Byla S-72

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės, narių Gvidos Ivanauskienės (pranešėja), Kristinos Jakštienės, Raimondos Juodkaitės, Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo R.D. (toliau – Pareiškėjas) 2025-02-19 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2025-02-19 sprendimo Nr. 68-11 (toliau – Sprendimas, skundžiamas sprendimas). Inspekcijos atstovas I.J. 2025-03-18 dalyvavo Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu, Pareiškėjas posėdyje nedalyvavo.

Inspekcija skundžiamu sprendimu patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025-01-14 sprendimą Nr. (27.13Mr)-500-48, kuriuo vietos mokesčių administratorius neatleido Pareiškėjo nuo 250,06 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) delspinigių mokėjimo.

2) įpareigoti Inspekciją pateikti detalesnį delspinigių apskaičiavimo pagrindimą, nurodant taikytus tarifus, konkrečius laikotarpius ir metodiką; 3) jei delspinigių apskaičiavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų arba nėra aiškiai pagrįstas, įpareigoti Inspekciją perskaičiuoti delspinigius proporcingai ir juos sumažinti.

Priešingos nuomonės laikosi Inspekcija.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Pareiškėjas Deklaraciją už 2022 metus pateikė 2023-05-01 ir deklaravo 353,02 Eur mokėtino GPM. Inspekcija ir Pareiškėjas sudarė 2023-06-13 Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-41598 (toliau – MPS 1), kuria 355,92 Eur nepriemokos sumokėjimas išdėstytas dalimis laikotarpiui nuo 2023-06-08 iki 2023-12-12. Inspekcija 2023-10-14 ir 2023-12-13 išsiuntė Pareiškėjui per Mano VMI įspėjimus apie ketinimą nutraukti MPS 1, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta nepriemoka. Inspekcijos 2024-01-20 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-5236 MPS 1 buvo nutraukta. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis, Pareiškėjo deklaruotas 353,02 Eur GPM už 2022 metus įskaitytas iš 2023-06-13 sudarytos MPS 1 – 301,03 Eur GPM, iš 2024-01-24 mokėjimo – 51,99 Eur.

Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – EDS) duomenimis, Pareiškėjas pirminę Deklaraciją už 2020 metus pateikė 2024-12-17 ir deklaravo 627,67 Eur mokėtino GPM. Pagal MAIS duomenis 60 Eur GPM suma sumokėta į biudžetą 2024-12-19. Inspekcija ir Pareiškėjas sudarė 202412-27 Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-118955 (toliau – MPS 2), pagal kurią 567,67 Eur nepriemokos sumokėjimas išdėstytas dalimis laikotarpiui nuo 2024-12-19 iki 2025-09-25. Skundžiamame sprendime cituojamos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatos ir nurodoma, kad Pareiškėjas mokėtiną GPM sumą turėjo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto Deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. Deklaraciją už 2020 metus turėjo pateikti ir deklaruotą mokėtiną GPM sumokėti iki 2021-05-03, už 2022 metus – iki 2023-05-02, už 2023 metus – iki 2024-05-03. Inspekcijos sprendime cituojamos GPMĮ 36 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 97 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Inspekcijos teigimu, Pareiškėjas Deklaraciją už 2020 metus turėjo pateikti ir deklaruotą 627,67 Eur GPM sumą sumokėti iki 2021-05-03, tačiau Deklaracija pateikta 2024-12-17. Pareiškėjas per Mano VMI 2024-12-19 pateikė prašymą išdėstyti 567,67 Eur GPM nepriemokos sumokėjimą dalimis, todėl delspinigiai nuo 627,67 Eur sumos apskaičiuoti už laikotarpį nuo 202105-04 iki 2024-12-18, o nuo 60 Eur sumos – už 1 dieną (sumokėta 60 Eur suma 2024-12-19, todėl delspinigiai baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo į biudžetą dieną). Inspekcija paaiškina, kad nagrinėjamu atveju delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2021-05-04, bet ne ilgiau kaip 180 dienų, šį terminą pradedant skaičiuoti 2024-12-17. Todėl nuo pavėluotai deklaruotos ir laiku nesumokėtos GPM sumos už 2020 metus Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2021-05-04 iki 2024-12-19 apskaičiuota 245,76 Eur GPM delspinigių.

Inspekcija nustatė, jog Pareiškėjui nuo laiku nesumokėto 353,02 Eur GPM už 2022 metus apskaičiuota 4,01 Eur delspinigių. Deklaraciją Pareiškėjas pateikė laiku, tačiau deklaruota mokėtina GPM suma sumokėta pavėluotai. Pareiškėjas 2023-06-08 pateikė prašymą deklaruotos 353,02 Eur GPM sumos sumokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau pagal MPS 1 buvo sumokėta 301,03 Eur GPM, todėl už laikotarpį nuo 2023-05-03 iki 2023-06-07 nuo 301,03 Eur sumos buvo skaičiuojami delspinigiai. Kadangi Pareiškėjas Deklaraciją už 2022 metus pateikė laiku, o 51,99 Eur sumokėjo

2024-01-24, todėl delspinigiai nuo 51,99 Eur sumos skaičiuoti nuo 2023-05-03, bet ne ilgiau kaip 180 dienų, t. y. iki 2023-10-29.

Atsakydama į Pareiškėjo skundo argumentus dėl GPM delspinigių dydžio (beveik 40 proc.) neproporcingumo, Inspekcija sprendime cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką dėl teisingumo ir protingumo kriterijų taikymo sprendžiant atleidimo nuo delspinigių klausimus (2014-04-10 nutartis adm. byloje Nr. A-442-1005/2014, LVAT 2015-01-26 nutartis adm. byloje Nr. A-26-602/2015), taip pat aprašo gerojo administravimo ir teisėtų lūkesčių principus.

Inspekcijos sprendime akcentuojama, kad Pareiškėjas pirminę Deklaraciją už 2020 metus pateikė tik 2024-12-17 (terminas – iki 2021-05-03), gavęs mokesčių administratoriaus priminimą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios trukdė laiku ir tiksliai deklaruoti bei sumokėti mokestį. Pagal LVAT formuojamą praktiką atleidimas nuo delspinigių, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes. Inspekcijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų atleisti Pareiškėją nuo GPM delspinigių mokėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą nėra pagrindo atleisti Pareiškėją nuo GPM delspinigių mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

Inspekcija cituoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 (2012-10-01 įsakymo Nr. VA-89 redakcija, toliau – Taisyklės) 7 punkto nuostatas, reglamentuojančias mokesčių mokėtojo atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies pagrindus. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą Pareiškėjas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Inspekcija nurodo, kad Pareiškėjas pateiktame skunde (taip pat kaip ir prašyme atleisti nuo delspinigių) pripažindamas savo pareigą sumokėti mokestį, pripažįsta savo kaltę dėl padaryto pažeidimo. Skundžiamame sprendime akcentuojama, kad už tinkamą atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaravimą, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas ir jas tinkamai vykdyti (MAĮ 40 straipsnis). Inspekcijos vertinimu, Pareiškėjas neįrodė, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, todėl nėra pagrindo atleisti Pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, kai nepadaroma žala biudžetui. Skundžiamame sprendime pabrėžiama, kad Pareiškėjui įstatymų nustatytais terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtino GPM, biudžetui buvo padaryta žala, valstybė biudžete neturėjo lėšų, kurios jai teisėtai priklausė. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Todėl Pareiškėjas negali būti atleistas nuo GPM delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

4 (komentaro). Šių aptartų aplinkybių pagrindu Inspekcija sprendė, kad MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas Pareiškėjui netaikytinas. Inspekcija skundžiamame sprendime taip pat išnagrinėjo MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą galimybę atleisti Pareiškėją nuo GPM delspinigių, kai juos išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Inspekcija nustatė, kad Pareiškėjas dirba AB „P“, vykdo individualią žemės ūkio veiklą. EDS duomenimis, Pareiškėjas Deklaracijoje už 2020 metus deklaravo 132 253,37 Eur pajamų, iš jų: 50 604,77 Eur darbo pajamų ir gautų socialinių išmokų (išskaičiuota 10 120,95 Eur pajamų mokesčio), 70 013,20 Eur gautų turto pajamų (70 000 Eur išlaidų), 286,01 Eur palūkanų, 11 349,39 Eur kitų gautų pajamų ir 464 Eur išlaidų, mažinančių pajamas. Deklaracijoje už 2021 metus deklaruota 55 774,01 pajamų, iš jų: 52 344,34 Eur darbo pajamų ir gautų socialinių išmokų (išskaičiuota 10 428,99 Eur pajamų mokesčio), 11,22 Eur gautų turto pajamų (nekilnojamojo turto nuomos pajamų; išskaičiuota 1,68 Eur pajamų mokesčio), 208,06 Eur palūkanų, 3 210,39 Eur kitų gautų pajamų ir 50 Eur išlaidų, mažinančių pajamas. Inspekcijos duomenimis, Pareiškėjas Deklaracijoje už 2022 metus deklaravo 84 776,23 Eur pajamų, iš jų: 54 704,39 Eur darbo pajamų ir gautų socialinių išmokų (išskaičiuota 10 906,87 Eur pajamų mokesčio), 23 126,41 Eur gautų turto pajamų (20 924,05 Eur išlaidų ir išskaičiuota 1,98 Eur pajamų mokesčio), 138,73 Eur palūkanų, 6 806,70 Eur kitų gautų pajamų ir 275 Eur išlaidų, mažinančių pajamas. Pareiškėjo pateiktoje Deklaracijoje už 2023 metus deklaruota 74 701,43 Eur pajamų, iš jų: 63 622,80 Eur darbo pajamų ir gautų socialinių išmokų (išskaičiuota 12 570,29 Eur pajamų mokesčio), 9 700 Eur gautų turto pajamų (9 700 Eur išlaidų), 177,79 Eur palūkanų, 1 200,84 Eur kitų gautų pajamų ir 300 Eur išlaidų, mažinančių pajamas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis, Pareiškėjo vardu įregistruota 4,67 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini); 5000/11787 dalis 1,1786 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini); 0,49 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini); 4,8182 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis 12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini); 25/398 dalis 7,96 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo ir jo sutuoktinės vardu (bendrosios jungtinės nuosavybės teise) registruotas 0,20 ha kitos paskirties žemės sklypas (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) ir gyvenamasis namas (2022-09-30 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą), adresu: (duomenys neskelbtini); 0,109 ha kitos paskirties (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini); 23/24 dalis 12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini); 373/398 dalis 7,96 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), 14,1591 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini).

Inspekcijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytas joks iš išvardintų pagrindų, leidžiančių atleisti Pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, todėl nėra pagrindo atleisti Pareiškėją nuo 250,06 Eur GPM delspinigių.

Pareiškėjo 2025-02-19 skundas atmestinas, Inspekcijos sprendimas tvirtintinas.

Mokestinis ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl galimybės atleisti Pareiškėją nuo apskaičiuotų 245,76 Eur GPM delspinigių mokėjimo, Pareiškėjui pavėluotai įvykdžius mokestinę GPM prievolę už 2020 metų mokestinį laikotarpį.

Kadangi mokestinio ginčo ribas nustato Pareiškėjo pateiktas skundas ir jame išdėstyti argumentai, Komisija, šiame sprendime pasisakys dėl ginčo delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo, taip pat dėl galimybės atleisti Pareiškėją nuo delspinigių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kadangi Pareiškėjas skunde nenurodo kitų MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nurodytų atleidimo nuo delspinigių pagrindų.

Pasisakydama dėl Pareiškėjo argumentų apie ginčo delspinigių neproporcingumo, Komisija pažymi, jog GPM delspinigių apskaičiavimas bei atleidimas nuo delspinigių yra skirtingos mokesčių administravimo procedūros, vykdomos atskirose MAĮ nuostatose nurodytais pagrindais. Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami esant MAĮ įtvirtintiems pagrindams: kai mokesčių mokėtojas nesumoka ar pavėluotai į biudžetą sumoka savo paties deklaruotą mokestį, taip pat kai mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatomas nedeklaruotas deklaruojamas ar neapskaičiuotas nedeklaruojamas mokestis (MAĮ 96 straipsnio 1 dalis).

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Taigi MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, sukeliantis pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojo pateikta deklaracija yra tas teisinę reikšmę turintis dokumentas, kuriuo remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviui yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas).

Vadovaujantis MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų.

Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį).

MAĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą.

Pažymėtina, jog delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti: mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais MAĮ 93 straipsnyje nustatytais pagrindais (MAĮ 98 straipsnio 1 dalis).

MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas pirminę Deklaraciją už 2020 m. mokestinį laikotarpį pateikė 2024-12-17 ir deklaravo 627,67 Eur mokėtino GPM. Bylos duomenimis, 60 Eur GPM suma sumokėta į biudžetą 2024-12-19. Inspekcija ir Pareiškėjas sudarė 2024-12-27 MPS 2 Nr. (23.24-08) 327-118955, pagal kurią 567,67 Eur nepriemokos už 2020 metų mokestinį laikotarpį sumokėjimas išdėstytas dalimis laikotarpiui nuo 2024-12-19 iki 2025-09-25. Remiantis GPMĮ 27 straipsnio 1 dalimi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <...>, privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, <...>. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Taigi, už 2020 m. mokestinį laikotarpį Pareiškėjas turėjo pareigą pateikti teisingai užpildytą Deklaraciją iki 2021-05-03, tačiau, kaip minėta, Pareiškėjas pirminę Deklaraciją pateikė tik 2024-12-17, t. y. pavėluotai, o joje deklaruotą mokėtiną 567,67 Eur GPM sumą pilnai įvykdė (sumokėjo / paprašė jos sumokėjimą išdėstyti dalimis) 2024-12-19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, mokesčių administratorius įgijo teisę išieškoti pavėluotai pateiktoje deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po patikslintos deklaracijos pateikimo dienos, tai reiškia, jog 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas prasideda nuo 2024-12-18 ir nagrinėjamo ginčo atveju mokesčių administratorius nėra pažeidęs delspinigių apskaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Pagal ginčo byloje pateiktą 2025-01-08 delspinigių ataskaitą nustatyta, kad Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2021-05-04 iki 2022-11-07 (553 d.) nuo 627,67 Eur sumos apskaičiuoti 105,07 Eur GPM delspinigiai, už laikotarpį nuo 2022-11-08 iki 2022-11-14 (7 d.) – 1,33 Eur, už laikotarpį nuo 2022-11-15 iki 2023-04-30 (167 d.) – 31,73 Eur, už laikotarpį nuo 2023-05-01 iki 2023-10-31

7 (184 d.) – 33,12 Eur, už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2023-11-12 (12 d.) – 2,28 Eur, už laikotarpį nuo 2023-11-13 iki 2023-11-14 (2 d.) – 0,38 Eur, už laikotarpį nuo 2023-11-15 iki 2024-04-30 (168 d.) – 31,92 Eur, už laikotarpį nuo 2024-05-01 iki 2024-10-31 (184 d.) – 33,12 Eur, už laikotarpį nuo 2024-11-01 iki 2024-11-02 (2 d.) – 0,34 Eur, už laikotarpį nuo 2024-11-03 iki 2024-11-14 (12 d.) – 2,04 Eur, už laikotarpį nuo 2024-11-15 iki 2024-12-18 (34 d.) – 5,78 Eur, 2024-12-19 (1 d.) nuo 60 Eur sumos apskaičiuoti 0,02 Eur, iš viso 247,13 Eur GPM delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas 2022-11-08–2022-11-14 laikotarpiu turėjo 162,00 Eur permoką, 2023-11-13–202311-14 – 106,53 Eur permoką, 2024-11-03–2024-11-14 – 297,00 Eur permoką, apskaičiuota 247,13 Eur GPM delspinigių suma sumažinta 1,37 Eur. Taigi, iš viso už laikotarpį nuo 2021-05-04 iki 2024-12-19 Pareiškėjui apskaičiuota 245,76 Eur GPM delspinigių.

Iš 2025-01-08 delspinigių ataskaitos matyti, kad 2021-05-04–2024-12-19 laikotarpiu delspinigių dydis svyravo nuo 0,03 proc. iki 0,027 proc.1 Įvertinus teisinį delspinigių skaičiavimo reglamentavimą ir byloje pateiktą 2025-01-08 delspinigių ataskaitą, konstatuotina, kad vadovaujantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir MAĮ 97 straipsnio 1 dalimi Pareiškėjui delspinigiai pagrįstai ir teisingai pradėti skaičiuoti nuo 2021-0504 dienos iki GPM sumokėjimo / prašymo išdėstyti mokestinę nepriemoką pateikimo datos (202412-19). Dėl atleidimo nuo delspinigių

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad 245,76 Eur GPM delspinigiai yra neproporcingi, nes sudaro beveik 40 proc. GPM prievolės (627,67 Eur).

LVAT, formuodamas teismų praktiką dėl mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų sumokėjimo, vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad, sprendžiant mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A-556-2343/2011, 2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A-556-3447/2011, 2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A-556-2544/2011, 2011-09-08 nutartis adm. byloje Nr. A-575-2144/2011, 2014-0325 nutartis adm. byloje Nr. A-556-971/2014). Tačiau akcentuotina, kad atleidimas nuo ekonominių sankcijų mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (pvz., LVAT 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018-02-06 nutartis adm. byloje Nr. A-144-602/2018, 2020-07-29 nutartis adm. byloje Nr. eA-3155-968/2020 ir kt.), kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo – pavyzdžiui, nepateisinamai ilgai truko mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmai, mokesčių administratorius nepagrįstai ilgai delsė atnaujinti mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmus po mokestinio patikrinimo sustabdymo, pirminio patikrinimo metu nevisapusiškai įvertintos su apmokestinimu susijusios aplinkybės, dėl kurių kilo būtinybė atlikti pakartotinius tikrinimo veiksmus, o visą šį laikotarpį buvo skaičiuojami delspinigiai, ir pan., arba tais atvejais, kai yra akivaizdu, kad apskaičiuoti delspinigiai (atliekantys biudžetui laiku nesumokėtų mokesčių kompensacinę funkciją) dėl savo dydžio (pvz., artimas ar net viršijantis pačią mokestinę prievolę) būtų neadekvatūs padarytam pažeidimui, taip pat turi būti vertinamos ir pažeidimo padarymo aplinkybės. Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, LVAT pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas (2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A-556-3447/2011), paties mokėtojo elgesys kontrolės veiksmų metu ar po jų (2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A556-2544/2011, 2014-03-25 nutartis adm. byloje Nr. A-556-971/2014), geranoriškas ir aktyvus mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas, apskaičiuotų (nesumokėtų) mokesčių sumokėjimas, teisės normų reikalavimų neatitinkantys, neoperatyvūs mokesčių administratoriaus veiksmai kontrolės procedūrų ir mokestinio ginčo metu (detaliai šios aplinkybės aptartos LVAT 2014-03-17 nutartyje adm. byloje Nr. A-556-990/2014), taip pat tam tikros mokesčių mokėtoją apibūdinančios aplinkybės 1 https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/palukanos-ir-delspinigiai/delspinigiai-uz-nesumoketaarba-paveluotai-sumoketa-mokesti/

8 – amžius, socialinė grupė, sveikatos problemos ir pan. (LVAT 2014-03-17 nutartis adm. byloje Nr. A-556-990/2014, 2014-06-25 nutartis adm. byloje Nr. A-556-1375/2014). Iš kitos pusės, pažymėtina ir tai, kad šios teismų praktikos suformuotos taisyklės įprastai pripažįstamos sudarančiomis pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją ne nuo visų, o nuo dalies delspinigių (ar baudų) mokėjimo, nes laikomasi pozicijos, jog yra nustatyti mokesčių teisės aktų pažeidimai, todėl atleidžiant mokesčių mokėtoją nuo visų ekonominių sankcijų, jos neatliktų jų skyrimu numatytų tikslų: poveikio konkrečiam mokesčių mokėtojui, bendrosios prevencijos.

Taigi, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintini visų mokestinių teisinių santykių dalyvių veiksmai mokesčių administravimo procese. Teisingumo siekimas suprantamas, kaip siekimas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus bei pareigas (mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius bei mokesčių administratoriaus pareigą skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą).

Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktai). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Konstitucinis Teismas bei LVAT, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003-11-17 nutarimas, LVAT 2011-09-05 sprendimas adm. byloje Nr. A-556-2255/2011, 2014-01-30 nutartį adm. byloje Nr. A-442-231/2014 ir kt.).

Dėl Pareiškėjo skundo argumentų, jog GPM delspinigiai siekia beveik 40 proc. mokestinės prievolės dydžio, Komisija pažymi, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik santykinai didelės ekonominių sankcijų sumos savaime nesudaro pagrindo jų mažinti ar atleisti nuo jų mokėjimo vadovaujantis bendraisiais teisės principais (2013-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A-5751470/2013; 2020-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A-2981-968/2020, 2021-02-24 nutartis adm. byloje Nr. eA 2507-575/2021, 2021-08-04 nutartis adm. byloje Nr. eA-2323-575/2021, 2023-08-02 nutartis adm. byloje Nr. A-437-575/2023 ir kt.). Primintina, kad Pareiškėjas Deklaraciją už 2020 metų mokestinį laikotarpį pateikė tik 2024-12-17, t. y. Pareiškėjas ilgą laiką (daugiau kaip 3,5 metų) nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje.

Komisija, įvertinusi Pareiškėjui Inspekcijos mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje apskaičiuotų GPM delspinigių dydį visų nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, sprendžia, kad Pareiškėjui apskaičiuota delspinigių suma nėra neproporcinga. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagrindinė mokesčių paskirtis – fiskalinė, jie naudojami sudaryti valstybės iždui, skirtam visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek ir LVAT ne kartą akcentavo, kad mokesčių surinkimas užtikrina valstybės galimybes įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme, elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (LVAT 2023-08-02 nutartis adm. byloje Nr. A-437-575/2023). Kartu primintina, kad asmens pareiga mokėti mokesčius – konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas, kad mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (inter alia (be kita ko) konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų) reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Konstitucinio Teismo 200601-24 nutarimas, LVAT 2013-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A-438-963/2013; 2023-11-22 nutartis adm. byloje Nr. A-1123-968/2023).

Įvertinusi anksčiau išdėstytą, Komisija konstatuoja, kad Pareiškėjo skunde Komisijai išdėstytos aplinkybės nevertintinos kaip išskirtinės, todėl Komisija nemato pagrindo atleisti Pareiškėją nuo apskaičiuotų 245,76 Eur GPM delspinigių mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais. Pažymėtina, kad vien tai, jog asmuo vykdo savo mokestines prievoles, geranoriškai deklaravo mokėtiną GPM sumą, yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį ir pan., nėra aplinkybės, dėl kurių Pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo delspinigių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (2023-08-02 nutartis adm. byloje Nr. A-437575/2023). Komisija, susipažinusi su mokestinio ginčo medžiaga, ginčo šalių pozicija, vertina, kad Inspekcija tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti Pareiškėjo skundo argumentais nėra pagrindo. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių

Rezoliucinė dalis

administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025-02-19 sprendimo Nr. 68-11 dalį, kuria Pareiškėjas neatleistas nuo 245,76 Eur GPM delspinigių mokėjimo.

2. Neatleisti Pareiškėjo nuo apskaičiuotų 245,76 GPM delspinigių mokėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.