Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Greisima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Greisima“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Greisima“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. S‑68(7‑40/2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 69-25 (toliau – ir VMI Sprendimas); 3) panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2019 m. sausio 11 d. sprendimą dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų Nr. 44.4-148(2018)/V44-6 (toliau – ir Šiaulių AVMI Sprendimas) ir išspręsti klausimą iš esmės: atleisti Bendrovę nuo Šiaulių AVMI 2016 m. sausio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (44.1)FR0682-27 paskirtos 5 609,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) baudos ir paskaičiuotų PVM delspinigių mokėjimo arba juos sumažinti.

10Bendrovė kreipėsi į Šiaulių AVMI, prašydama atleisti ją nuo prievolės sumokėti delspinigius ir baudą, kurie buvo paskaičiuoti 2015 m. rugsėjo 7 d. – lapkričio 20 d. atlikus Bendrovės patikrinimą. Šiaulių AVMI Sprendimu netenkino šio pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas Šiaulių AVMI Sprendimo dalies, kuriuo jis neatleistas nuo baudos mokėjimo, neginčijo, suprasdamas, kad tam nėra pagrindo, nes jis nėra sumokėjęs viso Šiaulių AVMI Sprendimu nurodyto sumokėti PVM. Tačiau pareiškėjas manė, kad jis gali būti atleistas nuo PVM delspinigių mokėjimo remiantis teisingumo ir protingumo principais, Šiaulių AVMI formaliai vertino Bendrovės prašymą atleisti nuo delspinigių mokėjimo, todėl pareiškėjas kreipėsi į Komisiją.

12Neproporcingai dideli delspinigiai susidarė dėl to, kad mokestinio patikrinimo metu jie buvo paskaičiuoti už penkerius praėjusius metus, ir dėl to, kad pareiškėjas pasinaudojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) numatyta teise nesutikti su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl paskaičiuoto PVM. Be to, mokestinio patikrinimo metu PVM, delspinigiai ir bauda paskaičiuoti ne dėl pačios Bendrovės nesumokėto PVM, o dėl to, kad atgaline tvarka buvo panaikinta teisė į PVM atskaitą dėl pareiškėjo sandorių su K. G. gamybine įmone, kuri buvo nesumokėjusi PVM.

14Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas galėjo išvengti delspinigių skaičiavimo už ginčo laikotarpį, jei būtų sumokėjęs apskaičiuotą mokestį prieš inicijuodamas ginčą, paneigia mokesčio mokėtojo teisę ginčyti mokesčio administratoriaus sprendimą. Neproporcingai dideliais delspinigiais Bendrovė baudžiama už tai, kad pasinaudojo įstatyme nustatyta teise nesutikti su mokesčių administratoriaus sprendimu.

16Viešasis interesas apima ne tik nubaudimą ir kuo didesnės pinigų sumos surinkimą į biudžetą, bet ir tokį mokesčių administratoriaus elgesį, kad privatus sektorius galėtų išlaikyti darbo vietas ir mokėti mokesčius. Neatleidus pareiškėjo nuo delspinigių mokėjimo neužtikrinama paminėtų interesų pusiausvyra. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje konstatuota, jog pernelyg didelė delspinigių suma, sudaranti 41,5 proc. apskaičiuoto mokesčio, gali būti mažinama vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Bendrovei apskaičiuota 55 951,63 Eur PVM nepriemoka, o delspinigių – 37 690,45 Eur, t. y. 68 proc. nuo papildomai apskaičiuoto mokėti PVM.

18Bendrovė su mokesčių administratoriumi sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl paskaičiuoto PVM mokėjimo dalimis, mokestinės paskolos sutarties sudarymas turėtų būti prilyginamas PVM mokesčio sumokėjimui, todėl yra pagrindas atleisti pareiškėją ir nuo PVM baudos mokėjimo.

20Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

22LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių klausimus, be kita ko, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais (MAĮ 8 str. 3 d.). Tačiau jų taikymas yra ypač aktualus tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų (esant duomenų prieštaringumui), leidžiančių vertinti, ar tinkamai ir objektyviai atliktos atitinkamos administravimo procedūros. Vien santykinai didelė apskaičiuotų delspinigių suma savaime nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ar atleisti nuo jų mokėjimo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1005/2014, 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-26-602/2015). Pareiškėjas turėjo galimybę tinkamai ir laiku įvykdyti PVM prievolę, tačiau dėl paties pareiškėjo veiksmų ši prievolė nebuvo laiku įvykdyta ir kilo atitinkamos mokestinės teisinės pasekmės. Pareiškėjui apskaičiuotų delspinigių dydis nėra neadekvatus padarytam pažeidimui.

24Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą dėl mokestinio ginčo, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčio mokėtojo skundas buvo atmestas. Jeigu pareiškėjas būtų atleistas nuo delspinigių mokėjimo, VMI pažeistų visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo principus.

26Dėl atsisakymo atleisti pareiškėją nuo baudos mokėjimo pasisakė tiek Šiaulių AVMI, tiek VMI, tačiau pats pareiškėjas skunde Komisijai nurodė, jog neskundžia sprendimų dalies dėl atleidimo nuo baudos, skundžiasi tik dėl delspinigių. Pareiškėjas gali iš naujo inicijuoti šio klausimo išsprendimą, kreipdamasis į Šiaulių AVMI su prašymu atleisti nuo paskirtos PVM baudos.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

31Teismas nustatė, kad atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą Šiaulių AVMI 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (44.1) FR0682-27 nurodė sumokėti 56 095,63 Eur PVM, 20 795,42 Eur PVM delspinigių ir 5 609 Eur PVM baudą (10 proc.). Pareiškėjas, pasibaigus mokestiniam ginčui dėl aukščiau minėtų sumų, 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė Šiaulių AVMI prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos. Šiaulių AVMI Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių AVMI sprendimu, su skundu kreipėsi į VMI, prašydamas atleisti jį nuo delspinigių. VMI Sprendimu netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Šiaulių AVMI sprendimą ir VMI sprendimą ir atleisti pareiškėją nuo delspinigių. Komisija Sprendimu patvirtino VMI Sprendimo dalį dėl atleidimo nuo delspinigių, neatleido pareiškėjo nuo delspinigių mokėjimo, o kitą skundo dalį paliko nenagrinėtą.

33Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pirminiame skunde teismui, kaip ir Komisijai, skundžiamų sprendimų teisėtumo klausimą kėlė tik dėl paskaičiuotų PVM delspinigių teisėtumo ir prašė jį atleisti nuo PVM delspinigių arba juos sumažinti. 2019 m. liepos 11 d. pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas patikslino skundo reikalavimus ir prašė teismo panaikinti ne tik Šiaulių AVMI, VMI sprendimų dalis dėl PVM delspinigių mokėjimo, tačiau ir dėl PVM baudos.

35Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su PVM apmokestinimo aplinkybėmis, nes šios aplinkybės nustatytos ir įvertintos įsiteisėjusioje LVAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1339-575/2018 (toliau – LVAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis), kuria iš esmės išspręsti mokestinio patikrinimo metu Bendrovei priskaičiuoti PVM ir su juo susijusių sumų teisėtumo klausimai. Paminėtoje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, į PVM atskaitą įtraukė kontrahento vardu išrašytas sąskaitas faktūras, nors žinojo ar turėjo žinoti, jog pastarasis nesumokės pardavimo PVM.

37Teismas pažymėjo, kad LVAT ne vienoje nutartyje yra konstatavęs, jog atleidimas nuo delspinigių (jų dalies) vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais paprastai yra taikomas tik esant išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nulemtos norminių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo, kai apskaičiuoti delspinigiai dėl savo dydžio neadekvatūs padarytam pažeidimui (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1146-602/2017). Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad vien tik santykinai didelė apskaičiuotų delspinigių suma savaime sudaro pagrindą juos sumažinti ar atleisti nuo jų mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nėra pagrindo remtis pareiškėjo skunde cituojamoje LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A‑1411-556/2016 pateiktais išaiškinimais, nes nagrinėtų bylų aplinkybės nesutampa.

39Teismas pritarė VMI ir Komisijos pozicijai, kad pareiškėjas turėjo galimybę tinkamai ir laiku įvykdyti PVM prievolę, tačiau dėl savo paties veiksmų šios prievolės neįvykdė laiku, todėl jam kilo atitinkamos teisinės pasekmės – pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius. Pareiškėjas, prieš pradedamas mokestinio ginčo procedūrą, pats turėjo įvertinti aplinkybę, kad tuo atveju, kuomet skundas bus atmestas, delspinigiai bus paskaičiuoti už visą mokestinio ginčo laikotarpį. Pareiškėjas turėjo galimybę išvengti delspinigių skaičiavimo už ginčo laikotarpį sumokėdamas apskaičiuotą mokestį prieš inicijuodamas mokestinį ginčą.

41Teismas pritarė atsakovo argumentams, jog aplinkybė, kad yra sudaryta mokestinė paskolos sutartis, nėra savarankiškas atleidimo nuo baudos mokėjimo pagrindas, o yra viena iš būtinų sąlygų tam, kad nustačius MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą, būtų galima mokesčių mokėtoją atleisti nuo baudų mokėjimo. Nagrinėjamu atveju MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių nenustatyta.

44Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

46Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų taikymą siejo su būtinumu nustatyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Tokiu atveju būtų paneigta teisingumo ir protingumo principų esmė. Pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti teisingumo ir protingumo principus yra tai, kad paskaičiuoti delspinigiai yra neproporcingai dideli.

48Pareiškėjui buvo perkelta pareiga mokėti PVM už kitą įmonę. Delspinigių skaičiavimas pareiškėjui atgaline tvarka už penkerius metus dėl nesumokėto PVM, kurį turėjo sumokėti, bet nesumokėjo, kita įmonė, nėra teisinga praktika.

50Teismo motyvas, kad Bendrovė galėjo išvengti delspinigių skaičiavimo už ginčo laikotarpį sumokėdama apskaičiuotą mokestį prieš inicijuodama mokestinį ginčą, paneigia MAĮ numatytą mokesčių mokėtojo teisę ginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą. Teisės nesumokėti paskaičiuoto mokesčio, kol nesibaigs mokestinis ginčas, įgyvendinimas neturėtų užtraukti mokesčių mokėtojui neadekvačios, neproporcingos ir neteisingos sankcijos priskaičiuojant delspinigius už visą ginčo laikotarpį.

52Delspinigių nepriemoka sudaro 68 proc. papildomai paskaičiuoto mokėti PVM, pridėjus dar ir PVM baudą, viso netesybų suma sudaro 78 proc. papildomai paskaičiuoto mokėti PVM. Tokie neadekvatūs dydžiai yra pagrindas spręsti, kad būtų teisinga taikyti MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus principus ir pareiškėją atleisti ar bent sumažinti paskaičiuotus delspinigius ir baudą. Tai neprieštarautų įstatymams ir paties mokesčių administratoriaus praktikai – mokesčių administratorius 2019 m. sausio 31 d. paskelbė gyventojams ir įmonėms panaikinęs prievoles mokėti daugiau nei 7 mln. Eur delspinigių.

54Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas, be jo atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytų motyvų, nurodo, kad:

56Pareiškėjas turėjo galimybę laiku susipažinti su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau neveikė rūpestingai ir pakankamai operatyviai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

58Atleidimas nuo baudos, visų pirma, sietinas su mokesčio sumokėjimu ar priverstiniu išieškojimu arba priskaičiuoto mokesčio sumokėjimo atidėjimu ar išdėstymu. Priešingu atveju įstatymų leidėjas draudžia atleisti nuo atitinkamo mokesčio baudos (LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-621/2011; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1412-575/2015).

60Nors pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius gyventojams ir įmonėms panaikino prievoles mokėti per 7 mln. Eur delspinigių, tačiau šios nuostatos nėra taikomos tais atvejais, kai jau buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali būti atleistas nuo baudos ir delspinigių mokėjimo.

62LVAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodė, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog pareiškėjas sąmoningai vengė mokėti mokesčius ir šią aplinkybę patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Taigi pareiškėjas negali būti atleistas nuo delspinigių ar baudų mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto (nesant jo kaltės) pagrindu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure (nenugalimos jėgos) ar kitoms nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančioms aplinkybėms, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, todėl pareiškėjas negali būti atleistas nuo delspinigių ar baudų mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

64Pareiškėjas įstatymų nustatytais terminais ir tvarka nesumokėjo PVM, todėl atsirado žala valstybės biudžetui, t. y. valstybė atitinkamu laikotarpiu neturėjo biudžete pajamų, kurios jai teisėtai priklausė, taip pareiškėjo kaltais veiksmais buvo padaryta reali žala valstybės biudžetui. Todėl pareiškėjas negali būti atleistas nuo delspinigių ir baudų mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Centrinis mokesčių administratorius neturi informacijos apie tai, kad pažeidimas būtų padarytas dėl mokesčių administratoriaus klaidingai suteiktos konsultacijos, todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudų mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu.

66Net ir tuo atveju, kai yra su paskirta bauda susijusio mokesčio sumos sumokėjimo terminas išdėstytas, atskirai dar turi būti nustatytos MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudos mokėjimo, o nagrinėjamos bylos atveju jos nenustatytos.

70Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas tiek, kiek juo netenkintas pareiškėjo skundas panaikinti mokesčių administratoriaus bei ikiteisminį mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimus, kuriais atsisakyta atleisti pareiškėją nuo 37 690,45 Eur PVM delspinigių ir 5 609 Eur PVM baudos sumų sumokėjimo ar jas sumažinti.

72Bylos duomenimis nustatyta, kad, atlikus Bendrovės mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., Šiaulių AVMI 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (44.1)FR0682-27 ir jį patvirtinusiais VMI 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 69-27 bei Komisijos 2016 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. S-133(7-78/2016) buvo paneigta Bendrovės teisė į PVM atskaitą, ir tuo pagrindu jai buvo priskaičiuotos papildomai į biudžetą mokėtina 55 742 Eur PVM suma, 20 795 Eur PVM delspinigių ir 5 609 Eur PVM bauda. Dėl šių mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų pareiškėjas inicijavo mokestinį ginčą, kuris buvo užbaigtas galutine ir neskundžiama LVAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetus pareiškėjo skundą. Pasibaigus mokestiniam ginčui dėl paminėtų PVM sumų, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į vietos mokesčių administratorių su prašymu atleisti nuo 37 690,45 Eur PVM delspinigių (jie paskaičiuoti iki 2019 m. sausio 11 d.) ir 5 609 Eur PVM baudos. Šiaulių AVMI 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 44.4-148(2018)/V44-6 paminėtą pareiškėjo prašymą atmetė, VMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 69-25 patvirtino Šiaulių AVMI Sprendimą, o Komisija 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. S‑68(7-40/2019) patvirtino VMI Sprendimo dalį, kuria pareiškėjas nebuvo atleistas nuo 37 690,45 Eur PVM delspinigių, ir paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl VMI Sprendimo dalies dėl pareiškėjo atleidimo nuo PVM baudos sumokėjimo ar jos sumažinimo.

74Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) atmetė, t. y. netenkino pareiškėjo reikalavimų atleisti jį nuo 37 690,45 Eur PVM delspinigių ir 5 609 Eur PVM baudos sumų sumokėjimo ar jas sumažinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia šiais argumentais: (1) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad paskaičiuoti delspinigiai yra neproporcingai dideli, o visa netesybų suma sudaro 78 proc. papildomai paskaičiuoto mokėti PVM; (2) PVM sumas, nuo kurių paskaičiuoti ginčo PVM delspinigiai pareiškėjui, privalėjo sumokėti kita įmonė, todėl pareiškėjas turi būti atleistas PVM delspinigių sumokėjimo arba jie turi būti sumažinti; (3) PVM delspinigiai nepagrįstai paskaičiuoti už visą mokestinio ginčo laikotarpį.

76Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

78MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. MAĮ 141 straipsnyje yra nustatyti atleidimo nuo baudų mokėjimo už mokestinių prievolių nevykdymą pagrindai.

80Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nekartodama argumentų, kuriuos skundžiamame sprendime išdėstė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų, įskaitant pirmosios instancijos teismą, vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta MAĮ 100 ir 141 straipsniuose numatytų pagrindų atleisti pareiškėją nuo visų ar dalies apskaičiuotų delspinigių ir baudos. Pabrėžtina, kad dėl to, jog nėra nustatyti MAĮ įtvirtinti pagrindai, kuriems esant pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo delspinigių ar baudos mokėjimo, ginčo nagrinėjamoje byloje nėra. Tokių pagrindų nenustatė nei mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos, nei pirmosios instancijos teismas. Tokie pagrindai nenustatyti ir apeliacinės instancijos teisme.

82Pareiškėjas teigia, kad yra pagrindas jį atleisti nuo delspinigių mokėjimo vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Šiuo aspektu primintina, kad asmens pareiga mokėti mokesčius – konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas, kad mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (inter alia (be kita ko) konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų) reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. sausio 24 d. nutarimas). Delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p.; LVAT 2010 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–646/2010). Delspinigiai pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda (laiku) nesumokėjus mokesčių. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Taigi, kaip pažymėjo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į)vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą.

84LVAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo Bendrovės nesąžiningumą ir paneigė jos teisę į 55 742 Eur PVM atskaitą (31 p.), priskaičiuos papildomai mokėtinos PVM ir su juo susijusios sumos yra pagrįstos mokestiniame ginče esančiais duomenimis (33 p.). Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.). Iš minėtoje LVAT nutartyje pateiktų motyvų akivaizdu, kad pareiškėjas (mokesčių mokėtojas) piktnaudžiavo mokesčių įstatymais, dėl to nevykdė savo pareigų apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius, todėl PVM delspinigiai ir bauda jam paskaičiuoti pagrįstai. Taigi, būtent dėl pareiškėjo, o ne dėl kitos įmonės kaltės, ilgą laiką į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 55 742 Eur PVM suma.

86Atsižvelgiant į Nutarties 19 ir 20 punktuose išdėstytus argumentus, kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai, esą pareiškėjui buvo perkelta pareiga mokėti PVM už kitą įmonę (Nutarties 11.2 p.), taip pat teiginiai, kad PVM delspinigiai nepagrįstai paskaičiuoti už visą mokestinio ginčo laikotarpį (Nutarties 11.3 p.).

88Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl paskaičiuotų PVM delspinigių ir baudos proporcingumo (Nutarties 11.1 ir 11.4 p.), teisėjų kolegija pabrėžia, kad vien santykinai didelės pareiškėjui apskaičiuotų PVM delspinigių ir baudos sumos savaime nesudaro pagrindo jų mažinti ar atleisti pareiškėją nuo jų mokėjimo vadovaujantis bendraisiais teisės principais. Šiame kontekste primintina, kad, kaip ne kartą yra konstatuota LVAT praktikoje, mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala. Nagrinėjamu atveju santykinai didelės PVM delspinigių sumos pareiškėjui paskaičiuotos dėl jo paties pasirinkto elgesio modelio – jis, nesutikdamas su mokesčių administratoriumi, atsisakė vykdyti mokesčių administratoriaus reikalavimus, skundė pastarojo sprendimus – dėl to mokesčių nesumokėjimu biudžetui padaryta žala išaugo. Atsižvelgdama į tai, kas buvo nustatyta prieš tai, taip pat ginčo PVM delspinigių ir baudos dydį įvertinusi visų nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui paskaičiuotos PVM delspinigių ir baudos sumos nėra neproporcingos.

90Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiavo mokesčių įstatymais, dėl to nevykdė savo pareigų apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju santykinai didelės PVM delspinigių sumos pareiškėjui paskaičiuotos dėl jo paties pasirinkto elgesio modelio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėją reikėtų atleisti nuo pagal įstatymą apskaičiuotų PVM delspinigių ir baudos sumokėjimo ar juos sumažinti.

92Pareiškėjas savo poziciją dėl atleidimo nuo jam paskaičiuotų delspinigių arba jų sumažinimo, be kita ko, grindžia LVAT 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2544/2011 ir 2016 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1411-556/2016 pateiktais išaiškinimais. Šiuo aspektu paminėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); taigi tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl pagrindo remtis minėtose bylose suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nėra.

94Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

95Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

96Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Greisima“ apeliacinį skundą atmesti.

97Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

98Nutartis neskundžiama.