Kaip minėta, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad teismai, nagrinėdami bylos iškėlimo UAB „Elektrinio transporto sistemos“ klausimą, konstatavo, kad jau bankroto bylos iškėlimo metu į bendrovės turtą įtrauktas 5 111 335,00 Eur vertės nematerialus turtas nebuvo laikomas realiai egzistuojančiu turtu įmonės balanse. Taigi, prašydama patvirtinti papildomą bazinį dydį, nemokumo administratorė nepagrįstai į turto masę įtraukė ir nematerialų turtą, kuris nebuvo laikomas realiu įmonės turtu. Kartu su prašymu nemokumo administratorė nepateikė naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, susijusių su nematerialiu turtu. Nemokumo administratorė pateikė BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ 2025 m. gegužės 16 d. balansą, kuris pasirašytas buvusio vadovo A. N. Tačiau šiame balanse nurodyta bendra turto vertė prieštarauja įsiteisėjusiuose nutartyse nurodytoms faktinėms aplinkybėms dėl tikrosios BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ turto vertės. Taip pat nėra pateikta duomenų apie realiai turimą bendrovės nekilnojamąjį turtą ir jo vertę. Atitinkamai, bazinis atlygis negalėjo būti paskaičiuotas tik pagal 2025 m. gegužės 16 d. balansą neatsižvelgiant į faktinę situaciją dėl bendrovės turimo turto. Sutiktina su apeliantu, kad nemokumo administratorė turi teisę gauti atlygį tik už konkretaus, realybėje egzistuojančio (o ne vien į balansą formaliai įrašyto) ir jos perimto bendrovės turto realų administravimą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad daro prielaidą, jog BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ vis dar turi 2025 m. gegužės 16 d. balanse nurodytą turtą, todėl apskaičiuotinas realus bazinis atlygis už bendrovės bankroto administravimą, yra 26 595,47 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios prielaidos pagrindu negalėjo būti patvirtintas papildomas bazinis dydis, vien dėl, kad nemokumo administratorė, skaičiuodama bazinį atlygį pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) interneto svetainėje esančios bazinio atlygio skaičiuoklę (https://www.avnt.lt/2024/s1.htm), į ją įtraukė 5 111 335 Eur vertės nematerialų turtą, kuris sudaro beveik 63 procentus viso turto vertės. Nepagrįstai į skaičiuoklę įtraukus turtą, kurio vertė nepagrindžiama įrodymais, neteisingai buvo apskaičiuotas padidintas bazinis atlygis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, skaičiuodamas pagal AVNT interneto svetainėje esančią bazinio atlygio skaičiuoklę ir nepagrįstai įvedė duomenis pagal bendrovės 2025 m. gegužės 16 d. balansą, sudarytą buvusio vadovo, neatsižvelgdamas į realiai turimą bendrovės turtą ir jo vertę.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas neužkirsti kelio apeliacijai bei sudaryti sąlygas veiksmingai teisminei gynybai apeliacinės instancijos teisme, klausimo dėl bazinio atlygio padidinimo nesprendžia iš esmės, o jį perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje ir kokia apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Dėl to, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūra“ prašymą dėl bazinio atlygio padidinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.